„Istorija“. Mokslo darbai. 81 tomas
Libertas KLIMKA. Lietuvos mokslo istorikų sąvadas
Spausdinti
Lietuvos mokslo istorikų sąvadas: 1. Astronomija ir fizika. Sudarė Eglė Makariūnienė ir Rasa Kivilšienė. Vilnius: VU leidykla, 2010, 119 p.

Astronomijos ir fizikos mokslo istorikų sąvadas – enciklopedinio pobūdžio leidinys, kuriame glaustai aprašomos biografijos 38 asmenų, aktyviai tyrinėjusių šių mokslo šakų istoriją Lietuvoje. Taip pat pateikiama jų nuotraukos ir astronomijos bei fizikos istorijos temomis išspausdintų pagrindinių darbų bibliografiniai aprašai, literatūros apie minimus asmenis nuorodos. Įžangoje sudarytojos nusako sąvado formavimo principus bei apžvelgia bendresnę tiksliųjų mokslų literatūrą, kuri neįrašyta į atskirų asmenų biobibliografijas. Žinios rinktos iš informacinių leidinių, enciklopedijų, pačių mokslininkų atsakymų į sudarytojų anketos klausimus. Kiekvieno mokslininko biografijoje apibūdinama ir bendra jo mokslo darbų tematika, tačiau literatūros sąraše cituojami tik mokslo istorijos darbai. Leidinyje taip pat pristatyti du fizikos mokslo raidą Lietuvoje atspindintys muziejai, esantys Vilniaus universitete, – tai šiuolaikinės teorinės fizikos pradininko akademiko Adolfo Jucio memorialinis kambarys Teorinės fizikos ir astronomijos institute bei muziejus Fizikos fakultete. Juos aprašo, iliustruodami ekspozicijos nuotraukomis, šių visuomeniniais pagrindais tvarkomų muziejų „šeimininkai“ – dr. Alina Momkauskaitė ir doc. dr. Leonas Mindaugas Balevičius. Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrija nuo 1994 m. rengia tradicinę konferenciją Scientia et historia; leidinio trečiojoje dalyje spausdinamas visų jų programų rinkinys. Prof. dr. Algimantas Nakas greta pateikia šio mokslo istorikams svarbaus kasmetinio renginio bei kitos konferencijos Mokslo ir technikos raida Lietuvoje, vykstančios Vilniaus Gedimino technikos universitete, statistinės analizės lyginamuosius 1994–2008 metų duomenis. Ketvirtoji dalis – labai pravarčios asmenvardžių abėcėlinės rodyklės, bendroji bei konferencijos Scientia et historia pranešėjų.

Akademinei bendruomenei šis sąvadas – svarbus leidinys, dokumentuojantis dviejų tiksliųjų mokslo šakų istorijos tyrinėjimus mūsų krašte. Galima teigti, kad tai yra gerai sutvarkyta medžiaga būsimiems mokslotyros darbams. Jame ne tik žinios apie asmenybes, daugiausia padirbėjusias mokslo istorinės savimonės ir atminties baruose, o kartu ir nuorodos į astronomijos ir astrofizikos bei įvairių fizikos krypčių ir šakų ištakas. Taip teigti leidžia išsami, kruopščiai surinkta bibliografija. Dar svarbu, kad čia atsispindi ir mokslo istorijos konceptualiųjų tyrinėjimų genezė, sietina vienareikšmiškai su akademiko Pauliaus Slavėno veikla. Trumpai, bet tiksliai tai nušviečia prof. A. J. Krikštopaičio tekstai, pristatant konferencijų Scientia et historia programas bei mokslo istorijos patriarcho P. Slavėno darbus. Bibliografiniu atžvilgiu leidinys pratęsė akademiko iniciatyva 1960 m. ir 1973 m. išleistas knygas „Iš mokslų istorijos Lietuvoje“.

Tyrinėtojų biografijos sąvade išdėstytos chronologine tvarka – pagal mokslininkų gimimo metus. Pradedama Mykolu Polińskiu-Pełka (1785–1848), senojo Vilniaus universiteto bibliografu, savo iniciatyva išsaugojusiu neįkainojamos vertės jo archyvą. Iš keletos XIX a. autorių, parašiusių pirmuosius istorinio pobūdžio darbus, išsiskiria Juozapas Bielińskis (1848–1926), sudaręs senojo Vilniaus universiteto tiksliųjų mokslų bibliografiją bei parašęs fundamentalią universiteto istoriją, trimis tomais išleistą Krokuvoje 1899–1900 m.

Biografiniai aprašai sąvade stilistiškai kiek įvairuoja, tačiau tai pateisinama, nes sudarytojos daugiausia rėmėsi pačių mokslininkų užpildytomis anketomis. Išlaikyti vienodą aprašų formą neįmanoma ir todėl, kad mokslo istorikas mūsų mokslo sistemoje ilgą laiką nebuvo specialybė, o tik užsiėmimas, dažnai greta kitų darbų ar laisvalaikiu. Padėtis mažai pasikeitė ir šiandien, nutrūkus magistrinių studijų programai, realizuotai 1998–2004 m. Kauno technologijos universitete. Dėl to tenka tik apgailestauti, nes mokslo istorijos pažinimas ne tik įprasmina nūdienos mokslininko darbų vietą krašto švietimo ir mokslo raidoje, bet padeda suformuoti ir šiuolaikinę mokslo plėtotės strategiją.

Apskritai vertinant, aišku, kad dr. R. Kivilšienės ir dr. E. Makariūnienės parengtas leidinys „Lietuvos mokslo istorikų sąvadas: 1. Astronomija ir fizika“ yra tiek pagarbos raiška pirmtakams fizikos ir astronomijos mokslų istorijos baruose, tiek dabartinių tyrinėjimų lygmens šioje srityje fiksacija. Tikėtina, kad jo publikacija taps geru pavyzdžiu, paskatinančiu ir kitų sričių mokslo istorikus parengti analogiškus sąvadus. Užuomina į tai – pirmasis numeris leidinio pavadinime. Neabejotinai šis sąvadas bus pravartus aukštųjų mokyklų pedagogams, įvadiniuose kursuose apžvelgiantiems savo disciplinų istoriją.