Klaipėdos miestovaizdžio tekstinių ir vaizdinių pristatymų formavimasis 1945–1990 m. Pažintinė ekskursija po sovietmečio Klaipėdą

Dovilė Bataitytė

Santrauka


Straipsnyje, remiantis archyviniais šaltiniais bei istoriografine medžiaga, analizuojamos Klaipėdos miesto vaizdinės ir tekstinės reprezentacijos, naudotos turizmo tikslais 1945–1990 m. Taip pat nagrinėjama, kodėl Klaipėdos miestas sovietmečiu buvo reprezentuojamas vienais ar kitais vaizdais, bei siekiama atsakyti, kokie miesto objektai buvo aktualizuojami pažintinių ekskursijų po miestą metu ir kokia metodika remiantis tai buvo daroma.

Esminiai žodžiai: Klaipėda, sovietmetis, ideologizavimas, turizmas, ekskursijos.

Santrauka

Klaipėdos viešosios reprezentacijos Lietuvos TSR buvo kuriamos siekiant informacijos gavėją supažindinti su modernaus bei „naujam gyvenimui prikelto“ miesto vaizdiniu. Klaipėda po Antrojo pasaulinio karo buvo viešai pristatoma kaip ir kiti Lietuvos TSR miestai pažintiniais, turistiniais tikslais, tad viešosios miesto reprezentacijos turėjo atitikti ideologiškai angažuotus ir socialistinius idealus. Atlikus Klaipėdos miestovaizdžio viešųjų reprezentacijų 1945–1990 m. analizę galima nustatyti miesto vaizdinių pristatymų panaudos būdų formas ir tęstinumą. Po Didžiojo Tėvynės karo Sovietų Sąjungoje turizmas buvo tapęs masinio propagandinio darbo dalimi, tiesa, pirmaisiais dešimtmečiais po karo turizmas iš tiesų nebuvo prioritetine veikla, tačiau šeštojo dešimtmečio pradžioje vėl įgijo savo, kaip socialistinių idealų teigėjo, funkcijas. Remiantis straipsnyje atlikta analize galima teigti, kad Klaipėdos miesto pristatymai kelionių literatūroje turėjo kelis dominuojančius vaizdinius siužetus: pramonės objektai ir statybų vaizdai, kultūrinės įstaigos ir paminklai, skirti socialistinei santvarkai. Miestovaizdžio viešosios reprezentacijos buvo kuriamos taip, kad žmonių sąmonėje susikurtų vaizdinys, susietas su naujaisiais miesto rajonais bei augančia uosto infrastruktūros vizija. Mieste rengtų pažintinių ekskursijų tekstų tyrimas atskleidžia, kad pristatant Klaipėdos miestovaizdį svarbiausia ekskursijos vadovo „pareiga“ buvo informacijos gavėjo dėmesį koncentruoti į miesto pokyčius. Tai leido susiformuoti eiliškumui, kaip turėjo būti pristatoma miesto urbanistinė plėtra ir sovietinės atminties vietos. Aiškinantis, kodėl ir kaip Klaipėdos viešieji pristatymai kito tiriamuoju laikotarpiu, paaiškėjo, kad 1980–1990 m. periodu miesto pristatymuose atsirado kritiškesnis žvilgsnis į miestovaizdį, pradėta abejoti, ar verta miestą tiesiogiai reprezentuoti uosto vaizdais, kelionių vadovuose imta daugiau dėmesio skirti senamiesčio vaizdiniams.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/istorija.2017.10


Visas tekstas:

PDF (English)