„Istorija“. Mokslo darbai. 73 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

73 „Istorijos“ žurnalo numeris yra ypatingas. Skaitytojai kompaktiniame „Istorijos“ diske ras suskaitmenintą „Istoriją“ nuo pirmojo numerio išleisto 1958 metais iki 63 numerio išleisto 2006 metais. Redaktoriai džiaugiasi sudarę galimybę skaitančiajai ir rašančiajai Lietuvos visuomenei patogiai ir greitai surasti reikiamą straipsnį ar straipsnius. Skaitytojai ras paieškos sistemą pagal autorių, išleidimo metus, žurnalo numerį, o suradę reikiamą, galės juos reikiamu dydžiu išsididinti ir kokybiškai atsispausdinti.

 

Redakcinė kolegija „Istorijos“ žurnalo archyvo išleidimo proga sveikina visus savo skaitytojus ir dėkoja VPU Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedros darbuotojai Rūtai ŠETKUVIENEI už jos darbą suskaitmeninant žurnalą ir Istorijos fakulteto dekanato darbuotojui, VU doktorantui Arūnui GUDINAVIČIUI, kuris sukūrė „Istorijos“ žurnalo archyvo peržiūros ir paieškos sistemą.

 

74 „Istorijos“ žurnalo numeryje užbaigsime pradėtą darbą. Žinia, nuo 64 numerio „Istorija“ turi skaitmeninį analogą. Tad naujame žurnale skaitytojai ras visus skaitmeninius 64–74 žurnalo numerius. Be aukščiau aptartos paieškos, skaitmeniniuose žurnaluose paieška bus galima ir straipsnio tekste. Visi ateityje leidžiami žurnalai turės skaitmeninį archyvą pradedant 64 „Istorijos“ žurnalo numeriu.

 

Dabar apie 73 numerio turinio naujienas.

 

Audronė Janužytė aptaria politikų istorikų – Mykolo Biržiškos ir Petro Klimo, Jono Yčo ir Augustino Voldemaro – indėlį 1915–1919 metais rengiant tautinio Vilniaus universiteto koncepciją ir statutą.

 

Mindaugas Tamošaitis analizuoja 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą, parodo, kad be kovos atidavus valdžią, perversmas sukėlė krizę valstiečių liaudininkų partijos viduje ir lėmė jos jaunosios kartos kairėjimą.

 

Vytautas Jokubauskas pristato Lietuvos kariuomenės parengtus operatyvinius planus, kurie buvo parengti iškilus grėsmei netekti Klaipėdos krašto.

 

Linas Tatarūnas analizuoja Lietuvos žydų ideologines orientacijas pirmosios sovietinės okupacijos išvakarėse ir jų slinktį 1940–1941 metais, atskleidžia nusivylimą sovietinėmis reformomis ir sistema.

 

Dalia Marcinkevičienė apžvelgia Lietuvos TSR Aukščiausiosios Tarybos įstatymus ir Ministrų Tarybos nutarimus dėl santuokos ir civilinės metrikacijos (1940–1969 m.), atskleidžia „sovietinės santuokos normų diegimo“ procesą.

 

Jonas Vaičenonis nušviečia Lietuvos karo istorijos tyrimų organizavimą 1918 – 2008 metais ir išskiria tris jo etapus: 1918–1940 metų Lietuvos Respublikoje, sovietų okupacijos metais (Lietuvoje ir emigracijoje) bei atkūrus valstybingumą.

 

Rasa Paukštytė-Šaknienė atskleidžia Lietuvos periodinių ir tęstinių leidinių, spausdinusių etnologijos tyrimus XX–XXI a., indėlį plėtojant etnologijos mokslą.

 

Žurnale yra dvi recenzijos. Valdas Selenis vertina istoriko ir diplomato Alfonso Eidinto knygą „Istorija kaip politika“ ir teigia, kad autoriaus kvietimas tirti „lūžinio“ laikotarpio (1987–1993) istorijos mokslo padėtį bus išgirstas. Vilma Akmenytė džiaugiasi išleista Algimanto Kasparavičiaus monografija ir teigia, kad „kiekvienas skaitytojas ras naujos ir įdomios informacijos tiek apie dvišalius Lietuvos ir Šventojo Sosto santykius, tiek ir apie diplomatijos užkulisius tarpukario Europoje“.

 

Kronikoje Danutė Blažytė-Baužienė pristato nacionalinę mokslinę konferenciją apie sąjūdį Lietuvos periferijoje, Artūras Grickevičius – tarptautinę mokslinę konferenciją „Zenonas Ivinskis ir Lietuvos praeities tyrimai“, Eglė Burbaitė – tarptautinę konferenciją „1791 m. spalio 20 d. Lietuvos ir Lenkijos tarpusavio įžado istorinė reikšmė ir aktualumas“, Benediktas Šetkus – Europos Tarybos iniciatyva surengtą seminarą „Naujos kryptys istorijos mokyme“.

 

Sandra Grigaravičiūtė