„Istorija“. Mokslo darbai. 76 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

Manvydas Vitkūnas apžvelgia medžioklės reikšmę Pietryčių Lietuvos regiono žmonių kasdieniame gyvenime XIII–XIV a. Remdamasis paleozoologinės medžiagos analize autorius lokalizuoja eilę viduramžių medžioklės pilių ir vieną iki šiol iš rašytinių šaltinių nežinomą medžioklės pilį, stovėjusią ant Bradeliškių piliakalnio.

 

Raimonda Ragauskienė aptaria du kokybiškai ir kiekybiškai skirtingus XV a. pab. – XVI a. LDK valdovių ir didikių rusėniškos korespondencijos laikotarpius: 1) XV a. pab. – XVI a. pr., 2) XVI a. antrosios pusės. Straipsnyje autorė atskleidžia rusėnų kalbos išstūmimo iš kasdienės Lietuvos valdovių ir didikių korespondencijos procesą.

 

Audronė Veilentienė atskleidė, kokių priemonių ėmėsi Steigiamasis Seimas siekdamas atgauti Vilniaus kraštą. Straipsnyje aptariama Steigiamojo Seimo siųstos delegacijos veikla Varšuvoje, kontaktų su Vilniaus lenkų politinėmis grupėmis užmezgimas.

 

Vasilijus Safronovas apibūdina palaipsnio Klaipėdos lituanizavimo ir mentalinio pasisavinimo raidą XX amžiuje, pristato grupes, siekusias viešai fiksuoti savo grupinius atsiminimus. Autorius  apžvelgia jų realizuotos atminimo praktikas bei svarsto, kokie „vokiškosios“ Klaipėdos praeities elementai ir kodėl buvo įvesdinti į viešąją atminimo kultūrą.

 

Mindaugas Tamošaitis teigia, kad mėnraštis „Akiračiai“ pirmieji ėmė kritiškai vertinti išeivijoje išleistus darbus, skirtus XX a. Lietuvos istorijos įvykiams, o leidinio redakcija ir bendraautoriai prisidėjo prie „atviro žvilgsnio į praeitį“ formavimo išeivijoje ir nepriklausomybę atkūrusioje Lietuvoje. 

 

Juozas Skirius pataria, kaip galima būtų įveikti metodinius ir dalykinius istorijos mokymo proceso nesklandumus ir siūlo rengti naujas mokymo priemones, – V–VI klasėse – epizodinį „Buities ir tradicijų istorijos“ kursą, VII–X klasėse – sisteminį „Politinės istorijos“ kursą, o XI–XII klasėse – sisteminį „Kultūros istorijos“ kursą.

 

Ilzė Šenberga nagrinėja Latvijos valstybinių institucijų veiklą ir jos rezultatus organizuojant istorijos mokymą mokyklose XX a. 3–4 dešimtmetyje. Autorė daro išvadą, kad „augantis aukštąjį išsilavinimą įgijusių mokytojų skaičius mokyklose negarantavo aukštos tam tikrų veiksnių lemiamos mokymo kokybės“.

 

Benediktas Šetkus apibūdina žodinės istorijos raidą, sampratą bei žodinės istorijos specifiką. Autorius atsako į klausimą, „kokią naudą mokantis istorijos bendrojo lavinimo mokykloje teikia žodinė istorija moksleivių žinioms plėtoti(s) ir gebėjimams ugdyti(s)“.

 

Kronikoje Domininkas Burba, Valdas Selenis ir Marius Ščavinskas apžvelgia 2009 metų rugsėjo 10–12 dienomis uostamiestyje vykusį antrąjį Lietuvos istorikų suvažiavimą, o Juozas Skirius – 2009 m. spalio 8–9 d. Rusijos Federacijos Pskovo valstybiniame pedagoginiame S. M. Kirovo universitete įvykusią tarptautinę mokslinę konferenciją „Rusija ir Europa 1939 metais: Tarybų Sąjungos–Vokietijos nepuolimo sutartis – priverstinis kompromisas ar ilgalaikė strategija“.

 

Sandra Grigaravičiūtė