„Istorija“. Mokslo darbai. 71 tomas
Sandra GRIGARAVIČIŪTĖ. Stasio Šalkauskio premija profesoriui Libertui Klimkai
Spausdinti

2008 m. gegužės 16 d. per Stasio Šalkauskio gimtadienį į Chaimo Frenkelio vilą Šiauliuose rinkosi „šviesiausi Šiaulių krašto žmonės <...> inauguruoti devintojo Stasio Šalkauskio premijos laureato“. Ceremonijos vedėja citavo iškilųjį lietuvių filosofą ir priminė susirinkusiems premijos įsteigimo istoriją. Šiaulių vyskupas Eugenijus Bartulis, sveikindamas naująjį premijos laureatą pasidžiaugė, kad „ši nominacija sutampa su šeimos koncepcijos svarstymu seime“. S. Šalkauskiui rūpėjo ir šeimos klausimai, kad „Lietuva neišnyktų, neišsibėgiotų“ ir „stebintų meile Dievui, Tėvynei ir artimui“. Vyskupas naujajam nominantui linkėjo „rūpintis tautos šeimom, kad jos stiprėtų ir skleistųsi meilės žiedais“. Lietuvos kultūros fondo pirmininkas Hubertas Smilgys pristatė prof. S. Šalkauskio premiją ir priminė, kad ji buvo įsteigta 1991 m. Premiją įsteigė Lietuvos kultūros fondo Šiaulių krašto taryba pažymėti iškiliems mokslo, meno, tautinės kultūros puoselėtojams, kilme ir darbais susijusiems su Šiaulių kraštu ir tęsiantiems S. Šalkauskio veiklą, įgyvendinantiems jo idėjas*. Pasak H. Smilgio, premijos buvo įteiktos pačioms iškiliausioms asmenybėms – filosofui, Lietuvos nepriklausomybės akto signatarui Romualdui Ozolui (1991 m.), antropologui, Ilinojaus universiteto profesoriui, ateitininkijos atkūrėjui Lietuvoje Algiui Žygui (1993 m.), menotyrininkui, profesoriui Vyteniui Rimkui (1995 m.), Kauno metropolitui Sigitui Tamkevičiui (1997 m.), istorijos tyrinėtojai Nijolei Gaškaitei Žemaitienei (1999 m.), profesoriui, poliglotui, senųjų baltų kalbų tyrinėtojui Vytautui Sirtautui (2001 m.), aplinkosaugininkui, Lietuvos Respublikos prezidentui Valdui Adamkui (2003 m.), filosofui, profesoriui Leonidui Donskiui (2005 m.), etnologui, mokslo istorikui, etnokosmologijos pradininkui Lietuvoje profesoriui Libertui Klimkai (2008 m.). Kita, dešimtoji premija bus jubiliejinė (2011 m.), nes bus praėję 20 metų nuo jos įsteigimo. H. Smilgys linkėjo, kad ši premija „skatintų mąstyti, kurti savo kraštui ir valstybei“, ir pasidžiaugė S. Šalkauskio skaitymais – juose, taip pat literatų kūrybos vakaruose „atsiskleidžia jaunų šiauliečių požiūris į gyvenimą“. Jo manymu, „S. Šalkauskis buvo teisus nukreipdamas akis į jaunuomenę“, nes ji yra „pagrindų pagrindas“, nes ji „augins, lavins, auklės...“

 

Renginio vedėja pristatė susirinkusiems prof. L. Klimkos darbus, orientuotus „į kultūrą, į šaknis, etnosą“. Nominantą pristatė Stasio Šalkauskio sūnus dr. Julius Šalkauskis. Jis šiltai kalbėjo apie bičiulį L. Klimką, pasidžiaugė, kad „Lietuvos prieauglis yra ir kultūrinis prieauglis – darbai, knygos, straipsniai, dalyvavimas kultūriniame gyvenime“. Jo manymu, „Lietuvos kultūrai labai pasisekė, kad turi tokių žmonių kaip L. Klimka“. J. Šalkauskis prisiminė savo tėvą, „kurio gimtoji kalba buvo lenkų, tačiau jis labai greitai išmoko lietuviškai; savo veikaluose citavo lietuvių dainas“. Jis įsitikinęs, kad premija primena tėvo edukacines idėjas. Sveikino laureatą, „linkėjo jam ištvermės, sveikatos, kad galėtų darbus tęsti ilgus metus mūsų visų džiaugsmui“.

 

Profesoriui Libertui Klimkai premiją iškilmingai įteikė Hubertas Smilgys, „Žiemgalos“ draugijos prezidentas Alfredas Šimkus ir Laisvyda Matuzevičienė. G. Šimoliūnienė įteikė laureatui Liucijos Ščiutienės pagamintą odinį diplomą.

 

 

1 il. Stasio Šalkauskio premija profesoriaus Liberto Klimkos rankose

 

Į Inauguracinę knygą pasirašantį profesorių Libertą Klimką filmavo ir fotografavo Lietuvos žiniasklaidos atstovai, jo pasveikinti ir sėkmės ateityje palinkėti į renginį atvyko Šiaulių „Aušros“ muziejaus direktorius Raimundas Balza. Jis minėjo, kad profesoriaus kalbos per radiją ir jo darbai byloja apie iškilią asmenybę, sveikino visų muziejų bendruomenės vardu „fiziką tarp etnologų“.

 

Gavęs žodį nominantas L. Klimka įvertino S. Šalkauskio palikimą: jo manymu, filosofo „įžvalgos peržengia dešimtmečius“. Daug esama problemų šiandieninėje Lietuvoje, „kliūna ratai už akmenų“, dar „povandeninės tėkmės, emigracija, socialinė atskirtis, moralės nuvertėjimas“. Profesoriaus giliu įsitikinimu, „įsigilinimas į paveldą turi suteikti jėgų“, paskatinti „mintyse rasti atsparą darbams ir veiklai“. L. Klimka išsamiai pristatė Etninės globos tarybos veiklą, nukreiptą į „Nepriklausomą Lietuvą, kuri išsaugos tautos gyvastį“. Profesorius papasakojo apie savo kaip fiziko žingsnius per mokslo istoriją į etnologiją. Ypač profesorius džiaugėsi jau parengtais 116 mokytojų, galinčių mokykloje dėstyti etninę kultūrą. Baigdamas savo kalbą nominantas sakė, kad „premija įpareigoja, sustiprina tikėjimą, kad esam teisingam kelyje savo darbuose“. Kvietė visus renginio svečius ir dalyvius „šviesiai žiūrėti į Lietuvos ateitį“.

 

Prof. L. Klimką sveikino ankstesnieji S. Šalkauskio premijos laureatai – prof. V. Sirtautas, prof. V. Rimkus. Pastarasis padovanojo savo naujausią knygą „Neužmirškime savo takų“. Dr. J. Šalkauskis laureatui įteikė dovaną – savo motinos atsiminimus. Laureatą sveikino Šiaulių S. Šalkauskio mokyklos direktorė Zina Žuklijienė, Šiaulių apskrities administracijos atstovai, Šiaulių miesto kultūros skyriaus atstovė Lidija Pranienė, Šiaulių rajono savivaldybės atstovė Laimutė Varkalienė, Joniškio rajono savivaldybės atstovė Liucija Bertulienė, Lietuvos žemaitukų asociacijos atstovė, „Žiemgalos“ draugijos prezidentas Alfredas Šimkus. Pastarasis apdovanojo L. Klimką tautine juosta.

 

 

2 il. „Žiemgalos“ draugijos prezidentas A. Šimkus apdovanojo prof. L. Klimką tautine juosta

 

Profesoriaus pasveikinti atvyko ir kolegos iš Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto – einantis Baltų proistorės katedros vedėjo pareigas doc. dr. Arvydas Malonaitis, mokslo ir plėtros prodekanas dr. Robertas Jurgaitis ir studijų prodekanė doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė. Kolegos labai džiaugėsi galimybe dirbti su tokiu iškiliu žmogumi ir linkėjo kuo geresnės kloties ateities darbuose.

 

Renginio svečiams ir dalyviams grojo Šiaulių konservatorijos jaunasis atlikėjas Tadas Motiešius (akordeonas), dainavo Vanda Sukarevičienė, Jono Strielkūno eiles skaitė aktorė Olita Dautartaitė.

 

Sandra GRIGARAVIČIŪTĖ

 

 



* 1991–2005 m. premija buvo teikiama kas dvejus, nuo 2005 m. – kas trejus metus.