„Istorija“. Mokslo darbai. 78 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

Laima Bucevičiūtė analizuoja Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės XV–XVI a. rytinių sienų raidą siekdama praplėsti ne linijinės LDK rytų sienos su Maskvos valstybe sampratą. Autorė nagrinėja Sebežo, Polocko ir Vitebsko atvejus, leidžiančius atpažinti tam tikrus linijinės sienos formavimosi požymius valstybės rytinėje erdvėje.

 

Giedrė Sabaitytė aptaria vienos iš XVI–XVIII a. Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės visuomenės grupių – valstiečių, pabėgusių iš savo šeimininkų dvarų – statuso problemas. Autorė siekia išsiaiškinti, kaip šis savavališko pasitraukimo iš dvarų veiksmas traktuotas tuometinėje teisėje bei kaip kito teisės normų nuostatos.

 

Regina Laukaitytė nagrinėja imigrantų iš SSRS socialinę padėtį ir politinį aktyvumą Lietuvoje 1918–1940 m. ir daro išvadą, kad „negausi rusų emigracija nepaliko savarankiško pėdsako politiniame, socialiniame Lietuvos gyvenime“.

 

Ingrida Jakubavičienė analizuoja priežastis, dėl kurių Lietuvos vokiečių Kulturverbando aktyvistai buvo nuolat stebimi Lietuvos saugumo organų, ir atskleidžia Lietuvos saugumo pastangas užverbuoti informatorių tarp Lietuvos vokiečių.

 

Benediktas Šetkus, remdamasis Lietuvos ir užsienio autorių darbais pataria, kaip mokyti bendrojo lavinimo mokyklų moksleivius fiksuoti žodinę istoriją.

 

Valdas Selenis publikuoja Konstantino Avižonio ataskaitą apie 1933–1934 metais devynis mėnesius trukusį darbą Lenkijos archyvuose ir bibliotekose.

 

Rimantas Matulis nagrinėja dvi žinomas lietuvių kilmės teorijas – iš gerulių ir iš romėnų. Autorius įsitikinęs, kad jam „galbūt pavyko nustatyti abiejų minėtų teorijų bendrą kilmę, kurioje fantazijos beveik ir nėra. Reikia tik pasistengti suprasti, kokia yra abiejų teorijų giluminė prasmė“.

 

Bernaras Ivanovas aiškinasi Lietuvių krikščionių demokratų požiūrį į demokratiją XX a. ketvirtajame dešimtmetyje ir daro išvadą, kad Krikščionių demokratų spaudoje rašiusių autorių manymu, demokratija neprieštarauja tautiškumo idėjoms, o viena kitą papildo.

 

Regina Tamulaitienė analizuoja 2000–2010 metų kūno kultūros ir sporto istorijos tematikos radijo „Свобода“ („Laisvė“) laidas „Документы прошлого“ („Praeities dokumentai“), gilinasi į jų turinį, nagrinėja naujus kūno kultūros ir sporto istorijos aspektus ir faktus, jų interpretaciją bei vertinimus.

 

Numeryje yra dvi recenzijos. Juozas Skirius vertina Rūtos Kazlauskienės disertaciją „Viešoji teisė Lietuvos Statutuose ir jos išliekamoji vertė šiuolaikinei Lietuvos teisinei sistemai“, atskleidžia šio mokslinio darbo privalumus, trūkumus bei tolesnes tokių tyrimų perspektyvas. Audronės Veilentienės recenzija skirta 2009 m. pabaigoje pasirodžiusiai monografijai „Lietuvos Seimo istorija“. Recenzentės manymu, tai – „pirmasis istorikų mėginimas nuosekliai apžvelgti moderniųjų laikų Lietuvos Seimo istoriją“, kuris „galbūt paskatins kitus istorikus imtis išsamesnių parlamentarizmo istorijos tyrimų“.

 

Sandra Grigaravičiūtė