„Istorija“. Mokslo darbai. 72 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

Eugenijus Jovaiša nagrinėja Lietuvos priešistorės laikotarpių pagrįstumą baltiškosios savimonės aspektu. Jis diskusijai siūlo kitaip orientuotus baltų istorijos laikotarpių pavadinimus, komentuoja jų turinį, pasirinkimo motyvus bei svarbius laikotarpių šaltinius.

 

Grasilda Blažienė pristato visus iki šių dienų sukauptus oikonimus su *kaim- iš Sembos, Nadruvos, šiaurinių Notangos, Bartos ir Varmės sričių, parodo jų sandarą orientuodamasi į pirmą sando kilmę.

 

Raimonda Ragauskienė aptaria XVI a. Lietuvos Didžiojoje Kunigaikštystėje gyvenusių vengrų atvykimo priežastis bei imigracijos tendencijas, analizuoja jų veiklą, siedama su atskirais XVI a. Lietuvos valdovais, pradedant Aleksandru Jogailaičiu ir baigiant Steponu Batoru.

 

Aivas Ragauskas analizuoja miestietiškos žemėvaldos pagrindu egzistuojantį miestiečių gyvenimą už miesto ribų. Jis prieina išvados, jog iki XVI a. vidurio teisiškai miestiečių žemėvalda nebuvo ribojama ir nemažai turtingiausių miestiečių turėdavo žemės valdų, teikdavusių ne tik pajamų, bet ir atlikdavusių rezidencijos funkciją.

 

Ingrida Jakubavičienė, remdamasi Lietuvos saugumo policijos agentų surinkta informacija apie nacistinių organizacijų struktūrą, atskleidžia jų aktyvą ir ryšius su Vokietija, parodo kovą prieš nacistų antivalstybinį darbą.

 

Dalia Marcinkevičienė pristato socialinės paramos šeimai teisinius pagrindus 1945–1970 m. sovietinėje Lietuvoje, apibūdina sovietinę šeimos politiką, jos tendencijas ir kryptis.

 

Jonas Mardosa apžvelgia esminius Lietuvos gyvenviečių ir gyventojų statistinių pokyčių bruožus XX a.–XXI a. pradžioje, remdamasis Anykščių rajono atvejo analize.

 

Edvardas Kriščiūnas kritiškai vertina Lietuvos istorikų Č. Laurinavičiaus ir A. Nikžentaičio tezę, jog „sovietinė Lietuvos okupacija tęsėsi nuo 1940 m. birželio 15 d. iki rugpjūčio 3 d.“ bei įrodo jog pastarieji „nepaiso tarptautinės bendruomenės pripažintų okupacijos ir aneksijos terminų“.

 

Žydrūnas Mačiukas aptaria britų kaimų istorijos tyrimų organizacinę struktūrą, institucijas, svarbiausius XX a. Anglijos kaimų istorijos istoriografijos etapus ir pasiekimus.

 

Romualdas Grigas ketvirtojoje sociosofinio pobūdžio studijos dalyje bando atsekti kai kuriuos ryškesnius iš praeities paveldėtus lietuvių prigimtinės tapatybės bruožus gamtajausenos tradicija alsuojančiuose statiniuose, mantrinėje dainavimo stilistikoje.

 

Numeryje yra dvi recenzijos. Mindaugas Tamošaitis vertina Lino Jašinausko monografiją „Lietuvos švietimas nacių okupacijos metais (1941–1944)“ ir konstatuoja, kad atliktas tyrimas „yra svarus įnašas į XX a. Lietuvos istoriją“. Algimanto Kasparavičiaus monografijos, skirtos Lietuvos ir Šventojo sosto klausimams, recenzentas Arūnas Gumuliauskas teigia, jog tai – „neeilinis įvykis istorikų bendruomenės gyvenime“.

 

Kronikoje Eglė Burbaitė, Deimantas Karvelis ir Rūta Ringytė išsamiai pristato pranešimus ir po jų vykusias diskusijas Vilniaus pedagoginiame universitete vykusioje mokslinėje konferencijoje, skirtoje gegužės 3 d. konstitucijai, jos vietai Lietuvos istorijoje ir istorinėje kultūroje.

 

Sandra Grigaravičiūtė