„Istorija“. Mokslo darbai. 65 tomas
Jonas SIREIKA. Reikalingas ir įdomus darbas
Spausdinti

Skirius, Juozas. Europos šalių ir JAV ekonominė bei vidaus politinė padėtis 1918–1939 metais. Vilnius, 2006, 143 p.

Akademinė naujausiųjų laikų istorijos literatūra lietuvių kalba yra labai negausi. Lietuvos bibliotekose nėra daug šios tematikos darbų ir užsienio kalbomis. Todėl suinteresuoto skaitytojo dėmesį iškart patraukia istoriko prof. dr. Juozo Skiriaus knyga „Europos šalių ir JAV ekonominė bei vidaus politinė padėtis 1918–1939 metais“. Autorius nagrinėja ekonominę ir socialinę bei politinę situaciją tarpukariu Vakarų valstybėse, kurių vidaus raida ir užsienio politika žymiu mastu lėmė ir pasaulio raidą. Pasirinktas analizės objektas, nagrinėjimo aspektas nekelia jokių abejonių, nes suvokti naujausiųjų laikų istorijos aktualijas nebūtų įmanoma neįsigilinus į knygoje keliamas problemas.
Knygos struktūra – racionali. Istorinė medžiaga nuosekliai išdėstyta keturiuose skyriuose, kurie atitinka tarpukario periodus, t. y. pokarį (1918 m. pabaiga–1923 m.), ekonominio ir politinio stabilumo metus (1924–1928 m.), Pasaulinės ekonominės krizės laikus (1929–1933 m.) ir prieštaravimų aštrėjimo metą, kuris prasideda, kai Adolfas Hitleris (Adolf Hitler) užgrobia valdžią, ir baigiasi 1939 m. Istoriko darbe išryškintos svarbiausios tarpukario ekonominės ir socialinės politinės problemos bei tendencijos: ūkio atkūrimo ir plėtros sunkumai, socialinis ir politinis nestabilumas bei jo įveikimas XX a. 3 dešimtmetyje, Didžiosios pasaulinės ekonominės krizės apraiškos ir poveikis socialinei politinei padėčiai Vakaruose, politinių prieštaravimų didėjimas ir bandymai juos įveikti XX a. 4 dešimtmetyje, totalitarizmo įsigalėjimas Benito Musolinio (Benito Amilcare Andrea Mussolini) valdomoje Italijoje ir Adolfo Hitlerio valdomoje Vokietijoje. Palyginti daug vietos skiriama politinių partijų veiklai, visų pirma liberalių ir radikalių, kurių politika bei tarpusavio kova turėjo lemiamos reikšmės kai kurių valstybių tarpukario politiniam procesui, demokratijos išsaugojimui arba totalitarizmo įsitvirtinimui. Neliko užmirštas ir klausimas, kaip partijų politika tenkino žmonių lūkesčius.



Autoriui ypač lengvai paklūsta ekonominė medžiaga, plačiai naudojama statistika. Tai nenuostabu: J. Skirius yra žinomas tarptautinių santykių istorijos specialistas, paskelbęs ekonomikos darbų.
Knygoje pagrįstai daug dėmesio skiriama etatizmo, t. y. valstybės įsigalėjimo ekonomikoje ir visuomenės gyvenime, problemai, etatizmo formoms anglosaksų, germanų ir romanų šalyse. Nagrinėjamos etatizmo istorinės šaknys, teorinis jo pagrindimas ir praktinis įgyvendinimas bei poveikis ekonomikai didžiausiose Vakarų valstybėse. Tai padėjo geriau suvokti ekonominius ir socialinius procesus JAV ir Vakarų Europos šalyse, o kartu ir XX a. I pusės istoriją. Darbe išsamiai parodytas glaudus ekonomikos ir politikos ryšys, jis ypač gerai atskleistas analizuojant totalitarinių valstybių – fašistinės Italijos ir nacistinės Vokietijos – medžiagą. Knygos autorius gana detaliai apžvelgia Vakarų šalių vyriausybių vidaus politiką prieštaravimų aštrėjimo laikotarpiu. Atskleidžiamas tos politikos pobūdis, išryškinti JAV, Didžiosios Britanijos, Prancūzijos, Vokietijos ir Italijos vidaus politikos bendrieji bruožai ir specifika.
J. Skirius rašo paprastai, aiškiai, vengia sudėtingų formuluočių ir painių minčių, kaip kartais pasitaiko kitų autorių tekstuose. Tai nemažas istorijos darbo privalumas. Mokslininko darbe pateikta daug statistikos duomenų, skaitytojui įdomių faktų. Knygą praturtina gausi papildoma informacinė medžiaga darbo pabaigoje, prieduose. Lentelėse yra politinio, ekonominio, demografinio pobūdžio žinių, svarbesnės datos, politikos, ūkio, mokslo veikėjų, karvedžių biografiniai duomenys. Glausti įvairių istorijos veikėjų  biografiniai duomenys padės studentams taupyti laiką, nes nereikės tų duomenų ieškoti specialiuose žodynuose. Priedų informacija sukonkretina pasakojimą, padeda suvokti dėstomą medžiagą, gali būti panaudota rengiant studentų rašto darbus ir kitoms reikmėms. Kalbant apie prieduose pateiktą medžiagą, kuri vadinasi „Svarbesnės datos“, gal būtų galima ir šiek tiek papolemizuoti dėl vienos ar kitos datos įtraukimo tikslingumo. Mūsų nuomone, kelios datos tarsi „išeina“ už temos ribų. Pvz., 1919 m. birželio 1 d. data, kai britų fizikui Ernestui Rutherfordui (Ernest Rutherford) pavyko suskaldyti atomą, nėra savo pobūdžiu nei ekonominė, nei vidaus politinė. Nors, žinoma, šis atradimas turėjo įtakos ir politikai, ir ekonomikai.
Mokymo priemonė padės atsakyti į du fundamentalius naujausiųjų laikų istorijos klausimus, suformuluotus paties knygos autoriaus – „Kodėl pasaulio civilizuotų valstybių visuomenės nepasimokė iš Pirmojo pasaulinio karo nelaimių ir labai greitai sulaukė naujos katastrofos?“ ir „Kodėl Vakarų demokratinių šalių vyriausybės pasirinko nuolaidžiavimo taktiką augančiam totalitarizmui Italijoje ir Vokietijoje?“.
Taigi studijuojantiems istoriją ir besidomintiems ja J. Skiriaus knyga „Vakarų Europos ir JAV ekonominė bei vidaus politinė padėtis 1918“1939 m.“ padės geriau suprasti sudėtingus tarpukario laikus ir Antrojo pasaulinio karo, atvedusio į didžiausią žmonijos istorijoje tragediją, priežastis. Ši mokymo priemonė, be abejo, reikalinga studentams, istorijos mokytojams ir visiems kitiems skaitytojams, besidomintiems XX a. istorija.