„Istorija“. Mokslo darbai. 71 tomas
Darius VILIMAS. Naugarduko žemės teisėjo Jarošo Jevlašauskio (1578-1619) testamentas
Spausdinti

Anotacija. Straipsnyje skelbiamas žymaus XVI a. pabaigos memuaristo Teodoro Jevlašauskio (Teodor Jewłaszewski, 1546–1619) sūnaus Naugarduko žemės teisėjo Jarošo Jevlašauskio (Jarosz Jewłaszewski, 1578–1619) testamentas.

 

Prasminiai žodžiai: LDK, teisinė sistema, regioninis bajoriškasis elitas, testamentai, memuaristika, Reformacijos istorija.

 

Įvadas

 

LDK bajorų Jevlašauskių[1] (Jevlaševskių) giminė žymi Teodoru (Fiodoru) Michailovičiumi Jevlašauskiu (1546–1619), garsiu XVI a. paskutiniųjų dešimtmečių advokatu ir kelių didikų šeimų klientu, palikusiu mums savo atsiminimus. Nors šis memuaristinis istorijos paminklas skelbtas net keliomis kalbomis, tarp jų ir lietuviškai[2], didesnių tyrinėjimų apie Jevlašauskių giminę dar nesulaukėme. Todėl manytume, kad čia publikuojamas memuaristo Teodoro sūnaus Jarošo Jevlašauskio testamentas padės kiek praskleisti šios garbingos giminės likimo skraistę.

 

Jarošas Jevlašauskis buvo vyriausias Teodoro sūnus. Tėvo atsiminimuose jo gimimo data nėra tiksliai nusakyta, tik pažymėta, kad Teodoras vedė Hanną Bolotovną (Ganna Bolotowna) 1577 m. vasario 7 dieną, taigi Jarošas turėjo gimti maždaug 1578 m. pradžioje arba pačioje 1577 m. pabaigoje.

 

Apie Jarošo jaunystę duomenų beveik neišliko. Žinoma, kad jis turėjo aštuonis brolius ir penkias seseris. Nežinia, ar visi jie sulaukė pilnametystės. Kai Teodoras Jevlašauskis rašė atsiminimus, 1604 m. Jarošas jau buvo vedęs Valkavisko paseniūnio Stanislavo Petraševskio (Stanisław Pietraszewski) dukterį Aleksandrą. Memuaristas mini ir savo anūką, Jarošo ir Aleksandros pirmagimį Stanislovą-Joną, mirusį kūdikystėje 1603 m. pabaigoje, o gimusį tų metų gegužę[3], tai reiškia, kad jis vedė ne vėliau kaip 1602 m. rudenį. Pirmajį savo postą – Naugarduko žemės teismo raštininko vietą Jarošas turėjo gauti jau po 1604 m., maždaug 1605 m., nes jo tėvas šio fakto savo prisiminimuose nemini. Maždaug nuo 1605 m. Naugarduko žemės teisme dirba du Jevlašauskiai – raštininkas sūnus Jarošas ir pateisėjis tėvas Teodoras, o 1613 m., mirus Naugarduko žemės teisėjui J. Zenkievičiui Tichinskiui (Zenkiewicz Tichinskij), Jarošas gauna ir žemės teisėjo vietą[4].

 

Ne taip kaip tėvas, Jarošas Teodorovičius anksti vedė, taip pat nebuvo ilgaamžis. Sulaukęs maždaug 41 metų amžiaus, 1619 m. kovo 27 d.[5] jis mirė ir buvo palaidotas tų metų gegužės 23 dieną. Velionis paliko našlę Aleksandrą ir tris vaikus – vyriausiąjį sūnų Vladislovą, kuriam testamento sudarymo metu buvo maždaug 14 metų, jaunesnįjį sūnų Liudviką Kazimierą, tada turėjusį 13 metų, ir dukterį Kotryną, kurios amžius testamente nenurodytas. Jarošą pergyveno net jo tėvas Teodoras, tačiau garbaus amžiaus memuaristui sūnaus mirtis turbūt buvo paskutinis, lemiamas smūgis, užbaigęs jo gyvenimą. Teodoras Jevlašauskis tikriausiai mirė[6] tuoj po Jarošo, nes rinkiminiai Naugarduko pavieto seimeliai į tuščias žemės teismo pareigūnų vietas įvyko atskirai, o tai rodo, kad Jarošo tėvas pirmojo seimelio metu dar galėjo būti gyvas[7]. Atskirų rinkiminių seimelių faktą patvirtina ir to meto memuaristai[8].

 

Jarošo Jevlašauskio testamentas įdomus keliais aspektais. Visų pirma jame gausu XVII a. pradžios kasdienybės gyvenimo ir buities detalių, biografinės medžiagos (išvardijami gausūs jo skolininkai ir skolintojai, minimi paskirti našlės ir jos vaikų globėjai). Pavyzdžiui, testamento vykdytojais ir prižiūrėtojais prašomi būti įtakingi LDK magnatai – broliai Vilniaus vaivada ir didysis LDK etmonas Jonas Karolis Chodkevičius (Jan Karol Chodkiewicz) ir Trakų vaivada Aleksandras Chodkevičius (Alexander Chodkiewicz), taip pat Slanimo pakamaris Mikalojus Tryzna (Mikołay Tryzna) ir Jonas Švaikauskis (Jan Swaikowski, Szwaikowski). Iš testamento sužinome, kad Jarošas liko ištikimas tėvo Teodoro tikėjimui – jis buvo evangelikas, be to, pats pastatė Dobromyšlyje evangelikų bažnytėlę ir užrašė jai 8 valakus žemės su keliais valstiečiais. Toje bažnytėlėje jis savo prašymu ir buvo palaidotas. Įdomus ir Jarošo primygtinas prašymas vaikams likti „teisingame“ evangelikų tikėjime. Be gausių spalvingų ūkinio pobūdžio detalių testamente yra ir žinutė, liudijanti, kad J. Jevlašauskis nevengė ir prekiauti. Minimos trys vytinės (baržos) su grūdais, kurios Jarošo mirties metais buvo paruoštos kelionei į Karaliaučių.

 

Jarošas Jevlašauskis buvo neeilinė asmenybė. Jis ne tik priklausė tarnybiniam centrinio vaivadijos pavieto teismų elitui, o ir buvo žymus Naugarduko pavieto evangelikas reformatas. Tai patvirtina ne tik dovanojimas Dobromyšlio evangelikų bažnyčiai, bet ir tai, kad po Jarošo mirties buvo išleista jų pamokslininko ir kunigo Jano Zygrovijaus (Ian Zygrowiusz) parašyta laidotuvių prakalba[9]. Tiesa, tai jam visai nekliudė prašyti vaikų globėjais būti katalikus Chodkevičius, taip pat testamento liudininku pasikviesti ir Valkavisko kleboną Mikalojų Niemčinovičių (Mikołay Niemczinowicz). Matyt, artėjančios mirties akivaizdoje tikybų skirtumai jau nebuvo svarbūs, o Chodkevičių autoritetas galėjo būti didelė parama nuo galimų skolintojų pretenzijų. Jarošo Jevlašauskio našlė Aleksandra buvo ištekėjusi dar du kartus, o tai duoda pagrindo manyti, kad net ir įtakingi testamento vykdytojai nesugebėjo apginti našlės nuo visų kreditorių. Dar tų pačių 1619 metų gruodį ji vadinama Jurgio Zavišos (Jerzy Zawisza) žmona[10], o 1623 m. birželį jau yra Vilniaus žemės teisėjaičio Ezejaus Žygimantaičio Giedraičio (Ezeiasz Zygimontowicz Giedroyc) žmona[11]. Beje, po trečiojo vyro, tada jau Valkavisko maršalo mirties 1629 m. jo seserys Sofija, Marina ir Elena apkaltino Aleksandrą vyro nužudymu. Po teismo proceso ji su vienu savo sūnumi 1635 m. buvo paskelbti banitomis[12].

 

Kaip tik Naugarduko žemės teisėjo Jarošo sūnui buvo lemta tapti žymiausiu, ir, deja, paskutiniu Jevlašauskių giminės nariu. Jaunesnysis jo sūnus Liudvikas Kazimieras (~1606–1664) nepaliko savo memuarų, tačiau karjeros laiptais užkopė dar aukščiau už tėvą. Jis buvo karaliaus sekretoriumi ir rūmų bei iždo dvariškiu, Vilniaus pavaivadžiu (1643–1647), vėliau Ukmergės seniūnu (1649–1652) ir Smolensko kaštelionu (1656–1659)[13], o gyvenimą baigė Brastos vaivados poste (1659–1664)[14]. Ne taip kaip evangelikas jo tėvas, savo testamente (palikuonių jis, atrodo, neturėjo) jis didžiąją savo turtų dalį užrašo katalikų bažnyčiai, o vyriausiuoju testamento vykdytoju paskiria savo gerą bičiulį Vilniaus vyskupą Jurgį Belozarą (Jerzy Białłozar)[15]. Bet tai jau kita istorija.

 

Mums yra žinomi du Jarošo Jevlašauskio testamento nuorašai. Pirmasis jų saugomas Lietuvos MA bibliotekos (MAB) rankraštyno evangelikų reformatų sinodo fonde[16] (toliau vadinsime Nuorašu-1), antrasis – Varšuvos Senųjų aktų (AGAD) Radvilų archyvo kunigaikščių Polubinskių paarchyve[17] tarp Okunių giminės dokumentų (toliau – Nuorašas-2). Varšuvietiškas J. Jevlašauskio testamento nuorašas yra kiek vėlesnis (1619 gegužės 6 d.) testamento aktavimas Valkavisko pilies teisme. Abu nuorašai beveik identiški, jei neskaitysim varšuvietiško nuorašo preambulės ir išrašo patvirtinimo dokumento pabaigoje, surašyto kiriliсa. Nuorašų istorija nėra visai aiški, tačiau galima teigti, kad evangelikų reformatų fonde saugomas nuorašas turėjo tarnauti kaip donacijos Dobromyšlio evangelikų bažnytėlės fundacijai. Antrasis testamento nuorašas susijęs su Okunių gimine, kurių šeimos dokumentuose, saugomuose Radvilų archyve Varšuvoje, jis ir išliko. Turbūt jis sietinas su testamente minimu (tada jau velioniu) Valkavisko maršalu Jonu Martynovičiumi Okuniu (Jan Martinowicz Okuń) ir jo žmona kunigaikštyte Sofija Krošinska (Zofia Kroszyńska), iš kurių Jevlašauskiai buvo nusipirkę Svieticos (Šviencicos) palivarką.

 

Publikuojant tekstą laikytasi supaprastinto lenkiškojo ir kirilicinio teksto perteikimo varianto. Iškeltinės raidės įrašytos pasviru kursyvu, praleistos raidės – lenktiniuose skliaustuose. Žodžiai, kurių rašyba nuorašuose skiriasi, nurodyta nuorodose. Riestiniuose skliaustuose įrašyti žodžiai, kurių vertimas gali įvairuoti, taip pat žodžiai ar frazės, reikalingos teksto vertimui, bet praleistos lenkiškame dokumente. Laužtiniuose skliaustuose įdėti Valkavisko pilies teismo išrašo fragmentai, kurių nėra Nuoraše-1.

 

Jarošo Jevlašauskio testamentas

 

[Видымус с книг кгродских враду г(о)с(по)д(а)рьского староства Волковыского.

 

Лета от нароженя сына Божо(г)о тисеча шестсот деветнадцато(г)о, м(е)с(е)ца мая шосто(г)о дня.

 

На рочкох судовых кгродских сегож м(е)с(е)ца мая первого дня прыпалых и судовне у Волковыску отправованых, перед нами, Юръем Мосалским подстаростим, Янушом Масалским судею и Александром Снарским писаром, врадниками судовыми кгродскими повету Волковыско(г)о, от велможного его м(ило)сти пана Андрея Войны, крайчого Велико(г)о Князства Литовского, старосты Волковыского на справы судовые высажоными, постановившысе очевисто на враде земенин г(о)с(по)д(а)рьский повету Волковыско(г)о, пан Миколай Нарбутовский оповедал и ку актыкованю до книг подал тестамент тепер недавно з се(г)о света зошлого славъное памети небощыка его м(ило)сти пана Яроша Евлашевско(г)о, суди земского Новгородско(г)о и просил именем малжонъки небощиковъское ее м(ило)сти пани Александры Петрашевское пани Ярошовое Евлашевское, судиное земское новгородское, абы тот тестамент  зо всею речъю в нем помененою малжонце зошлого его м(ило)сти панa суди земского Новгородско(г)о звышъ писано(г)о и потомком небощыковским, имены в том тестаменте помененым належачым, до книг волковыских был уписан. Которого мы врад, огледавъшы и чытаного выслухавъшы, за потребованем того прыятеля ее м(ило)сти пани судиное земское новгородъское пана Миколая Нарбутовского, тот тестамент до ведомости нашое врадовое прынявъшы, до книг кгродских волковыских уписати есьмо велели. А вписуючы в книги слово от слова такъ се в собе маеть.]

 

l. 7 W ÿmie Oica y syna y Ducha swiętie(g)o Amen.

 

Iз na swiecie зadna rзecз nieiest doskonała ani trwała, ale iako wsзytko skaзeniu, tak i sam cзłowiek smierci зnadзieia, iednak зupełną y nieomylną cзasu sądu panskie(g)o powstania з martwych iest poddan, a to зadnego na swiat narodзonego minąc nie moзe. Prзe tosз kaзdy ma byċ gotow nie tylko w robotach podeirзałych, ktorych pan Bog dawa docзekiwac з osobnei łaski y błogosławienstwa swego swięte(g)o, ale u srzednieyjszym[18] i namłodsзym wieku. A tak ia, Jarosz Fiedorowicз Jewłosзewski, sędзia ziemski woiewodstwa Nowogrodзkie(g)o, acз będąc na зdrowiu moim poniekąd niesposobnym, ale na pamieci i umysle moim dobrзe зdrowy, poglądaiąc tesз na to, зe niepewnosc dni i wiekow ludзkich smierc niespodзiewanie зabiera, na to wsзystko poglądaiącз, ten testament oswiadзaiąc, prзeзen na potomne cзasy wolą moie sprawuie з dobrym roзmysłem y uwaзeniem mo im wprod tedy p(ana) Boga wsзechmogące(g)o, stworзycielia nieba i зiemie wsзeh rзecзy prзeз pana i odkupicielia moie(g)o pana Geзusa Krystusa pokornie prosзe, aby na wielkosc nieзlicзonych зłosci i grзechow moich, ktoremim ciesзko maiestat ie(g)o swięty obraзał, a na potępienie wieczna зarabiał i зasługował, nie pamiętaiącз i występki moie, зe sзodrobliwe(g)o[19] miłosierзia swe(g)o swięte(g)o mnie darowawsзy grзechi odpusciłł i dał mi oglądac swię te miłosierdзie i milosciwe oblicзe swoie. A uchowawsзy od piekła i mąk ie(g)o racзył mi dac dusзne зbawienie i miedзy ie(g)o wybranemi wiecзnie miesзkanie y tak poleciwsзy dusзe moie w miłosierdnie ręce pana moie(g)o ciało moie grзechami spliugawione зa wysciem з niego ducha oddaiie зiemi niech w niey i зostawa, ktore małзonka moia mila pani Alexandra Piotrasзewska з ych m(ilo)sciami PP rodзicami i dobrodзiejami moimi y з PP bracią moia w ymieniu moim Dobromysliu w powiecie słonimskim i w woiewodstwie Nowogrodskim leзącym na tamtiem mieiscu, o ktorem małзonka moia miła pani Alexandra Piotrasзewska odemnie wie w kosciołku prзeзe mnie зbudowanym ewangielickim, na ktory kosciołek зapisuie od ymienia mego Dobromyslia cзtery włoki poddanemi osiadłych, a cзtery l. 7v włoki puste з uchodami do puscзy Dobromyslskiei i do sianoзęci nad rзęką Sзarзą leзących, co зa tym testamentem moim done(g)o kosciala ma naleзec wiecзnymi cзasy skliep зmurowawsзy prзeз ministra зboru krзescianskie(g)o ewangelickiego a з weзwaniem panow prзyacioł i ubostwa s ceremoniami, temu cзasowi słuзącemy krom wsзeliakiey pompy pochowac maią. A co se dotycзe dзiatek moich milych, ][ з nią panią Alexandrą Piotraszewska, małзonką moią miłą spłodзonich, dwuch synow Władisława, Lodwika y corki miey Katrзyny Jewłasзewskich poзostałich, te w moc y w opieką panu Bogu y iey, paniey małзonce mey miłey porucзam, oddaliaiąc od tey opieki panow braci moich rodзonich y wsзystich krзewnich prзyacioł moich prosзąc je(g)o swiętey miłosci, aby on błogosławił y wychował swych prawdзiwych chwalcow ymienia te(g)o swięte(g)o a jam moie rodзicielskie błogosławienstwo wcale im oddawam y onich upominam aby sie cwicзyli znaiomosci pana Boga wsзelakich ewangelickich chrescianskich, gdiз temu wierзe y wyзnawam prawdзiwą зnaiomosc pana Boga wsзechmogące(g)o y aby w teyзe wierзe ewangelickiey зyli y wsзelakiego błogosławienstwa Boзego pewni byli, ktore beз wątpienia hoyne poзnaią gdy mu słuзic będą umieli w tey wierзe зyąc statecзnie maiętnosc ke moie u Bogą roзprawuiąc teiзe niewielie зostaie, abym miał wielkie dary Boзe sobie liekko roзumiec a boią marnie tracic, alie зem iei niemał iedno з błogosławienstwa Boзego a ucзciwei wysługi mey, tedy maiętnosc Rosy, Jasanowice Podsędkowską, з forwarkami do nich naleзącymi w powiecie Wołkowiskim leзące prawem prзyrodзonym y według woli nieboscзyka sławnei pamięci je(g)o mosci pana Stanisława Piotrasзewskie(g)o, podstarosciego Wołkowiskie(g)o, pana oica małзonki mei miley a dobrodзieia moiego tei paniei Alexandrзe Piotrasзewskiey do dзierзania prзysзła, tak teз folwarki dwa, to iest ieden Swiecica, od nieboscзyka je(g)o m(ilo)sci pana Jana Okunia y małзonki ie(g)o m(i)l(osci) xięзny Зofii Krosзynskiey mnie y małзonce mey paniey Alexandrзe Petrasзewskiey зa spolną sume pieniędзy prзedany y drugi folwark Iasanowicзa naзwany Bacзÿnski teз ww powiecie wołkowiskim leзący зe wsзystkimi prзynaleзnosciami, teз tak зe зa spolne pieniądзe nasзe s tąз pomienioną małзonka moią panią Alexandrą Pietrasзewską je(g)o m(i)l(osci) pana Jana Swaikowskie(g)o y u jej m(i)l(osci) Alexandri Bacзanki, l. 8 małзonki ie(g)o m(i)l(osci) wiecзnoscią kupiony, tak teз maiętnosc ÿmienie, naswane Dobromisl w powiecie Słonimskim, woiewodзstwie Nowogrodзkim leзące з dworem, s poddanimi, s pasзnią, з gruntami, pusзą y зe wsзystkimi do nie(g)o prзynaleзnosciami, od jasnie wielmoзne(g)o pana je(g)o m(i)l(osci) pana Alexandra Chodkiewicзa, woiewody Trockie(g)o me(g)o m(i)l(osci) pana mnie do okupna poзwolone wiecзnoscią dostałe y u sławney pamieci niebosзyka je(g)o m(i)l(osci) pana Iwana Baka w pewney sumie pieniędзy bedacą okupione tedy te ymiona moie tak roзradзaiąc ustawuie, iз po smierci moiey zastawsзysie na wsзystkich tych ymionach y folwarkach pomieniona małзonką moia miła pani Alexandra Pietrasзewska Jarosзowa Jewłasзewska dзierзąc ona wsзelakich poзitkow з nich prзychodзiąich na sebie uзywac ma y moc miec będзie nikomu scinsзow, pasзni зamienney[20] y зe wsзyskich posilkow prзychodзącich niewilicзaiąc sie, jednak зe ona małзonka moia з miłosci sw(e)y macierinskiey ma na nauki y na potrзebi ich według uwazenia swe(g)o dawac onemi sie opiekac, iako własna matka rodзicielka y opiekunka зicзliwa, co wsзystko porucзam wierзe, cnocie, dobremu a bogoboynemu sumnieniu iey małзonki mey miłey, зe niwcзym dзiatek moich miłich y swoich nie pokrзywdзy a oni woli matki swey we wsзystkim posłusзni byc maią cwicзąc sie w boiaзni boзey y we wsзelakich prзystoynosciach chrescianskich, tak iakoby chwała naywisзsзemu panu зa błogosławienstwem iey od nich nie ustawała, a gdyż symu memu starsзemu pomienionemu Władisłowi Jewłasзewskiemu з łaski mile(g)o pana Boga lata зupełne, to iest lat dwadзiescia następowac będa, a on teз iuз do rзądзenia maiętnosci sposobny będзie, ktoremu teraз w tym roku teraзnieysзym tysiąc sзeset dзiewiętnastym wychodзi lat cзtyrnascie, tedy ma małзonka moia miła з rąk y dзierзienia swego onemu postąpic ÿmienie moie Dobromisl w powiecie Słonimskim woiewodзstwie Nowogrodзkim lęзące, ktore on od niey, matki swey osiągnąwsзy statecзnie treзwie w boiaзni Boзey na niey зiiąc dзierзec ma, drugiemu synowi memu młodsзemu Ludwikowi l. 8v Jewłasзewskiemu, gdy takзe do lat зupełnych dwudзiestu prзyjdзie, ktoremu teraз w tym roku teraзnieysзym lat 13 ma y powinna będзie małзonka moia miła onemu ustapic folwark ieden Iasanowicki, po nieboscзiku je(g)o m(ilo)sci panu Stanisławie Pietrasзewskim, panu ojcu małзonki moiej зe wsзystkimi do nie(g)o prзynaleзnosciami na nie spadly, tak teз drugi folwark moj, naзwany Jasanowica Bacзynski w powiecie wołkowiskim leзąci зe wsзystkimi do nie(g)o prзynaleзnosciami, jako ia з nią, małзonką moią miłą ie(g)o m(i)l(osci) pana Jana Sзwaikowskie(g)o y u paniey małзonki ie(g)o m(i)l(osci) wiecзnoscią kupiwsзy do to(g)o cзasu dзierзącemi jestesmi зe wsзystkim tym co iedno w tych folwarkach będзie ustąpic ma, wsзak зe ci pomienieni synowie moi, miesзkaiąc na tich maiętnosciach od niey, pani małзonki mey miłey a matki ich puscзonich nie maią ludзiom obcзym wiecзnoscią prзedawac ani зastawowac зadnem prawem nikomu nie зawodзąc, aз do rowne(g)o dзiału miedзy nimi ucзynione(g)o. Małзonki rosprawayu[21], a ona małзonka moia miła pani Alexandra Pietrasзewska Jarossowa Jewłasзewska na ymieniu Rosi wiecзnoscią po panu oycu im naleзąciu na selie Woydзewicзach, na gruntach Olsзymowskich, na włokach wołkowiskich y na wsзystkich prзykupach do tego imienia Rosi naleзącich, takзe y na folwarku Swięcickim w powiecie Wołkowiskim leзącim, ktori з nią, małзonka moia miła зa spolną sume pieniędзy u nieboscзika je(g)o m(i)l(osci) pana Jana Okunia y u pani małзonki ie(g)o m(i)l(osci) kupilismi, wiecзnimi cзasi зostawac ma a to wзgłędem te(g)o, зe maiętnosc iey oycзysta Jasanowica synowi moiemu Ludwikowi зostawac ma, roзumieiąc to o miłosci iey зe ona tich maiętnosci nikomu insзemu obcemu mimo te dзiatki swe зe mną spłodзone wiecзnoscią nie pusci, ani teз niiąką sumą pieniedзę oney nie obciaзi oco iey, małзonki mey miłey pilno prosзe, aby te(g)o od dзiatek moich з nią spłodзonich nie oddaliała. Cзorkę rosprawayu[22] o sie teз tknie corki mey miłey pani Katarзinie Jewłaszewskiey з nią, panią małзonką moią spłodзoney, ktora зostawsзysie po smierci moiey nie moзe byc wiestsзą sirotą, iako po l. 9 зmarłym rodзicu, ktorą takзe w opieke panu Bogu wsзechmogącemu w opieke i w ucзciwe teyзe małзonce mei milei paniey Alexandrзe Piotrasзewskiey porucзam dзierrзąc, oniei małзonce mei miley iз one boiaзni panskiey i docзwiicзenia takowego, skąd by panu Bogu chwała, a onei samei i prзyaciołom nasзym uciecha była wiescnie зaniecha. A gdy зa łaską pana naiwysзe(g)o зa doiscem lat зupelnych corki mey daie cзłowieka pocзciwe(g)o w stan swiety małзenski, tedy tym testamentem moim tei corce mei miłey зapisuie i upewniam posag pewny s tych po mnie poзostałych maiętnosci moich i з gotowey sumy, tak tesз s tych sum pieniędзy, ktore są u liudзi roзnych osob na зastawach, obligach i recзnych długach, odemnie dane i poзycзone, te wsзystkie sumy зa obligami mnie danemi małзonka moia u kaзdego зastawnika i dłuзnika mego зa tym testamentem moim i obligami ma y wolna będзie dac posagu gotową sume pieniędзy trзy tysiące kop grosзy lit(ewskich), a w wyprawie rзecзach ruchomich cзwartą tysiąc kop grosзy lit(ewskich), do te(g)o teyзe corce moiey miłey зapisuie dwanascie kubkow srebrnich niskich зłoci tich liзek srebrnich, teз зłocistich, tuзin jeden. Do to(g)o з tich зe sum pani małзonka moia dłuski moie ma зapłacic, co komu po mnie winno зostanie. To iest u pana Krзystofa Kamienskie(g)o oblig moj na pięc set kop gr(osзey) lit(ewskich), aliem iuз onemu oddał kop cзtyrista, a tilko na ten oblig sto kop gr(osзey) jemu wienno зostaie. Je(g)o m(i)l(osci) x(iędзu) Mikołaiowi Niemcзinowskiemu, dзiekanowi y plebanowi wołkowiskiemu зłotich sзe(s)set dwadзiescia y pięc na oblig moy, ktore pieniądзe cзescią na dług moy recзny od je(g)o m(i)l(osci) poзycзony, a cзęscią зa cзęsc gruntow w Niemcзymowicзach, a nad Jasanowica je(g)o m(i)l(osci) oycзystich mnie wiecзnoscią puscзonich зostałem winni. A te długi wsзystkie, ktore mnie roзne osoby są winni mianowicie. To iest u je(g)o m(i)l(osci) pana canclerзa litewskie(g)o dwa tysiąca зlotich, u je(g)o m(i)l(osci) pana woiewody Trockie(g)o tysiąc зłotich, u je(g)o m(i)l(osci) pana Jana Chodkiewicзa połtorą tysiąca зłotich recзne(g)o długu, a na wsi Brostowickiey od niebosзyka pana wilenskie(g)o зastawą pusзoney dwa tysiąca зłotich. U pana Fiedora l. 9v Jewlasзewskie(g)o, brata kop trзysta osmdзiesiąt na wsi Kamienicy зostawą od pani Sawickiey y od syna iey m(i)l(osci) зłotich 3000, a ręcзne(g)o długu na obligi y listy 500 зłotich na wsi Kolbowicзach od pani Pawlowey Wierasзcзaczy, podstoliney brзeskiey pusзone зastawą 1000 зłotich y pułtrзecia sta зłotich, u pana Andrзeia Samsonowskie(g)o na oblig kop 60. U pana Piotra Jewłasзewskie(g)o, brata зłotich 130, a u pana Stefana Gronskie(g)o 150 зłotich. U pana Michała Symeona Wilhelmowicza 500 зłotich, u Iwana Słąзcica kop 300, u зięcia je(g)o Matfieia Ciechanowicзa kop 200, ktorзy acз з Nowogrodka uciekli, iednak według prawa na osobach, domach y placach ich prзewiedзione(g)o, u pana Jana Balcerowicзa kop 30, u je(g)o m(i)l(osci) pana Jerзe(g)o Зawisзy cзerwonich зłotich 20, u pana Sзymana Nowosзy 200 зłotich, u pana Jana Grusзewskie(g)o, sзwagra me(g)o – 400 зłotich na trзech słuзbach ludзi w Boracinie w Nowogrodзkim powiecie, to зona moia na swoie ÿmie зakupiła. U pana Andrзeia Miniewskie(g)o зłotich 327, u pana Daniela Radwana зłotich 250. U je(g)o m(i)l(osci) pana Jakuba Proscзickie(g)o, sędзie(g)o wilenskie(g)o зłotich 40, u pana Abrama Hosзkiewicзa, зyda horodзyskie(g)o dług na dwa obligi ie(g)o mnie danich mianowany dochodзic ma. U Зelka Michalewicзa, arendarзa Sзeressewskie(g)o kop 35, a з strony Morduchaiewicзa arendarзa Horodзiskie(g)o kop 54, u pana Ostafieia Onichimowskie(g)o na oblig kop 20, ale winien kop 35, u Jasfilia na list kop 23, gr(osзey) 10. Ktore te wsзyskie długi зwysз mianowane y insзe według obligow y rekognicyi roзnich osob, ktore by sie tu nie mianowali, ma ona małзonka moia, odyskawsзy do rąk y wolne(g)o sзafunku swe(g)o wзiąc y to na poзitek swey y dзiatek swoich obracac teyзe małзonce mey miłey pani Alexandrзe Piotrasзewskiey w tich wsзystkich pomienionich maiętnosciach, folwarkach moich tak w Dobromislu, w Swięcici, w Jasonowicy, y Rosi wsystką maiętnoscią moia ruchomą będącą pieniądзe gotowe, зłoto, srebro, perła, koberce y oponi, cyn, miedз, konie, bidło rogate y nierogate, з pasзnią w gumnach зłoзoną, w poliach зosianą y w swirnach зsipaną gotową y wsзystek spręt domowy od mała do wiela, iakim kolwiek sposobem maiętnosc ruchoma wsзelaka naзwana y mianowana byc moзe, małзonce mey miłey daie, daruie y wiecзnemi cзasy зapisuie, kromia co ona małзonka moia зa doysciem lat ich s temi maiętnosciami, odemnie im mianowanemi з dobrey woli y miłosci swey ma l. 10 macierзynskiey, to prзy nich зostac ma. Tak teз co teraз w tym roku teraзnieyszym wyprawuie do Krolewca з зytem wicin trзy, зa to зyto co pan Bog з łaski swey зa sзęsliwym зwroceniem pieniędзy da otrзymac, te wsзystkie pieniadзe ona, małзonka moia ma do rąk swoich wзiąc y one na potrзebe swą y na potrзebe dзiatek nasзich spolnich obracac w cзym iey nikt prзesзkody cзynic nie mast. Co sie tknie sзat moich tak sukiennich, iako y iedwabnich y futrami roзnemi podsзitich, tedy co będзie ruзumiała małзonka moia, зeby to beз sзkody dзiatek moich była one do lat moich dochowac ma. A coby prзeз tak długi cзas leзąc зepsowac sie miało, tedy ona małзonka moia poprзedawsзy to, co зa nie weзmie powinna będзie im gdy lat dorostą ku ich зe ochędostwu oddac rzynsztunek[23] moj woienny małзonka moia miła w całosci do lat synow moich dochowac ktorim ca synowie moi po połowicy miedзy sie podзielic maią do te(g)o tym зe synom moim зapisuie po sзesciu kowsзow moich y po tuзinu łiзek srebrnich зłocistich, sзable moią s зyrokimi braycaromi зapisuią synowi moiemu starsзemu Władisławowi, a drugą sзable moią teз зłocistą węgierską з waskimi braycarami зapisuie synowi memu młodsзemu Ludwikowi. Co sie teз doticзe sług y cзeladзi moiey, ktory mi słuзą, s tich kaзdemu małзonka moia według usciwich posług ich зasłuзone ma зaplacic y nagrode ucзynic według regestru me(g)o, ktore(g)o з nich co odemnie mianowicie oddac napisano y naзnacзono będзie niektorym y nad ich зasłuзone po dзiesiątku зłotich, a iз iest зwykłosc małзonkach poзostałich wdowom y potomkom naзnacзac y opisowac testamentem opiekuny dlia wsзelakiey obrony w sieroctwie, ich do ktorey opieki ich m(ilo)sci on panom rodзicom dobrodзieiow moich milich tim testamentem moim prзysзłoby mi slusзnie łaski ich m(ilo)sciow uзywac, lecz iз dlia podesзlich let ich m(il)osciwim tym ich m(ilo)sciow molestowac mi sie nie зesзło, maiąc całą nadзieie w łasce y milosci ich m(ilo)sciow rodзicielskich tim sirotom powinney małзonce mey miłey y dзiatkom mym miłym m(ilo)sciwemi pany y dobrodзieiami będą o co ich m(ilo)sciow uniзenie y pokorne prosзe takзe ich m(ilo)sciow panow bracią moią rodзoną od tey opieki oddalit, co mi słusзne prзycзyny ucзynic ukaзały ucзinyc, ze z oycзyzny moiey iescзe nic maiętnosci nie mam, jedno to, co з laski Boзey зa wзiętkiem po małзonce mey miley y wlasne(g)o starania l. 10v y nabicia me(g)o z nią spolne(g)o, lecз upatrзuiąc, ia to aby ona małзonka ÿ miłe dзiatki moie dlia wsзelakiey obrony з wsiakich kolwiek dolęgłosciach swych mieli do obrony ucieczkię tym testamentem moim opisaie y naзnacзam po panu Bogu ratunkiem uprзeynią opieką ich m(i)l(osci) nie зabawiaiąc obroncami iey małзonce mey i dзiatkom moim ich m(ilo)sciow jasnie wielmoзniich moich m(i)l(osciwych) panow, jego m(i)l(osci) pana Jana Karolia Chodkiewicзa, woiewode wilenskie(g)o, hetmana najwisзe(g)o W(ielkiego) X(ięstw)a Lit(ewskiego), je(g)o M(i)l(osci) pana Alexandrзa Chodkewicзa woiewode trockie(g)o, jeg(o) m(i)l(osci) pana Mikolaia Tryзne, podkomorзe(g)o słonimskie(g)o a je(g)o m(i)l(osci) pana Jana Swaikowskie(g)o, ktorзich ich m(i)l(oscey) moich m(i)l(ich) panow i dobrodзieow uniзone a pokornie prosзoni moiemi prosзe, aby ich mosci nie dla małogodnich зasług moich, ale з miłosciwych łask swich panskich małзonce y dзiatkom moim po mnie osierociałim, o cзym by sia od ich m(i)l(oscey) s proзbami moiemi uciekały m(ilo)sciwemi pani y obroncami byc racзyli, za to ich m(ilo)sciom moim m(i)l(ym) panom pan Bog koзną łaską swą płacic będзie, a prзy sprawowaniu te(g)o testamentu me(g)o prзeз krotkosc cзasa nie mogąc ia miec y sposobic urзędu зupełne(g)o зemskie(g)o ani grodзkie(g)o, iedno maiąc prзy sobie na ten czas osobe duchowną, je(g)o m(i)l(osc) x(ięзia) Mikołaia Niemcзinowicзa, dзiekana y plebana wołkowiskie(g)o y dwuch osob urзędowych, to iest je(g)o m(i)l(osci) Jerзe(g)o Masalskie(g)o, podstaroscie(g)o wołkowiskie(g)o, a je(g)o m(i)l(osci) pana Sзymana Horodecskie(g)o, pisarзą ziemskie(g)o Wołkowiskie(g)o, a je(g)o m(i)l(osci) pana Mikołaia Narbutowskie(g)o ÿ je(g)o m(i)l(osci) pana Maciea Jaskołda, panow prзyacioł moich, po woli mej do te(g)o testamentu me(g)o wpisac y зa  ustną y зa ocзęwistą proзba moia ręce swe podpisac y piecзęci prзyłoзic do te(g)o testamentu me(g)o racзyli. A ja wprзod do nie(g)o ręke moie własną podpisawsзy y piecзęcз moie do nie(g)o prзyłoзywsзyly, зostawuie y daie do rąk małзonce mey miłey, pani Alexandrзe Pietrasзewskiey y dziatkom moim miłym, mianowicie wysзey opisanym. Pisan w Rosi roku 1619 marca 16 dnia.

 

Jarosз Jewłaszewski, sędзia зiemski Nowogrodski, ręką moią własna ten testament moy we wsзystkim według woli moiey napisany y sprawiony y juз do napisanie(g)o podpisawsзy y zapiecзetowawsзy зostawuie.

 

[У того тестаменту печатей прытисненых шесть, а подпис рукъ так же шесть, тыми словы подписаны суть. Jarosз Jewłaszewski, sędzia ziemski Nowogrodzki, ręką moią własna ten testament moy we wsзytkim według woli moiey napisany y sprawiony juz do napisanie(g)o podpisawszy y zapieczetowawszy zostawuie. Za ustną prozbą  je(g)o m(ilo)sci pana Jarosza Jewłaszewskiego, sędzie(g)o ziemskie(g)o Nowogrodzkie(g)o będąc wiadomy woli iego ostatniey rozrądzenia pieczęc przyłozył y rękę podpisał: xiądz Mikołay Niemczynowicz, pleban wołkowyski exscepta religionis causa, wiadomym będąc za ustną prosbą je(g)o m(ilo)sci pana sędzie(g)o Nowogrodzkie(g)o pieczęc swą przyłozył y ręke podpisał: Jerzy Mosalski, przy sprawowaniu tego testamentu będąc y za ustną prosbą je(g)o m(ilo)sci pana sedzię(g)o nowogrodzkie(g)o piecięc przyłozył y ręke swą podpisał: Szyman Horodelski, pisarz; oczewisto proszony pieczętarz od je(g)o m(ilo)sci pana sędzie(g)o Nowogrodzkie(g)o do tego testamentu Mikołay Narbutowski ręką; oczewisto pieczętarz proszony od je(g)o m(ilo)sci pana sędzie(g)o do te(g)o testamentu Maciey Iaskołd. Который же тот тестамент зо всею речъю в нем помененою, за потребованем е(г)о м(и)л(о)сти п(а)ни Евлашевское, судиное земское Новгородское через п(а)на Нарбутовского до книг кгродских волковыских ест уписан. А по уписанью и сесь видымус с книг под нашыми печатьми стороне потребуючой ест выданъ. Писан у Волковыску.

 

Юри Мосальский, подстаростий волковыский подписал (х) скорыкговал с книгами Почобут]

 

Naugarduko žemės teisėjo Jarošo Jevlašauskio testamentas. Vertimas

 

[Išrašas iš Valkavisko seniūnijos pilies teismo knygų.

 

Metuose nuo Viešpaties Sūnaus gimimo 1619 gegužės 6 dieną.

 

Pilies teismo sesijėlėje, prasidėjusioje šio mėnesio pirmą dieną ir teismingai Valkaviske įvykusioje, prieš mus – paseniūnį Jurgį Mosalskį, teisėją Jonušą Masalskį, raštininką Aleksandrą Snarskį, Valkavisko pavieto pilies teismo pareigūnus, pono Andriaus Vainos, LDK raikytojo ir Valkavisko seniūno, teismo reikalams pasodintus, asmeniškai stojo Valkavisko pavieto žemionis Mikalojus Narbutovskis. Jis paskelbė turįs ir įrašymui į teismo knygas pateikė neseniai šį pasaulį palikusio garbingos atminties velionio pono Naugarduko žemės teisėjo Jarošo Jevlašauskio testamentą, prašydamas velionio sutuoktinės ponios Aleksandros Petraševskos Jarošienės Jevlašauskienės vardu, kad tas testamentas su viskuo, kas jame paskirta aukščiau paminėto pono teisėjo sutuoktinei ir velionies palikuonims, vardais ten išvardintais, būtų įrašytas į Valkavisko pilies teismo knygas. Mes, pilies teismo pareigūnai, tą testamentą apžiūrėję ir išklausę jo skaitomo, ponios Naugarduko žemės teisėjienės bičiuliui Mikalojui Narbutovskiui pareikalavus, priėmėme mūsų teismo domėn ir liepėme jį įrašyti į Valkavisko pilies žemės teismo knygas. O įrašant į knygas, tas testamentas yra taip žodis žodin nurašytas].

 

l. 7 Vardan Dievo Tėvo ir Sūnaus, ir Šventosios dvasios Amen.

 

Kadangi pasaulyje nieko nėra tobulo nei pastovaus, bet kaip viskas sugedimui, taip ir pats žmogus mirties tikisi, bet pilnai ir neklystamai Viešpaties teismo valandai ir prisikėlimui iš numirusiųjų yra atiduotas. O tai nei vieno, gimusio į šį pasaulį negali aplenkti, todėl kiekvienas turi būti pasiruošęs ne tik po nepatikimų darbų, kurių ponas Viešpats duoda sulaukti iš ypatingos savo šventos malonės ir palaiminimo, bet viduriniame ir jauname amžiuje. Todėl aš, Jarošas Fiodorovičius Jevlašauskis, Naugarduko vaivadijos žemės teismo teisėjas, kad ir iš dalies netvirtos sveikatos, tačiau būdamas šviesaus proto ir atminties, atsižvelgdamas taip pat į tai, kad žmonių gyvenimų ir dienų netvirtumą netikėtai pasiima mirtis, į viską atsižvelgdamas, šituo testamentu pareiškiu, per tai būsimoms kartoms savo valią išsakau su geru apdairumu ir ta pagarba anksčiau, tada poną visagalį Dievą, dangaus ir žemės, {ir} visų daiktų sutvėrėją per poną ir atpirkėją mano poną Jėzų Kristų nuolankiai prašau, kad mano nesuskaičiuojamų skriaudų ir nuodėmių daugybę, kuriomis sunkiai jo šventą didybę įžeidžiau ir tuo užsidirbau ir užtarnavau amžinas kančias, neprisimintų ir mano prasižengimus dėl savo švento skrupulingo mielaširdingumo man dovanojęs, nuodėmes atleistų ir leistų man regėti savo mielaširdingą veidą. O išgelbėjęs nuo pragaro ir jo kančių, teiktųsi man duoti dvasios išganymą ir tarp jo išrinktųjų amžiną gyvenimą ir taip patikėjęs savo sielą į savo mielaširdingas mano Viešpaties rankas, mano kūną, nuodėmių suterštą, išėjus iš jo dvasiai, atiduotų jį žemei ir tegul jis ten ir lieka. Kurį {kūną} mano miela sutuoktinė ponia Aleksandra Petraševska su jų mylistomis ponais mano tėvais ir mano geradariais ir su ponais mano broliais mano Dobromyšlio dvare Slanimo paviete Naugarduko vaivadijoje esančiame toje vietoje, kurioje mano miela sutuoktinė Aleksandra Petraševska mano pastatytoje evangelikų bažnytėlėje, kuriai {bažnytėlei} užrašau nuo savo Dobromyšlio dvaro 4 valakus apgyvendintus {valstiečiais}, o 4 l. 7v valakus tuščius, su įeigomis į Dobromyšlio girią ir į šienaujamą lanką prie Ščaros upės, kas šiuo mano testamentu šiai bažnyčiai turi priklausyti amžinai. Sumūrijusi joje rūsį, pasikvietusi kriščioniškojo evangelikų zboro ministrą ir pakvietusi ponus bičiulius bei varguolius su visomis tai dienai priklausančiomis ceremonijomis, bet be jokios pompos {iškilmingumo} turi mane palaidoti. O kas liečia mano mielus vaikučius, su ja, ponia Aleksandra Petraševska, mano miela sutuoktine sugyventus, du sūnus, Vladislovą, Liudviką ir dukterį Kotryną Jevlaševską pasiliekančius, juos perduodu į valią ir globą pono Dievo ir mano mielos sutuoktinės, atskirdamas nuo tos globos ponus mano brolius ir visus savo kraujo gimines, prašydamas Viešpaties, kad jis palaimintų ir išauklėtų {juos} savo tikrais švento vardo garbintojais, o savo tėvišką palaiminimą pilnai jiems atiduodu ir jiems primenu, kad džiaugtųsi visų krikščioniškų evangeliškų {tikėjimų} pono Dievo pažinimu, kadangi tuo tikiu ir pripažįstu teisingą visagalio pono Dievo pažinimą. Ir kad jie tame evangelikų tikėjime gyventų ir būtų tikri dėl visokios Dievo malonės, kurią be abejonės dosniai {gausiai} pažins, kada jam išmoks tarnauti, tame tikėjime gyvendami, solidžiai mano turtelio pas Dievą nedaug lieka, kad turėtų dideles Dievo dovanas sau lengvai suprasti ir bijotų veltui {jas} eikvoti, bet kad vien tik taip tvarkant vien tik dėl Dievo palaiminimo ir mano maloningo išsitarnavimo. Tada dvarus Rosę ir Jasanovicą Podsendkovską su palivarkais, jiems priklausančiais, esančius Valkavisko paviete, prigimtine teise ir pagal velionio, šviesios atminties jo mylistos pono Valkavisko paseniūnio Stanislovo Petraševskio, mano mielos sutuoktinės pono tėvo ir mano geradario valią jai atiteko. Taip pat du palivarkus, tai yra vieną Sviecicą, velionio jo mylistos pono Jono Okunio ir jo sutuoktinės jos mylistos kunigaikštytės Sofijos Krošinskos parduotą man ir mano sutuoktinei už {bendrus} mūsų pinigus, o kitą palivarką Jasanovicą, pramintą Bačynską, taip pat esantį Valkavisko paviete, su visais priklausiniais, taip už mūsų bendrus pinigus su minėta {mano} sutuoktine Aleksandra Petraševska nupirktą iš jo mylistos pono Jono Švaikovskio ir jo mylistos Aleksandros Bakaitės, l. 8 jo mylistos žmonos amžiams nupirktą. Taip pat ir valdą, Dobromyšlio vardu vadinamą dvarą, esantį Slanimo paviete Naugarduko vaivadijoje su dvaru {pastatu}, su pavaldiniais, su arimais, su giria ir su visais jo priklausiniais, iš šviesiojo dauggalio pono jo mylistos Trakų vaivados pono Aleksandro Chodkevičiaus, mano mielo pono leistą išpirkti ir amžiams man atitekusį ir iš šviesios atminties velionio jo mylistos pono Ivano Bakos už tam tikrą pinigų sumą atpirktą. Tada tuos dvarus taip išdalinti nusprendžiu, kad minėta mano sutuoktinė Aleksandra Petraševska Jarošienė Jevlašauskienė, po mano mirties likusi visų tų dvarų ir palivarkų valdytoja, juos laikydama visokį pelną iš jų ateinantį, sau naudoti turi ir turės galią, niekam činšų, arimo ir iš visų gaunamų pastiprinimų neišskaičiuodama. Tačiau ji, mano sutuoktinė, iš savo motiniškos malonės turi jų mokslui ir jų poreikiams pagal savo nuožiūrą duoti {lėšų}, jais rūpintis, kaip tikra motina ir palanki globėja. Visa tai pavedu tikėjimui, dorovingumui, gerai ir dievobaimingai jos, mano mielos sutuoktinės, sąžinei, kad niekuo mano ir savo mielų vaikelių nenuskriaus, o jie savo motinos valios visur turi klausyti, likdami Dievo baimėje ir visame krikščioniškame padorume taip, kad garbė aukščiausiajam ponui su jos palaiminimu jiems nenustotų. O kada mano vyresniajam sūnui Vladislovui Jevlašauskiui Viešpaties malone sueis pilnametystė, t. y. 20 metų, ir jis bus jau pasiruošęs valdyti dvarus {nejudamą turtą}, kuriam šiais 1619 metais sukanka 14 metų, tada mano miela sutuoktinė iš savo rankų ir laikymo turės jam perduoti mano Dobromyšlio dvarą, esantį Slonimo paviete Naugarduko vaivadijoje, kurį jis iš jos, savo motinos gavęs, santūriai Dievo baimėje jame gyvendamas, turi {tą dvarą} laikyti. Kitam savo sūnui, jaunesniajam Liudvikui l. 8v Jevlašauskiui, kai jam taip pat sueis pilni 20 metų, kuriam dabar šiais metais 13 metų, privalės mano miela sutuoktinė jam užleisti vieną Jasanovicų palivarkėlį, tekusį jai su visais priklausiniais po velionio jo mylistos pono Stanislovo Pietraševskio, mano sutuoktinės pono tėvo mirties, taip pat kitą mano palivarką, pavadintą Bačynsko Jasanovicą su visais priklausiniais, esantį Valkavisko paviete, kurį aš su savo miela sutuoktine esu nusipirkęs amžiais iš jo mylistos pono Jono Švaikauskio ir jo ponios sutuoktinės. O iki to laiko esame laikytojais, su visu tuo, kas tuose palivarkuose yra, {ji} turės užleisti.

 

Vis dėlto tie mano minėti sūnūs, gyvenantys tuose dvaruose, iš jos ponios, mano mielos sutuoktinės ir jų motinos perleistuose, neturi jų {nei} svetimiems žmonėms parduoti amžiams, nei niekaip užstatinėti jokia teise iki pat lygių dalybų, tarp jų atliktų. Sutuoktinei padaryti prisakau, o mano miela sutuoktinė ponia Aleksandra Petraševska Jarošienė Jevlašauskienė Rosės dvare, po jos pono tėvo jai amžinai priklausančiame, Vaidzievičių kaime, Olšimovo valdose {sklypuose}, Valkavisko valakuose ir visuose pripirkiniuose, priklausančiuose tam Rosės dvarui, taip pat Sviecicos (Šviencicos) palivarke, esančiame Valkavisko paviete, kurį mes su savo miela sutuoktine už bendrą pinigų sumą nusipirkome iš velionio jo mylistos pono Jono Okunio ir jo mylistos jo sutuoktinės, amžinai turi likti. O tai dėl to, kad jos tėvoninis Jasanovicos dvaras turi likti mano sūnui Liudvikui, suprantant tai {kaip} jos malonę, kad ji tų dvarų niekam kitam svetimam, išskyrus tuos savo vaikelius, su manimi sugyventus, amžiams neparduos ir nejokia pinigų suma užstatu jų {tų dvarų} neapsunkins, ko jos, savo mielos sutuoktinės primygtinai prašau, kad to {turto} nuo mano vaikelių, su ja sugyventų, neatitolintų. Dukteriai padaryti prisakau: kas liečia mano mielą dukterį panelę Kotryną Jevlaševską, sugyventą su ponia mano sutuoktine, kuri po mano, kaip gimdytojo mirties, neturi likti amžina našlaite, l. 9 ją taip pat pono Viešpaties visagalio ir maloniai savo mielos sutuoktinės Aleksandros Petraševskos globai pavedu laikyti. Tai savo mielai sutuoktinei, kad ji iš tokio dievobaimingumo ir patikimumo, dėl ko ponui Dievui garbė, o jai pačiai ir mūsų bičiuliams amžinas džiaugsmas {paguoda} nesiliautų. O kai aukščiausiojo pono malone suėjus pilnametystei jai bus duotas garbingas žmogus šventam santuokiniam gyvenimui, tada šiuo savo testamentu tai mano mielai dukrai užrašau ir užtikrinu patikimą kraitį iš tų po manęs likusių mano dvarų, iš parengtų {turimų} sumų, taip pat iš tų piniginių sumų, kurie yra pas įvairius žmones užstatais, obligacijomis ir rankpinigių skolose, mano duotose ir paskolintose, tas visas sumas, mano duotas obligacijomis, mano žmona pas kiekvieną mano užstatytoją ir skolininką pagal mano testamentą ir pakvitavimus turi ir bus laisva duoti kraičio grynais pinigais trijų tūkstančių lietuviškų kapų sumą, o daiktais – ketvirtąjį tūkstantį lietuviškų kapų grašių. Prie viso to tai pačiai mano mielai dukteriai užrašau dvylika sidabrinių paauksuotų žemų taurių, vieną tuziną sidabrinių šaukštelių, taip pat paauksuotų. Iš tų pačių {visų} sumų mano sutuoktinė mano skoleles turi sumokėti, kam esu likęs skolingas. Tai yra – pas poną Kristupą Kamienskį mano pakvitavimu 500 lietuviškų kapų grašių, bet jam jau esu atidavęs 400 kapų {grašių} ir tuo pakvitavimu lieku jam skolingas tik 100 kapų grašių. Jo mylistai kunigui Mikalojui Niemčinovičiui, Valkavisko dekanui ir klebonui {lieku skolingas} 625 auksinų pagal mano pakvitavimą, šie pinigai dalinai yra už pasiskolintus grynus pinigus, o dalinai už dalį žemių Niemčinovičiuose ir prie Jasanovicos esančių tėvoninių žemių, jam perleistų, likau skolingas. O tai visos skolos, kurias man liko skolingi įvairūs asmenys, tai yra pas jo mylistą poną Lietuvos kanclerį – 2000 auksinų, pas jo mylistą poną Trakų vaivadą Joną Chodkevičių – 1500 auksinų rankinigių skolos, o Brostovicos kaime iš velionio Vilniaus kašteliono užstatu {paleista} – 2000 auksinų. Pas poną Fiodorą l. 9v Jevlašauskį, mano brolį – 380 kapų {grašių}, esančių Kamienicos kaime užstatu. Iš ponios Savickos ir jos sūnaus jo mylistos – 3000 auksinų, rankpinigių pagal pakvitavimus ir raštus 500 auksinų. Kolbovičių kaime, nuo ponios Pavlienės Veraščiakinienės, Brastos pastalininkienės paleisto užstatu – 1250 auksinų. Pas paną Andrių Samsonovičių pagal pakvitavimą – 60 kapų {grašių}. Pas poną Petrą Jevlaševskį, brolį – 130 auksinų, o pas poną Steponą Gronskį – 150 auksinų. Pas poną Mykolą Simeoną Vilhelmovičių – 500 auksinų, pas poną Ivaną Sloščičių – 300 kapų {grašių}, pas jo žentą Motiejų Cechanovičių – 200 kapų {grašių}, kurie net iš Naugarduko pabėgo, bet pagal teisę ant tų asmenų, jų namų ir sklypų prisiteisti {susižinoti}. Pas poną Joną Balcerovičių – 30 kapų {grašių}. Pas jo mylistą poną Jurgį Zavišą raudonųjų auksinų 20, pas poną Šimoną Novošą – 200 auksinų, o pas poną Joną Gruševskį, mano svainį – 400 auksinų, {užstatytų} trijose valstiečių tarnybose Boracine, Naugarduko paviete, juos mano žmona nusipirko savo vardu. Pas poną Andrių Minevskį 327 auksinus, pas poną Danielių Radvaną – 250 auksinų. Pas jo mylistą Jokūbą Prošickį, Vilniaus teisėją – 40 auksinų, pas poną Abraomą Hoškievičių, Horodiščės žydą, skola dviejuose jo pakvitavimuose, man duotuose, turi būti išieškota. Pas Šerešovo arendatorių Zelką Michalevičių 35 kapos, o iš Horodisko arendatoriaus Morduchajevičiaus pusės – 54 kapos {grašių}. Pas poną Ostafijų Onichimovskį pagal pakvitavimą 20 kapų {grašių}, bet skolinga 35 kapas {grašių}, pas Jasfilą pagal raštą 23 kapos ir 10 grašių. Kurios visos šios skolos aukščiau paminėtos ir kitos pagal pakvitavimus ir įvairių asmenų patvirtinimus, kurie čia nepaminėti, turi mano sutuoktinė, išieškojusi į savo rankas ir laisvą valdymą paimti ir panaudoti tai savo ir savo vaikų naudai. Tai pačiai mano mielai sutuoktinei poniai Aleksandrai Petraševskai tuose paminėtuose mano dvaruose, palivarkuose, būtent Dobromyšlyje, Šviencicoje, Jasanovicoje ir Rosėje esantį visą mano judamą turtą – grynus pinigus, auksą, sidabrą, perlus, kilimus ir apvalkalus, alavą, varį, žirgus, raguotus ir neraguotus galvijus, su arimais, su grūdais sudėtais kluonuose, laukuose užsėtais ir svirnuose supiltais ir visus namų rakandus, nuo mažiausio iki pačio didžiausio, visą judamą turtą savo mielai sutuoktinei dovanoju ir amžiams užrašau, išskyrus tai, ką mano miela sutuoktinė, suėjus vaikų pilnametystei su tais dvarais, kuriuos vaikams esu užrašęs, iš savo geros valios ir motiniškos malonės l. 10 turės palikti vaikams. Taip pat šiemet į Karaliaučių su grūdais išplaukia trys vytinės, už tuos grūdus, kai ponas Viešpats savo malone sėkmingai grįžus leis gauti pinigų, visus tuos pinigus ji, mano sutuoktinė, turi paimti į savo rankas ir gali juos išleisti savo ir mūsų bendrų vaikelių poreikiams, kame niekas jai negali trukdyti. Kas liečia mano apdarus, kaip gelumbinius, taip ir šilkinius ir kailiais įvairiais apsiūtus, tada, tai kaip nuspręs mano sutuoktinė, kad iki mano vaikelių pilnametystės būtų išsaugota. O kad kas per ilgą laiką gulėdamas susigadintų, tada mano miela sutuoktinė juos parduos ir pinigus, už tai paimtus, turės prie jų rūbų pridėti. Mano karinę amuniciją mano miela sutuoktinė turi išsaugoti nepaliestą mano sūnums, ką jie, tie sūnūs, turi pasidalinti per pusę. Prie viso to tiems savo sūnums užrašau po šešis savo kaušus ir po tuziną sidabrinių paauksuotų šaukštelių. Savo kardą su plačiomis kilpomis24 užrašau savo vyresniajam sūnui Vladislovui, o kitą mano kardą, taip pat paauksuotą vengrišką, su siauromis kilpomis užrašau savo jaunesniajam sūnui Liudvikui. Kas liečia mano tarnus ir namų tarnus, kurie man tarnauja, iš jų kiekvienam mano sutuoktinė pagal jų malonias užtarnautas paslaugas turi sumokėti ir apdovanoti pagal mano rejestrą, pagal kurį kuriam iš jų kas nuo manęs bus užrašyta ir paskirta, tai yra {kai kuriems} virš jų užtarnauto {atlygio} po dešimt auksinų. O kadangi yra įprasta sutuoktinėms, likusioms našlėmis ir palikuonims paskirti ir testamentu aprašyti globėjus visokiausiai apsaugai jų našlaitystėje, tai tektų tai globai prašyti ponus mano tėvus šiuo testamentu jais būti ir maloniai jų mylistų prašyti, bet dėl jų garbaus amžiaus tuo jų mylistas man trukdyti nepritinka. Turėdamas visą viltį jų mylistų tėvų malonėje ir tiems našlaičiams, pareigingai {powinney} mano mielai sutuoktinei ir mano mieliems vaikeliams mielaširdingais ponais ir geradariais būti, ko jų mylistų nusižeminęs ir nuolankiai prašau. Taip pat jų mylistas mano brolius prašau nuo tos globos nušalinti, ką mane pagrįstos priežastys privertė padaryti, kad iš savo tėvonijos dar nesu gavęs jokių valdų, vien tik tai, ką iš Dievo malonės gavau imdamas žmoną ir ką gavau savo pastangomis ir l. 10v su ja kartu įsigijau, bet įžiūrėdamas tai, kad mano sutuoktinė ir mieli mano vaikeliai visokeriopai globai iš visokiausių savo rūpesčių turėtų apsigynimui prieglobstį, šiuo savo testamentu užrašau ir skiriu po pono Viešpaties pagalba malonią globa jų mylistas, neversdamas gynėjais tai mano sutuoktinei ir mano vaikams šviesiuosius dauggalius mano mielus ponus, jo mylistą poną Joną Karolį Chodkevičių, Vilniaus vaivadą, LDK didįjį etmoną, jo mylistą poną Aleksandrą Chodkevičių, Trakų vaivadą, jo mylistą Mikalojų Tryzną, Slanimo pakamarį ir jo mylistą poną Joną Švaikauskį, kuriuos jų mylistas mano mielus ponus ir geradarius nusižeminęs ir nuolankiai prašau, kad jų mylistos ne dėl mažai vertingų mano nuopelnų, bet dėl savo mielaširdingo palankumo mano sutuoktinei ir mano vaikeliams, likusiems po manęs našlaičiais, kuo tik jie į jų mylistas su savo prašymais kreiptųsi, teiktųsi būti mielais ponais ir gynėjais. Už ką jų mylistoms mano mieliems ponams ponas Dievas savo dangiška malone sumokės. O ruošdamas šį savo testamentą dėl laiko stokos negalėdamas turėti ir sušaukti nei viso žemės, nei pilies teismo {narių}, tik turėdamas prie savęs dvasininką, jo mylistą kunigą Mikalojų Niemčinovičių, Valkavisko dekaną ir kleboną ir du urėdininkus, tai yra jo mylistą, Valkavisko paseniūnį Jurgį Mosalskį ir jo mylistą Valkavisko žemės raštininką Simoną Horodelskį, o taip pat jo mylistą poną Mikalojų Narbutovskį ir jo mylistą poną Motiejų Jaskoldą, ponus mano bičiulius, kurie {prisidėjo} mano valia prie to testamento ir man prašant teikėsi ant jo pasirašyti ir pridėti savo antspaudus. O aš visų pirma priekyje testamento savo ranka pasirašęs ir pridėjęs savo antspaudą, tai palieku ir duodu į rankas savo mielai sutuoktinei poniai Aleksandrai Petraševskai ir savo mieliems vaikeliams, viršuje paminėtiems. Rašyta Rosėje 1619 m. kovo 16 dieną.

 

Jarošas Jevlašauskis, Naugarduko žemės teisėjas, sava ranka tą savo testamentą, viskuo pagal savo valią surašytą ir padarytą savo ranka pasirašytą ir užantspauduotą palieku.

 

[Prie šio testamento prikabinti šeši antspaudai, o parašai taip pat šeši, pasirašyta šiais žodžiais: Jarošas Jevlašauskis, Naugarduko žemės teisėjas, savo ranka visame kame pagal savo valią surašytą ir sudarytą ir jau parašytą pasirašęs ir užanspaudavęs palieku. Žodžiu jo mylistos Naugarduko žemės teisėjo Jarošo Jevlašauskio prašomas, žinodami jo paskutinę valią, antspaudus pridėjo ir ranka pasirašė: kunigas Valkavisko klebonas Mikalojus Niemčinovičius25 [kaip išskirtinis religinis atvejis], žinodamas reikalą, pono jo mylistos Naugarduko teisėjo žodžiu prašomas pridėjo antspaudą ir ranka pasirašė: Jurgis Mosalskis; buvęs surašant šį testamentą ir žodžiu jo mylistos Naugarduko žemės teisėjo prašomas antspaudą pridėjo ir savo ranka pasirašė: Simonas Horodelskis, raštininkas; aiškiai prašytas pono mylistos Naugarduko teisėjo, antspauduotojas prie šio testamento Mikalojus Narbutovskis, savo ranka {pasirašė}; žodžiu jo mylistos pono teisėjo prašytas antspauduotojas Motiejus Jaskoldas. Šitas testamentas su viskuo, kas jame paminėta, ponios Naugarduko žemės teisėjienės reikalavimu per poną Narbutovskį į Valkavisko pilies teismo knygas yra įrašytas. O po testamento įrašymo ir šis išrašas iš pilies teismo knygų su mūsų antspaudais yra išduotas reikalaujančiai pusei. Rašyta Valkaviske.

 

Valkavisko paseniūnis26 Jurgis Mosalskis, pasirašė sutikrino su knygomis Počobutas.]

 

Nuorodos

 

 



* Darius Vilimas – humanitarinių mokslų daktaras, Lietuvos istorijos instituto LDK istorijos skyriaus mokslo darbuotojas, adresas: Lietuvos istorijos institutas, Kražių 5, LT-01108 Vilnius, el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ; mokslinių interesų sritys – XVI–XVII a. LDK valstybinių institucijų raida, bajorijos mentaliteto istorija, Lietuvos metrika, istorinė geografija.



[1] Lietuviškojo T. Jevlašauskio Atsiminimų leidėjui D. Kuoliui pasiūlius, naudojama sulietuvinta Jevlašauskio pavardė.

[2] Jevlašauskis, T. Atsiminimai. Vilnius, 1998, 91 p.

[3] Gimė 1603 m. gegužės 8 d., netiketai mirė 1603 m. gruodžio 8 d., žr. Jevlašauskis, T. Atsiminimai..., p. 67.

[4] Išrinktas 1613 m. gegužės 1 d., paskirtas 1613 m. gegužės 24 d., žr. LM-93, l. 173-v.

[5] Mirties ir laidotuvių dienos žinoma pagal Jano Zygrovijaus paruoštos laidotuvių kalbos titulinį lapą.

[6] Teodoro Jevlašauskio įpėdinis žemės pateisėjo vietoje išrinktas 1619 m. liepos 18 d., žr. LM-96, l. 86v-87.

[7] Jarošo įpėdinis Naugarduko žemės teisėjo vietoje išrinktas 1619 m. birželio 27 d., žr. LM-96, l. 84v.

[8] Pamiętniki Samuela i Bogusława Kazimiera Maskiewiczów (wiek XVII). Opracował A. Sajkowski. Wroclaw, 1961, s. 213, 214.

[9] Śmierć Chrzesciańska na pogrzeb jego milosci pana Jarosza Jewlaszewskiego, sędziego ziemskiego Nowogrodzkiego, zmarłego w panu Christusie dnia 27 marca i odprawowany dnia 23 maia roku Panskiego 1619. Spisana przez x. Iana Zygrowiusza, slugę pana Christusowego, w Lubcze, w drukarni Piotra Blaśtusa Kmity, [1619].

[10] Archiwum glowny aktow dawnych (toliau – AGAD), AR, Dz. X, b. 171, s. 10.

[11] Ten pat, p. 23.

[12] Wolff, J. Kniaziowe litewsko-ruscy od konca czternastego wieku. Warszawa, 1895, s. 71.

[13] Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. Tom IV. Ziemia Smolenska i wojewodzstwo Smolenskie, XIV–XVIII wiek. Warszawa, 2003, s. 89.

[14] Urzędnicy Wielkiego Księstwa Litewskiego. Spisy. Wojewodzstwo wilenskie, XIV–XVIII wiek. Warszawa, 2004, s. 161, 189, 494–495; Metryka Litewska. Księga wpisow Nr. 131, Warszawa, 2001, s. 215, 226.

[15] Kazimiero Liudviko testamento publikacija taip pat ruošiama spaudai, ji bus skelbiama: Lietuvos istorijos metraštis, 2007, 2. Vilnius, 2008, p. 125–135.

[16] Lietuvos MA bibliotekos Rankraščių skyrius, f. 40 – Evangelikų-reformatų sinodas, b. 210: Dobromyšlio pastoratas, l. 7-10v.

[17] Archiwum glowny aktow dawnych, Archiwum Radziwillow, Dz. X: Polubinskių giminės popieriai, b. 172 – Okunių giminės popieriai, p. 6–15;

[18] Nuoraše-1: „зrзednieisзym“.

[19] Nuoraše-2: „z sczodrobliwe(g)o“.

[20] Nuoraše-2: „gumienney“.

[21] Šie du žodžiai įrašyti po specialiu ženkliuku vėliau, kaip ir savotiškose „išnašose“.

[22] Šie du žodžiai irgi įrašyti po specialiu ženkliuku vėliau, kaip ir savotiškose „išnašose“.

[23] Nuoraše-1 – rensзtunek.

24 Originale – braycary – kilpos, ant kurių prie diržo buvo kabinamas kardas.

25 Exscepta religionis causa.

26 Nuoraše-2 išlikęs mažas J. Mosalskio antspaudas dešinėje nuorašo pusėje, lygiagrečiai su jo parašu.

 

Gauta 2008 m. vasario 9 d.

Pateikta spaudai 2008 m. rugsėjo 25 d.

 

Summary

The Will of Naugardukas’ Land Judge Jarosz Jewłaszewski (1578–1619)

 

The Jewłaszewski family, descended from Naugardukas pavietas (an administrative unit in Poland, Lithuania, Ukraine), became quite famous among the gentry at the end of the 16th–17th centuries. Throughout four generations the representatives of this family rose from the status of an orthodox priest to that of the state elite, i. e. voióvòde. Unfortunately, this stunning career making was arrested by the fact that the last representative of the family died without leaving any descendents.

 

The most eminent from this family (the first who possessed this family name) was the second generation representative, the 17th century memoirs writer Teodor (Fiodor) Jewlaszewski (1546–1619). He worked as a lawyer for some magnate families of the Grand Duchy of Lithuania (Chodkewicz, Radziwiłł, etc); later he took up the position of a senior judge of Naugardukas’ land law court. He left a manuscript of his reminiscences, which were first published only in the 19th century. His son became a judge of the same law court, and his grandson rose to the position of Brasta voióvòde.

 

This publication presents the will of Teodoras’ son, Jarosz (1578–1619). He followed his father’s steps and made a brilliant career in the same Naugardukas land court law. From about 1605 till 1613 he worked as a land clerk, later, till his death – as a land judge. It is interesting to note that he worked in this court law together with his father, and they died the same year. However, the elections to these vacant positions were scheduled at different times.

 

As Teodor Jewłaszewskis will is still missing, Jaroszs published will raises certain interest in several aspects. It contains some intriguing details dealing with household and genealogy such as the family relationships between land and castle court officials, the size of land-ownership, the enumeration of movable property, debts and debtors, some notes on the trade by the river Nemunas, etc. In addition, it presents valuable information for the researchers of the Reformation. Jarosz, like his father, remained an evangelist-reformist. By his will he donated eight valakas (land measuring unit = about 20 ha) of land to a small evangelic church of Dobromyšlis (Dobromysl) in Slanimas (Slonim) pavietas and requested to be buried in its cellar. In his testament he also requested his widow to remain an evangelist-reformist and bring up their children (two sons and a daughter) according to the principles of this faith. Ironically, Jaroszs son Kazimieras became a catholic.

 

The author hopes that the publication of this will and its translation will be of great help to researchers interested in the development of the Reformation and other issues dealing with the history of the Grand Duchy of Lithuania.