„Istorija“. Mokslo darbai. 75 tomas
Baltijos šalių mokslo istorikų konferencijoms – 50 metų
Spausdinti

Štai jau 50 metų, kai kas keleri metai surengiamos bendros Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų konferencijos. Jų idėją subrandino latvių medicinos profesorius akademikas Paulas Stradinis (P. Stradiņš, 1896–1958) ir mūsų garsus astronomas bei mokslo istorikas akademikas Paulius Slavėnas (1901–1990). 1958-ųjų birželio 6–7 d. Rygoje įvyko pirmoji konferencija. Pradžia buvo kukli: dalyvių 12, perskaityti 9 pranešimai. Iš Lietuvos atvyko prof. Paulius Slavėnas ir trys medikai profesoriai – Juozas Girdzijauskas, Stasys Biziulevičius, Vladas Lašas. Vietinės iniciatyvos Sovietų Sąjungoje apskritai nebuvo skatinamos – nuogąstauta dėl nacionalizmo ar separatizmo pasireiškimų. Tačiau tąkart laimingai pataikyta į beprasidedantį „chruščiovinio atšilimo“ laikotarpį; vėliau įsibėgėjusią tradiciją nutraukti jau buvo nepatogu politiškai. Juolab, kad konferencijose dalyvaudavo nemažai mokslininkų ir iš kitų sąjunginių respublikų, užsienio. Kiekvienas toks mokslo renginys žymėjo nemažą žingsnį mūsų šalių mokslo ir technikos istorijos tyrinėjimų baruose. Ir stiprino tautinę savigarbą, pasipriešinimą valdžios diegiamam mankurtizmui, regioninį tapatumą. Slogioje sovietmečio atmosferoje darbas mokslo istorijos srityse nebuvo laikomas vertingu; šiai disciplinai neatsirasdavo vietos studijų programose. Universitetų ir institutų vadovai netoleravo šios krypties tyrinėjimų, dažnai vertindami juos tik kaip įtartinas nacionalizmo apraiškas.

 

Šiose konferencijose prabilta apie didžiulį Pabaltijo vokiečių indėlį į Rusijos mokslą, sovietinio režimo represuotus ar emigravusius mokslininkus ir kitomis anuomet „nepatogiomis“ temomis. Vakarų pavyzdžiu į judėjimą įsitraukus filosofams, imta nagrinėti ir metodologijos problemas. Konferencijose mintys buvo reiškiamos gana laisvai, bendrauta tikrai neformaliai. O 1988 m. vasarį Latvijos, Estijos ir Lietuvos mokslo istorikai ir filosofai pareiškė atsiskirią nuo Sovietų Sąjungos nacionalinio komiteto; 1990 m. spalio 29 dieną Rygoje jau buvo įkurta Baltijos šalių mokslo istorijos ir filosofijos asociacija, išrinkta jos taryba. 1993 m. asociacija tapo Tarptautinės mokslo istorijos ir filosofijos sąjungos (IUHPS/DHS) nare.

 

Bendros konferencijos – puikus trijų Baltijos valstybių mokslininkų bendradarbiavimo pavyzdys. Jau 50 metų jos gerokai paįvairina ir praturtina mūsų šalių intelektualinį gyvenimą. Konferencijų medžiaga 1968–1992 m. būdavo skelbiama straipsnių rinkiniuose „Iš Pabaltijo gamtos mokslų ir technikos istorijos“ bei „Iš medicinos istorijos“. Remiantis jų rezultatais parengti labai reikšmingi leidiniai – kolektyvinės monografijos apie Tartu ir Vilniaus universitetus, Rygos politechnikos institutą. Tradiciškai konferencijas rengia paeiliui Lietuvos, Latvijos ir Estijos asociacijos, skirdamos jas svarbių mokslo istorijos datų ar mokslo institucijų sukakčių paminėjimams. Gausiausią sekciją bemaž visose konferencijose surinkdavo medikai. Lietuvos gamtos mokslų ir technikos istorijos tyrinėtojai aktyviai reiškėsi visose 23-ose konferencijose.

 

2008-ųjų spalio 9–10 d. Rygoje įvyko XXIII Baltijos šalių mokslo istorijos konferencija, pavadinta „Historiae Scientiarum Baltica – 50“ (HSB – 50). Ji dedikuota bendrųjų konferencijų, kartu ir Paulo Stradinio medicinos istorijos muziejaus bei Rygos technikos universiteto atkūrimo (įsteigtas 1862 m.) penkiasdešimtmečiams. Įsimintina ir tai, kad visos trys Baltijos šalys – Estija, Latvija, Lietuva – prieš 90 metų sukūrė nepriklausomas valstybes; visos trys kartu žengė ir į nepriklausomybės atkūrimą.

 

Konferencijoje sulaukta 96 mokslininkų ne tik iš trijų Baltijos valstybių, bet ir iš Austrijos, Baltarusijos, D. Britanijos, JAV, Portugalijos, Rusijos, Suomijos, Ukrainos, Vokietijos. Tačiau pranešimų temos vienaip ar kitaip siejosi su Baltijos šalių mokslu arba mūsų mokslininkų darbais svetur. Be plenarinių, kiti pranešimai buvo sugrupuoti į tokias sekcijas: „Mokslas ir visuomenė“, „Medicina ir muziejininkystė“, „Pedagogika“, „Humanitariniai mokslai“, „Gamtos mokslai ir inžinerija“. Visose sekcijose buvo pristatyti ir Lietuvos mokslo istorikų tyrinėjimai. Išlaikydami tradiciją, latviai ir šį kartą konferencijos pradžiai parengė tezių rinkinį, pavadinę jį „Nova Miscellanea historiae scientiarum Baltica – 50“. Tuo buvo primintas įdomus faktas apie 1790 m. Rygoje panašiu pavadinimu išspausdintą Livonijos, Estijos ir Kuršo mokslo mėgėjų leidinį.

 

Be mokslinės programos buvo ir keletas kitų gražių renginių: Latvijos mokslų akademijos bibliotekoje atidaryta paroda trijų Baltijos šalių publikacijų mokslo istorijos temomis; iškilmingai suteikti Latvijos mokslo istorikų bendrijos garbės nario vardai (antrasis iš Lietuvos mokslo istorikų po asociacijos prezidento profesoriaus Juozo Algimanto Krikštopaičio tokį vardą pelnė prof. Libertas Klimka). 75-erių metų jubiliejaus proga pasveikintas akademikas Janis Stradinis. Eidamas savo tėvo pėdomis, jis labai daug nuveikė mokslo istorijos plėtotei mūsų kraštuose. Konferencijos dalyviai turėjo progą aplankyti italų parengtą kilnojamąją parodą, kuri interaktyviais modeliais pristato Renesanso genijaus Leonardo da Vinčio išradimus. Taip pat pamatyti istorinių instrumentų rinkinį Latvijos universiteto astronomijos observatorijoje bei Mokslų akademijos bibliotekos inkunabulus. Universiteto įdomybė – XIX a. studentų karceris, kurio sienos ištisai išdekoruotos prasikaltusiųjų „kūryba“.

 

Baigiantis konferencijai įvyko Baltijos mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos generalinė asamblėja. Joje nutarta ir toliau tęsti šią prasmingą veiklą, aktyviai reikštis tarptautiniuose forumuose. Kitą Baltijos šalių konferenciją numatyta surengti 2010 metais Estijos sostinėje Taline.

 

Lietuvos mokslo istorikai ir filosofai savo tyrinėjimų rezultatus skelbia kasmetinėse konferencijose „Scientia et Historia“. Pranešimai paprastai paskirstomi į dvi dienas: pirmoji – filosofinio pobūdžio darbams, antroji – istoriniams tyrinėjimams. Konferencijos tradiciškai užbaigiamos kviestinių lektorių paskaitomis. Šiemet balandžio 2–3 d. įvyko jubiliejinė jau penkioliktoji tokia konferencija. Todėl buvo surengta ir edukacinė sesija, savo pranešimus pristačiusi Anykščiuose.

 

Libertas KLIMKA

 

Iliustracijos:

 

1 il. Akademiko Janio Stradinio rankose – XXIII Baltijos šalių mokslo istorikų ir filosofų konferencijos tezės

 

 

2 il. Visų 23-jų konferencijų vienintelis dalyvis – medicinos profesorius Konstantinas Vasiljevas iš Odesos su sūnumi

 

 

3 il. Gamtos mokslų ir inžinerijos sekcijos pranešėjai

 

 

4 il. Leonardo da Vinčio išradimų modeliai

 

 

5 il.Seniausia Rygos rankraštinė knyga – XIV a. Domo katedros mišiolas

 

 

6 il. Studentų karcerio sienos fragmentas

 

 

7 il. Konferencijoje pristatomi latvių ekspedicijos Egipte rezultatai