„Istorija“. Mokslo darbai. 81 tomas
Vida PUKIENĖ. Būsimų mokytojų atranka: motyvacinis testas ir jo rezultatai
Spausdinti

Anotacija. Straipsnyje pristatoma 2010 m. motyvacinio vertinimo komisijos darbo patirtis. Aptariami motyvacinio testo privalumai ir trūkumai. Analizuojamas tyrimas, kuriuo siekiama nustatyti įstojusiųjų į Istorijos fakulteto Istorijos programos 2009 m. ir 2010 m. I kursą studentų motyvaciją. Išanalizavus tyrimo duomenis galima konstatuoti, kad 2010 m., palyginti su 2009-aisiais, į VPU Istorijos programą įstojo daugiau motyvuotų studentų, norinčių dirbti mokytojais. Neturinčių motyvacijos studentų skaičius nuo 35 proc. (2009 m.) sumažėjo iki 12 proc. (2010 m.). Motyvacinis testas skatina stojančiuosius atsakingiau rinktis studijų programas.

Prasminiai žodžiai: motyvacinis testas, motyvacijos įvertinimas, pedagogų rengimas.

Abstract. The article presents work experience of the motivation assessment commission in 2010 and discusses positive and negative aspects of the motivation test. The article analyses the research which aimed to estimate motivation of the first-year students who entered the History programme (Faculty of History) in 2009 and 2010. The data obtained allows to claim that in 2010, compared to 2009, more motivated students, who wanted to pursue a teacher’s profession, entered the History programme. The number of unmotivated students dropped from 35 % (in 2009) to 12 % (in 2010). The motivation test encourages students to be more responsible while choosing study programmes.

Key words: motivation test, motivation assessment, teacher education.

Įvadas

Aukštojo mokslo masiškumas skatina giliau pažvelgti į stojančiųjų motyvaciją. Siekiant parengti dalykiškai stiprų ir profesiškai tobulėjantį mokytoją labai svarbu, kad studijuoti ateitų jau motyvuoti studentai. Studentų motyvacija įgyti pedagogo profesiją svarbi nuolatinio mokymosi motyvacijai, kurią skatina perspektyvos suvokimas. Jei studentas supranta universitete įgyjamų teorinių ir praktinių žinių reikšmę jo būsimam darbui, tai skatina jį toliau mokytis. Nuo motyvo priklauso kiekviena veikla ir jos sėkmė.

1910 m. keitėsi priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas tvarka. Stojantieji į pedagogines specialybes turėjo laikyti motyvacinį testą. Komentuodama testo įvedimo priežastis Lietuvos švietimo ir mokslo viceministrė N. Putinaitė nurodė, kad šiuo testu bus bandoma nustatyti stojančiųjų realų norą dirbti pedagogo darbą [3].

Nuo metų pradžios šiuo klausimu buvo diskutuojama Lietuvos pedagoginėje spaudoje, dienraščiuose, internetinėje erdėje [12]. Išsakyta daug abejonių dėl šio testo reikalingumo, diskutuojama dėl neaiškaus jo turinio bei vaidmens skaičiuojant suminį balą. Diskusijas skatino objektyvios priežastys: neturima patirties vykdyti tokio pobūdžio testus. „Noras geras, tik ar realizuojamas?“ – klausė A. Zabulionis [12]. Aukštosios mokyklos, rengiančios pedagogus, įžvelgė diskriminaciją. „Motyvacinis laiškas turėtų atsijoti jaunuolius, pedagogines studijas pasirinkusius ne dėl pašaukimo, o kaip gelbėjimosi šiaudą, neįstojus į geidžiamesnes specialybes“ [3], – teigė D. Jankauskaitė, straipsnį pavadinusi „VPU abiturientams nebebus gelbėjimosi ratu“. Autorė akcentavo, kad į VPU stoja silpniausiai besimokę abiturientai, neturintys šansų įstoti kitur.

Šioje publikacijoje nagrinėjama būsimų pedagogų atrankos problema, aktuali siekiant kokybiškų studijų bei skatinant baigusius pedagogines studijas dirbti mokytojo darbą. Straipsnyje analizuojamas tyrimas naujas bei svarbus dviem aspektais: lyginamuoju ir praktiniu.

Straipsnio tikslas – aptarti darbo motyvacinio testo vertinimo komisijoje patirtį ir įvertinti bei palyginti 2009 m. ir 2010 metų Istorijos fakulteto Istorijos programos I k. studentų motyvaciją. Aptardami patirtį motyvacijos vertinimo komisijoje išskirsime pozityvius dalykus ir silpnąsias šios naujovės vietas. Atlikę tyrimą ir išanalizavę rezultatus nustatysime, kokią įtaką turėjo motyvacinio testo įvedimas I k. studentų motyvacijai.

Tikslui pasiekti naudosime Lietuvos Respublikos švietimo ministerijos skelbtus dokumentus, Lietuvos aukštųjų mokyklų asociacijos bendrajam priėmimui organizuoti (toliau LAMABPO) interneto puslapyje skelbtus dokumentus, periodinės spaudos straipsnius. Aptardami motyvacinio testo eigą, naudosimės testo vertintojų apklausa ir stebėjimo metodu. Atlikdami tyrimą – Istorijos fakulteto Didaktikos centro parengtu klausimynu. Be to, analizuosime mokslininkų atliktus pedagogo profesinės motyvacijos tyrimus.

Būsimų pedagogų mokymosi motyvaciją, jų atrankos problemas tyrinėja edukologijos ir psichologijos specialistai. Atlikti tyrimai, kurių rezultatai publikuoti moksliniuose žurnaluose „Pedagogika“, „Acta Pedagogica Vilensia“ ir kt. [5, 4, 9, 8, 6]. 2003–2004 m. tyrimai, atlikti apklausiant VPU psichologijos ir lietuvių filologijos specialybes studijuojančius studentus, parodė, kad dauguma šios aukštosios mokyklos studentų neturi vidinės motyvacijos dirbti mokytojais. Šį tyrimą atliko ir pateikė išvadas N. Paliukaitė žurnale „Acta Pedagogica Vilensia“ [6, 64]. E. Rodzevičiūtė tyrė stojimo į VPU motyvaciją ir jos kaitą studijų metu. Tyrime dalyvavo Gamtos mokslų fakulteto, Užsienio kalbų ir Matematikos informatikos fakulteto studentai. Tyrimai, atlikti 2001–2002 m.m. ir 2004–2005 m.m. atskleidė, kad stojant įVPU didžiausios reikšmės turėjo aukštojo mokslo siekimas, noras studijuoti, noras įgyti daugiau pasirinktos specialybės žinių, karjeros siekimas, noras gerinti socialinę padėtį. Stojimo į VPU motyvų tyrimas parodė, kad atranka į aukštąją mokyklą neatspindi būsimų mokytojų pedagoginio kryptingumo [8, 84]. Tačiau šie tyrimai neatspindi, kiek studentų, pasirinkusių pedagogines studijas, vis dėlto planuoja dirbti mokytojais (švietimo sistemoje).

Būsimų mokytojų atranką bei stojančiųjų į pedagogines programas motyvaciją analizavo K. Pukelis. 2002 m. buvo atlikti tyrimai, kuriais siekta išsiaiškinti, kokie motyvai paskatino studentus pasirinkti pradinio ugdymo pedagogikos programą VPU. Tyrimas atskleidė, kad dauguma pradinio ugdymo programos studentų studijas pasirinko atsižvelgdami į savo pomėgius ir polinkius, tikėdamiesi įdomaus darbo. 77 proc. respondentų planavo dirbti švietimo sistemoje [7, 232–240]. Aptarti tyrimai leidžia daryti išvadą, kad stojančiųjų į skirtingas pedagoginio profilio programas motyvacija gali skirtis. Stojančiųjų į Istorijos programą motyvacija pastaruoju metu nėra tirta.

„Motyvacinis testas privalomas stojantiesiems į pirmos pakopos švietimo ir ugdymo krypčių grupės studijų programų, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, valstybės finansuojamas studijų vietas“, – skelbė 2010 m. priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas taisyklės [1]. Nelaikę motyvacinio testo negalės pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas. Numatyta skatinamoji priemonė. Asmenys, įstoję į švietimo ir ugdymo krypčių programų, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, valstybės finansuojamas vietas ir išlaikę motyvacinį testą, galės gauti valstybės skirtą stipendiją (400 Lt per mėnesį). Padidintas vienos studijų vietos finansavimas, tačiau sumažintas finansuojamų vietų skaičius. Tuo siekiama skatinti konkurenciją tarp aukštųjų mokyklų, rengiančių pedagogus.

Motyvacijos įvertinimas buvo vykdomas birželio 18–23 dienomis Vilniaus pedagoginiame universitete, Šiaulių pedagoginiame universitete, Klaipėdos pedagoginiame universitete ir Kauno kolegijoje. Jo paskirtis – patikrinti stojančiųjų sąmoningą apsisprendimą studijuoti, siekti pedagoginės karjeros einant pareigas, kurioms būtina pedagogo kvalifikacija [10, 1–2]. Kiekvienam vertintojui teko perskaityti rašto darbų ir kalbėtis daugiau nei su 100 stojančiųjų.

Testų laikymas prasidėjo dar nesibaigus pagrindinei brandos egzaminų sesijai. Birželio 18 ir 19 dienomis buvo laikomi fizikos ir vokiečių kalbos egzaminai. Dėl to sutrumpėjo prašymų pateikimo laikas.

Priėmimo į VPU 2010 metais taisyklės skelbė: Motyvacijos įvertinimo galimi rezultatai – 0 (nulis), 1 (vienas) arba 2 (du) balai, kurie kaip papildomi balai prisumuojami prie stojančiojo konkursinio balo. Stojančiajam neatvykus įvertinti motyvacijos, LAMABPO duomenų bazėje anuliuojami jo nurodyti pasirinkimai pretenduoti į valstybės finansuojamas vietas švietimo ir ugdymo krypčių grupės programose [8]. Su motyvacijos įvertinimo reglamentu stojantieji buvo supažindinti LAMABPO interneto puslapyje.

Motyvacijos vertinimo eiga ir rezultatai

Motyvacija buvo vertinama dviem būdais: atsakant į klausimus raštu ir dalyvaujant pokalbyje.

Per valandą stojantieji turėjo atsakyti į tris klausimus. Pirmiausiai reikėjo parašyti, kodėl renkasi pedagogo profesiją. Praktiškai visi pretendentai akcentavo pašaukimą pedagogo darbui: rašė apie meilę vaikams, norą su jais dirbti, norą visą gyvenimą tobulėti. Dažnas pabrėžė gebėjimą suburti vaikus, jiems padėti, akcentavo, jog vaikai juos myli ir jų klauso. Daug kritikos sulaukė mokytojai. Esą daugelis mokytojų yra blogi, nesupranta mokinių, per griežti ir pan. Šiuolaikinėje visuomenėje labai trūksta tikrų pedagogų, kurie išmanytų savo darbą tiek teoriškai, tiek praktiškai – aiškino vienas stojančiųjų. Jie tokie nebūsią, sieksią pakelti mokytojo profesijos prestižą. Tačiau dalis kaip pavyzdį, paskatinusį rinktis pedagogo profesiją, nurodė savo mokyklos mokytojus bei savo šeimos narius (tėvus, seseris, tetas) pedagogus. Pasitaikė tokių atsakymų, kuriuose bandoma išvardinti geram mokytojui reikalingas savybes, tačiau pamirštama parašyti apie save, savo asmenines savybes, reikalingas pedagogui.

Suprantama, kad laikiusieji naudodamiesi šiuolaikinėmis informacinėmis technologijomis greitai pasidalijo savo įspūdžiais. Todėl daugiau pasikartojančių šablonų pasitaikė trečiąją motyvacinio testo dieną: mokytojo profesija domino nuo vaikystės, myliu vaikus, giminės mokytojai. Jautėsi ne visai kompetentingų draugų ar giminaičių konsultacijos. Stojantieji savo karjeros galimybes matė siekdami „dekanės mokslinio vardo“, ar kitų panašių dalykų. Susipažinę su interneto svetainių komentarais galime daryti išvadą, kad motyvacinis testas būsimų studentų neišgąsdino, ne vienas bandė pasipuikuoti rašydamas, kaip „prifantazavo“, buvo nenuoširdus ir pan. Tačiau rašiusieji komentarus dar nežinojo įvertinimų.

Stojantieji turėjo aptarti situaciją ir nurodyti savo vaidmenį bendraujant su žmonėmis, kurie kažkuo (amžiumi, lytimi, gebėjimais ir pan.) skyrėsi nuo rašančiojo. Atsakydami į šį klausimą dauguma stojančiųjų akcentavo patyčias mokykloje. „Mačiau daugybę situacijų, kaip yra smurtaujama ar užgauliojami tie vadinamieji silpnieji“, – rašė vienas jų. Daugiausia buvo pateikta pavyzdžių, kai tyčiojamasi iš negalią turinčių vaikų. Aprašytose situacijose stojantieji, vadovaudamiesi bendražmogiškomis vertybėmis, demonstravo altruistinius jausmus, norą padėti, suprasti skriaudžiamuosius. Vienas stojantysis nurodė, kad ateities perspektyvoje jis norėtų pastatyti mokyklą negalią turintiems vaikams, kad iš jų niekas nesityčiotų, jie nebūtų skriaudžiami. Kiti rašantieji aptarė socialinę atskirtį, materialinių trūkumų turinčių vaikų problemas.

Daliai stojančiųjų sunkiai sekėsi parašyti rišlų, logišką ir nuoseklų tekstą. Didelė dalis atvykusiųjų darė kalbos ir stiliaus klaidų.

Pradedant pokalbį labai svarbu sukurti tinkamą atmosferą. Stojantysis neturi jaustis egzaminuojamas, nors pokalbis vyksta auditorijoje. Būsimasis studentas turi jaustis laisvai, užduodami klausimai turi būti suprantami, nuoseklūs, išplaukiantys iš pokalbio konteksto. Tik tada stojantysis gali visiškai atsiskleisti. Mažai galimybių lieka fantazijoms, vaidybai, nenuoširdumui.

Prisistatydami stojantieji akcentavo, kokią mokyklą baigė, iš kokios vietovės atvyko, savo pomėgius, kokią pedagogo specialybę renkasi, tačiau informacijos apie jį kaip būsimą pedagogą iš karto beveik neišgirdome. Pokalbio eigoje kaip pagrindinius motyvus renkantis pedagogo darbą stojantieji nurodė kolektyvinio komandinio darbo patirtį, dalyvavimą visuomeninėse organizacijose, patirtį mokant jaunesnius už save.

Nuo 2010 gegužės 25 d. iki 2010 birželio 22 d. (t. y. I-me priėmimo etape) buvo paduota 3205 prašymai į VPU socialinių mokslų studijų srities dalyko pedagogikos ir kitas mokytojo kvalifikaciją suteikiančias studijų programas. Pirmą – trečią prioritetą VPU pasirinko 1358 stojantieji. Tuo tarpu 2009 m. I etape buvo paduoti 12 547 prašymai į mokytojo kvalifikaciją suteikiančias specialybes. Pirmą – trečią prioritetą pasirinko 3686 stojančiųjų. Susidariusį skirtumą galima paaiškinti tuo, kad šiemet registracija buvo trumpesnė net 28 dienomis. Be to, įvesta naujovė (motyvacinis testas) sukėlė papildomų rūpesčių stojantiesiems. Dėl to VPU prarado 75 proc. prašymų, palyginti su praeitų metų paduotais prašymais į mokytojo kvalifikaciją suteikiančias programas [2].

Laikyti motyvacinį testą užsiregistravo 2952 stojantieji, tačiau į jį atvyko tik 1953. Iš jų maksimalius 2 balus surinko 1302 laikusiųjų, 1 balą – 620 laikusiųjų , 0 balų gavo tik 31 laikantysis [2].

Apibendrindami patirtį motyvacijos vertinimo komisijoje ir jo rezultatus, norėtume atkreipti dėmesį į trūkumus, tobulintinus dalykus:

  • Manytume, kad per maža vertinimo skalė, reikalingas didesnis diferencijavimas. Neigiamai veikia stojančiuosius balo apvalinimas į mažesnę pusę.
  • Motyvacinis testas orientuotas į 18–19 metų stojančiuosius (t. y. šiais metais baigusius mokyklą) ir visai nepritaikytas darbo patirtį turintiems stojantiesiems.
  • Netinkamai parinktas motyvacinio testo laikas, sutrumpinęs prašymų priėmimo laiką į pedagogines specialybes 28 dienomis.
  • Nepakankamai lanksti registravimo motyvaciniam testui sistema. Daliai vilniečių teko vykti į Kauną ar Šiaulius, o šiauliečiai motyvacinio testo laikyti vyko į Kauną.
  • Tobulintini anketos klausimai. Jie nepakankamai informatyvūs, per ilgos formuluotės, sunkiai suvokiamos 18–19 metų jaunimui.

Tačiau galime įžiūrėti ir pozityvių dalykų. Į motyvacinį testą reikėtų žiūrėti kaip į repeticiją, kai baigus studijas teks konkuruoti darbo rinkoje. Motyvacijos įvertinimas stojantiesiems nėra naujas dalykas. Norint studijuoti užsienyje, svarbu ne tik mokymosi rezultatai, bet ir stipri motyvacija. Tai turi atsispindėti motyvaciniame laiške, kurį siunčia būsimi studentai. Be to, motyvacija tikrinama ir stojant į kai kurias Lietuvos aukštąsias mokyklas. Pvz., stojantiesiems į Kauno medicinos universiteto rezidentūrą vyksta motyvacinis pokalbis.

Apibendrinusi motyvacinio testo rezultatus, šio testo autorių metodikos grupės narė doc. dr. D. Nasvytienė daro išvadą, kad „iš pirmojo Lietuvoje surengto motyvacinio testo VPU išėjo pakelta galva, nes pavyko surinkti net per 71 proc. visų universitetų valstybės finansuojamų studijų vietų“ [11, 5].

Motyvacinio testo įtaka pedagogo profesijos pasirinkimo motyvacijai

Manome, kad atliktas tyrimas padės atsakyti į klausimą, ar reikalingas motyvacinis įvertinimas stojantiems į pedagogines profesijas. Tyrimas atliktas apklausus VPU Istorijos fakulteto istorijos programos I k. studentus.

Tyrimo tikslas: nustatyti įstojusiųjų į Istorijos fakulteto istorijos programą 2009 m. ir 2010 m. I k. studentų motyvaciją.

Uždaviniai:

  • Ištirti studentų pasirinkimo studijuoti istorijos pedagoginėje programoje motyvus.
  • Palyginti 2009 m. ir 2010 m. ( įvedus motyvacinį testą ) įstojusiųjų studijuoti pedagoginės krypties programoje motyvus.
  • Nustatyti motyvacinio testo įtaką stojančiųjų apsisprendimui studijuoti istorijos pedagoginėje programoje.

Tyrimo metodai: studentų anketinė apklausa, matematinė statistinė duomenų analizė.

Tyrime dalyvavo 153 (2009 m. – 86 studentai ir 2010 m. – 67 studentai) Istorijos fakulteto istorijos programos I k. studentai. Tyrimas atliktas 2009 m. ir 2010 m. rugsėjo mėn. pradžioje. Apklausta 93 merginos ir 60 vaikinų.

Stojančiųjų motyvaciją studijuoti vienoje ar kitoje studijų programoje rodo prašyme nurodyti prioritetai. 1-oje lentelėje pateikti duomenys rodo, kad 2010 m. beveik dvigubai daugiau studentų, palyginti su 2009 m., kaip pirmąjį prioritetą pasirinko istorijos programą, į kurią įstojo studijuoti (žiūr. 1 lentelę).

1 lentelė

Kelintoje vietoje tarp kitų programų pasirinkta istorijos programa (pagal V. Pukienę)

Metai

1 prioritetas

2–3 prioritetas

4–8 prioritetas

9–12 prioritetas

2009

20 stud.

23,3 proc.

20 stud.

23,3 proc.

33 stud.

38,4 proc.

13 stud.

15,1 proc.

2010

32 stud.

44,7 proc.

15 stud.

22,4 proc.

20 stud.

29,8 proc.

nėra

Kaip svarbiausią pasirinkimo studijuoti motyvą 2009 m. ir 2010 m. įstojusieji nurodė norą dirbti mokytojais. 2010 m. rinkdamiesi studijų programą stojantieji daugiau dėmesio skyrė studijų kokybei. Tik nedidelė dalis stojančiųjų VPU Istorijos programą rinkosi kaip gelbėjimosi ratą, nes neįstojo kitur. Tuo tarpu 2009 m. net 34,9 proc. rinkosi VPU Istorijos programą, nes neįstojo kitur (žiūr. 1 il.).

Išanalizavę apklausos rezultatus galime teigti, kad 2009 m. į VPU Istorijos programos I k. įstojo tiek pat motyvuotų tapti mokytojais (34,9 proc.) ir tiek pat nemotyvuotų studentų (34,9 proc.). Tuo tarpu 2010 m. nemotyvuotų studentų žymiai sumažėjo (iki 11,9 proc.). Beveik dvigubai daugiau respondentų kaip svarbiausią motyvą nurodė norą tapti mokytojais (žiūr. 1 il.). Žymiai didesnis, palyginti su 2009 m., studentų noras baigus studijas dirbti mokytojais. 2010 m. daugiau kaip 60 proc. norėtų dirbti mokytojais. Tuo tarpu 2009 metais – 40 proc. (žiūr. 2 il.).

Iš 67 studentų, 2010 metais įstojusių į I k., motyvaciniame teste dalyvavo 61 (91 proc). Iš jų 39 (58,2 proc.) buvo įvertinti 2 balais, 21 (31,3 proc.) – vienu balu ir 1 (1,5 proc.) studentas gavo 0 įvertinimą.

Net 92 proc. studentų nurodė, kad motyvacinis testas įtakos jų apsisprendimui neturėjo, ir tik 7,1 proc. nurodė, kad apsispręsti padėjo papildomai skiriami balai, gauti motyvacinio testo metu, bei žadama stipendija. Tačiau tyrimo analizė parodė, kad stojantieji atsakingiau rinkosi studijų programas.

2009 metai

06_01

1 il. Stojimo į VPU Istorijos programą motyvai pagal reikšmingumą 2009 ir 2010 metais (sudarė V. Pukienė)

2010 metai

06_02

2 il. Kiek studentų baigę studijas norėtų dirbti mokytojais (sudarė V. Pukienė)

Išvados

Motyvacinis testas skatina atsakingiau rinktis studijų programą, įvertinus ne tik savo žinias, bet ir asmenines savybes, reikalingas mokytojo profesijai. Padidėjusią stojančiųjų motyvaciją dirbti pedagogo darbą pastebime analizuodami prašymuose nurodytus prioritetus, nes beveik 50 proc. įstojusiųjų 2010 m. kaip pirmąjį prioritetą nurodė Istorijos programą.

Motyvacinį testą reikia vertinti kaip pozityvią naujovę, siekiant kokybiškų studijų bei skatinant baigusius pedagogines studijas dirbti mokytojo darbą. Dalyvavimas motyvaciniame teste yra tam tikra „repeticija“ rengiantis konkuruoti darbo rinkoje. Vis dėlto motyvacinis testas turi taisytinų trūkumų. Testas turi būti vykdomas pasibaigus egzaminų sesijai, o visiems stojantiesiems turėtų būti skiriama vienodai laiko prašymams pateikti. Tobulintini motyvacinio testo klausimai: aiškiau formuluojami, suteikiantys daugiau informacijos, sudarantys galimybę labiau atsiskleisti asmens savybėms. Jie turėtų būti pritaikyti ir vyresnio amžiaus stojantiesiems, turintiems pedagoginio darbo patirtį.

Atliktas tyrimas rodo, kad 2010 m., palyginti su 2009 m., į VPU Istorijos programą įstojo daugiau motyvuotų studentų, norinčių dirbti mokytojais. Atsitiktinai patekusių, neturinčių motyvacijos studentų 2009 m. buvo 35 proc., o 2010 m.jų sumažėjo iki 12 proc.

Literatūra

1. Bendrojo priėmimo į Lietuvos aukštąsias mokyklas pirmosios pakopos ir vientisąsias studijas 2010 metų tvarkos aprašas. www.lamabpo.lt., 2010, gegužės 17, p. 12. [žiūrėta 2010-09-20]. Prieiga per internetąa: <http://www.lamabpo.lt/>.

2. GRIGARAVIČIŪTĖ, Sandra. Norinčius tapti mokytojais motyvacinis testas neišgasdino. www.15 min.lt., 2010, liepos 9. [žiūrėta 2010-08-05]. Prieiga per internetą: <http://www.15min.lt/>.

3. JABLONSKYTĖ, Dovilė. VPU abiturientams nebus gelbėjimo ratu. www.diena.lt, 2010, sausio 7. [žiūrėta 2010-10-07]. Prieiga per internetą: <http://www.diena.lt/>.

4. LEONAVIČIUS, Juozas. Stojimo į aukštąsias mokyklas veiksnių ir motyvų kitimas. Filosofija, Sociologija, 1996, nr. 3 (18), p. 18–25.

5. NAVAITIENĖ, Julita. Studentų nuostatos į mokytojo profesiją. Švietimo reforma ir mokytojų rengimas: humanizmas, demokratija, pilietiškumas mokykloje: IV tarptautinės mokslinės konferencijos pranešimai ir tezės. Vilnius: VPU, 1997, p. 231–239.

6. PALIUKAITĖ, Neringa. Būsimų mokytojų mokymosi motyvacija: psichologiniai parametrai. Acte Pedagogica Vilensia, 2005, nr. 14, p. 56–64 ir kt.

7. PUKELIS, Kęstutis. Būsimų mokytojų atranka – viena aktualiausių mokytojų rengimo tobulinimo sąlygų. Pedagogika, 2003, t. 65, p. 232–240.

8. RODZEVIČIŪTĖ, Emilija. Pedagogo profesijos pasirinkimo motyvacija ir jos kaita pedagoginių studijų metu. Profesinis rengimas : tyrimai ir realijos. 2008, nr. 15, p. 74–85.

9. RUPŠIENĖ, Liudmila. Pedagoginio profilio specialybės studentų mokymosi aukštotoje mokykloje motyvacija. Pedagogika, 1998, t. 37, p. 80–87.

10. Stojančiųjų į švietimo ir ugdymo krypčių studijų programų, kurias baigus suteikiama pedagogo kvalifikacija, motyvacijos vertinimo reglamentas. www.lamabpo.lt, 2010, gegužės 18, p. 1–2. [žiūrėta 2010-09-15]. Prieiga per internetą: <http://www.lamabpo.lt/>.

11. Vilniaus pedagoginis universitetas renkasi pašauktuosius. Respublika, 2010, spalio 12, p. 5.

12. ZABULIONIS, Algirdas. Motyvacinis testas – katė maiše. Dialogas, 2010, nr. 2, p. 4. (taip pat:, www.lrytas.lt, 2010, sausio 7 [žiūrėta 2010-09-10]. Prieiga per internetą: .).

Gauta 2010 m. spalio 18 d.

Pateikta spaudai 2010 m. gruodžio 27 d.

Summary

Selection of the Future Teachers: the Motivation Test and Its Results

In 1910, the procedure for student acceptance to Lithuania’s higher schools changed, and the future students, who gave preference to pedagogical subjects, had to take the motivation test. Recently conducted researches on the future teachers’ motivation and their selection lead to a conclusion that the motivation of those entering different pedagogical programmes differs. The motivation of the future history teachers has not been researched so far.

The article aims to discuss work experience of the motivation assessment commission; it also evaluates and compares first year students’ motivation who entered the History programme (Faculty of History) in the years 2009 and 2010. This aim was achieved on the basis of the documents by the Ministry of Education of the Republic of Lithuania, documents by the Lithuanian Higher Education Association of Joint Admission (Lith. LAMA BPO), articles in the periodical press and the questionnaire, prepared by the Didactics Centre of the Faculty of History.

The conducted research indicated that a motivation test stimulates the applicants to choose a study programme with a greater responsibility and take into consideration not only their knowledge but personal qualities, relevant for a teacher’s profession, as well. In 2010, compared to 2009, more motivated students, wishing to become teachers, entered the History programme (VPU). The number of unmotivated students dropped from 35 % (in 2009) to 12 % (in 2010).

The motivation test could be evaluated as a positive novelty, ensuring qualitative studies and encouraging the graduates of pedagogical studies to go into a teacher’s profession. Taking a motivation test could be treated as some kind of "a rehearsal" before the competition in the labour market.



Vida Pukienė – humanitarinių mokslų daktarė, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto docentė (istorijos mokslai); adresas: Ševčenkos g. 31, LT-03111 Vilnius; el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ; mokslinių interesų sritys – Lietuvos švietimo problemos (XX a. pradžia – 1940 metai), Europos Sąjungos istorija, asmenybės vaidmuo ir vieta Lietuvos kultūriniame ir politiniame gyvenime (prel. K. Olšausko pavyzdžiu).