„Istorija“. Mokslo darbai. 82 tomas
Arvydas MALONAITIS. Plačiaašmeniai vėlyvojo geležies amžiaus kirviai: bendroji apžvalga
Spausdinti

Anotacija. Straipsnyje pateikiama dalis Lietuvoje paplitusių plačiaašmenių vėlyvojo geležies amžiaus kirvių tyrimo. Aptariamos jų pagrindinės konstrukcinės sudedamosios dalys, nurodomi pagrindiniai parametrai, lyginama su siauraašmeniais kirviais.

Prasminiai žodžiai: plačiaašmeniai kirviai, siauraašmeniai kirviai, aukštis, svoris, ašmenų plotis.

Abstract. The article is a part of the research on wide-bladed axes which were widely spread in Lithuania in the late Iron Age. The author discusses their main structure parts and presents the review of their major parameters while comparing them to narrow-bladed axes; in addition, the map of the territories where wide-bladed axes were mostly spread is presented.

Key words: axes with a wide blade and a blunt end (wide-bladed), axes with a narrow blade and a blunt end (narrow-bladed), height, weight, the width of blades.


Įvadas

Viena svarbiausių archeologinių radinių dalių, padedančių pažinti vėlyvojo geležies amžiaus gyventojų ūkį, amatus, buitį, karybą, sudaro darbo įrankiai ir ginklai, randami laidojimo paminkluose ir piliakalniuose. Tarp jų neabejotinai svarbią vietą užima plačiaašmeniai kirviai, žymintys naują raidos etapą.

Nepaisant to, kad plačiaašmeniai kirviai sudaro vieną gausesnių įrankių grupių ir įvairaus pobūdžio archeologinėje literatūroje minimi dažnai, išsamesnių darbų apie juos trūksta.

Pirmą platesnę jų apžvalgą randame 1961 m. išleistame kolektyviniame darbe [4, 401]. Darbo įrankiams aptarti skirtoje dalyje nurodoma, kad nuo IX a. visoje Lietuvoje paplito tobulesnis geležinis plačiaašmenis kirvis, kuris, nežymiai tepakitęs savo forma, išliko iki mūsų dienų. Išvardijamos kai kurios jų radimo vietos. Ginkluotei aptarti skirtoje dalyje minimi kovos kirviai. Autoriai nusako pagrindinius jų požymius – siaurą, nedidelę pentį ir labai plačius, vienodai į abi puses išriestus ašmenis. Pažymima, kad pentys būna dvejopos – be atsparnių ir su atsparnėmis, kad kirviai su pastarosiomis pentimis yra vikinginiai, o be atsparnių – vietinės kilmės. Aptardami Laiviuose rastą ornamentuotą, su atsparnėmis, bet į darbo įrankį panašų kirvį, autoriai daro išlygą, kad dalis plačiaašmenių kirvių, ypač mažesnių matmenų, galėjo būti naudojami ir kaip ginklai [4, 430–433].

Tarp specialių, vien tik kirviams skirtų darbų paminėtinas R. Volkaitės-Kulikauskienės straipsnis, kuriame aptariami ankstyvojo feodalizmo kovos kirviai [7, 101–113]. Autorė iš pradžių nusako požymius, pagal kuriuos galima būtų atskirti kovos kirvį nuo darbo, ir pabrėžia, kad dauguma Lietuvoje rastų kovos kirvių turi ne visus, o tik vieną ar kitą neabejotiną požymį. Toliau ji kovos kirvius suskirsto į keturias grupes (I–III apima plačiaašmenius) ir kiekvieną jų aptaria atskirai. Autorės išvados ir pastebėjimai vėliau vienaip ar kitaip atsispindėjo jos pačios ir kitų autorių darbuose.

Nedidelį tyrimą, skirtą M tipo kovos kirvių chronologijai ir paplitimui baltų žemėse, yra atlikęs V. Kazakevičius [3, 233–241]. Autorius nurodo kuršių teritoriją kaip pagrindinį jų paplitimo arealą baltų žemėse, datuoja juos XI–XIII a. ir pažymi, kad tai buvo prestižinis tuometinės visuomenės viršūnių ginklas.

Taigi, plačiaašmenius vėlyvojo geležies amžiaus kirvius kol kas geriau pažįstame kaip kovos įrankius. Tačiau jų įvairovė yra kur kas didesnė, todėl detalesnis pažinimas leistų ne tik papildyti pačių kirvių apibūdinimą, bet ir padėtų geriau suvokti visą laikotarpį. Klausimų iš tiesų yra nemažai. Paminėti galima tik kai kuriuos. Pavyzdžiui, ar plačiaašmenio kirvio (išskyrus M tipo) atsiradimas yra ankstesnio laikotarpio įrankių evoliucijos padarinys ar kokia nors įtaka iš šalies, kada ir kaip tai įvyksta; kiek ilgai gyvuoja vėlyvojo geležies amžiaus kirvių formos, kaip įvyksta perėjimas prie vėlesnio laikotarpio formų; koks yra plačiaašmenių kirvių pasiskirstymas tarp genčių (pavyzdžiui, šiuo metu geriau įsivaizduojame tik M tipo kirvių sąsajas su kuršiais); kokia yra vidinė plačiaašmenio kirvio struktūra ir kiek ji susijusi su funkcionalumu; ką reiškia papildomi metalinės dalies atributai (penties viršutinės dalies pastorinimai, kiaurymės liemenyje, įvairaus pavidalo išsikišimai vadinamojoje „barzdoje“, ornamentas ir pan.

Straipsnyje pateikiama dalis tyrimo, skirto vėlyvojo geležies amžiaus plačiaašmeniams kirviams aptarti, t. y. apžvelgiama plačiaašmenio kirvio struktūrinės dalys ir pagrindiniai parametrai – dydis (aukštis), svoris, ašmenų plotis. Tiriant kirvius iš dalies taikyta ta pati metodika, kokia buvo taikoma siauraašmenių kirvių atveju [5, 16–18], t. y. pradžioje, peržiūrint kirvius muziejuose, siekta surinkti kuo daugiau informacijos apie kiekvieną įrankį. Dėl to kirviai buvo matuojami, sveriami. Naudojant specialų stalą ir įrankius buvo daromas kiekvieno įrankio tikslus horizontalios ir vertikalios projekcijų piešinys. Tokiu būdu buvo gauti duomenys apie kirvių aukštį, ašmenų plotį, koto kiaurymės dydį ir formą, penties išorinį plotį ir viršutinės dalies ilgį bei formą, pleišto formą ir dydį, masių centro padėtį ir kt. Muziejuose buvo atsitiktinai atrinkta 230 kirvių pagrindinių parametrų analizei, kurios rezultatai pateikiami šiame straipsnyje. Įrankio metalinės dalies dydžio, ašmenų pločio intervalu parinktas 1 cm, o svorio – 100 g. Duomenims apdoroti naudota statistinės analizės, kartografinis, lyginamosios analizės metodai. Siekiant išryškinti plačiaašmenių kirvių parametrų tendencijas, gautieji rezultatai lyginti su siauraašmenių kirvių panašiais parametrais.

Šaltiniai

Renkant duomenis teko įsitikinti, kad muziejuose esantys kirviai įvairūs – vieni sveiki, išlikę ganėtinai gerai, kiti daugiau ar mažiau paveikti korozijos, kai kurie jų itin žymiai – išlikę tik labai sunykę fragmentai. Dalis kirvių apgadinti – numušta dalis arba visa pentis, atitrūkusios jos virinimo siūlės arba ji deformuota, kartais pasitaiko numušta liemens dalis. Bene dažniausiai būna nukentėję ašmenys, ypač jų kampai. Retkarčiais pasitaiko per pusę sulenktas kirvis – tai būdinga vadinamiesiems M tipo kirviams. Pažymėtina, kad dalis kirvių tuo metu buvo neprieinami – vieni jų buvo ekspozicijose, kiti konservavimo laboratorijose.

Iš viso buvo peržiūrėta apie 300 egz., įskaitant ir vadinamuosius miniatiūrinius kirvukus. Pagrindinių parametrų apžvalgai atrinkta 230 sveikų ar nežymiai apgadintų kirvių, šiuo metu esančių 16 Lietuvos muziejų (žr. 1 lentelę). Bemaž trečdalis jų panaudota iš Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) – 104 egz. Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) panaudoti 32 egz., iš Panevėžio kraštotyros muziejaus (PKM) 18 egz., iš Žemaičių „Alkos“ muziejaus 12 egz., iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus 11 egz., iš Kėdainių krašto muziejaus (KėdKM), Kretingos muziejaus (KrM), Mažeikių muziejaus (MM) po 10 egz., iš Biržų krašto muziejaus „Sėla“ (BKMS), Mažosios Lietuvos istorijos muziejaus (MLIM), Utenos kraštotyros muziejaus (UKM), Pasvalio krašto muziejaus (PsKM), Rokiškio krašto muziejaus (RKM), Upynos liaudies amatų muziejaus (UAM) ir Kelmės krašto muziejaus (KKM) nuo 1 iki 6 egz. bei 1 egz. iš Anykščių Vienuolio gimnazijos muziejaus (VG).

Daugiau kaip pusė kirvių (131 egz.) yra metrikuoti, t. y. žinoma bent jau radimo vietovė (žr. 1 lentelę). Tačiau bemaž pusė jų rasti atsitiktinai tyrinėjimo metu arba radimo aplinkybės nelabai aiškios. Daugiausia tyrimui kirvių panaudota iš Griežės kapinyno (16 egz.). Iš Pavirvytės kapinyno panaudota 8 egz., iš Lazdininkų ir Pajuosčio po 6 egz., iš Jakštaičių-Meškių 5 egz., iš Vareikonių ir Gintališkės po 4 egz., iš Obelių ir Pamiškių po 3 egz., iš Ąžuolytės, Drobūkščių, Gandingos, Imbarės, Jakštaičių, Kivylių, Kukių, Lingių Fermų, Surblių, Skrebiškių ir Žąsino po 2 egz., iš kitų 50 vietovių po 1 egz. Nelabai aišku dėl 5 egz. iš VDKM, kurių radimo vieta nurodoma Kauno apylinkės. Galimas dalykas, kad kai kurie jų į muziejų pateko iš Kauno pakraščiuose buvusių kapinynų, tačiau, sprendžiant iš kirvių pavidalų, taip pat ir inventorių numerių, gali būti, kad bent dalis jų yra iš buvusios Kauno gubernijos.

Taigi, metrikuoti kirviai yra iš didelės Lietuvos dalies: nuo pajūrio vakaruose iki Utenos rajono rytuose, nuo Kauno r. pietuose (Riogliškiai jau Užnemunėje) iki Latvijos pasienio šiaurėje. Čia jų pasiskirstymas bemaž vienodas. Tačiau mažiausiai pusė nemetrikuotų kirvių iš LNM neabejotinai yra iš rytinės Lietuvos dalies.

Kitos dalies kirvių (99 egz.) nei radimo vieta, nei aplinkybės nežinomos (žr. 1 lentelę). Daugiausia jų panaudota iš LNM (57 egz.). Iš PKM panaudota 18 egz., iš VDKM 7 egz., iš BKMS 4 egz., iš KėdKM, RKM, ŽAM po 3 egz., iš KKM 2 egz., iš KrM ir ŠAM po 1 egz.

Struktūrinės plačiaašmenio kirvio dalys

Plačiaašmeniais vėlyvojo geležies amžiaus kirviais vadinami tokie kirviai, kurie turi visas mums įprastas sudedamąsias dalis – pentį, liemenį ir ašmenis. Tuo jie artimi ankstesniems siauraašmeniams pentiniams bei vėlesniems XIV–XVI a., taip pat ir šiuolaikiniams kirviams. Nuo siauraašmenių jie skiriasi ašmenų pločiu, jų konfigūracija, kartu ir būdinga „barzda“, atsirandančia koto link žymiai paplatinus ašmenis, bet išlaikant būdingą liemens susiaurėjimą po pentimi. Be to, jie panašūs ir penties pavidalu. Nuo vėlesnių jie skiriasi penties pavidalu, kitokio pobūdžio liemens susiaurėjimu po pentimi, užpakalinės liemens (iš koto pusės) dalies variacijomis, o kai kuriais atvejais ir pleišto pavidalu.

Kaip matyti 1 il., struktūrinės plačiaašmenio kirvio dalys yra trys – pentis, liemuo ir ašmenys. Pagrindinė konstrukcinė dalis yra liemuo, kurio viename gale yra suformuota pentis, o kitas galas baigiasi ašmenimis. Žvelgiant iš šono (vertikali projekcija), liemuo yra sudėtingo pavidalo. Siauroji liemens dalis išlieka arčiau penties. Liemens dalis, esanti prie ašmenų, visuomet būna plati; jos platumą lemia ašmenų plotis. Priekinė liemens kraštinė (priešinga koto pusei) būna įvairaus pavidalo – tiesi (vertikali), lenkta į priešingą kotui pusę, kartais palenkta į koto pusę ir labai retais atvejais vingiuota. Užpakalinė liemens dalis visuomet būna ryškiai paplatinta į koto pusę ir tuo žymiai išsikiša už penties užpakalinės dalies linijos sudarydama savitą išsikišimą, vadinamą „barzda“ (plg. latvių bārda, rusų бородка, vokiečių Bart, anglų bit) [2, 93]. Priklausomai nuo to, kaip yra užbaigta ši „barzda“, apatinė liemens dalis įgauna apibendrintą stačiakampio, trapecijos ar ant šono gulinčio trikampio pavidalą, su pentimi sujungtą siaurąja liemens dalimi. Ne visi aptariami kirviai atitinka šią schemą. Pavyzdžiui, tais atvejais, kai penties viršus turi pailginimus (atsparnes), „barzdos“ išsikišimas už linijos – penties galas-ašmenys – būna nežymus, o vadinamųjų M tipo kirvių pavidalas apskritai yra kitoks – jų liemens kraštinės nuo penties bemaž vienodai išplatintos į abi puses, todėl ir kartais jie vadinami kirviais vėduokliniais ašmenimis.

01_01

1 il. Plačiaašmenio kirvio struktūrinės dalys ir pagrindiniai parametrai: a) pentis; b) liemuo / pleištas; c) ašmenys; d) „barzda“; 1 – aukštis; 2 – ašmenų plotis; 3 – penties viršaus ilgis; 4 – penties plotis

Pentis yra žiedo pavidalo konstrukcinis elementas kotui tvirtinti viršutinėje liemens dalyje. Kaip ir siauraašmenių pentinių kirvių atveju, jos sąlyčio su kotu plotas yra pakankamas jungties stabilumui užtikrinti. Stebint kirvius matyti, kad jų pentys nėra vienodos. Jas galima suskirstyti į dvi sąlygines grupes: paprastas ir profiliuotas. Pastarųjų profiliavimas yra dvejopas – vienu atveju joms būdingos atkraštės, kitu atsparnės. Atkraštėmis paprastai vadinami įvairaus pavidalo išsikišimai išilgai penties šonų, nukreipti priešingomis kryptimis. Bendras jų ilgis bemaž dvigubai viršija penties viršaus ilgį. Kai kuriais atvejais tokios pentys atrodo labai grakščios (pvz., Klaišių VDKM 940:30, PKM 5049/743, LNM AR 384:232 kirviai) (žr. 1 lentelę). Atsparnėmis paprastai laikomi žymūs penties viršaus pailginimai į priešingas puses, nuo šonų atskirti pleišto pavidalo išėmų. Kartais išėmos būna žymios, todėl pentis vienu metu tarsi turi ir atkraštes, ir atsparnes, pvz., LNM AR 384:200, 203, 204, 213, 216 kirviai.

Žvelgiant į kirvį iš priekio (horizontali projekcija) matyti, kad liemuo yra pleišto pavidalo, tačiau jis ne visų kirvių vienodas. Kaip ir siauraašmenių pentinių kirvių atveju, čia galima pritaikyti trijų rūšių schemą. Tarp plačiaašmenių kirvių taip pat vyrauja vidutiniai pleištai, t. y. tokie, kurių šoninės kraštinės po pentimi susiaurėja tiek, kad link ašmenų siaurėja sudarydamos trikampį. Tačiau pasitaiko nemažai ir plačių pleištų, o siauri pleištai yra retesni. Tai galioja pagrindinei liemens daliai, o „barzdos“ pavidalas neretai būna panašus į lęšį. Atskirai pažymėtini M tipo kirviai, kurių liemuo nuo penties iki ašmenų yra vienodo pločio, o pleištu galima pavadinti tik ašmenų ruožą, kuris iš tiesų yra trikampio pavidalo. Bet taip yra tik mūsų atveju – pažvelgę į šių kirvių visumą rasime ir kitokių pleištų. Beje, retais atvejais ir kai kurie kiti kirviai turi panašiai apipavidalintą ašmenų ruožą, pavyzdžiui, Laivių kape nr. 195 rastojo kirvio [7, 109, 5 il.].

Pagrindinių parametrų apžvalga

Dydis (aukštis)

Kirvio metalinės dalies aukščiu čia suprantamas atstumas nuo penties viršaus iki ašmenų krašto (1 il.). Iš analizei atrinktų 230 kirvių aukštį pavyko nustatyti 229 egz. (žr. 1 lentelę). Jų aukščio amplitudė svyruoja nuo 10,3 cm iki 21,0 cm. Tarp mažiausių paminėtini kirviai iš Griežės (LNM AR 185:1378; 10,3cm), Naujamiesčio (ŠAM 1277; 10,4 cm), o tarp didžiausių – kirviai, rasti Bandužiuose (MLIM 47790; 20,0 cm), Griežėje (LNM AR 185:784; 20,3 cm), Imbarėje (VDKM 811:23; 21,0 cm), taip pat ir vienas kirvis, kurio nei radimo vieta, nei aplinkybės nežinomos (LNM AR 384:167; 21,0 cm).

01_02

2 il. Kirvių aukščio pasiskirstymas (229 kirvių duomenys)

Kaip matyti 2 il., didžiausia kirvių dalis pagal aukštį išsidėsčiusi 4 cm intervalu – tarp 14,0 ir 18,0 cm (158 egz., 69%). Į kairę nuo šio intervalo kirvių aukštis pasiskirstęs nevienodai: iki 13,0 cm jų nedaug – 18 egz., o intervale nuo 13,1 iki 14,0 cm matome tam tikrą šuolį (23 egz.). Į dešinę nuo pagrindinio intervalo yra 29 egz. Daugiausia jų paribyje, tarp 18,1–19,0 cm (18 egz.), o toliau iš esmės jau tik pavieniai egz. Taigi matyti, kad plačiaašmenių vėlyvojo geležies amžiaus kirvių aukščio intervalas ganėtinai kompaktiškas, o lyginant su siauraašmeniais pentiniais ir įmoviniais, jų aukščio amplitudė pasislinkusi į kairę, t. y. į mažųjų pusę. Šiuos kirvius sąlygiškai suskirstę į mažus (iki 15,0 cm), vidutinius (nuo 15,1 iki 20,0 cm) ir didelius (daugiau kaip 20,0 cm), kaip tai darėme siauraašmenių pentinių ir kirvių atveju, matome, kad vyrauja vidutiniai (145 egz., 63,3%) ir maži (80 egz., 35%), o didelių pasitaiko tik pavieniai egz. Mūsų tyrimo atveju aukštesnių nei 21,0 cm nepasitaikė. Tačiau turint omenyje, kad į tyrimą pateko tik dalis kirvių, aukštesnių pasitaikyti gali, nors ir nedaug.

Svoris

Su metalinės kirvio dalies dydžiu glaudžiai siejasi svoris. Iš tyrime panaudotų kirvių svorį pavyko nustatyti 223 egz. (žr. 1 lentelę). Jų svoris įvairus – svyruoja nuo 170 iki 1260 g. Tarp lengviausių pažymėtini rastieji Griežėje (LNM AR 185:1298; 170 g), Jakštaičiuose-Meškiuose (LNM AR 630:477; 180 g), Žeimelyje (ŠAM 1497; 180 g). Tarp sunkiausių pirmiausia pažymėtinas kirvis, kurio nei radimo vieta, nei aplinkybės nežinomos (LNM AR 384:167; 1260g). Tai kol kas vienintelis tokio svorio kirvis ne tik tarp tyrinėjamų plačiaašmenių, bet ir tarp siauraašmenių pentinių ir įmovinių kirvių. Beje, jis tarp plačiaašmenių yra taip pat ir didžiausias. Kitų trijų kirvių svoris neviršija 1000 g, t. y. iš Gandingos (ŽAM 2699; 940 g), Jazdaičių (ŽAM 3944; 950 g), Pavirvytės (MM 764; 980 g). Apskritai, kirviai, sunkesni nei 800 g, pasitaiko retai. Tarp apžvelgtų kirvių tokių pasitaikė tik 8 egz. (3,6 %). Kaip matyti 3 il, didžioji tyrime panaudotų kirvių dalis pagal svorį pasiskirsčiusi intervale tarp 200 ir 800 g. (211 egz., 94,6 %). Čia pasiskirstymas taip pat netolygus. Daugiausia tokių, kurie sveria 400–600 g (93 egz., 41,7 %). Ir lengvesnių, ir sunkesnių yra bemaž vienodai: atitinkamai 57 egz. (25,5 %) ir 61 egz. (27,4 %). Pažvelgę į siauraašmenių pentinių ir įmovinių kirvių svorio pasiskirstymą matome panašią tendenciją, tik pastarųjų intervalas šiek tiek siauresnis – nuo 300 iki 800 g. Tokie siauraašmeniai pentiniai kirviai sudaro 88,1 %, o įmoviniai 90 %. Intervalų viršūnės taip pat išsidėsčiusios panašiai: siauraašmenių pentinių ties 500–600 g, o įmovinių ties 400–500 g. Taigi plačiaašmenių kirvių svorio pasiskirstymo intervalas yra labai artimas siauraašmenių pentinių ir įmovinių kirvių svorio intervalo pasiskirstymui, tik šiek tiek platesnis lengvesniųjų atžvilgiu ir todėl panašesnis į įmovinių kirvių svorio intervalą.

01_03

3 il. Svorio pasiskirstymas (223 kirvių duomenys)

Ašmenų plotis

Bene svarbiausia kirvio kaip įrankio konstrukcinė dalis yra ašmenys. Tai apie 1–2 cm pločio ruožas liemens (pleišto) pakraštyje. Šios dalies gamybai ir konfigūracijai senieji meistrai skyrė nemenką dėmesį. Mūsų archeologinėje medžiagoje geležiniai kirviai pagal jų ašmenų plotį skirstomi į siauraašmenius ir plačiaašmenius. Be to, tai ir chronologinis skaidymas. Skiriamoji jų riba siejama su vėlyvojo geležies amžiaus pradžia, kai visuotinai išplinta plačiaašmeniai kirviai. Tai dabartinių kirvių prototipai. Svarbiausi jų požymiai nurodomi šie: ašmenys praplatinti koto link, o pentis dažniausiai dar apskrita, kartais sustiprinta atkraštėmis bei atsparnėmis. Tačiau kaip konkrečiai šis virsmas įvyksta, tyrinėtojai pasakyti kol kas dar negali.

Taigi, mūsų aptariamieji kirviai yra vadinami plačiaašmeniais, nes jų ašmenys yra platūs. Tačiau iškyla problema, kokius ašmenis turėtume laikyti siaurais, o kokius plačiais? Autoriai, kalbantys apie parametrą, aiškaus kriterijaus nenurodo. Tiesa, kartais pasakoma, kurią metalinės dalies dalį atitinka ašmenų plotis, bet konkrečių skaičiavimų niekas nėra atlikęs. Dėl to nėra aiški jų skiriamoji riba, o galbūt tokios apskritai nėra. Gal atskiriant tipus vien ašmenų pločio nepakanka? Pavyzdžiui, tarp siauraašmenių pentinių kirvių galima surasti nemažai tokių, kurių ašmenų plotis prilygsta kai kurių plačiaašmenių kirvių ašmenų pločiui. Pabrėžtina, kad tarp įmovinių kirvių tokie atvejai pasitaiko kaip labai retos išimtys. Kita vertus, tarp vėlyvųjų XIV a. pabaigos–XVI a. kirvių kampuotomis pentimis pasitaiko tokių, kurių ašmenų plotis yra įprastas siauraašmeniams, pvz., rastųjų Sudeikių apyl. (UAM 11962/379) aukštis 18,2 cm, ašmenų plotis 7,2 cm; Valakampiuose (LNM AR 519:1) – aukštis 19,5 cm, ašmenų plotis 6,9 cm; Vanagiškyje (LNM AR 613:10) – aukštis 18,5 cm, ašmenų plotis 5,5 cm; kirvio, kurio radimo vieta nežinoma (LNM AR 384:154), aukštis 17,0 cm, ašmenų plotis 5,5 cm ir pan. Tai rodo, kad įvairiu laiku būta specializuotų įrankių, kurių funkcinėms savybėms užtikrinti reikėjo nebūtinai plačių ar siaurų ašmenų. Taigi turimą įvairovę ne visuomet pavyksta įsprausti į tam tikrus rėmus.

Kaip galimą kriterijų pasirinkome kirvio metalinės dalies aukščio ir ašmenų pločio santykį. Apskaičiavus šį turimų kivių santykį paaiškėjo, jog jis įvairus ir svyruoja nuo 1:0,40 iki 1:1,17, o daugiausia tokių, kurių santykis svyruoja nuo 1:0,44 iki 1:0,79 (195 egz., 93%) (žr. 1 lentelę). Taigi santykį 1:0,40 sąlygiškai galėtume laikyti tam tikra riba, skiriančia plačiaašmenius ir siauraašmenius kirvius. Tačiau riba nėra griežta pastarųjų atžvilgiu. Šiuo aspektu peržvelgę siauraašmenius kirvius (671 egz. pentinių ir 817 egz. įmovinių) nustatėme, kad tarp jų pasitaiko tokių, kurių minėtasis santykis sudaro 1:0,40 arba labai artimas jam, o kai kada net ir didesnis. Atmetę visus nelabai aiškaus pavidalo mažus kirvukus, galime konstatuoti, kad tarp įmovinių kirvių tokie pasitaiko kaip labai retos išimtys. Pavyzdžiui, Žvilių kapinyno kape nr. 202 rastojo kirvio ašmenų plotis 8 cm, esant 20,0 cm aukščio. Tarp siauraašmenių pentinių kirvių tokių žymiai daugiau. To ir reikia tikėtis, nes šie ir plačiaašmeniai kirviai turi nemažai bendrų bruožų. Verta pastebėti, kad minimas santykis būdingas ne visų, o tik kai kurių tipų kirviams. Bene daugiausia tokių yra tarp 8-ojo tipo kirvių. Tai dažniausiai vidutinio dydžio kirviai su ryškiai į koto pusę paplatintais ašmenimis [5, 56]. Be to, jie dar ir vėlyvi, aptinkami su vidurinio geležies amžiaus pabaigos ir vėlyvojo pradžios dirbiniais. Galimas dalykas, kad šie kirviai rodo būsimų plačiaašmenių kirvių pradžią ir galbūt jie evoliucionavo į plačiaašmenius, išskyrus, žinoma, M tipo kirvius. Minėto santykio buvimas tarp kitų tipų (2-jo, 3-jo) kirvių greičiausiai rodo tam tikrą jų specializaciją.

Atskirai paminėtini vadinamieji M tipo [1, 53–63; 3, 233–241; 6, 46–47] ar vėduokliniais ašmenimis kirviai [7, 104–107]. Tai saviti įrankiai, autorių sutartinai laikomi kovos įrankiais, pasižymintys plonu liemeniu, primenančiu šiuolaikinę kelių milimetrų storio skardą, plonomis penties sienelėmis bei pastorintais ašmenimis, pjūvyje sudarančiais pleištą ir, žinoma, labai plačiais ašmenimis. Jų plotis yra artimas aukščiui, o neretai ir viršijantis jį. Todėl jų aukščio ir ašmenų pločio santykis yra savitas. Pavyzdžiui, į mūsų tyrimą patekusių visų devynių šių kirvių aukščio ir ašmenų pločio santykis yra artimas 1:1: Bandužių (MLIM 47790) ir Kvecių (KrM 12818) kirvių – 1:0,90; Skėrių (ŠAM 897/23:91) – 1:0,97; Griežės kirvių: LNM AR 185:5 – 1:1,05; LNM AR 185:6 –1:1,09; LNM AR 185:88 – 1:1,17; LNM AR 185: 571 – 1:1,02; LNM AR 185:784 – 1:1; Kauno apylinkėse rasto kirvio (VDKM 747:52) – 1:1,03.

Dabar pereisime prie ašmenų pločio pasiskirstymo. Iš tyrime panaudotų 230 kirvių ašmenų plotį pavyko nustatyti 211 egz. (žr. 1 lentelę). Kaip matyti 4 il., jų plotis įvairus ir svyruoja nuo 6,4 iki 20,3 cm. Tarp kirvių mažiausiais ašmenimis paminėtini rastieji Žeimelyje (ŠAM 1497, 6,4 cm), Griežėje (LNM AR 185:1378, 6,5 cm; LNM AR 185:1298, 7,0 cm), Naujamiestyje (ŠAM 1277, 6,5 cm), taip pat pora kirvių, kurių radimo vieta nežinoma (LNM AR 384:208, 6,5 cm; VDKM 991:8, 7,0 cm). Tarp kirvių plačiausiais ašmenimis pažymėtini visi devyni M tipo kirviai: rastojo Bandužiuose (MLIM 47790) ašmenų plotis 18,0 cm, Kauno apylinkėse (VDKM 747:52) – 15,5 cm, Kveciuose (KrM 12818) – 17,0 cm, Skėriuose (ŠAM 897/23:91) – 17,5 cm, Griežėje (LNM AR 185:5 ir 6 – po 18,0 cm; AR 185:88 – 19,3 cm; AR 185:571 – 16,2 cm; AR 185: 784 – 20,3 cm). Tarp kitokių kirvių plačiausius ašmenis turi rastieji Kivyliuose (VDKM 896:3, 14,7 cm), Ąžuolytėje (KėdKM 5400/707, 13,2 cm), Kauno apylinkėse (VDKM 1919, 13,5 cm), Petrašiūnuose (Kauno m) (VDKM 790, 13,8 cm), taip pat kirvis, kurio radimo vieta nežinoma (PKM 524/1353, 13,3 cm). Tačiau apskritai vyrauja 7,1–11 cm pločio ašmenys. Šis intervalas apima 161 egz., 76,3 %, bet ir čia pasiskirstymas netolygus. Didžiausią dalį užima kirviai 9,1–11,0 cm pločio ašmenimis (101 egz., 47,8 %). Mažesnių už pagrindinį intervalą pasitaiko retai – mūsų atveju tik 8 egz. Tai suprantama, nes toks ašmenų plotis būdingas tik patiems mažiausiems kirvukams, esantiems miniatiūrinių kirvelių paribyje. O platesnių už pagrindinį intervalą pasitaiko kur kas daugiau. Tarp aptariamųjų tokių pasitaikė 42 egz., 19,9 %. Pažymėtina, kad ši intervalo pusė susideda iš dviejų dalių: visi platesni nei 15,0 cm ašmenys priklauso M tipo kirviams, o nuo 11,1 iki 15,0 cm – įvairiems įprastiems plačiaašmeniams kirviams, paplitusiems iš esmės visoje Lietuvos teritorijoje.

01_04

4 il. Ašmenų pločio pasiskirstymas (211 kirvių duomenys)

Aptariant siauraašmenius kirvius reikia konstatuoti, kad jų ašmenų konfigūracija yra sudėtinga, t. y. ašmenys asimetriški. Ypač tai būdinga pentiniams ir šiek tiek mažiau įmoviniams kirviams. Peržvelgus plačiaašmenių kirvių ašmenų išlenkimą galima pasakyti, kad asimetrija jiems nebūdinga. Tarp aptariamų kirvių rasti tik 42 egz. (19,9 %), kurių ašmenyse galima įžvelgti asimetriją. Tačiau iš jų tik 6 egz. ji ryškesnė: Imbarė (VDKM 811:24), Obeliai (621:184), Surbliai (LNM AR 8:1, 411:1), Vanagiškis (VDKM 965:1) ir vienas kirvis, kurio radimo vieta nežinoma (LNM AR 384:195). Kitų asimetrija labai neaiški ir matoma tik projekcijoje ašmenų kraštines viršūnes sujungus linija. Asimetrijos vaidmenį greičiausiai atliko kai kurių kirvių į priešingą kotui pusę ištempta priekinė liemens dalis arba žymiai nuleista į apačią. Kita vertus, plačiaašmenio kirvio judesio dinamika yra kiek kitokia nei siauraašmenio, todėl ir ašmenų asimetrija yra ne tokia aktuali.

Išvados

1. Išnagrinėjus vėlyvojo geležies amžiaus plačiaašmenių kirvių pavidalą matyti, kad struktūrinės jų dalys yra trys – pentis, liemuo ir ašmenys, o pagrindinį savitumą lemia užpakalinės liemens dalies ryškus paplatinimas, dėl kurio atsiranda charakteringas išsikišimas į koto pusę – „barzda“. Priklausomai nuo to, kaip yra užbaigta ši „barzda“, apatinė liemens dalis įgauna apibendrintą stačiakampio, trapecijos ar ant šono gulinčio trikampio pavidalą, su pentimi sujungtą siaurąja liemens dalimi. Ši charakteristika negalioja M tipo kirviams.

2. Peržvelgus vėlyvojo geležies amžiaus plačiaašmenių kirvių pagrindinius parametrus, pasakytina, kad:

  1. kirvių aukščio intervalas ganėtinai kompaktiškas, o palyginti su siauraašmeniais pentiniais ir įmoviniais kirviais, jų aukščio amplitudė pasislinkusi į kairę, t. y. į mažųjų pusę;
  2. kirvių svorio pasiskirstymo intervalas yra labai artimas siauraašmenių pentinių ir įmovinių kirvių svorio intervalo pasiskirstymui, tik šiek tiek išsiplėtęs į lengvesniųjų pusę;
  3. nuo 7,1 iki 15,0 cm pločio ašmenys būdingi įprastiems vėlyvojo geležies amžiaus plačiaašmeniams kirviams, paplitusiems visoje Lietuvos teritorijoje, o platesni tik M tipo kirviams;
  4. aukščio ir ašmenų pločio santykį, lygų 1:0,40, sąlygiškai galėtume laikyti tam tikra riba, skiriančia plačiaašmenius ir siauraašmenius kirvius;
  5. skirtingai nei siauraašmeniams, plačiaašmeniams vėlyvojo geležies amžiaus kirviams ašmenų asimetrija nebūdinga.

3. Kirvių aukščio, svorio ir ašmenų pločio analizės duomenys rodo, jog techninė mintis buvo sutelkta ne į dydžio ir svorio didinimą, o į pavidalo tobulinimą. Taip atsirado kompaktiški, optimalaus svorio įrankiai.

4. Kirvių parametrų tyrimas, o ypač ašmenų pločio analizė bei rezultatų palyginimas su siuaraašmeniais kirviais, išryškino siauraašmenių pentinių kirvių 8-ojo tipo artimumą vėlyvojo geležies amžiaus plačiaašmeniams kirviams. Tikėtina, kad tolesnė analizė leis konkrečiau pasakyti, ar šis siauraašmenių pentinių kirvių tipas laikytinas vėlyvojo geležies amžiaus dalies plačiaašmenių kirvių prototipu.

 

Literatūra

1. ATGĀZIS, Māris. Āvas cirvji Latvijā. Arheoloģija un etnografija, 1997, t. 19, lpp. 53–63.

2. GRAUDONIS, Jānis. Arheoloģijas terminu vārdnīca. Rīga: Zinātne, 1994. 453 lpp.

3. KAZAKEVIČIUS, Vytautas. Topory bojowe typu M. Chronologija i pochodzenie na ziemiach bałtów. Słowiańszczyzna w Europie średniowiecznej. Wrocław, 1996, t. 2, s. 233–241.

4. KULIKAUSKAS, Pranas; KULIKAUSKIENĖ, Regina; TAUTAVIČIUS, Adolfas. Lietuvos archeologijos bruožai. Vilnius: Valstybinė politinės ir mokslinės literatūros leidykla, 1961. 563 p.

5. MALONAITIS, Arvydas. Geležiniai siauraašmeniai kirviai Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008. 308 p.

6. PETERSEN, Jan. De norskevikingesverd. En typologisk-kronologisk studie over vikingetidens vaaben. Kristiania, 1919.

7. VOLKAITĖ-KULIKAUSKIENĖ, Regina. Kovos kirviai Lietuvoje ankstyvojo feodalizmo laikotarpiu. Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, serija A, 1964, t. 1(16), p. 101–113.

 

1 lentelė. Plačiaašmenių vėlyvojo geležies amžiaus kirvių parametrų suvestinė

Eil. nr.

Radimvietė

Saugojimo vieta. Inventoriaus nr.

Aukštis H, cm

Ašmenų plotis, cm

Penties viršaus ilgis, cm

Penties plotos, cm

Koto kiaurymės skersmuo, cm

Svoris, g

1

Aknystos

VDKM 1028

16,0

9,4

5,0

4,5

34 x 34

450

2

Anykščių apyl.

VG

16,0

10,0

5,0

4,5

34 x 34

-

3

Apuolė

VDKM 1142:67

16,7

9,7

4,3

3,2

35 x 22

500

4

Ariogala

KėdKM 5418/725

15,0

11,3

5,7

4,3

31 x 31

540

5

Ąžuolytė

KėdKM 5167/563

16,0

11,4

-

4,8

40 x 38

680

6

Ąžuolytė

KėdKM 5400/707

16,2

13,2

5,5

4,3

35 x 32

580

7

Bandužiai

MLIM 47790

20,0

18,0

3,0/4,5

2,8

34 x 21

480

8

Bikūnai

UKM 3613/296

14,3

10,0

-

3,8

34 x 34

290

9

Černaučizna

UKM 2811/76

15,0

10,6

5,0

-

38 x 38

600

10

Čiunkiai

PKM 1600/839

16,0

10,0

5,2

4,4

38 x 34

410

11

Daugailiai

UKM 21403/649

15,5

11,0

6,0

3,7

30 x 30

570

12

Degėsiai

ŠAM 1709/103:7

18,0

8,5

6,0

4,6

38 x 32

710

13

Drobūkščiai

LNM AR 179:23

11,3

8,6

3,7

3,4

28 x 22

300

14

Drobūkščiai

LNM AR 179:26

15,4

10,0

5,4

4,2

34 x 28

530

15

Gintališkė

ŽAM 21410/2463

19,0

10,5

6,2

4,4

31 x 27

670

16

Gintališkė

ŽAM 21484/2509

15,5

8,8

5,2

4,3

31 x 27

550

18

Gintališkė

ŽAM 21539/2234

11,2

9,0

3,2

2,9

27 x 21

260

19

Gintališkė

ŽAM 2697

14,0

10,4

3,0/ -

4,0

30 x 29

300

20

Gandinga

ŽAM 2698

14,3

9,3

4,7

3,7

30 x 25

370

21

Gandinga

ŽAM 2699

18,6

10,2

5,4

4,6

42 x 34

940

22

Gražjūris

LNM AR 706:1

15,0

12,4

4,8

4,7

40 x 34

620

23

Graužiai

KėdKM 5408/715

12,8

9,3

5,5

4,0

32 x 30

360

24

Griežė

LNM AR 185:405

15,3

9,1

6,5

4,5

36 x 34

700

25

Griežė

LNM AR 185:571

16,2

16,6

7,2

3,8

30 x 29

540

26

Griežė

LNM AR 185:784

20,3

20,3

4,5/ -

-

-

620

27

Griežė

LNM AR 185:88

16,4

19,3

3,5 /-

3,0

32 x 24

450

28

Griežė

LNM AR 185:6

16,5

18,0

3,5/6,7

3,0

34 x 28

520

29

Griežė

LNM AR 185:5

17,1

18,0

3,2/ -

3,0

37 x 25

310

30

Griežė

LNM AR 185:1004

14,5

10,0

5,4

4,3

31 x 31

600

31

Griežė

LNM AR 185:21

18,5

9,9

5,8

5,2

43 x 38

780

32

Griežė

LNM AR 185:1298

10,5

7,0

4,0

3,1

27 x 24

170

33

Griežė

LNM AR 185: 1348

14,9

7,6

4,6

-

-

490

34

Griežė

LNM AR 185:1353

13,7

9,0

5,3

3,9

29 x 25

550

35

Griežė

LNM AR 185:1378

10,3

6,5

3,7

3,0

20 x 17

250

36

Griežė

LNM AR 185:1368

12,8

7,7

4,7

4,0

31 x 30

380

37

Griežė

LNM AR 185:1080

16,0

10,1

5,8

4,5

37 x 33

700

38

Griežė

LNM AR 185:1060

14,4

8,9

5,2

4,2

34 x 30

510

39

Griežė

LNM AR 185:43

16,2

9,5

4,7

4,7

39 x 33

750

40

Imbarė

VDKM 811:23

21,0

10,2

-

4,6

36 x 31

880

41

Imbarė

VDKM 811:24

18,7

9,3 ?

5,2

-

-

610

42

Jakštaičiai

LNM AR 539:473

11,7

8,0

3,3

3,9

30 x 30

300

43

Jakštaičiai

LNM AR 539:512

13,5

9,5

4,0

4,3

35 x 34

400

44

Jakštaičiai Meškiai

LNM AR 539:415

14,0

8,8

5,1

3,8

33 x 27

400

45

Jakštaičiai Meškiai

LNM AR 539:422

12,8

9,8

5,9

4,0

35 x 29

430

46

Jakštaičiai Meškiai

LNM AR 630:430 ?

13,5

8,7

3,6

3,2

25 x 23

290

47

Jakštaičiai Meškiai

LNM AR 630:152

18,0

11,2

4,7

4,7

37 x 33

740

48

Jakštaičiai Meškiai

LNM AR 630:477

12,0

8,7

-

3,0

30 x 25

180

49

Jasnagurka

KėdKM 5542/795

15,2

12,2

5,1

4,5

33 x 33

510

50

Jauneikiai

ŠAM 11525/119:55

14,3

11,0

5,8

4,0

32 x 30

520

51

Jazdaičiai

ŽAM 3944/23:3

17,4

8,8 ?

5,6

4,9

43 x 32

950

52

Judinys

LNM AR 495:164

16,0

10,5

-

3,6

28 x 28

340

53

Kauno apyl.

VDKM 566

13,0

9,8

5,5

4,0

34 x 30

580

54

Kauno apyl.

VDKM 1919

20,8

13,5

6,2

4,5

36 x 33

770

55

Kauno apyl.

VDKM 747:50

14,2

10,0

5,1

4,3

36 x 31

500

56

Kauno apyl.

VDKM 747:52

15,0

15,5

-

3,3

34 x 27

280

57

Kauno apyl.

VDKM 747:53

14,2

7,6

5,8

3,6

32 x 27

380

58

Keleriškiai

KėdKM 5227/626

15,4

11,2

5,0

4,5

37 x 35

570

59

Kelmė

ŠAM 1944/28:19

-

9,0

-

-

-

380

60

Kiemėnai

VDKM 1029

16,0

-

6,8

4,5

35 x 34

630

61

Kensai

ŽAM 10301/916

11,1

7,4

3,7

3,3

27 x 26

210

62

Kivyliai

VDKM 896:3

19,4

14,7

5,8

4,5

39 x 33

800

63

Kivyliai

VDKM 944:1

14,5

10,2

-

-

-

370

64

Klaišiai

VDKM 940:30

14,5

10,0

2,5/4,0

4,8

34 x 30

-

65

Kriemala

LNM AR 275:67

15,0

10,2

4,6

3,8

33 x 29

490

66

Kukiai

MM 4452/673

15,5

8,0

5,7

4,7

36 x 37

600

67

Kukiai

MM 4239/461

15,8

9,0

5,5

4,0

35 x 30

420

68

Kveciai

KrM 12818

18,8

17,0

3,5/5,7

3,1

33 x 25

480

69

Lazdininkai

KrM 1203

17,3

9,3

-

-

-

610

70

Lazdininkai

KrM 17711/1452

18,4

8,1

5,8

-

-

720

71

Lazdininkai

KrM 1703/17714

15,0

9,5

-

4,5

38 x 35

410

72

Lazdininkai

KrM 994

15,5

10,3

-

-

-

630

73

Lazdininkai

KrM 593

14,5

7,8

4,0

-

33 x 32

260

74

Lazdininkai

KrM 17713/1538

19,5

8,2

4,8

5,3

51 x 41

730

75

Lingių Fermos

LNM AR 563:2

16,5

10,8

37 x 32

650

76

Lingių Fermos

LNM AR 564:5

12,5

11,0

35 x 28

460

77

Medžiokalnis

UAM 1660

13,3

9,3

3,7

3,2

27 x 20

290

78

Melninkai

KėdKM 5304/672

15,2

9,8

4,8

3,8

34 x 29

380

79

Naujamiestis

ŠAM 1277

10,4

6,5

22 x 22

200

80

Obeliai

LNM AR 621:184

14,3

9,5

5,7

4,6

36 x 35

630

81

Obeliai

LNM AR 621:709

13,5

9,5

4,3

3,6

34 x 33

275

82

Obeliai

LNM AR 621:1124

12,5

7,1

4,4

3,4

26 x 24

290

83

Paežeris

VDKM 1006:70

12,5

8,6

3,6

3,4

27 x 25

220

84

Pagilbiškis

UKM 3610/295

13,3

8,2

3,3

4,0

29 x 29

280

85

Pajuostis

LNM AR 554:7

16,4

8,5

7,5

4,4

38 x 33

470

86

Pajuostis

LNM AR 554:33

17,0

10,8

5,3

4,0

36 x 30

550

87

Pajuostis

LNM AR 554:57

18,2

-

-

4,2

36 x 36

230

88

Pajuostis

LNM AR 554:58

17,7

8,3

4,5

5,2

-

500

89

Pajuostis

LNM AR 554:126

18,8

8,7

5,0

-

-

550

90

Pajuostis

LNM AR 554:410

17,3

-

2,8/5,3

4,0

33 x 31

420

91

Pakapė

ŠAM 338

17,0

10,8

6,0

4,2

36 x 28

630

92

Pakritižis

VDKM 1904:75

16,8

8,8

5,8

4,1

36 x 33

470

93

Pamiškiai

LNM AR 544:258

16,0

7,5

-

-

40 x 30

630

94

Pamiškiai

LNM AR 544:259

18,0

8,0

-

-

34 x 28

710

95

Pamiškiai

LNM AR 544:260

15,6

9,5

-

-

26 x 26

280

96

Pasvalys

PsKM 310

16,7

7,7

6,3

4,4

40 x 35

580

97

Patulė

UAM 609

15,5

11,0

5,5

4,6

39 x 30

460

98

Paupynis

UAM 635

13,4

10,0

3,6

4,3

33 x 27

370

99

Pavirvytė

MM 7550/536

18,0

12,3

6,5

4,9

39 x 32

780

100

Pavirvytė

MM 6954/1603

13,3

9,1

5,0

4,4

32 x 31

580

101

Pavirvytė

MM 6953/1602

15,3

9,5

5,5

4,9

40 x 34

670

102

Pavirvytė

MM 7593/2007

15,6

10,5

5,5

4,7

36 x 31

715

103

Pavirvytė

MM 753

14,5

10,0

4,5

4,6

34 x 32

600

104

Pavirvytė

MM 764

18,8

11,0

6,5

5,1

40 x 33

980

105

Pavirvytė

MM 6860/1510

15,5

7,5

5,0

3,8

30 x 25

410

106

Pavirvytė

MM 220

13,5

9,0

5,5

4,0

33 x 30

420

107

Petrašiūnai, Kauno m

VDKM 790

19,5

13,8

-

4,6

35 x 32

800

108

Radikiai

VDKM 726

13,8

9,2

4,5

3,7

30 x 25

300

109

Reketė

KrM 5142

15,5

9,4

6,0

5,2

39 x 39

630

110

Riogliškiai

VDKM 939:5

16,0

11,7

-

4,1

32 x 31

430

111

Senkai

KrM 6039/3

14,8

10,0

6,0

4,2

32 x 31

620

112

Skėriai

ŠAM 897/23:91

18,0

17,5

4,0/-

3,2

34 x 24

380

113

Skrebiškiai

BKMS 402/338

17,0

-

6,0

4,8

46 x 39

580

114

Skrebiškiai

BKMS 403/339

19,0

10,0

6,0

5,0

40 x 33

780

115

Slabada

ŠAM 1288

15,5

10,4

5,8

4,5

39 x 34

470

116

Slėpsniai

ŠAM 1296/11:14

16,2

10,0

41 x 41

610

117

Stebeikiai

LNM AR 717:1

15,5

9,2

5,0

3,5

37 x 29

380

118

Surbliai

LNM AR 8:1

19,7

10,0

4,5

4,4

40 x 33

680

119

Surbliai

LNM AR 411:1

17,8

11,2

4,5

3,8

33 x 30

530

120

Šeimyniškiai

UKM 4225/299

14,7

9,2

5,0

4,6

42 x 37

460

121

Šilelis

VDKM 826

14,7

10,2

4,0

3,8

32 x 31

280

122

Telšių apyl.

VDKM 952:1

17,4

12,0

-

4,3

40 x 35

820

123

Trumpaičiai

ŠAM 420

13,7

10,3

3,5

3,9

37 x 33

290

124

Upyna

UAM 608

15,7

10,0

4,8

4,2

38 x 28

420

125

Vanagiškis

VDKM 965:1

15,5

8,0

6,2

4,6

41 x 35

500

126

Vareikoniai

VDKM 1087:1

13,4

10,0

5,0

3,8

28 x 25

150 ?

127

Vareikoniai

VDKM 1087:2

15,8

9,8

-

3,3

30 x 26

450

128

Vareikoniai

VDKM 1087:3

15,3

-

6,3

4,6

35 x 32

430

129

Žąsinas

LNM AR 618:553

13,8

9,1

5,4

4,0

30 x 29

470

130

Žąsinas

LNM AR 618:559

18,0

11,2

6,0

4,7

41 x 34

680

131

Žeimelis

ŠAM 1497

11,7

6,4

3,8

2,9

26 x 20

180

132

Žemaičių Kalvarija

ŽAM 16.875

15,5

11,0

-

-

36 x 29

500

133

Nežinoma

LNM AR 384:99

16,8

7,2

5,4

4,2

40 x 31

-

134

Nežinoma

LNM AR 384:155

13,8

-

5,6

4,0

32 x 29

460

135

Nežinoma

LNM AR 384:156

15,5

-

5,2

4,6

38 x 36

500

136

Nežinoma

LNM AR 384:160

16,3

8,0

5,5

5,0

42 x 38

450

137

Nežinoma

LNM AR 384:161

18,2

8,3

4,8

4,7

38 x 33

720

138

Nežinoma

LNM AR 384:163

16,0

8,3

4,0

4,2

34 x 27

410

139

Nežinoma

LNM AR 384:167

21,0

11,3

6,5

4,8

38 x 33

1260

140

Nežinoma

LNM AR 384:168

18,0

-

5,0

4,7

40 x 36

790

141

Nežinoma

LNM AR 384:170

19,3

10,0

4,5

4,8

40 x 34

880

142

Nežinoma

LNM AR 384:171

15,7

10,8

5,8

4,7

35 x 33

710

143

Nežinoma

LNM AR384:172

17,6

7,1

6,7

4,7

38 x 31

720

144

Nežinoma

LNM AR 384:174

17,0

8,2

6,0

4,2

42 x 33

400

145

Nežinoma

LNM AR 384:178

16,0

9,4

5,6

4,8

38 x 36

540

146

Nežinoma

LNM AR 384:179

15,4

-

5,2

4,6

34 x 28

530

147

Nežinoma

LNM AR 384:180

16,5

10,2

6,2

4,7

38 x 34

630

148

Nežinoma

LNM AR 384:181

17,5

-

6,8

4,1

46 x 33

480

149

Nežinoma

LNM AR 384:183

19,0

9,2

6,5

4,9

45 x 36

720

150

Nežinoma

LNM AR 384:184

17,0

8,1

5,3

4,5

38 x 33

690

151

Nežinoma

LNM AR 384:185

18,1

8,6

6,2

4,4

40 x 32

690

152

Nežinoma

LNM AR 384:186

17,0

7,5

6,4

4,4

40 x 33

670

153

Nežinoma

LNM AR 384:188

16,5

7,2

5,3

4,2

39 x 32

540

154

Nežinoma

LNM AR 384:189

17,0

-

5,8

5,2

41 x 36

530

155

Nežinoma

LNM AR 384:190

15,3

12,0

3,8

4,6

37 x 31

630

156

Nežinoma

LNM AR 384:191

16,7

11,3

4,3

4,2

31 x 26

570

157

Nežinoma

LNM AR 384:192

16,0

9,6

4,4

4,1

34 x 32

470

158

Nežinoma

LNM AR 348:194

15,5

10,7

5,4

4,2

36 x 32

530

159

Nežinoma

LNM AR 384:195

15,7

12,1

4,8

4,2

35 x 32

600

160

Nežinoma

LNM AR 384:196

14,6

10,5

4,3

3,9

35 x 31

340

161

Nežinoma

LNM AR 384:197

15,6

11,0

-

4,5

32 x 32

590

162

Nežinoma

LNM AR 384:198

17,8

11,7

-

4,6

32 x 32

660

163

Nežinoma

LNM AR 384:199

15,0

-

-

4,2

33 x 31

310

164

Nežinoma

LNM AR 384:200

16,7

9,0

7,6/4,5

4,6

33 x 33

600

165

Nežinoma

LNM AR 384:202

15,8

8,7

-

4,6

34 x 34

580

166

Nežinoma

LNM AR 384:203

16,3

9,2

8,5/5,2

4,8

36 x 35

750

167

Nežinoma

LNM AR 384:204

15,4

8,0

6,4/4,2

4,3

36 x 32

480

168

Nežinoma

LNM AR 384:205

17,4

12,5

-

-

37 x 37

450

169

Nežinoma

LNM AR 384:206

15,2

8,5

-

4,5

33 x 33

390

170

Nežinoma

LNM AR 384:208

14,3

6,5

-

3,5

29 x 29

340

171

Nežinoma

LNM AR 384:212

17,5

11,4

8,0 ?

-

34 x 34

430

172

Nežinoma

LNM AR 384:213

19,8

11,0

9,0/4,3

4,5

34 x 34

720

173

Nežinoma

LNM AR 384:214

17,7

10,6

3,0/6,2

4,6

38 x 38

780

174

Nežinoma

LNM AR 384:215

16,6

10,0

-

4,6

35 x 36

340

175

Nežinoma

LNM AR 384:216

18,0

9,0

8,4/4,6

4,8

35 x 34

690

176

Nežinoma

LNM AR 384:217

15,7

10,5

-

4,7

32 x 32

500

177

Nežinoma

LNM AR 384:218

17,4

-

8,0

4,4

34 x 34

500

178

Nežinoma

LNM AR 384:219

15,0

9,0

4,0/5,2

5,1

38 x 37

700

179

Nežinoma

LNM AR 384:220

18,0

-

-

4,8

37 x 37

500

180

Nežinoma

LNM AR 384:222

18,0

11,0

-

4,2

40 x 33

330

181

Nežinoma

LNM AR 384:225

16,3

-

-

4,7

37 x 37

540

182

Nežinoma

LNM AR 384:226

14,2

7,5

-

4,5

35 x 34

450

183

Nežinoma

LNM AR 384:227

18,4

11,4

2,5/5,4

4,5

37 x 32

670

184

Nežinoma

LNM AR 384:228

14,5

8,4

-

4,0

28 x 27

440

185

Nežinoma

LNM AR 384:229

16,7

-

-

4,5

33 x 32

660

186

Nežinoma

LNM AR 384:231

14,5

7,0 ?

5,5

3,5

27 x 25

300

187

Nežinoma

LNM AR 384:232

14,6

9,8

1,6/3,8

3,8

29 x 27

310

188

Nežinoma

LNM AR 384:1163

18,2

10,4

7,5

4,6

40 x 36

650

189

Nežinoma

LNM AR 384:1164

14,8

12,0

6,5

4,5

37 x 36

620

190

Nežinoma

PKM 537/1350

16,0

12,0

4,9

4,6

38 x 36

510

191

Nežinoma

PKM 649/1174

15,6

-

5,6

4,0

34 x 31

510

192

Nežinoma

PKM 650/1160

16,8

11,0

5,8

4,6

40 x 37

550

193

Nežinoma

PKM656/845

13,8

10,6

-

-

35 x 35

340

194

Nežinoma

PKM 659/1180

17,5

10,1

6,0

4,6

38 x 33

610

195

Nežinoma

PKM 5049/741

17,7

-

5,8

4,3

36 x 32

600

196

Nežinoma

PKM 5049/743

15,8

10,3

1,2/3,5

3,8

29 x 28

280

197

Nežinoma

PKM 648/1171

18,0

10,5

5,7

4,2

38 x 31

600

198

Nežinoma

PKM 534/730

14,8

9,7

4,5

4,0

32 x 30

330

199

Nežinoma

PKM 653/1164

17,3

9,2

4,8

4,1

38 x 32

450

200

Nežinoma

PKM 5049/739

17,4

12,1

5,2

4,1

36 x 31

500

201

Nežinoma

PKM 5049/740

15,4

10,2

4,0

3,9

35 x 31

400

202

Nežinoma

PKM 12698/1374

15,9

7,7

-

4,5

41 x 34

450

203

Nežinoma

PKM 12698/1373

15,0

8,0

5,5

4,0

34 x 32

500

204

Nežinoma

PKM 656/845

16,6

12,3

6,7

5,0

43 x 40

740

205

Nežinoma

PKM 524/1353

17,0

13,3

5,2

-

40 x 36

740

206

Nežinoma

PKM 524/1352

16,5

11,5

-

-

-

530

207

Nežinoma

VDKM 991:8

11,1

7,0 ?

-

3,5

31 x 30

180

208

Nežinoma

VDKM 991:9

17,5

11,0

-

4,3

36 x 29

420

209

Nežinoma

VDKM 1067:6

13,3

10,2

3,7

3,8

30 x 29

370

210

Nežinoma

VDKM 1067:23

18,2

12,2

-

5,0

40 x 36

710

211

Nežinoma

VDKM 2059

19,3

11,0

6,0

5,0

37 x 36

680

212

Nežinoma

VDKM 2121

12,7

-

4,8

3,8

33 x 28

300

213

Nežinoma

VDKM 2365

14,8

11,8

-

4,0

32 x 28

370

214

Nežinoma

BKMS 285/782

18,2

10,4

8,0

4,2

40 x 32

620

215

Nežinoma

BKMS 352/781

16,0

7,6

5,2

4,2

38 x 32

450

216

Nežinoma

BKMS 485/788

14,0

10,2

7,7

3,8

34 x 34

320

217

Nežinoma

BKMS487/410

13,4

8,3

3,7

3,3

30 x 26

260

218

Nežinoma

ŽAM 2323

19,0

8,5

5,5

5,3

40 x 33

840 ?

219

Nežinoma

ŽAM 2342

16,8

12,6

-

5,1

43 x 39

750

220

Nežinoma

ŽAM neinv.

14,2

9,5

4,0

3,5

33 x 27

260

221

Nežinoma

RKM 194/273

15,5

10,2

5,5

4,4

35 x 34

480

222

Nežinoma

RKM 195/274

16,0

8,5

6,2

4,9

41 x 35

540

223

Nežinoma

RKM 197/276

17,0

12,0

5,4

4,6

35 x 33

580

224

Nežinoma

KKM 4847

17,7

10,5

5,4

5,3

-

650

225

Nežinoma

KKM 576

14,7

9,3

3,8

4,0

35 x 30

320

226

Nežinoma

KėdKM 453/24

13,4

8,5

-

3,3

34 x 23

280

227

Nežinoma

KėdKM 5430/737

14,7

11,0

4,2

3,7

33 x 27

-

228

Nežinoma

KėdKM 4430

13,9

9,0

6,8

3,0

25 x 23

270

229

Nežinoma

KrM neinv.

13,8

9,2

4,8

3,9

39 x 32

380

230

Nežinoma

ŠAM 188

15,0

10,0

5,2

4,7

38 x 30

500


Gauta 2011 m. vasario 4 d.
Pateikta spaudai 2011 m. kovo 14 d.

Summary

Wide-bladed Axes in the Late Iron Age: a General Review

The data on 230 late Iron Age axes with a wide blade and a blunt end (wide-bladed), found in Lithuania’s territory and at present kept at 16 museums, served as a basis for the estimation of their main parameters, i. e. height, weight and the width of the blades as well as for the analysis of their structure parts. It was ascertained that they consisted, like in the case of axes with a narrow blade and a blunt end (narrow-bladed), of three parts – the butt, head and blades; however, their main peculiarity is determined by a considerable widening of the back part of the head; as a result, there appears a characteristic protrusion in the direction of the helve, the so-called "beard". Depending on the way this "beard" is ended, the lower part of the head acquires different forms, i. e. those of a rectangle, trapezium or a flanked triangle; the "beard" is connected to the butt through the narrow part of the head. This characteristic is not typical of M type axes. It was also determined that the interval of axes’ height is rather compact; if compared to narrow-bladed axes or socketed ones, their height amplitude turns left, i. e. towards the direction of smaller ones. The interval of weight distribution is very close to that of narrow-bladed axes, but in the direction of lighter ones. The data allowed to claim that most widely used wide-bladed axes in Lithuania’s territory in the late Iron Age had blades from 7,1 to 15,0 cms; only M type axes had wider blades.



* Arvydas Malonaitis – humanitarinių mokslų daktaras, Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedros vedėjas, docentas; adresas: T. Ševčenkos 31, Vilnius, LT-03111; el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ; mokslinių interesų sritys – geležies amžiaus įrankių ir ginklų raida, jų tipologija, senųjų genčių papročiai.