„Istorija“. Mokslo darbai. 77 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

Irena Kaminskaitė analizuoja Vilniaus žemutinės pilies teritorijoje rastą XIV–XVIII a. 142 medinių stalo indų ir įrankių kolekciją ir daro išvadą, kad viduramžiais ir naujaisiais laikais serviruojant stalą, be keramikinių, stiklinių bei tauriųjų metalų indų plačiai buvo naudojami ir mediniai indai bei įrankiai.

 

Domininkas Burba tiria specifinę bajorijos nusikaltimų rūšį – valdų antpuolius Vilniaus paviete XVIII a. viduryje bei jų tendencijas (dažnumą, vietą, laiką), socialinę dalyvių struktūrą, smurto laipsnį.

 

Vitalija Stravinskienė nagrinėja tarpetninius santykius Rytų ir Pietryčių Lietuvoje 1953–1959 m. ir atskleidžia, kaip migracijos procesai paveikė regiono etnodemografinę padėtį bei prisidėjo prie jo tolesnio rusifikavimo.

 

Romualdas Juzefovičius atskleidžia E. Galvanausko administracinę ir pedagoginę veiklą Klaipėdos aukštojoje mokykloje ir vertina jos rezultatus.

 

Dalia Leinartė pristato Karen Ofen – vieną žymiausių moterų istorijos pradininkių JAV ir Europoje ir jos autobiografinį esė apie istorikės akademinio gyvenimo pradžią 8-ojo dešimtmečio pradžioje.

 

Inga Stepukonienė apžvelgia šiuolaikinio lietuvių ir latvių istorinio romano tendencijas. Autorė aptaria realistinius romanus, įprasminančius istorinius įvykius, bei moderniajam romanui būdingos istorinės tiesos interpretacijas.

 

Danutė Milevičienė atskleidžia pagrindines moralės ir politikos dermės aiškinimo galimybes ir teigia, jog moralės ir politikos santykio aiškinime ryški griežta moralės atmetimo, išskyrimo iš politikos pozicija.

 

Numeryje yra dvi recenzijos. Rasa Paukštytė-Šaknienė vertina J. Mardosos monografiją „Rytų Lietuvos ir Vakarų Baltarusijos verbos. Liaudiškojo pamaldumo raiška XX a. antrojoje pusėje – XXI a. pradžioje“ ir teigia, jog pastaroji „vertinga savo mokslinėmis įžvalgomis ir originaliomis idėjomis“ ir „reikšminga analizuojant tiek papročių, tikėjimų, liaudies magijos, religingumo, tiek kultūrų sąveikos ir etnokultūrinio tapatumo problemas“. Regina Laukaitytė analizuoja S. Smilingytės-Žeimienės monografiją „Lietuvos bažnyčių dailė: XX amžiaus I pusė“ ir konstatuoja, kad tai – „interdisciplinarinio tyrimo pavyzdys“ ir „pirmasis specialus tyrimas, pateikiantis nuomonę apie visą objektą – XX a. pirmojoje pusėje Lietuvoje egzistavusias sąlygas bažnytinei dailei kurti“.

 

Sandra Grigaravičiūtė