„Istorija“. Mokslo darbai. 70 tomas
Sandra GRIGARAVIČIŪTĖ. XVIII Lietuvos mokinių istorijos olimpiada
Spausdinti

2008 m. kovo 27–28 d. Alantoje (Molėtų r.) vyko XVIII-osios Lietuvos mokinių istorijos olimpiados 3-asis respublikinis turas. Jį organizavo Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro Olimpiadų skyrius[1]. Į Alantos technologijos ir verslo mokyklą (toliau – Alantos TVM) iš vakaro rinkosi dalyviai ir jų istorijos mokytojai iš visos Lietuvos: atvyko 69 moksleiviai ir 51 istorijos mokytojas.

 

 

 

1 il. Laukiant olimpiados atidarymo. Komisijos pirmininkas prof. dr. J. Skirius (centre), komisijos nariai – doc. dr. V. Pukienė (pirmoji iš kairės), lekt. D. Karvelis (pirmas iš dešinės)

 

Olimpiados atidarymas vyko mokyklos aktų salėje. Įžanginį žodį susirinkusiems moksleiviams ir jų mokytojams tarė Olimpiados organizacinio komiteto narė Alantos TVM vyr. mokytoja Vaida Saugūnienė. Ji linkėjo pasisemti patirties iš istorijos, nes, pasak Cicerono, „tie, kas nežino istorijos, visad lieka vaikai“. Alantos TVM direktorius Vladas Pusvaškis pasidžiaugė, kad į trečiąjį turą „atvyko tie, kurie jau žino daug ir nori sužinoti dar daugiau“ ir linkėjo „gero sutarimo ir nusiteikimo, geros kloties ir gerų rezultatų“. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto dekanas doc. dr. Eugenijus Jovaiša, žiūrėdamas į salėje sėdinčius istorijos mokytojus džiaugėsi, kad tarp jų mato ir savo buvusius studentus, kurie atlydėjo jau savo mokinius. Kalbėdamas apie istorijos reikšmę žmogaus gyvenime E. Jovaiša pašmaikštavo, kad „kiekvienas stengiasi nesimokyti iš istorijos“, nors situacijos, kurios jau buvo, kartojasi ir yra istorikų aprašytos. Olimpiados dalyviams Istorijos fakulteto dekanas linkėjo įsisąmoninti istorijos reikšmę, gyventi oriai ir sugyventi su kaimynais. E. Jovaišos mintį apie istoriją ir jos rašymą pratęsė Molėtų rajono savivaldybės tarybos narė, Molėtų rajono savivaldybės vicemerė Rita Andreikėnienė. Ji buvo tikra, kad Alantos TVM vykstanti XVIII Lietuvos mokinių istorijos olimpiada bus įrašyta „į mažąją Molėtų istoriją“.

 

Per atidarymą pristatyta Vertinimo komisija: komisijos pirmininkas Vilniaus pedagoginio universiteto Visuotinės istorijos katedros vedėjas, profesorius dr. Juozas Skirius, nariai – Vilniaus pedagoginio universiteto Visuotinės istorijos katedros (doc. dr. Nelė Asadauskienė, doc. dr. Vida Pukienė), Istorijos didaktikos centro (doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė, lekt. Andrius Porutis) bei Lietuvos istorijos katedros (lekt. Deimantas Karvelis) dėstytojai; komisijos sekretorė – Visuotinės istorijos katedros vedėjo padėjėja Rūta Ramoškaitė-Stongvilienė. Žodis buvo suteiktas prof. dr. Juozui Skiriui. Komisijos pirmininkas pasidžiaugė, kad auga graži „naujoji istorikų profesionalų karta“, būsimi „garsūs pedagogai ir garsūs mokslininkai“, pagyrė į 3-ąjį respublikinį turą patekusius atkaklius moksleivius ir palinkėjo jiems išminties. Moksleivius su olimpiados darbotvarke supažindino lekt. A. Porutis, o mokytojus – V. Saugūnienė.

 

Pirmąją dieną buvo atliekamos pirmo etapo užduotys, antrąją dieną – rašomas istorinis esė. Užduočių ir esė tematika apėmė 1940–1953 m. Lietuvos istorijos laikotarpį. Pirmosios dienos užduotis sudarė keturios dalys: pirma dalis – testas (30 taškų), antra dalis – loginės užduotys (22 taškai), trečia ir ketvirta – šaltinių analizė (52 bei 45 taškai). Moksleiviai už teisingai atliktas užduotis galėjo surinkti 149 taškus.

 

Kol moksleiviai rašė testą, istorijos mokytojai Alantos dvare klausėsi Istorijos fakulteto dekano doc. dr. Eugenijaus Jovaišos paskaitos apie naująsias istorijos mokymo technologijas ir ankstyvųjų viduramžių pradžios vietą mūsų socialinėje istorijoje. Po paskaitos VPU Istorijos fakulteto prodekanė doc. dr. S. Grigaravičiūtė pristatė fakultete vykdomas bakalauro (Istorija, Taikomoji istorija, Katalikų tikyba) ir magistro studijų (Lietuvos lokalioji istorija, Krikščioniškoji antropologinė pedagogika) programas. Alantos dvare mokytojai galėjo apžiūrėti skiautinių parodą. Moksleiviai ir mokytojai pirmosios dienos vakarą belaukdami testo rezultatų klausėsi Povilo Girdenio koncerto, žiūrėjo ir su prof. dr. Juozu Skiriumi aptarė istorinį filmą „Niekas nenorėjo mirti“.

 

 

 

2 il. Istorijos mokytojai klausosi Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto dekano doc. dr. E. Jovaišos paskaitos

 

Vėlų ketvirtadienio vakarą buvo paskelbti testo rezultatai. Juos išsamiai pakomentavo Vertinimo komisijos narys lekt. D. Karvelis. Į antrąjį turą pateko 22 moksleiviai[2]: iš Alytaus (A. Ramanausko-Vanago vidurinės mokyklos), Antazavės (J. Gruodžio vidurinės mokyklos), Gargždų („Vaivorykštės“ gimnazijos), Jonavos (Senamiesčio gimnazijos), Kauno (S. Dariaus ir S. Girėno gimnazijos, KTU gimnazijos, Vydūno vidurinės mokyklos), Klaipėdos („Žemynos“ gimnazijos), Kudirkos Naumiesčio (V. Kudirkos gimnazijos), Marijampolės (Sūduvos vidurinės mokyklos, Rygiškių Jono gimnazijos), Mažeikių („Ventos“ vidurinės mokyklos), Molėtų (Molėtų gimnazijos), Panevėžio (J. Balčikonio gimnazijos, V. Žemkalnio gimnazijos), Prienų („Žiburio“ gimnazijos), Šilutės (Pirmosios gimnazijos), Ukmergės (A. Smetonos gimnazijos), Utenos (Dauniškio gimnazijos), Vilniaus (Užupio gimnazijos, Žemynos gimnazijos).

 

 

 

3 il. Komisijos narys lekt. D. Karvelis skelbia testo rezultatus

 

Antrąją olimpiados dieną 22 finalininkai rašė istorinį esė tema: „Kada Lietuva prarado suverenitetą – 1940 m. birželio 15 d. ar 1940 m. rugpjūčio 3 d.?“ Esė buvo vertinama 100 taškų: 24 taškai už korektišką sąvokų vartojimą, 26 – už asmenybių veiklos pateikimą, interpretavimą, ir vertinimą bei 50 – už struktūruotą ir argumentuotą nuomonės pagrindimą.

 

Vertinimo komisija, kol finalistai rašė esė, aplankė Alantos dvarą ir apylinkės įžymybes, o istorijos mokytojai surengė ekskursiją į Molėtus.

 

Antrosios dienos vakare, įvertinus visus 22 esė, Vertinimo komisijos pirmininkas prof. dr. J. Skirius paskelbė olimpiados nugalėtojus[3]. Finalininkų istorinį esė komentavo Vertinimo komisijos narė doc. dr. S. Grigaravičiūtė. Pirmąją vietą, surinkęs 90 taškų, laimėjo Romualdas Bakutis (Vilniaus Žemynos gimnazija), pirmą antrąją vietą, surinkęs 89 taškus, – Justinas Leita (Panevėžio J. Balčikonio gimnazija), antrą antrąją vietą, surinkusi 88 taškus, – Goda Gutauskaitė (Kauno S. Dariaus ir S. Girėno gimnazija). Trečiąsias vietas pasidalijo: Andrius Čialka (Kauno KTU gimnazija; surinkti 87 taškai), Rūta Statkevičiūtė (Alytaus A. Ramanausko-Vanago vidurinė mokykla; surinkti 85 taškai) ir Vaiva Vazgiliavičiūtė (Molėtų gimnazija; surinkti 85 taškai). Olimpiados nugalėtojai buvo apdovanoti medaliais, o visi finalininkai – rėmėjų dovanomis.

 

 

 

4 il. Antrosios vietos laimėtojas Justinas Leita su savo istorijos mokytoja

 

Sandra GRIGARAVIČIŪTĖ

 

 

Nuorodos

 



[1] Olimpiados organizacinį komitetą sudarė: pirmininkė – Dina Grigonytė (Lietuvos mokinių informavimo ir techninės kūrybos centro Olimpiadų skyriaus neformaliojo ugdymo organizatorė, nariai – Roma Žvinienė (Molėtų švietimo centro direktorė), Rima Kazlauskienė (Molėtų švietimo centro metodininkė), Vladas Pusvaškis (VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktorius), Stasys Skebas (VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos direktoriaus pavaduotojas ugdymui), Vaida Saugūnienė (VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos vyr. mokytoja), Dalia Dudėnienė (VšĮ Alantos technologijos ir verslo mokyklos istorijos mokytoja metodininkė).

[2] Į antrąjį, finalinį turą buvo nuspręsta atrinkti 20 geriausiai pirmojo turo užduotis atlikusių moksleivių, tačiau 103 balus surinko net trys moksleiviai, todėl finalistų skaičius padidėjo iki 22. Finalininkais tapo: Romualdas Bakutis, Justinas Leita, Goda Gutauskaitė, Andrius Čialka, Rūta Statkevičiūtė, Vaiva Vazgiliavičiūtė, Justina Banytė, Linas Kuksas, Simonas Jazavita, Skaistė Mašalaitytė, Andrius Fomkinas, Žilvinas Rudys, Povilas Kazlauskas, Aistė Plaipaitė, Marius Špūras, Laura Cirtautaitė, Monika Dumbrytė, Edvardas Mikuckis, Vainius Rakauskas, Ingrida Kyguolytė, Andrius Viktoravičius, Valda Minauskaitė.

[3] Finale buvo apdovanoti: vienas 1-osios vietos, du – 2-osios ir trys – 3-osios vietos laimėtojai.