„Istorija“. Mokslo darbai. 74 tomas
Nauji atradimai JAV lietuvių archyvuose
Spausdinti

2008 metų gegužės–rugpjūčio mėnesiais moksliniais tikslais teko lankytis ir pasidarbuoti Pasaulio lietuvių archyve (toliau – PLA) Čikagoje bei Amerikos lietuvių kultūros archyve (toliau – ALKA) Putname. Mokslinę komandiruotę į JAV inspiravo Lituanistikos tyrimų ir studijų centro (toliau – LTSC) Čikagoje vadovas profesorius dr. Jonas Račkauskas. Jis pakvietė atvykti į minėtą Centrą, kuriam yra pavaldus PLA ir kur jau buvo perduotas saugoti garsaus JAV lietuvių veikėjo, ilgamečio Amerikos lietuvių tarybos pirmininko ir dienraščio „Draugas“ redaktoriaus Leonardo Šimučio (1892–1975) gausus asmeninis archyvas. Profesorius, žinodamas mano mokslinių interesų sritį, pasiūlė detaliau susipažinti su minėtu archyvu, iš jo surinkti reikiamą medžiagą ir pradėti rengti monografiją, skirtą L. Šimučio visuomeninės-politinės veiklos analizei[1]. Kadangi apie sukauptų JAV lietuvių istorijos dokumentų centrus jau anksčiau esu rašęs[2], dabar apsiribosiu tik tuo, ką šį kartą naujo pavyko archyvuose pamatyti ar užtikti peržiūrint įvairių fondų dėžes, spintas ir lentynas.

 

1 il. Lituanistikos tyrimų ir studijų centre Čikagoje peržiūriu L. Šimučio asmeninio archyvo dėžes 

 

1 il. Lituanistikos tyrimų ir studijų centre Čikagoje peržiūriu L. Šimučio asmeninio archyvo dėžes

 

Didžiausią komandiruotės laiko dalį praleidau LTS Centro prižiūrimame PLA. Daugiausia dėmesio skyriau jau minėto L. Šimučio archyvo studijoms. Visą šį unikalų archyvą sudaro daugiau kaip 50 dėžių dokumentinės medžiagos. Ji pavadinta Leonardo Šimučio fondu ir yra sudėtinė Pasaulio lietuvių archyvo dalis. Tiesa, kol kas aprašyti tik 24 dėžėse esantys dokumentai. Šiame fonde sukaupti originalūs dokumentai: JAV lietuvių katalikiškų organizacijų posėdžių bei ALT’os suvažiavimų protokolai, korespondencija, asmeniniai dokumentai, atsiminimų ir eilėraščių rankraščiai, nuotraukų albumai, spaudos straipsnių iškarpos, jubiliejiniai leidiniai, kvietimai, renginių programos, sveikinimai, retesni periodiniai leidiniai ir net senų atvirukų kolekcija. Be to, yra L. Šimučio apdovanojimai: ordinai, medaliai, garbės raštai bei įvairių organizacijų regalijos. Keliolikoje dėžių yra ir L. Šimučio sūnaus kompozitoriaus Leonardo (jaunesniojo) Šimučio, kuris 2004 m. ir perdavė LTSC priežiūrai tėvo archyvą, sukaupti asmeniniai dokumentai bei jo muzikinės kūrybos palikimas. Dokumentai datuojami nuo 1906 iki 2003 metų, kelios asmeninės fotonuotraukos yra net iš XIX a. paskutinio dešimtmečio. Visas archyvas gana gerai sutvarkytas, t. y. dauguma medžiagos pagal tematiką suskirstyta į dėžes; reikia pasakyti, kad jis buvo gana kruopščiai kaupiamas – daug svarbių dokumentų išsaugota. Labai nudžiugau suradęs originalius Amerikos lietuvių Romos katalikų federacijos (toliau – ALRKF) suvažiavimų 1913–1921 metų ir Tautos fondo posėdžių 1914–1921 metų protokolus (dėžė – Lith. Catholic Federation). Nors ši medžiaga buvo publikuojama to meto įvairiuose katalikiškuose periodiniuose leidiniuose, dalis laikraščių jau nebepasiekė mūsų laikų, nes tiesiog sunyko arba neišsaugoti. Be to, įvairios pastabos, išbraukimai iš protokolų ir dalis pasisakymų vis dėlto nepateko į spaudą. Surasta medžiaga aiškiau padės suprasti lietuvių katalikų srovės veikimą Pirmojo pasaulinio karo ir pirmaisiais pokario metais išeivijoje. Toje pačioje dėžėje ir dėžėje, įvardintoje ALRKF referatai ir protokolai 1906–1959 m., yra sukaupti atskirais leidinukais išleisti ALRKF kasmetinių kongresų darbai (posėdžių stenogramos, pranešimai, ataskaitos ir nutarimai, rezoliucijos ir dalyvių sąrašai). Tai unikali medžiaga JAV lietuvių katalikų veiklos tyrinėtojams, nes ji surinkta vienoje vietoje, o ir šie leidinukai buvo leidžiami labai ribotu tiražu ir jau yra tapę didele bibliografine retenybe.

 

PLA esantį Amerikos lietuvių tarybos fondą (iš esmės tai ALT Informacijos centro Niujorke vadovo Kosto Jurgėlos sukaupta medžiaga) svariai papildo išsaugoti ALT suvažiavimų posėdžių protokolai nuo 1944 iki 1974 metų (nuo 1950 m. buvo išleidžiami atskirais leidinukais, kuriuos dalijo ALT veikėjams). Kadangi ALT vadovų – Tarybos pirmininko pavaduotojo Antano Olio, sekretoriaus Pijaus Grigaičio ir iždininko Miko Vaidylos asmeninių archyvų likimas nežinomas, tai pirmininko L. Šimučio sukaupti protokolai – vienintelis išlikęs nuoseklus šaltinis ALT istorijai tyrinėti. Būtinai reikia pažymėti ir gausią L. Šimučio korespondenciją ALT organizaciniais ir veikimo reikalais. Išskirtinę vietą čia užima prelato Mykolo Krupavičiaus laiškai 1928–1969 metais. Keli šimtai laiškų sudėti į dvi dėžes, įvardintas Prel. M. Krupavičiaus laiškai (I) 1928–1952 ir Prel. M. Krupavičiaus laiškai (II) 1953–1969. Laiškų turinys atspindi VLIK’o ir jo pirmininko M. Krupavičiaus santykius su ALT’a, sprendžiant VLIK’o finansavimo klausimą, požiūrį į Pasaulio lietuvių bendruomenės kūrimą ir apskritai apie Lietuvos laisvinimo veiksnių užsienyje bendradarbiavimą bei veiklą. Lietuvių veikėjų susirašinėjimas – svarbi informacija, kuri atskleidžia ne tik užkulisinę veiklą, bet ir paaiškina, patikslina bei sukonkretina vienus ar kitus įvykius. Dėmesio vertas gausus L. Šimučio fotonuotraukų rinkinys. Jame išsaugotos kolektyvinės nuotraukos – susitikimai su to meto JAV žymiausiais visuomenės ir bažnyčios bei lietuvių išeivijos veikėjais, garsiais senatoriais ir kongresmenais; užfiksuoti JAV lietuvių delegacijų vizitai Baltuosiuose rūmuose ir pokalbiai su JAV prezidentais F. D. Ruzveltu, H. Trumenu, D. Eizenhaueriu ir Dž. F. Kenedžiu. Be to, kartu su L. Šimučio dokumentiniu palikimu LTS Centrui buvo perduoti originalūs L. Šimučio dienoraščiai, apimantys nuo 1936 iki 1974 metų. Dienoraštyje autorius diena iš dienos fiksavo svarbiausius įvykius, savo susitikimus ir išgyvenimus, kurių dalis taip ir liko neužfiksuota kitur, išskyrus dienoraštį. Tuo labiausiai ir išsiskiria dienoraštis savo svarba tarp kitų šaltinių.

 

Darbuojantis PLA teko pakelti ir kitus fondus. Lietuvos diplomatijos tyrinėtojo dėmesį turėtų patraukti buvusio 1957–1978 metais Lietuvos atstovo Vašingtone Juozo Kajecko susirašinėjimas su generaliniais konsulais Čikagoje Petru Daužvardžiu ir Juze Daužvardiene. Laiškai, Pro memoria nuorašai, įvairūs pranešimai iliustruoja Lietuvos diplomatų Amerikoje santykius, Lietuvos generalinio konsulato Čikagoje reikšmę Lietuvos diplomatinės tarnybos sistemoje. Visi šie dokumentai sukrauti į vieną dėžę, įvardinta Lietuvos atstovo Vašingtone veiklos medžiaga. Peržiūrint Lietuvos konsulato Čikagoje fondą, antroje ir ketvirtoje dėžėse užtikau sukauptą labai įdomią medžiagą apie lietuvių pabėgėlius iš TSRS (iš okupuotos Lietuvos): Simą Kudirką, Vladą Šakalį, Vladą Česiūną, Bronių Venclovą, Kazį Ėringį, Zigmą Butkų, Aloyzą Jurgutį bei Praną ir Algirdą Brazinskus. Lietuvos generalinis konsulas Čikagoje kruopščiai kaupė visą jam prieinamą informaciją – angliškos ir lietuviškos spaudos iškarpas; susirašinėjimą su JAV valdžios įstaigomis, lietuvių išeivijos organizacijomis bei susirašinėjimą tarp pačių lietuvių diplomatų. Minėtose dėžėse yra ir pačių pabėgėlių laiškai bei jų įvairūs asmeninių dokumentų nuorašai. Dokumentai gana neblogai atspindi lietuvių išeivijos nuotaikas, Lietuvos diplomatinės tarnybos pozicijas, pabėgėlių pastangas įsitvirtinti Amerikoje ir jų ryšius su vietiniais lietuviais. Ši medžiaga tampa aktuali, nes Lietuvoje jau pradedama plačiau domėtis pabėgėlių iš Lietuvos TSR problema. Reikia pažymėti, kad LTSC/PLA nuolat pasipildo naujais archyviniais dokumentais. Kaip pavyzdį galima paminėti, kad man dar esant Čikagoje, LTSC vadovybei buvo perduotas didžiulis BALF’o (Bendrasis Amerikos lietuvių fondas) 1944–2008 metų veikimo archyvas – keli šimtai dėžių istorinės medžiagos. Kartu istorikui praktiškai jau atsiveria galimybė prieiti prie šių dokumentų ir pradėti gilesnius BALF’o veiklos tyrimus.

 

ALKA yra antras pagal dydį ir svarbą JAV lietuvių archyvas, įsikūręs prie nedidelio Putnamo miestelio Konektikuto valstijoje. Pavyko susitarti su archyvo direktoriumi Juozu Rygeliu, kad mane priims dviem savaitėm padirbėti – paieškoti reikalingos dokumentinės medžiagos tyrinėjimams. Pirmiausia mano dėmesys nukrypo į buvusio Lietuvos garbės konsulo Bostone advokato Antano Osvaldo Šalnos (A. O. Shallna) (1894–1971) ir jo žmonos advokatės Zuzanos Šalnienės (Z. Shallna) (1895–?) archyvą, kuris visiškai netvarkytas buvo sudėtas į dvi didžiules metalines spintas ir į tris popierines dėžes. Profesinio smalsumo vedamas pažadėjau direktoriui visą medžiagą suskirstyti į temines bylas ir pagal galimybes aprašyti. Pavyko sudaryti Zuzanos ir Antano Šalnų (Shallna) archyvo septynias dėžes, kuriose tilpo įvairios apimties 125 bylos su maždaug 7 tūkstančiais vienetų dokumentinės medžiagos (asmeniniai dokumentai, JAV lietuvių organizacijų dokumentai, rankraščiai, asmeninė korespondencija, diplomatinis susirašinėjimas, renginių programos, kvietimai, apdovanojimai, spaudos iškarpos, fotonuotraukos, senų atvirukų rinkinys) lietuvių, anglų, lenkų, rusų ir latvių kalbomis. Įdomu pastebėti, kad A. Šalna labai domėjosi garsiais JAV nepriklausomybės karų generolais Tadu Kosciuška (D. 1, b. 18) ir Kazimierų Pulaskiu (D. 1, b. 19), kaupė apie juos medžiagą ir pats rašė į anglišką spaudą įrodinėdamas jų lietuvišką kilmę. Sukaupta medžiaga apie 1939 metais Bostone atidarytą Lietuvos garbės konsulatą (D. 2, b. 2), išsaugotas Garbės konsulato Bostone antspaudas (D. 7, b. 16) bei A. Šalnos susirašinėjimas su Lietuvos pasiuntinybe Vašingtone, konsulatais Niujorke ir Čikagoje (D. 2, b. 4, 7, 8, 9). Pavyko rasti gana unikalų dokumentą – TSRS pasiuntinybės JAV atsiųstą A. Šalnai anketą Lietuvos TSR pilietybei gauti (D. 2, b. 3). Suprantama, anketa nebuvo užpildyta. Panašių anketų nepavyko rasti kitų Lietuvos atstovybių archyvuose. A. Šalna kaip teisininkas globojo lietuvius ir latvius imigrantus Amerikoje. Archyve išliko imigrantų gausi dokumentacija, kurioje atsispindi naujųjų JAV ateivių socialinė ir ekonominė padėtis (D. 4, b. 3–6, 8). Zuzana ir Antanas Šalnos buvo aktyvūs Bostono lietuvių organizacijų veikėjai ir sukaupė nemažai svarbios medžiagos apie Bostono lietuvius (D. 5, b. 3–7; D. 6, b. 6, 8, 10–11). Yra išlikęs A. Šalnos susirašinėjimas su Masačiusetso valstijos valdžia ir JAV centrinės valdžios įstaigomis (D. 2, b. 14–15).

 

ALKA saugo garsių JAV lietuvių redaktorių Juozo O. Širvydo (1875–1935) ir jo sūnaus Vytauto Širvydo (1898–1981) archyvą, sukrauta trijose didelėse metalinėse spintose (Nr. 23, 26, 39) ir keturiose popierinėse dėžėse virš tų spintų. Medžiaga netvarkyta ir neaprašyta. Pasidomėjus spintų ir dėžių turiniu paaiškėjo, kad dalį medžiagos sudaro įvairaus pobūdžio (istorinės, religinės, ekonominės) knygos lietuvių ir anglų kalbomis bei daug albumų ir aplankų su gausybe įvairių lietuviškų ir angliškų laikraščių straipsnių iškarpų pačia įvairiausia tematika (pradedant lietuvių išeivijos gyvenimu ir baigiant JAV politika). Pavarčius albumus ir susipažinus su iškarpų turiniu susidaro vaizdas, kad V. Širvydas „sukarpė“ visus JAV lietuvių laikraščius nuo dešiniausių iki kairiausių. Tačiau daugiausia iškarpų yra iš laikraščio „Vienybė“, kurio redaktoriumi ilgus metus buvo pats V. Širvydas. Toks iškarpų sugrupavimas gali būti naudingas ypač išeivijos istorijos tyrinėtojams, nes ne visa JAV lietuvių spauda yra išlikusi, be to, tai žymiai palengvina medžiagos kaupimą. Kartu tai puikus orientyras į išeivijoje kilusias problemas. Tarp iškarpų aplankuose pasitaiko ir originalios medžiagos – laiškų ar JAV lietuvių organizacijų dokumentų. Labai nudžiugau, kai spintoje Nr. 26 suradau dvi bylas, kuriose surinktas V. Širvydo ir savaitraščio „Dirva“ redaktoriaus Kazio Karpiaus susirašinėjimas (1936–1946) bei susirašinėjimas su Amerikos lietuvių tautininkų klubo Brukline pirmininku Juozu Sagiu-Sagevičiumi. Jo laiškai datuojami 1934–1945 m. Ši korespondencija svarbi, nes man padeda geriau suvokti JAV lietuvių tautininkų pozicijas sudėtingu ALT veikimo 1941–1948 m. laikotarpiu, kuomet tautininkai buvo pasitraukę iš ALT’os. Didžiausias mano atradimas Širvydų archyve – tai jų pačių dienoraščiai, kurie dar iki šiol istorikams buvo nežinomi. Spintoje Nr. 39 tarp knygų guli Juozo O. Širvydo ranka rašyti nedidelės knygos formato dienoraščiai, vesti 1913, 1923–1934 m. (trūksta 1929 metų). Tai diena iš dienos, skiriant po puslapį, redaktoriaus ir lietuvių veikėjo trumpai fiksuoti dienos įspūdžiai, susitikimai, asmeninio gyvenimo nuotrupos. Skaitant šį metraštį atsiskleidžia sudėtingi JAV lietuvių veikėjų santykiai, nelengvas lietuvio redaktoriaus darbas; nuosekliai parodomas veikėjų požiūris į Lietuvos valdžią 1923–1926 m., į 1926 m. gruodžio 17 d. perversmą Lietuvoje ir į prezidento A. Smetonos valdymą. Vėlesniuose dienoraščiuose fiksuojami J. O. Širvydo įspūdžiai apie savo gyvenimą Lietuvoje. Dienoraštyje yra paaiškinimai, kodėl 1928 m. J. O. Širvydas ryžosi persikelti gyventi į Lietuvą. Rašytinę medžiagą paįvairina straipsnių iškarpos iš JAV lietuviškų ir angliškų laikraščių. Sūnaus Vytauto dienoraščiai, datuojami 1939–1945, 1958–1964 ir 1968–1981 m. (iš viso 34 tomai) yra sukrauti į popierinę dėžę, užkeltą ant spintos Nr. 26. Šio dienoraščio specifika ta, kad jame dominuoja tos dienos spaudos straipsnių iškarpos, o ranka rašyto teksto pastebima minimaliai. Tiesa, pokario laikotarpio dienoraščiuose jau gausėja ranka darytų įrašų. Dienoraščiai tyrinėtojui svarbūs ir kaip JAV lietuvių veikimo tam tikras metraštis, kaip tam tikros ideologinės srovės veikėjo pozicija. Be minėtos archyvinės medžiagos, ALKA’oje radau 1918–1929 m. JAV lietuvių katalikų savaitraštį „Garsas“, kurio nurodytų komplektų Lietuvos bibliotekose ir LTSC Periodikos skyriuje ar S. Balzeko lietuvių kultūros muziejaus periodikos rinkiniuose nėra. Tiesa, nors komplektai įrišti, laikas daro savo – vartant laikraščius pastebėta, kad popierius jau irsta. Būtų labai gaila, jei šis gerai sukomplektuotas periodinis leidinys, sukaupęs nemažai informacijos apie JAV lietuvių gyvenimą, sunyktų nespėjus jo restauruoti ar mikrofilmuoti. Taigi ALKA, sukaupusi beveik milijoną dokumentinių vienetų, dar slepia daug JAV lietuvių gyvenimo ir veiklos paslapčių, kurias laikui bėgant atskleis istorikai, atvykę tyrinėti šio archyvo.

 

Juozas SKIRIUS

 

Nuorodos

 

 



[1] Plačiau: Rašoma monografija apie Leonardą Šimutį (1892–1975). Draugas, 2008, birželio 19, p. 10–11; Dar kartą apie monografiją, skirtą Leonardui Šimučiui (1892–1975). Draugas, 2008, rugpjūčio 23, p. 7.

[2] Skirius, J. XX amžiaus Lietuvos istorija Jungtinių Amerikos Valstijų archyvuose. Istorija, 1998, t. 37, p. 65–68; Skirius, J. Amerikos lietuvių kultūros archyvas (ALKA) Putname. Istorija, 2003, t. 55, p. 74–76.