„Istorija“. Mokslo darbai. 70 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

B. Salatkienė apžvelgia geležies metalurgijos radimvietes, analizuoja jų paplitimą Lietuvoje nuo geležies lydymo verslo ištakų paskutiniaisiais amžiais prieš Kristų iki XIII a. Autorė nustatė, kad geležies metalurgijos radimvietės Lietuvoje susijusios tik su gyventomis, o ne gamybos vietomis, o netolygus geležies metalurgijos radimviečių išsidėstymas parodo nevienodą geležies išgavimo bei apdirbimo įsisavinimą ir kultivavimą.

 

V. Pukienė pateikia Voronežo – lietuvių švietimo židinio Rusijoje 1915–1918 m. – sampratą. Straipsnio autorė prieina išvados, kad Pirmojo pasaulinio karo metais į šį miestą evakuotos lietuvių mokyklos sudarė galimybes šimtams moksleivių tęsti mokslą ir įgyti išsilavinimą, o lietuvių pedagogams – parengti nepriklausomos Lietuvos švietimo sistemos koncepciją.

 

J. Skirius atskleidžia bandymus padėti JAV lietuviams išeiviams grįžti ir įsikurti Lietuvoje – nuo idėjos gimimo 1920 m. iki jos įgyvendinimo 1929–1933 m. Autorius išsamiai analizuoja Amerikos lietuvių ekonominių informacijų biuro (Amerbiuro) Kaune įkūrimo motyvus, JAV lietuvių reakciją į jo įsteigimą, Amerbiuro veiklą ir organizacinę struktūrą, Amerbiuro likimą 1934–1935 metais.

 

S. Stašaitis nagrinėja istorijos mokymo sovietizavimą Lietuvoje 1940–1941 metais. Autorius atskleidžia istorijos mokymo sistemos ir turinio kaitą, istorijos mokymo turinio politizavimą ir ideologizavimą, „susipratusių mokytojų ir mokinių pastangas išsaugoti ir propaguoti tautinę savimonę“.

 

A. Gumuliauskas pirmą kartą istorikų akademinei bendruomenei ir plačiajai visuomenei yra pristatomas ir vertinamas labai svarbus dokumentas, keičiantis Lietuvos istoriografijoje nusistovėjusias nuostatas dėl griežtos Lietuvos valstybės ir jos diplomatų pozicijos Vilniaus klausimu, – 1939 m. rugpjūčio 22 d. A. Smetonos pasirašytas raštas „dėl Lietuvos generalinio konsulo pareigybės įsteigimo Vilniuje“.

 

R. Grigas antrojoje savo studijos dalyje, remdamasis hermeneutikos, semiotikos, socialinės organizacijos, komparatyvistikos bei kitomis sociosofinio profilio koncepcijomis, bando savaip papildyti senųjų lietuvių pasaulėvaizdžio bei gyvensenos (etoso) rekonstrukciją, koncentruodamas dėmesį į kai kurias išskirtines mūsų protėvių tapatybės signatūras (kokybinius atpažinimo bruožus).

 

Numeryje dvi recenzijos. Pirmojoje recenzijoje E. Kriščiūnas vertina Andžejaus Valickio veikalą „Marksizmas ir šuolis į laisvės karalystę“. Jo manymu, A. Valickis argumentuotai atskleidžia karingojo antikomunizmo intelektualinį skurdą, jų nepajėgumą parodyti didžiulio marksizmo populiarumo priežastis. Recenzento požiūriu vertingiausia A. Valickio išplėtota komunizmo detotalitarizacijos teorija. Antrojoje recenzijoje S. Stašaitis vertina Povilo Šverebo ir Rimanto Skeivio sudarytą kolektyvinę monografiją „Žemalė“ – itin vertingą paminklą Žemaičių ir visos Lietuvos XIX a. kultūros skleidėjui D. Poškai ir jo gimtajam kraštui. Recenzento manymu, „ši knyga leis žemališkiams (ir ne tik jiems) giliau pažinti, o pažinus ir branginti bei puoselėti savo gyvenamąją vietovę, jos turtingą paveldą, pelnytai didžiuotis garsinguoju kraštiečiu“.

 

Kronikoje S. Grigaravičiūtė pristato du renginius, – 2008 m. kovo 27–28 d. Alantoje (Molėtų r.) vykusį XVIII-osios Lietuvos mokinių istorijos olimpiados 3-ąjį respublikinį turą ir jo rezultatus bei 2008 m. vasario 16 d. Lietuvos Respublikos Seime surengtą apskritojo stalo konferenciją „1918 metai: išmoktos pamokos ir klaidos. Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos santykiai tarpukario metais ir po Šaltojo karo pabaigos“, skirtą Lietuvos valstybės atkūrimo 90-mečiui paminėti. A. Vasiliauskienė kronikoje aptaria 2007 m. liepos 27–28 d. Lavrive, Staro Sambire, vykusią VIII tarptautinę mokslinę konferenciją iš ciklo „Šv. Bazilijaus Didžiojo ordinas“, skirtą Šv. Onufrijaus vienuolyno 800 metų sukakčiai paminėti, I. Jakubavičienė – 2008 m. gegužės 8 d. Klaipėdos universiteto Humanitarinių mokslų fakulteto Istorijos katedros bei Klaipėdos universiteto Baltijos regiono istorijos ir archeologijos instituto iniciatyva surengtą respublikinę jaunųjų mokslininkų konferenciją, skirtą Klaipėdos miesto savivaldos 750-ies metų sukakčiai paminėti.

 

Sandra Grigaravičiūtė