„Istorija“. Mokslo darbai. 70 tomas
Ingrida JAKUBAVIČIENĖ. Jaunųjų mokslininkų konferencija Klaipėdos universitete
Spausdinti

2008 m. gegužės 8 d. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros bei Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto iniciatyva surengta respublikinė jaunųjų mokslininkų konferencija, skirta Klaipėdos miesto savivaldos 750-ies metų sukakčiai paminėti. Pagrindinis konferencijos tikslas, kurio siekė jos organizatoriai, – ne gausinti faktografinius duomenis, o skatinti interpretacijų įvairovę. Todėl visų dalyvių pranešimuose atsispindėjo tyrimų, susijusių su Klaipėdos miesto istorija, lyginamasis aspektas, Lietuvos istoriografijoje iki šiol netaikytos teorinės-metodologinės prieitys. Konferencijos dalyviai pristatė novatoriškus ir originalius pranešimus iš Klaipėdos miesto istorijos, jų tematika apėmė laikotarpį nuo geležies amžiaus iki XX a. pabaigos.

 

Konferenciją Klaipėdos universiteto Senato posėdžių salėje atidarė vienas pagrindinių jos iniciatorių Klaipėdos universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Vasilijus Safronovas. Jis palinkėjo dalyviams turiningų pranešimų ir diskusijų. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros vedėjas doc. dr. Vygantas Vareikis sveikinimo kalboje pažymėjo Klaipėdos miesto istorijos tyrimų svarbą ne tik Klaipėdos krašto, bet ir visos respublikos kontekste. Klaipėdos universiteto Senato tarybos pirmininkė prof. dr. Daiva Kšanienė pasveikino konferencijos dalyvius ir pasidžiaugė, kad Klaipėdos miesto istorijos tyrimai sugrįžo į mokslo erdvę. Į susirinkusius dalyvius kreipėsi ir Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto direktorė ir konferencijos organizacinio komiteto pirmininkė dr. Silva Pocytė (žr. 1 il.).

 

 

 

1 il. Konferencijos organizatoriai ir dalyviai: dokt. L. Pušinskytė, doc. dr. S. Grigaravičiūtė, dr. S. Pocytė, dr. I. Jakubavičienė ir dokt. V. Safronovas

 

Konferencijos pirmojoje sesijoje „Klaipėdos savivalda istoriniuose kontekstuose“ pranešimus pristatė garbės svečiai. Prof. dr. Zigmantas Kiaupa (Vytauto Didžiojo universitetas) perskaitė pranešimą „Klaipėdos savivalda XIII–XVIII a. Lietuvos miestų savivaldos kontekste“, kuriame pagrindinius Klaipėdos miesto savivaldos skirtumus palygino su kitais Magdeburgo teises turėjusiais Lietuvos miestais bei pateikė išvadas, jog Klaipėdos savivaldos forma dėl uosto ir pilies reikšmės panašiausia buvo į Dancigo ir Torūnės miestų savivaldos modelį.

 

Garbės viešnia doc. dr. Jolanta Karpavičienė (Vilniaus universitetas) pristatė pranešimą „Liubeko ir Magdeburgo teisės viduramžių ir ankstyvųjų Naujųjų laikų Europoje: raiška ir reikšmė“. Klaipėdos miestas išsiskiria iš kitų Baltijos miestų, kadangi jis nuo 1258 m. naudojosi Liubeko, vėliau Magdeburgo, o nuo XV a. Kulmo savivaldos teisių atmaina. Prelegentė pabrėžė, jog Magdeburgo teisę turinčių miestų istorijos tyrimai gyvena tam tikrą renesansą visoje Europoje, todėl ši konferencija, skirta Klaipėdos 750-ies metų savivaldai, yra tam tikras europinių tyrimų tendencijų atspindys.

 

Antrojoje konferencijos sesijoje „Klaipėdos miesto ir krašto istorija naujų teorinių ir metodologinių prieičių kontekste“ pranešimus pristatė Klaipėdos universiteto Istorijos fakulteto doktorantai: Mindaugas Brazauskas „Dendrochronologiniai XVI–XVII a. Klaipėdos senamiesčio pastatų tyrimų rezultatai“, Darius Barasa „Konfesionalizacijos koncepcijos taikymas Klaipėdos miesto ir krašto XVI–XVIII a. tyrimuose“, Hektoras Vitkus „Mažosios Lietuvos genocidas – naujoji istorinės atminties klišė?“, Vasilijus Safronovas „Ką duoda kultūrinės atminties teorija XX amžiaus Klaipėdos praeities tyrimams?“ (žr. 2–3 il.).

 

 

 

2 il. KU Istorijos katedros vedėjas doc. dr. V. Vareikis ir KU doktorantai: L. Pušinskytė, V. Safronovas, D. Barasa

 

 

 

3 il. KU Istorijos katedros dokt. M. Brazauskas pristato dendrochronologinius XVI–XVII a. Klaipėdos senamiesčio pastatų tyrimų rezultatus

 

Trečioji ir ketvirtoji konferencijos sesijos buvo skirtos istoriografinėms Klaipėdos miesto istorijos problemoms. Apie Klaipėdoje veikusių užsienio šalių konsulatų vaidmenį kalbėjo dr. Ingrida Jakubavičienė – „Vokietijos generalinis konsulatas – pagrindinis politinis Klaipėdos krašto gubernatoriaus konkurentas“ ir doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė (Vilniaus pedagoginis universitetas) – „Skandinavijos šalių konsulatai Klaipėdoje 1924–1939 metais“. Vilniaus universiteto Istorijos fakulteto doktorantas Linas Tamulynas pristatė Krašto muziejaus draugijos ir Klaipėdos krašto muziejaus archeologinės veiklos aspektus 1923–1939 metais. Saulius Bartininkas pranešimu „Nacionalsocialistinių Klaipėdos krašto gyventojų orientacijų vertinimo problema“ išprovokavo diskusiją, kiek Klaipėdos krašto nacionalsocialistinės organizacijos vadovavosi nacistine ideologija, o kiek tik imitavo nacistinės partijos veiklos modelį.

 

Ketvirtojoje sesijoje pranešimus skaitė dr. Saulius Grybkauskas „Klaipėdos pramonės plėtra sovietinės lietuviškosios nomenklatūros interesų kontekste 1965–1990 m.“ ir Klaipėdos universiteto Istorijos fakulteto doktorantai: Romanas Širouchovas (Роман Широухов) pristatė pranešimą „Kuršių kalavijai Vakarų Lietuvoje ir Semboje, jų simbolika ir interpretacija“, Ieva Masiulienė „XV–XVIII a. Klaipėdos priemiesčių teritorijų lokalizavimo problematika“, Daiva Masiliauskienė „Klaipėdos krašto naujakuriai pokario metais: ką apie juos žinome?“, Lijana Pušinskytė „Pasipriešinimo režimui pokario Klaipėdos krašte problema“.

 

Konferencijos pranešimus apibendrino doc. dr. V. Vareikis reziumuodamas, jog konferencija leido įsitikinti, kiek svarbi šiandien yra regioninė istorija, kokią didelę reikšmę ji turi identiteto kaitos tyrimams. Jis atkreipė dėmesį į istoriografiniu požiūriu naujus teiginius ir vertinimus, nuskambėjusius pranešimuose. Tai, jog šiandien, o ir 1945 m. niekam nekilo klausimų, kodėl Klaipėda priklauso Lietuvai, įrodo, kad nuo 1923 m. lietuvybės sklaida Klaipėdos krašte buvo labai reikšminga įtvirtinat teiginius, jog tai tikrai lietuviška žemė, teisėtai priklausanti lietuvių tautai.

 

Konferencijos pranešimus numatoma paskelbti atskiru leidiniu. Jis neabejotinai turėtų plačiam skaitytojų ratui paskleisti įvairiose Lietuvos aukštosiose mokyklose sukauptą jaunųjų mokslininkų, tyrinėjančių Klaipėdos miesto ir krašto problemas, mokslinių tyrinėjimų rezultatus, naujai interpretuojančius Klaipėdos istoriografines problemas.

 

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ