Prancūzų ir lietuvių santykiai geopolitinės konfrontacijos kontekste 1918–1923 metais

Liudmila Slutskaya

Santrauka


Šis straipsnis skirtas Lietuvos ir Prancūzijos santykiams po Lietuvos Nepriklausomybės paskelbimo 1918 m. ir prieš Klaipėdos sukilimą 1923 m. aptarti. Jame svarstomos ir įvertinamos pastangos bei prieštaravimai, kilę mėginant įtraukti Lietuvą į Prancūzijos interesų sritį Lenkijos ir Lietuvos konflikto kontekste, bei geopolitinės konfrontacijos tarp įtakos ir kontrolės Baltijos regione siekusių valstybių. Remiantis archyvinių dokumentų analize, buvo nustatyti tikslai, iškelti prieš karinę misiją Lietuvoje, kurie nebuvo įgyvendinti dėl Prancūzijos paramos Lenkijai Lenkijos ir Lietuvos teritoriniame ginče.

Esminiai žodžiai: Lietuva, Prancūzija, Vokietija, Sovietų Rusija, Jungtinė Karalystė, Lenkija, užsienio įtaka, lenkų ir lietuvių konfliktas, Lietuvos Nepriklausomybė.

Santrauka

Lietuvos Nepriklausomybė po Pirmojo pasaulinio karo buvo paskelbta ir Rusijos imperija žlugo įtakos ir kontrolės Baltijos regione siekusių valstybių geopolitinės konfrontacijos kontekste. Unikalioje geopolitinėje padėtyje buvusi Lietuva Antantės šalims atrodė kaip patogus strateginis placdarmas. Lietuvą kartu su Latvija, Estija ir Lenkija siekta paversti „sanitariniu kordonu“ tarp Vokietijos ir Sovietų Rusijos, kuris turėjo padėti Sąjungininkams susilpninti Vokietijos užsienio politikos įtaką ir atkirsti Rusiją nuo Europos. Šis straipsnis skirtas Prancūzijos ir Lietuvos santykiams Lenkijos ir Lietuvos konflikto bei valstybių politinės konfrontacijos 1918–1923 m. kontekste – nuo Nepriklausomybės paskelbimo iki Klaipėdos krašto sukilimo – aptarti. Remiantis neskelbtais šaltiniais (Center des Archives de la Courneuve ir Service historique de la Défense), buvo nustatyti Prancūzijos karinės misijos tikslai ir Prancūzijos pozicija dėl neoficialaus valstybių varžymosi siekiant įtvirtinti savo įtaką Lietuvoje. Prolenkiška Prancūzijos politika neleido įtvirtinti savo įtakos Lietuvoje ir sukurti stiprios Lenkijos, kuri būtų tapusi pagrindine Prancūzijos sąjungininke Rytų Europoje. Prancūzijos vykdoma politika Lietuvoje ne tik sudarė prielaidas naujiems konfliktams Baltijos regione, bet ir neigiamai paveikė Prancūzijos ir Lietuvos santykius. Ginče dėl Vilniaus priklausomybės Paryžius palaikė Varšuvą. Teritoriniai nesutarimai tarp Lenkijos ir Lietuvos sutrukdė įgyvendinti Prancūzijos diplomatijos planus, o jos intrigos prisidėjo prie provokiškų nuotaikų bei sovietų diplomatijos sustiprėjimo šiame regione.

DOI: http://dx.doi.org/10.15823/istorija.2017.18


Visas tekstas:

PDF (English)