„Istorija“. Mokslo darbai. 71 tomas
Romas JUZEFOVIČIUS. Lietuviškosios Vilniaus istorijos periodikos pradžia
Spausdinti

Vilniaus istorijos metraštis, t. 1, Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2007. 287 p.

 

 

 

2008 metų pavasarį visuomenei pristatytas ilgokai rengtas ir skaitytojų laukiamas pirmas „Vilniaus istorijos metraščio“ tomas. Simboliška, kad vilniečiams pirmasis toks periodinis leidinys lietuvių kalba buvo pristatytas sostinės Rotušėje, kuri jau tampa miesto istorijos populiarinimo, istorijos tyrėjų ryšių su visuomene arena.

 

Pradedamo leisti periodinio leidinio rengėjai yra Vilniaus pedagoginis universitetas su partneriais – Lietuvos istorijos institutu, Pilių tyrimo centru „Lietuvos pilys“, Viešąja įstaiga „Vilniaus rotušė“.

 

Minėto leidinio redakcinės kolegijos pirmininko Aivo Ragausko pratarmėje lakoniškai, bet gana aiškiai apibrėžiama leidėjų koncepcija – siekis skelbti įvairių Vilniaus raidos sričių nuo seniausių laikų iki šių dienų tyrinėjimus. Vilniaus istorijos klausimus numatoma sieti su visos Lietuvos, taip pat Rytų bei Vidurio Europos praeities pažinimo problematika, taikyti lyginamuosius Vilniaus kaip sostinės raidos tyrimus. Vilniaus miesto istoriografijos novacijų požiūriu akcentuotina tai, kad periodinio rinkinio sudarytojai siekia skirti daugiau dėmesio iki šiol mažai tirtiems ir aktualiems klausimams, pirmiausia sudėtingai sociokultūrinei miesto istorijai.

 

Tokius periodinius istorinius rinkinius jau leidžia Vakarų ir Vidurio Europos miestai, tai yra svarbi jų istorinio įvaizdžio formavimo dalis. Šie leidiniai skiriasi savo struktūra, leidybos tradicijomis, tačiau bendra tai, jog sudarytojai mėgina derinti akademinį informatyvumą ir konceptualumą su miesto istorijos populiarinimo tikslais, susieti tarpdisciplininius darbus bendrame miesto praeities suvokimo lauke. Pavyzdžiui, mūsų kaimynai latviai leidžia tęstinį rinkinį „Senoji Ryga“, kurio struktūroje išskiriamos tokios dalys: Rygos archeologijos tyrimai, Rygos architektūros tyrimai, Rygos istorijos tyrimai, Ryga muziejų fonduose, senųjų rygiečių memuarai ir kt.1

 

Vilniečių istoriniame periodiniame leidinyje taip pat siekiama laikytis svarbių kaimyninių šalių mokslinės leidybos tradicijų, numatomos humanitarinių ir socialinių mokslų tyrėjus, taip pat istorijos mėgėjus vienijančios mokslinės bei edukacinės funkcijos.

 

Paminėtina ir tai, kad miestų istorijos studijų publikavimas nėra nauja sritis šių dienų lietuviškoje mokslinėje spaudoje, tačiau tokia leidyba tebėra formavimosi stadijoje. Atskiri teminiai straipsnių rinkiniai buvo parengti ir išleisti Šiaulių, Klaipėdos universitetuose, mokslinių konferencijų pagrindu parengta serija Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto teminių rinkinių Vilniaus kultūros istorijos klausimais2. Tęstinio numeruojamo leidinio leidyba nuo 1998 metų buvo pradėta Kaune3. Šiame rinkinyje, pasak jo rengėjų, siekiama atgaivinti tyrinėtojų užmirštas Kauno istorijos temas. Svarbus dėmesys buvo skirtas pirmosios XX a. respublikos laikinosios sostinės tematikai, kuri buvo ignoruojama sovietinėje istoriografijoje. Miestų istorikams naudingas Kauno istorijos serijos teminių leidinių sudarytojų bandymas sieti analizuojamas miesto tradicijas su jų tęstinumu, istorinėmis refleksijomis, tačiau pasigendama platesnio daugelio temų ištirtumo, vertinimų, bibliografinės, vizualinės ir kitokios su miesto istorija sietinos informacijos. Kauniečių, kaip ir kitų Lietuvos miestų istorijos rengėjų leidiniai, dažniausiai apsiriboja mokslo konferencijų pranešimų pagrindu parengtais tekstais.

 

Šių trūkumų mėgina išvengti „Vilniaus istorijos metraščio“ rengėjai. Sudaroma universalesnė jo struktūra, todėl leidinys yra patrauklus ne tik profesionaliems istorikams, bet ir istorijos mėgėjams, pedagogams. Antra vertus, esama tam tikrų rezervų tobulinti jo informatyvumą ir reprezentatyvumą, taip pat galimą publikuojamos medžiagos taikomumą. Leidinio struktūra sudaryta iš esmės laikantis mokslinių žurnalų turinio formavimo tradicijų: didžiąją leidinio dalį, kaip dažnai įprasta Lietuvos mokslinėje periodinėje spaudoje, sudaro moksliniai straipsniai ir pranešimai. Jų autoriai – Vilniaus pedagoginio universiteto, Lietuvos istorijos instituto, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir kai kurių kitų institucijų mokslininkai. Vis dėlto skaitytojui nėra labai aiškus mokslinių pranešimų skyrelio sudarymo pagrindas – sunku suvokti, ar tai jau konferencijose skaityti pranešimai, ar tik šiam leidiniui parengti tekstai. Aiškesnė yra apžvalgų skyrelio esmė ir paskirtis, jame pristatoma informacija ir apie naujus Vilniaus istorijos tyrimus, ir apie jų retrospektyvą, taip pat bibliografinės nuorodos apie 2000–2006 m. Vilniaus istorijos tyrėjų publikacijas. Šiame leidinyje dar itin maža šaltinių publikacijų, jas sudaro tik keli nedideli dokumentai viena tema.

 

Visa informacinė ir recenzuojamoji leidinio dalis yra labai svarbi moksliniu ir pažintiniu požiūriais, tačiau ji sudaro mažiau negu trečdalį visos rinkinio apimties. Vakarų ir Vidurio Europos šalių moksliniuose žurnaluose kiekybine prasme tokia medžiaga dažnai yra dominuojanti.

 

Ypatingo profesionalių istorikų ir istorijos mėgėjų dėmesio turėto susilaukti Vilniaus istorijos leidinyje skelbiami moksliniai straipsniai bei pranešimai, kurie ir sudaro didžiausią leidinio dalį. Šiems darbams būdinga ne tik išsamus faktografinis informatyvumas, bet ir kritinė šaltinių analizė, nauji interpretacijų, vertinimų mėginimai.

 

Teminiu skelbiamų straipsnių požiūriu pirmiausia pažymėtini originalūs Vilniaus gyventojų ūkinės veiklos istorijos tyrimai, kurie pristatomi Stefeno Rouvelo (Stephen Rowell), Eduardo Remeco, Virgilijaus Pugačiausko straipsniuose ir pranešimuose apie prekybos ryšius, monetų kaldinimą, Vilniaus miesto turgavietes XV–XIX a., taip pat apie vilniečių cechų istoriografijos problemas. Vilniaus gyventojų verslumo istorija iš dalies atspindi vadinamosios „kasdienybių istorijos“ aspektus, kurie yra populiarūs šiuolaikinėje Europos miestų istoriografijoje, skatina studijų tarpdiscipliniškumą. Su šia tematika iš dalies susietas analitiškas Raimondos Ragauskienės straipsnis apie Vilniaus vaistininkų paslaugas XVI a. Tačiau pastarojo ir kai kurių kitų darbų autoriai pripažįsta, kad nepakanka šaltinių duomenų vilniečių verslų ir paslaugų veiklai visapusiškai atskleisti, o svarbiausia – dar stinga žinių aptarti jų reikšmei vilniečių kasdieniame gyvenime.

 

Kita leidinyje publikuojamų straipsnių grupė sieja Vilniaus istorinę praeitį su bendra Lietuvos politinės istorijos tematika. Aivo Ragausko, Sandros Grigaravičiūtės, Juozo Skiriaus, Mindaugo Tamošaičio straipsniuose pirminių šaltinių analizės pagrindu atskleidžiama Vilniaus valdžios elito privilegijų likimas Rusijos imperijoje XIX a., politinė Vilniaus krašto svarba XX a. tarptautiniuose santykiuose.

 

Lietuvių etninės kultūros aspektu Vilniaus kraštas analizuojamas Petro Kalniaus straipsnyje, keliama etnografinės tipologijos problema. Pažymėtina, kad Vilnijos lietuvių etninės kultūros tematika istoriografijoje tebėra moksliškai aktuali ir plėtotina. Taip pat vertėtų aptariamame leidinyje skirti daugiau dėmesio Vilniaus istorinių kultūrų, jų sąveikos kaitai, palikimo vertinimo problemoms. Multikultūrinio miesto istorijai šiame leidinyje skirti tik nedideli kultūrologo Vytauto Berenio pranešimo ir menotyrininkės Linos Balaišytės apžvalgos tekstai.

 

Vilniaus kultūros, mokslo paveldo, jo puoselėjimo tradicijų platesnė analizė padėtų geriau realizuoti ne tik mokslinę, bet ir leidėjų numatytą švietėjišką funkciją. Įgyvendinant pastarąją gal iš dalies būtų naudingi ir jau anksčiau minėtame rygiečių istoriniame leidinyje pristatomi muziejinių fondų kultūrinio palikimo, kultūros veikėjų prisiminimų ir jų veiklos šaltinių publikavimo pavyzdžiai.

 

Linkėtina „Vilniaus istorijos metraščio“ rengėjams bei leidėjams išlaikyti ir stiprinti leidinio akademiškumą, įgyvendinti numatomą tęstinumą ir periodiškumą, taip pat toliau plėtoti Vilniaus istorijos populiarinimo formas ir būdus.

 

Nuorodos

 

 



1 Senā Rga, t. 4–5, Rga, 2003–2005.

2 Pvz., Vilniaus kultūrinis gyvenimas: dvasininkų vaidmuo 1900–1945. Vilnius, 2006.

3 Kauno istorijos metraštis, t. 1, Kaunas, 1998.