Modernus miestas kaip socioekologinė struktūra: 1870–1914 metų Kauno miesto struktūros ir plėtros analizės bandymas

Aelita Ambrulevičiūtė, Darius Žiemelis

Santrauka


Straipsnyje, pasitelkus Čikagos sociologijos mokyklos modernių miestų struktūros ir plėtros analizės idėjas, tiriama vieno iš Rusijos imperijos gubernijų centrų – 1870–1914 m. Kauno miesto – socioekologinė struktūra. Pirmojoje straipsnio dalyje pristatomas E. Burgesso „koncentrinis miesto modelis“, kuris laikytinas labiausiai reprezentatyvia modernaus miesto struktūros ir plėtros analizės teorine priemone. Antrojoje dalyje šis modelis taikomas analizuojant 1870–1914 m. Kauno socioekologinę struktūrą. Išvadose pateikiamas atsakymas, kokioje modernaus miesto struktūros ir plėtros stadijoje buvo tiriamojo laikotarpio Kauno miestas. Tyrimo naujumą ir aktualumą atskleidžia: 1) pirmasis bandymas pateikti 1870–1914 m. Kauno miesto struktūros ir plėtros analizę pasitelkiant modernaus miesto socioekologines koncepcijas; 2) prisidėjimas prie tarpdisciplininio istorijos ir socialinių mokslų (būtent – miesto ekologijos teorijų) dialogo plėtros; 3) tęsiami Rusijos imperijos priklausomybės laikotarpio didžiųjų Lietuvos miestų socioekologinės struktūros tyrimai.

Esminiai žodžiai: modernus miestas, Čikagos sociologijos mokykla, E. Burgesso „koncentrinis miesto modelis“, Kauno miesto istorija.


Visas tekstas:

PDF