„Istorija“. Mokslo darbai. 71 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

S. Grigaravičiūtė atskleidžia seimo narių „konsulato“ ir „konsulo“ sampratą, aiškina, kokiais motyvais remdamiesi seimo nariai pritardavo ar siūlydavo steigti naujus konsulatus, bei parodo, kokį vaidmenį suvaidino seimas formuojant Lietuvos konsulinį tinklą užsienyje 1920–1927 m.

 

V. Selenis svarsto, kaip istorikas Adolfas Šapoka suprato savo ir kitų Pirmosios Lietuvos Respublikos istorikų suformuluotą programą „rasti lietuvius Lietuvos istorijoje“, kokius lietuvius A. Šapoka ragino rasti ir kodėl toks raginimas buvo aktualus tuometinio Lietuvos istorijos mokslo uždavinys.

 

A. Gaigalaitė atsako į du klausimus, – pirma, kodėl sovietinių istorikų buvo revizuojamos bei falsifikuojamos Lietuvos tautininkų partijos įvykdyto perversmo kai kurios diskusinės nuostatos, antra, kodėl perversmo pobūdis Lietuvoje gyvenusių ir dirbusių tarybinių istorikų buvo vadinamas tik vienu terminu – fašistinis.

 

D. Vilimas skelbia žymaus XVI a. pabaigos memuaristo Teodoro Jevlašauskio (1546–1619) sūnaus Naugarduko žemės teisėjo Jarošo Jevlašauskio (1578–1619) testamentą, padedantį „praskleisti šios garbingos giminės likimo skraistę“.

 

M. Tamošaitis publikuoja tautininkų ir krikščionių demokratų partijų pasitarimų protokolus, atskleidžiančius jų vadovų skirtingus požiūrius į demokratinį parlamentarizmą, 1922 m. Lietuvos konstituciją bei valstybės valdymą.

 

E. Kriščiūnas rekonstruoja V. Mickevičiaus-Kapsuko ir Z. Angariečio antikrikščioniškas etines pažiūras, atskleidžia jų etinių pažiūrų ryšį su marksizmo filosofija ir revoliucine kova. Autorius pagrindžia teiginį, kad „Lietuvos marksistai sukūrė ir propagavo savitą revoliucionieriaus komunistinės moralės kodeksą“.

 

V. Žemgulis atlieka lietuvių istoriko M. Jučo istorinės monografijos „Žalgirio mūšis“ naratologinę analizę ir prieina prie išvados, kad „šis istorinis tekstas yra neabejotinai naratyvas, kuriam iš esmės tinka beveik visos grožiniams pasakojimams analizuoti skirtos pagrindinės literatūrinės naratologijos struktūros ir sąvokos“.

 

R. Grigas trečiojoje savo studijos dalyje, remdamasis hermeneutikos, semiotikos, socialinės organizacijos, komparatyvistikos bei kitomis sociosofinio profilio koncepcijomis, išsiskleidžia takoskyrą (atskirtį) tarp valdančiųjų ir valdomųjų (tarp „aukštosios“ ir „žemosios“ kultūrų), apžvelgia senųjų lietuvių „pagoniškąją“ tapatybę, jos „aižėjimą ir atodūsį krikščionybės rūbe“.

 

Numeryje yra viena recenzija. Joje R. Juzefovičius vertina pirmąjį „Vilniaus istorijos metraščio“ tomą. Recenzentas teigia, kad leidėjų pasirinkta universali metraščio struktūra daro leidinį patraukliu „ne tik profesionaliems istorikams, bet ir istorijos mėgėjams, pedagogams“.

 

Kronikoje V. Selenis pristato 2008 m. gegužės 23 d. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultete Adolfo Šapokos auditorijoje vykusią nacionalinę mokslinę konferenciją, skirtą „Istorijos“ žurnalo 50-mečiui paminėti,  S. Grigaravičiūtė – 2008 m. gegužės 16 d. Chaimo Frenkelio viloje Šiauliuose vykusią ceremoniją, kurios metu profesoriui Libertui Klimkai buvo įteikta Stasio Šalkausko premija.

 

 

 

Sandra Grigaravičiūtė