„Istorija“. Mokslo darbai. 74 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

„Istorijos“ 74 tomas pradeda naują tradiciją – skelbti monografijas, studijų knygas, metodines priemones. Jos skiriamos ir besimokančiam jaunimui, ir profesionaliam istorikui. Pirmoji publikuojama knyga yra Šiaulių universiteto Humanitarinio fakulteto docento Arūno Gumuliausko studijų knyga „Lietuvos istorija. 1795–2009.“.

 

Šiame tome pratęsiame „Istorijos“ žurnalo archyvo publikavimą nuo 64 numerio, kai mūsų žurnalas įgavo ir skaitmeninę formą. Skaitytojas čia ras patogią ir itin greitą paiešką bei išryškintus ieškomus žodžius.

 

Poligrafinėje „Istorijoje“ Ernestas Vasiliauskas nagrinėja du Žiemgalos regiono apgyvendinimo XIV – XVI a. pradžioje modelius – šiaurinį ir pietinį. Apibūdindamas jų specifiką atkreipia dėmesį į tai, kad „šiaurinis pateko į Livonijos, kartu ir į Vakarų Europos, o pietinis – į LDK, kartu ir į Vidurio Europos kultūros įtaką“.

 

Ramunė Šmigelskytė-Stukienė atskleidžia Ketverių metų seimo nutarimų akceptaciją lokalinėje erdvėje per jų įgyvendinimo tempus ir mastą Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės pavietuose.

 

Saulius Pivoras analizuoja Tautybių sąjungos įkūrėjo Juozo Gabrio ir švedų politiko, pacifistinio judėjimo dalyvio Karlo Lindhageno ryšius XX a. pirmaisiais dešimtmečiais, atskleidžia pastarojo indėlį organizuojant lietuvių tautinio judėjimo palaikymo akcijas  Švedijoje1915–1918 metais.

 

Jonas Sireika apžvelgia leidinio „Šiaulių metraštis“ leidybos raidą ypatingą dėmesį skirdamas metraščio puslapiuose pateiktos istorinės medžiagos analizei ir vertinimui.

 

Dalia Marcinkevičienė mąsto apie Nerijos Putinaitės knygos „Nenutrūkusi styga. Prisitaikymas ir pasipriešinimas sovietų Lietuvoje“ inicijuotą moralinį sovietmečio vertinimą be emocinio klausimo ar priekaišto „Nieuželi vsio bylo plocho?“

 

Benediktas Šetkus nagrinėja keturis darbo su istorijos žemėlapiais lygmenis: pradeda nuo žemėlapio kaip istorinių objektų lokalizacijos priemonės aptarimo ir baigia jo panaudojimu pasaulėžiūrai ir ideologijai nustatyti.

 

Ramūnas Trimakas analizuoja „carinės Rusijos bei sovietinės imperijos paveldo ir proimperinio diskurso aktualizavimą Rytų kaimynystėje“ bei imperinės atminties pateikimą mokymo priemonėse, skirtose vidurinėms Rusijos Federacijos mokykloms.

 

Numeryje yra trys recenzijos. Aurelijus Gieda vertindamas Alfonso Eidinto knygą „Istorija kaip politika: įvykių raidos apžvalgos“ išeities tašku pasirinko „istorijos mokslo raidą ir istoriografijos klausimus“. Recenzentas A. Eidinto sumanymą sudėti į vieną knygą savo 1987–1993 m. publikuotus darbus vadina „įdomiu ir intriguojančiu“ ir linki visiems „įdomaus ir įtraukiančio skaitymo“. Birutė Kazimiera Salatkienė vertina Arvydo Malonaičio monografiją „Geležiniai siauraašmeniai kirviai Lietuvoje“ ir vadina ją svariu indėliu į Lietuvos archeologijos paveldo pažinimą ir jo interpretaciją. Petro Stankevičiaus monografiją „Lietuvos pramonės transformacijos ir jų socialinės-ekonominės pasekmės“, skirtą pramonės gamybos raidai atskirais Lietuvos valstybės istorinės raidos etapais nuo senųjų laikų iki šių dienų, pristato Anelė Vosyliūtė. Jos manymu P. Stankevičiaus knyga turėtų „sudominti pramonės, aukštųjų mokyklų ir mokslo įstaigų darbuotojus, dėstytojus“.

 

Kronikoje Ramunė Šmigelskytė-Stukienė apžvelgia 57-ojo Tarptautinės atstovaujamųjų ir parlamentinių institucijų istorijos komisijos Kongreso Paryžiuje darbą bei jo rezultatus, o Juozas Skirius – 2008 metų „atradimus“ dviejuose JAV lietuvių archyvuose – Pasaulio lietuvių archyve Čikagoje bei Amerikos lietuvių kultūros archyve Putname.

 

Sandra Grigaravičiūtė