„Istorija“. Mokslo darbai. 64 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

Naujasis „Istorijos“ pavidalas išplečia įprastines poligrafines žurnalo galias. Autoriaus nebevaržys išraiškos priemonių stoka – galima įdėti vaizdo siužetą, muzikinį intarpą, istorinę fonogramą ar sutartinę etnografiniam straipsniui paįvairinti. Vienu žodžiu – galimybės naujos ir patrauklios. Mokslinio straipsnio ekranizacija atveria dar vieną istorinės sklaidos plotmę. Tai, tarsi, mokslininko ataskaita visuomenei, ir ji gali būti įvairiausiai atlikta: kaip gyvas iliustruotas pasakojimas, kaip trumpas vaizdo siužetas, kaip muzikinis kūrinys ar dar kaip nors kitaip.

64-asis „Istorijos“ numeris tęsia tradicijas: tematika įvairiausia – nuo seniausių iki naujausių laikų Lietuvos istorijos problemų. Proistorės klausimai nagrinėjami E. Jovaišos straipsnyje „Baltų visuomenė ankstyvųjų viduramžių pradžioje (V–VI a.)“. Būtent šio straipsnio populiarią ekranizaciją pristatome pirmajame „Istorijos“ kompaktiniame diske. Įdomi šios ekranizacijos patirtis. 2006 metais, kuriant „Įdomiosios Lietuvos istorijos“ 3-ią dalį, kuri skirta visuomenės istorijai, buvo paliesta ta ypatingai svarbi ir diskusinė tema. Joje gvildenami kertiniai luominės visuomenės istorijos klausimai, kurie nevienodai mūsuose aiškinami ir vertinami. Šiuo atveju galima sakyti taip: pirma gimė populiari ekranizacija, o iš jos – diskusijas keliantis mokslo darbas. XIX a. pirmajai pusei skirtas L. Klimkos darbas iš mokslo istorijos „Varnių katedros laikrodis ir varpai“. A. Gaigalaitės šaltinių publikacija nušviečia vieną XIX a. lietuvių tautinio atgimimo epizodą. XX amžiaus Lietuvos istorijai skirti 4 straipsniai. Du iš jų nagrinėja Lietuvos – JAV ir Lietuvos – Vokietijos santykius. Pirmuosius atskleidžia J. Skirius per verslo žmonių santykių istoriją, o I. Jakubavičienė nušviečia Lietuvos vokiečių Kulturverbando ryšius su Vokietija, kai šioje į valdžią atėjo A. Hitlerio nacionalsocialistinis režimas. Kiti du straipsniai skirti skaudiems mūsų istorijos puslapiams: lietuvių partizaniniam karui ir Maskvos valdomų komunistinių revoliucijų darytojams. M. Pociaus straipsnyje skaitytojas ras plačią 1944–1953 m. partizaninio karo istoriografijos apžvalgą, o E. Kriščiūnas supažindina su Z. Angariečio veikla. Istorinio tyrimo atskleistos pamokos aktualios ir šiandienos žmonėms.

Recenzijų dvi. A. Gaigalaitė apžvelgia V. Kniūraitės darbą Rusijos istorijos tema „Imperija žlugo. Kas kaltas ir ką daryti?“, o V. Šernas vertina J. Uzdilos darbą lokalios – Šeštokų – istorijos baruose. Kronikoje L. Klimka aprašo mokslo istorikų konferencijas, o J. Mardosa – folkloro bei liaudies religijos mokslininkų susibūrimą Slovėnijoje.

Eugenijus Jovaiša