„Istorija“. Mokslo darbai. 80 tomas
Kas naujo?
Spausdinti
 Kas naujo?

Kas naujo?

Audronė Veilentienė analizuoja Lietuvos geopolitinės orientacijos pakeitimo priežastis ir aplinkybes 1925 metais ir atskleidžia J. Purickio sukurtą „Vilniaus vadavimo planą, – surengti Lenkijos viduje pavergtųjų tautų – lietuvių, baltarusių, ukrainiečių ir vokiečių – sukilimą ir, padedant jiems iš išorės, atsiimti Vilnių“.

Ingrida Jakubavičienė nagrinėja lietuvių tautinės bendruomenės veiklą ir teisinę padėtį Rytų Prūsijoje XX a. 3–4 dešimtmečiuose, atskleidžia Lietuvos konsulatų Tilžėje ir Karaliaučiuje vaidmenį siekiant išlaikyti Rytprūsių lietuvių tautinį tapatumą bei kultūros paveldą.
Tomas Baranauskas analizuoja lietuviškąją Žalgirio mūšio tyrinėjimo tradiciją nuo pirmųjų Žalgirio mūšio vertinimų iki Žalgirio mūšio 600 metų jubiliejaus. Autorius daro išvadą, kad „lietuvių istoriografijoje jau seniai Žalgirio mūšis suvoktas kaip epochinės reikšmės įvykis“.

Dalia Stražinskaitė ieško lietuviškosios sociologijos ištakų Rusijos imperijoje pirmajame XX a. dešimtmetyje. Ypatingą dėmesį skiria J. Matulaičio akademinei veiklai ir socialinei minčiai 1907–1909 metais bei atskleidžia jo indėlį į Lietuvos sociologijos mokslo raidą.
Romualdas Grigas istoriosofinio pobūdžio kritinės apybraižos pirmojoje dalyje (antroji bus skirta Lietuvos tūkstantmečio praradimų vertinimams) per atskirus akcentus žvelgia į epochinius lietuvių etnoso bei jo pagrindu sukurtos Lietuvos valstybės laimėjimus per tūkstantmečio laikotarpį.

Benediktas Šetkus nagrinėja pasaulio istorijos lituanizavimo praktiką Lietuvos bendrojo lavinimo mokykloje. Autorius aptaria istorijos vadovėlių autorių patirtį siekiant perteikti lituanistinę medžiagą pasaulio istorijos tekstuose bei apibendrina lituanizavimo patirtį.
Vida Pukienė pristato 2010 m. motyvacinio vertinimo komisijos darbo patirtį, aptaria motyvacinio testo privalumus ir trūkumus. Autorė komentuoja 2009 ir 2010 m. atliktą I kurso studentų motyvacijos tyrimą ir daro išvadą, kad neturinčių motyvacijos studentų skaičius nuo 35 proc. (2009 m.) sumažėjo iki 12 proc. (2010 m.).

Numeryje yra penkios recenzijos.

Aldona Gaigalaitė vertina Algimanto Kasparavičiaus knygą „Lietuva 1938–1939 m. Neutraliteto iliuzijos“ ir teigia, kad ji „mūsų istoriografijoje skamba labai naujai“. Recenzijos autorė, apibendrindama išsakytas apie monografiją mintis, konstatuoja, kad „knyga turėtų susidomėti šiandieniniai mūsų respublikos užsienio politikos formuotojai ir vykdytojai, [...] kad nepakartotų ikikarinių Latvijos, Lietuvos ir Estijos užsienio politikos vadovų klaidų“. Vladas Sirutavičius išsako savo nuomonę apie N. Kasatkinos ir A. Marcinkevičiaus knygą „Rusai Lietuvos Respublikos visuomenėje 1918–1940 m. Istorinės retrospektyvos konstravimas“. Jis teigia, jog „monografijos autoriams pavyko [...] parodyti, kad Lietuvos rusai nebuvo etninis-socialinis monolitas, kaip kad įsivaizdavo daugelis to meto lietuvių (ir kaip tikriausiai galvoja daugelis šiandieninių lietuvių)“ ir, kad „knygą mielai skaitys ne tik specialistas, mokslininkas, bet ir skaitytojas, besidomintis Lietuvos istorija“. A. T. Veličkienės ir S. Kaikarienės knyga „Didinga, žiauri ir paniekinta Romos istorija. Politikos, teisės ir dvasios evoliucija“ sulaukė įdėmaus, kritiško istoriko Jono Sireikos žvilgsnio. Recenzijos autorius, išsakęs nemažai dalykinių bei kitokio pobūdžio pastabų leidinio autorėms, konstatavo, kad leidinys parašytas „beletrizuotu stiliumi, su daugybe įdomių istorinių detalių, todėl skaitomas kaip istorinis romanas, o ne akademinis leidinys“, ir tai yra „bene didžiausias darbo privalumas“. Stanislovas Stašaitis vertina 2010 m. išleistą Arūno Gumuliausko studijų knygą „Lietuvos istorija“. Jo manymu, tai „bene pirmasis toks platus, daugiau kaip dviejų šimtų metų Lietuvos valstybės ir lietuvių tautos istorijos laikotarpį apimantis darbas, parašytas su didele pilietine ir patriotine atsakomybe“. Libertas Klima pristato astronomijos ir fizikos mokslo istorikų sąvadą bei nusako jo išliekamąją vertę.

Kronikoje Arūnas Astramskas pristato 2010 m. spalio 22 d. įvykusią tradicinę konferenciją „Iš Panevėžio praeities“, skirtą Panevėžio miesto ir regiono istorijos tyrimams.

Sandra Grigaravičiūtė