„Istorija“. Mokslo darbai. 75 tomas
Istorijos fakulteto studentai Vroclave
Spausdinti

Šių metų kovo 14–28 d. Vilniaus pedagoginio universiteto studentai svečiavosi Lenkijoje. Į kelionę vyko įvairių specialybių studentai: anglų, rusų, lenkų filologai, socialinių mokslų ir istorijos. Istorijos fakulteto grupė iš keturių Studentų mokslinės draugijos narių, Istorijos specialybės III kurso studentų bei dviejų I kurso Taikomosios istorijos studijų programos studentų su Istorijos fakulteto prodekane doc. dr. Sandra Grigaravičiūte dvi savaites viešėjo Vroclave.

 

Vroclavas – Sudetų papėdėje įsikūręs didžiausias ir įdomiausias Pietų Silezijos miestas netoli Lenkijos valstybinės sienos su Vokietija bei Čekija. Tai Žemutinės Silezijos administracinis, ekonominis ir kultūros centras. Šis regionas išsiskiria ypatinga gamtos įvairove. Šiaurinėje regiono dalyje vyrauja lygumos, o pietinėje driekiasi Sudetų kalnai – slidinėtojų ir iškylų pėsčiomis mėgėjų rojus. Ši neoficiali Silezijos sostinė išraižyta Oderio upės vingiais. Miestas žavi netradicine Lenkijai architektūra ir jaukumu. Kadangi šis miestas kurį laiką priklausė vokiečiams, jame jaučiamas vokiškos architektūros dvelksmas, grindinys primena Klaipėdos senamiestį, miestą raižo 112 įvairiausių spalvų, konstrukcijų bei formų tiltų.

 

Dar vadinamas Mažąja Venecija, Vroclavas yra ketvirtas pagal dydį ir laikomas vienu gražiausių Lenkijos miestų šalia Krokuvos bei Gdansko. Tai galingas verslo, pramonės, mokslo ir kultūros židinys. Vroclavo senamiestis – vienas gražiausių Lenkijoje. Miesto unikalumą lėmė ilga ir sudėtinga istorija. Vroclavą kurį laiką valdė čekai, austrai bei vokiečiai. Vokiečių valdymo metais miesto pavadinimas buvo pakeistas į Breslau. Galiausiai miestas buvo grąžintas Lenkijai. Po Antrojo pasaulinio karo vokiečių tautybės gyventojus mieste pakeitė lenkai, daugiausia perkelti iš anksčiau Lenkijai priklausiusio Lvovo. Čia įsikūrė ir senas tradicijas turinčios mokslo institucijos, Vroclavo universitete pradėjo dirbti ir Lvovo Jono Kazimiero universiteto profesoriai. Į Vroclavą buvo perkelta Ossolineum biblioteka bei muziejus. Miestas pasižymi ir itin didele architektūros stilių gausa: svarbiausias senamiesčio objektas – gotikinė Šv. Jono krikštytojo katedra, turgaus aikštė su renesanso stiliaus namais, o Vroclavo universitetas žavi baroko grožiu ir didybe.

 

Miesto pasididžiavimas – 1702 m. Leopoldo I Habsburgiečio iniciatyva įkurtas universitetas. Kasmet Vroclavo universitetą baigia 9000 studentų. Universitetas plėtojosi nuo kuklios švietimo įstaigos – mokyklos, kuriai vadovavo jėzuitai, iki vienos didžiausių akademinių įstaigų Lenkijoje. XIX a. pradžioje universitetas turėjo keturis fakultetus: filosofijos, teologijos, teisės ir medicinos. Po Antrojo pasaulinio karo grupė Lenkijos profesorių, anksčiau dirbusių Lvove, pradėjo dėstytojauti bei ėmėsi tiriamosios veiklos. Šiandienos Vroclavo universiteto ašimi laikomas mokslo tiriamasis darbas. Universiteto darbuotojai bendradarbiauja ne tik su kitų Lenkijos aukštųjų mokymo įstaigų darbuotojais, bet ir su Senojo žemyno mokslininkais. Prie pagrindinio universiteto pastato praeinančiuosius sveikina nuogas vaikinas su špaga rankoje, laikomas Vroclavo universiteto simboliu. Pasakojama, kad jaunas bajoras, atvykęs studijuoti į šį miestą, greitai iššvaistė pinigus linksmybėms ir moterims, o vieną vakarą aludėje pragėręs ir paskutinius savo drabužius, tad jam žmonės įdavę tik jo špagą – kad visi matytų, jog nors nuogas ir girtas, bet vis tiek bajoras. Universitetas gali pasigirti ne tik studentų gausa, kurie karaliauja naktiniame mieste, bet ir išskirtine autentiška XVIII a. sale, kuri per karą nebuvo sugriauta. Ant salės sienų kaba portretai – daugiausia įžymių Austrijos žmonių. Interjere vyraujanti aukso puošyba teikia iškilmingumo ir pompastikos. Šioje įspūdingo grožio salėje vyksta diplomų įteikimai, konferencijos bei kiti svarbūs universiteto renginiai.

 

Išskirtinis miesto simbolis – kur ne kur pasklidę kiek didesni nei sprindžio nykštukai, visi labai skirtingo charakterio. Vienas – semiantis vandenį iš upės, kitas – persivalgęs gulintis prie picerijos, trečias – mojuojantis pėstiesiems nuo žibinto stulpo... Mums pasakojo, kad šie nykštukai ne šiaip sau išsibarstę Vroclave. Norėdami pasityčioti iš sovietinės valdžios ir uniformos, miesto gyventojai pradėjo rengtis oranžinėmis uniformomis bei kepurėmis. Šiam reiškiniui atminti buvo sukurti mažieji Vroclavo nykštukai.

 

 

1 il. Stovi iš kairės į dešinę T. Masoit, K. Tolkačevski, R. Ringytė, S. Stankutė, R. Jariomčenkaitė. Priklaupęs pirmoje eilėje – B. Vinckevič

 

Istorijos specialybės studentai turėjo galimybę detaliau susipažinti su Vroclavo universiteto Istorijos fakulteto reglamentuota studijų programa, skirta Erazmus mainų programos studentams. Erazmus studijų programos studentai turi galimybę lankyti paskaitas anglų kalba. Privalomų bei laisvai pasirenkamų studijų dalykų sąrašas – plataus spektro. Mainų programa suteikia galimybę pasirinktinai lankyti dalykus, atitinkančius individualius poreikius bei interesus. Studijų programoje numatomos disciplinos: Etninė problematika lenkiškuose filmuose, teatre ir poezijoje; Graikijos religija nuo archainio periodo iki Romos laikų; Silezijos meno ir kultūros istorija Centrinės Europos kultūriniame kontekste; Religija ir menas senovės Egipte; Lenkija sovietmečiu (1944–1989 m.); Patriotizmas ir kosmopolitizmas; Įvadas į politinę filosofiją; Modernioji Indijos kultūra ir visuomenė; Lenkijos literatūra; Magija ir okultizmas Senovės Graikijos gyvenime ir literatūroje; Senovės Artimųjų Rytų ritualai; Viduramžiai Europoje ir Lenkijos valstybės pradžia; Modernioji Vidurio Rytų istorija; Lenkija ir Centrinė Europa 1789–1918 m.; Teatro antropologija; Istorinio romano rašymas; Lenkijos istorija 1795–1944 m.; Meno istorijos įvadas. Susipažinę su Erazmus studijų programos siūlomais studijų dalykais pastebėjome, jog pastarieji savo įvairove skiriasi nuo Lietuvoje esančių.

 

Išklausius keletą paskaitų susidaro įspūdis, kad visos paskaitos Erazmus studentams vyksta seminaro principu, dėstytojai visada pasiruošę dialogui su studentais. Teko būti studentų ginčo su dėstytoju liudininkais. Klausantis magistro P. Sus paskaitos apie Osmanų imperiją, kilo diskusija su Turkijos studentais dėl pareigūno Seyilislam pareigybių. Dėstytojui teigiant, jog Seyilislam, vadovaudamas Ulemai, buvo asmuo, atsakingas už religiją imperijoje, studentai turkai jam paprieštaravo, jog tai neturi nieko bendro su religija. Deja, ginčas neišsisprendė. Tad kas tas Seyilislam, ką ir kaip jis darė, buvo įdomu išsiaiškinti ir mums. Kitoje paskaitoje apie Viduramžių ir Lenkijos valstybės istoriją buvo kalbama apie tai, kaip ir kas kuria Europą kaip vienetą ir koks lemiamas veiksnys viduramžiais padarė Lenkiją Vakarų Europos dalimi. Dėstytojas pateikė faktų, kad net popiežius atsiliepdamas apie Lenkiją vadino ją barbarų šalimi, bet buvo pateikti ir kiti argumentai, leidžiantys Lenkiją traktuoti kaip europietišką kraštą, siejant su krikščionybės atsiradimu: krikščioniškų šventyklų ankstyvumas, krikščioniška ikonografija, krikščioniškų misijų organizavimas ir kt. Nors paskaita apie Senovės Egipto meną ir religiją mūsų nesužavėjo (priminė puikiai žinomą vidurinės mokyklos kursą), galima buvo prisiliesti prie autentiškų egiptietiškų daiktų: mineralų, žvakidžių, dievų statulėlių.

 

Įpusėjus svečiavimosi Vroclave laikui, studentams buvo pasiūlyta ekskursija į Vroclavo miestiečių pasididžiavimą – Panoramą. Vroclavo Panorama – vienas iš kelių šio žanro pavyzdžių, išsaugotų Europoje. Tai didelio formato tapyti paveikslai (15 x 114 m), nukeliantys žiūrovą į kitą laikmetį, kitą istorinę tikrovę. 1794 m. sukilimo mūšio Panorama yra seniausias ir vienintelis išlikęs panoraminės tapybos pavyzdys Lenkijoje. Piešinio mintis kilo Janui Stykai (Jan Styka, 1858–1925), kuris į pagalbą pasikvietė dailininką Voijciechą Kosaką (Wojciech Kossak, 1857–1942). Projektas buvo sugalvotas kaip patriotinis manifestas pažymėti Tado Kosciuškos sukilimo 100 metų sukakčiai. Didžiulė panorama nutapyta per 9 mėnesius, tarp 1893 m. rugpjūčio ir 1894 m. gegužės. Oficialus atidarymas įvyko 1894 m. birželio 5-ąją. Nuo pat atidarymo Panorama pritraukė minias turistų į Lvovą. Po Antrojo pasaulinio karo Panorama buvo perkelta į Vroclavą šalia Ossolineum kolekcijos. Dėl komunistinio režimo atkurti drobę pasisekė tik po 1980 m. rugpjūčio. Panorama atidaryta 1985 m. liepos 14-ąją ir tapo svarbiausia Vroclavo turistų lankoma vieta. Garbingų lankytojų sąrašą papildė popiežius Jonas Paulius II, Olandijos karalienė Beatričė, 1980 m. Nobelio literatūros premijos laureatas Česlovas Milošas.

 

Studentai dažnai lankosi Vroclavo miesto bibliotekoje. Didžiausia mieste – Ossolineum biblioteka buvo įkurta 1817 m. Jozefo Maksimiljano Osolinskio (Józef Maksymillian Ossoliński) iniciatyva. J. M. Ossolinskis (1748–1826) – rašytojas, mokslininkas, Varšuvos visuomenės veikėjas, Vilniaus universiteto, Krokuvos Akademijos, Karališkosios draugijos Prahoje ir Getingene, Imperinės Karališkosios draugijos Vienoje atstovas. XX a. bibliotekoje ėmė sparčiai daugėti eksponatų. 1938 m. čia buvo 370 000 spaudinių, 13 500 rankraščių bei 7500 rankraščių originalų. Antrojo pasaulinio karo pabaigoje biblioteka buvo perkelta iš Lvovo į Vroclavą. Šiuo metu Ossolineum biblioteka yra svarbus nacionalinis tyrimo centras ir istorinis archyvas. Ossolineum įspūdingą kolekciją papildo Adomo Mickevičiaus „Pono Tado“ originalas. Biblioteka saugo 659 874 monografijas, 156 388 periodinius leidinius, 67 082 knygas, išleistas iki 1800 m., 474 inkunabulus (knygas, spausdintas iki 1501 m.), 20 059 rankraščius, 27 151 žemėlapį, 14 132 mikrofilmus, 179 832 grafikos kūrinius, 105 997 monetas.

 

Kelionės metu studentai aplankė ir Pietų Sileziją, kurios maži žavūs miesteliai išsidėstę kalnuose. Grožėjomės jaukia gotikos ir baroko bažnyčių architektūra. Aplankėme Tylos koplyčią, kurios idėją įgyvendino vienas čekų vyskupas, norėdamas pagerbti maro epidemijų aukas. Nedidelėje koplytėlėje stovi baroko stiliaus kryžius su Nukryžiuotuoju, o sienos ir lubos nukabinėtos žmonių kaukolėmis ir kaulais. Vienuolė, kuri mums pasakojo šios koplytėlės istoriją, minėjo, kad skaičiuojant matomus palaikus, bei tuos, kurie slypi po koplyčios grindimis, galima spėti, kad koplyčioje surinkta net 40 tūkst. žmonių palaikų.

 

Istorijos fakulteto studentai lankėsi ir Vroclave vykstančiame modernaus meno festivalio spektaklyje, kurį pristatė Vokietijos artistai. Dalis studentų turėjo progą pasiklausyti J. Bramso muzikos koncerto, kuriame išgirdo simfoninį Vroclavo Karolio Lipinskio muzikos akademijos orkestrą bei Vroclavo universiteto chorą „Gaudium“.

 

Reziumuojant norėtųsi pasidžiaugti šia įspūdinga kelione. Visi važiavę studentai vienbalsiai pritaria, kad stažuotė Vroclave neprailgo, buvo naudinga ir moksliniu, ir rekreaciniu požiūriu. Tikimės čia dar sugrįžti!

 

 

Renata JARIOMČENKAITĖ

Rūta RINGYTĖ

Simona STANKUTĖ