„Istorija“. Mokslo darbai. 71 tomas
Valdas SELENIS. Paminėtas „ISTORIJOS“ žurnalo 50-metis
Spausdinti

2008 m. gegužės 23 d. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultete Adolfo Šapokos auditorijoje vyko nacionalinė mokslinė konferencija, skirta „Istorijos“ žurnalo (leidžiamo nuo 1958 m.) 50-mečiui paminėti. Renginio organizacinio komiteto pirmininkas – žurnalo redkolegijos pirmininkas ir Istorijos fakulteto dekanas doc. dr. Eugenijus Jovaiša, nariai – prof. dr. Adomas Butrimas, prof. dr. Zigmantas Kiaupa, doc. dr. Sandra Grigaravičiūtė, dr. Silvija Pocytė, doc. dr. Arvydas Malonaitis, dr. Robertas Jurgaitis.

 

 

 

1 il. Nacionalinės mokslinės konferencijos „XX amžiaus Lietuvos istorinė periodika“ programa

 

Organizuojant šią konferenciją siekta ne tik suaktyvinti iki šiol itin fragmentiškus mokslinės ir populiariosios istorinės periodikos tyrimus, bet ir aptarti aktualiausias XX–XXI a. pradžios Lietuvos istorinės periodikos raidos problemas: leidybos, specializacijos, inovacijų diegimo tendencijas ir perspektyvas, atskirais tematiniais pjūviais panagrinėti leidinių turinį, įvertinti institucijų vaidmenį.

 

Konferencijoje dalyvavo keturiolika prelegentų iš daugelio Lietuvos istorijos tyrimų institucijų − Vilniaus pedagoginio universiteto (toliau – VPU), Vilniaus universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto (toliau – VDU), Lietuvos istorijos instituto, Šiaulių universiteto, Vilniaus dailės muziejaus ir vienas prelegentas iš užsienio – iš Daugpilio universiteto (Latvija).

 

Sveikinimo žodį tarė VPU dekanas doc. dr. Eugenijus Jovaiša, akademikas prof. habil. dr. Romualdas Grigas ir akademikas prof. habil. dr. Antanas Tyla. Akademikas R. Grigas perskaitė Lietuvos mokslų akademijos SMF skyriaus sveikinimą ir linkėjo žurnalo „Istorija“ leidėjams ir toliau „atstovauti tautos tęstinumui“ ir niekada nepamiršti: „jei esi Lietuvos istorikas, turi gerbti savo tautą ir ją mylėti“. Akademikas A. Tyla didžiuodamasis, kad „Istorija yra ir tebėra mokslo kryptis“, pabrėžė, kad „mokslinė periodika“ yra „poligonas mokslinei sąveikai ir tobulėjimui“. Profesorius atkreipė dėmesį, kad „žurnalas ISTORIJA turi skaitytojų ratą“, „žurnalas tobulėja“, randasi „naujos pateikimo formos: 64 tome – nauja elektroninė žurnalo versija“. Iki šiol tai „pirmas toks istorijos periodinis leidinys“. A. Tyla linkėjo žurnalo leidėjams toliau „telkti autorius ir skaitytojus, ugdyti visuomenę bei atsakingus mokslininkus“.

 

Pirmąjį pranešimą apie „Istorijos“ žurnalo inovacijas naudodamas multimedijos priemones pristatė Eugenijus Jovaiša. Kalbėjo apie žurnalo leidybos perėmimą iš Vilniaus universiteto 1994 m. ir redkolegijos sudėties pokyčius. Pristatė pagrindines žurnalo inovacijas – jau pradėtą leisti skaitmeninį žurnalo variantą, įrašytą CD ir DVD formatu, pateikiamą skaitytojams kartu su spausdintu žurnalu išlaikant ir palyginti nedidelę jo kainą. Tai padaryti leido gana geras žurnalo perkamumas. Planuojama išleisti ir CD su įrašytais visais per penkiasdešimtį metų išėjusiais žurnalo numeriais. E. Jovaiša pažymėjo, kad žurnalo numerius surasti yra tikrai nelengvas darbas, nes pačių pirmųjų numerių išliko labai nedaug net ir didžiausiose bibliotekose. Mokslininkai galės patogiai naudotis medžiaga, jos nereikės rankioti įvairiose bibliotekose, kartais neturinčiose visų žurnalo komplektų. Kita naudinga inovacija – kartu su elektroniniu žurnalo variantu į CD (dabar jau DVD) įrašytas maždaug pusvalandžio trukmės videofilmas, kuriame pateiktas interviu su mokslininku (67 tome – pokalbis su Algirdu Girininku), arba filmas apie atliktus tyrinėjimus, galbūt reportažai iš konferencijų ir kt. Tai – tik būsimo videoarchyvo kaupimo pradžia. Ši medžiaga ateityje bus labai naudinga tyrinėtojams. Manyčiau, ši inovacija jau dabar žurnalą leidžia laikyti moderniausiu iš istorijai skirtų akademinių leidinių. Pranešimo pabaigoje E. Jovaiša pademonstravo videofilmą apie 2007 m. vykusius Vėluikių kapinyno kasinėjimus. Tai sudėtinė dalis straipsnio, išspausdinto naujausiame „Istorijos“ žurnalo numeryje[1].

 

Numatytas Klaipėdos universiteto profesoriaus Algirdo Girininko pranešimas apie XX a. archeologinę periodiką liko neperskaitytas, nes prelegentas negalėjo atvykti. Toliau kalbėjo Lietuvos istorijos instituto darbuotoja dr. Rasa Paukštytė-Šaknienė apie Lietuvos etnologiją XX a. istorinėje periodikoje. Pranešime klausytojai buvo supažindinti su svarbiausiais Lietuvos etnologijos periodiniais leidiniais, leistais XX a. Profesorė Aldona Gaigalaitė pristatė pagrindinius lietuvių mokslinės periodikos leidinius, ėjusius 1921−1940 metais.

 

Po konferencijos pertraukos, kurios metu VPU Istorijos fakulteto fojė buvo atidaryta paroda ,,Lietuva Vroclavo bibliotekos kartografiniuose rinkiniuose“, pranešimą apie prieškario Lietuvos istorinės periodikos inovacijų klausimus skaitė Vilniaus universiteto doktorantas Aurelijus Gieda. Prelegentas mėgino išryškinti istorikų Zenono Ivinskio ir Jono Matuso skirtingas pozicijas vertinant to laikotarpio akademinės istorikų periodinės spaudos raidą. VPU docentas dr. Benediktas Šetkus klausytojus supažindino su istorijos mokymo inovacijomis Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. periodikoje. Pranešėjas, pristatęs tuometinės Lietuvos istorijos mokymo metodikos teoretikų mintis apie istorijos mokymo inovacijas, padarė išvadą, kad jos tebėra aktualios ir šiais laikais.

 

Profesorius iš Daugpilio universiteto (Latvija) Aleksandras Ivanovas pristatė Latvijos istorinę periodiką XX a. pabaigoje – XXI a. pradžioje. Nors kaimynai latviai negali skųstis išleidžiamų istorinių žurnalų kiekybe, savo pranešime svečias stebėjosi Lietuvos istorinių periodinių leidinių gausa. VPU docentas dr. Romas Juzefovičius kalbėjo apie laikraščio ,,Kardas“ istorinę specializaciją 1925–1929 metais. Pranešimo autoriaus teigimu, šiame leidinyje aptariamuoju laikotarpiu pasirodė bene profesionaliausi karinės istorinės tematikos straipsniai, skirti plačiajai visuomenei. VPU lektorius Mindaugas Tamošaitis pristatė XX a. Lietuvos istorijos aktualijas mėnraštyje ,,Akiračiai“ 1988–1995 m. Prelegento teigimu, Čikagoje leistų „Akiračių“ bendradarbiai, vadovaudamiesi principu: „atviras žvilgsnis į praeitį“, pirmieji kritiškai vertindami išeivijoje išleistus istorinius veikalus, prisidėjo prie jų demitologizavimo bei atviros pilietinės visuomenės formavimo atsikūrusioje Lietuvoje.

 

Paskutinėje konferencijos dalyje kalbėjo keturi prelegentai. Šiaulių universiteto docentas Jonas Sireika aptarė istorinę medžiagą, skelbtą „Šiaulių metraštyje“, pagal autorius, turinį ir pobūdį. Lietuvos dailės muziejaus darbuotoja Danutė Mukienė pristatė Žemaitijos regiono XX a. istorinės periodikos leidinius. Dr. Rasa Varsackytė iš VDU supažindino su „Kauno istorijos metraščio“ leidybos raida ir perspektyvomis, pakvietė mokslininkus jame bendradarbiauti. Konferenciją užbaigė Šiaulių universiteto docentas Arūnas Gumuliauskas – jis aptarė Sąjūdžio spaudą Šiauliuose kaip istorinį šaltinį.

 

 

 

2 il. Pranešimą skaito Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto Istorijos katedros docentas dr. Arūnas Gumuliauskas

 

Renginio pabaigoje organizatoriai pasidžiaugė pavykusiu „Istorijos“ žurnalo jubiliejaus paminėjimu ir informavo klausytojus, kad recenzuotus pranešimus numatoma publikuoti specialiame žurnalo numeryje.

 

Valdas SELENIS

 

Nuorodos

 

 



[1] Jovaiša, E. Skalvių istorijos šaltiniai: Vėluikių kapinynas. Istorija, 2007, nr. 68, p. 3−21.