„Istorija“. Mokslo darbai. 83 tomas
Mokslo istorikų konferencija SCIENTIA ET HISTORIA – 2011
Spausdinti

Pagal susiklosčiusią tradiciją kasmetinė Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos konferencija vyksta dvi dienas: pirmosios programa sudaroma iš filosofinio, sociologinio ir kultūrologinio pobūdžio pranešimų; antrą referuojami istorinės tematikos darbų rezultatai. Konferencija vyko 2011 m. kovo 24–25 dienomis Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje. Bendrija tęsia misiją analizuoti ir vertinti savo krašto mokslo raidą pasauliniame kontekste, ugdyti istorinę visų mokslo šakų mintį, vertinti mokslo vietą kultūroje, įvardyti esminius tikrovės pažinimo raidos bruožus.

Šių metų konferencijoje apskritai aktyviau reiškėsi jaunimas; džiugino jų geras teorinis pasiruošimas ir siekis ieškoti naujovių mokslo filosofijos ir sociologijos baruose. Mokslo istorijos dalis pasižymėjo tematine įvairove ir išskirtiniu dėmesiu asmenybėms bei jų veiklos sričių tyrimams.

Konferencijos dalyje, skirtoje filosofinio bei sociologinio pobūdžio tyrinėjimams, dr. Edmundas Adomonis (LKTI) kalbėjo apie Dudley Shapere’o suformuluotą koncepciją, pristatančią mokslą kaip save reguliuojantį pažinimo procesą. Doktorantas Justas Motiejūnas gilinosi į Larry Laudano pasiūlytą racionalumo modelį, taip pat į jo aiškinimo peripetijas. Dr. Žibartas Jackūnas (nepriklausomas mokslininkas – n. m.) samprotavo apie tikrovės įvaizdžio išraiškas, apibendrinančias fenomenų interpretacijų visumas.

Po dr. Jono Čiurlionio (VU) svarstymų apie esminių sąvokų – laikas ir erdvė – realumą ir pagrįstumą buvo įdomu išklausyti turiningo doc. dr. Naglio Kardelio (LKTI, VU) pranešimo „Astronomijos ir fizikos sankirtos helenizmo epochoje“, iš kurio paaiškėjo pagrindiniai dabarties ir antikos laikų dalykinių sampratų skirtumai.

Viduramžių filosofijos specialistas prof. dr. Vytis Valatka (MRU), apžvelgdamas logikos dėstymo ir tyrinėjimų pradžią Lietuvoje, atkreipė dėmesį į tai, kad viduramžiais mokslas buvo suprantamas kaip uždara ir išbaigta sistema. Jo adeptams rūpėjo nustatyti daiktų priežastis, kurias galima pažinti per pasekmių nagrinėjimą. Pranešėjas pažymėjo įdomų faktą apie to laikmečio filosofų manymą, kad mąstančios būtybės skiriamasis bruožas yra gebėjimas juoktis.

Konferencijoje keletas pranešimų buvo skirti lietuvių išeivijos atstovo, žymaus JAV sociologo ir kultūrologo prof. Vytauto Kavolio moksliniam palikimui. Dr. Alvydas Noreika (LKTI) aptarė mokslininko išnagrinėtą asmenybės sampratą. Prof. habil.dr. Juozas A. Krikštopaitis (LKTI), analizuodamas konkretaus mokslo raidos faktus, parodė, kad V. Kavolio pasirinkta tyrimų metodologija, sujungianti mokslines civilizacijų analizės ir sąmoningumo istorijos programas, gali būti produktyviai naudojama filosofinei mokslo istorijos refleksijai.

Pirmos konferencijos dienos programą užbaigė trys pranešimai, pasižymėję netradiciniais tyrimų objektais ir jų gana originaliais aiškinimais. Dr. Andrius Konickis (LKTI), pasitelkęs savo apmąstymus, skirtus Žemaitės „Trijų mylimųjų“ inscenizacijai teatro scenoje, aptarė teksto reikšmės posūkius, kintant jo žanrinei išraiškai. Dr. Aušra Rimaitė (VDU) ir jos kolegė Giedrė Gudaitė perskaitė pranešimą apie vadinamąją „rizikos komunikaciją“ Lietuvos žiniasklaidoje. Jų tyrimas iš esmės lietė manipuliacijas visuomenės sąmone šiuolaikinėmis informacijos priemonėmis. Dr. Jono Rubiko (n. m.) vaizdingai pateiktas pranešimas buvo skirtas diskusijoms apie dirbtinį apvaisinimą, pasitelkus viduramžiais populiarią dialogo formą.

Antrosios konferencijos dienos istorinio pobūdžio tematikai skirti pranešimai apėmė laikotarpius nuo viduramžių iki mūsų dienų. Habil. dr. Henrika Ilgiewicz (LKTI) išdėstė savo tyrinėjimų apibendrinimus, vizualiai ir garso įrašais pateikdama riterių giesmes, paplitusias katalikiškoje Abiejų Tautų valstybės kultūroje. Dr. Vytautas Pocius (n. m.), pristatydamas fizikos mokytojo iš Panevėžio Laimučio Žalio knygą „Viduramžių fizikos eskizai“ (2010), pažymėjo šio informatyvaus leidinio ypatybes bei edukacinę vertę. Dr. Juozas Banionis (VPU) ir Joana Kastickaitė (MRU) aptarė dr. Antano Juškos veiklą matematikos srityje. Dr. Algimantas Jakimavičius (n. m.) paryškino kelis Mykolo Riomerio veiklos bruožus, o dr. Vytautas Berenis (LKTI) – Lietuvos bajorų instituto veiklos (1834–1863) reikšmę Rusijos imperijos švietimo politikos kontekste. Vidas Gečionis (VPU) ir dr. Romualdas Juzefovičius (VPU) nagrinėjo paveldo vertinimo kriterijus, aptarinėtus prieškarinėje Kauno universiteto periodikoje.

Skaityti pranešimai, artimi medicinos istorijos tematikai. Doktorantas Aistis Žalnora (VU) nušvietė J. Talko-Hrynevičiaus nuopelnus Stepono Batoro universiteto Medicinos fakulteto Antropologijos katedrai 1920 metais, o Irena Paukštytė (VU) apžvelgė raidą etinio ir teisinio reglamentavimo klausimų, kylančių atliekant biomedicininius tyrimus su žmonėmis Lietuvoje. Prof. dr. Libertas Klimka (VPU) kalbėjo apie spalvingą ir originalią asmenybę – Igną Žiogelį (1826–1891), gebėjusį suderinti gydytojo profesiją su keliautojo ir kultūros istorijos tyrinėtojo aistra.

Dr. Eglė Makariūnienė (n. m.), paskelbusi intriguojančiai suformuluotą temą „Paukščiai ir varlės matematikoje ir fizikoje pagal Dysoną ir Lietuvos fizikus“, aptarė psichologinių bruožų įtaką asmenybių mokslinei kūrybai. Prof. habil. dr. Algirdas Motūzas (LŽU), pristatydamas savo monografiją apie prof. Antaną Stancevičių, nušvietė šio iškilaus mokslininko vaisingą veiklą ir nuopelnus taikomajai agronomijai ir kitiems žemės ūkio mokslams, o dr. Birutė Railienė (LMAVB), išnagrinėjusi Lietuvos mokslo istorikų konferencijų temas, pateikė išvadas, naudingas būsimų konferencijų organizatoriams.

Geologijos mokslams buvo skirti du pranešimai. Habil. dr. Valentinas Baltrūnas (LGGI), apžvelgdamas pastarųjų 70-ties metų geomokslų patirtį, iškėlė nerimastingą klausimą – gal Lietuvoje šie mokslai nyksta? Akademikas prof. habil. dr. Algimantas Grigelis (LMA, LGGI) pateikė platų pranešimą, atskleidžiantį akademiko Vytauto Gudelio gyvenimą, plačiašakę mokslinę veiklą ir jo vietą Lietuvos mokslo raidos panoramoje. Tema eskiziškai aprėpė dalykus, kurie bus plačiau atskleisti ruošiamoje monografijoje.

Prof. Juozas Al. Krikštopaitis, kalbėdamas apie 2012 m. Vilniuje šaukiamą XXV Tarptautinę Baltijos valstybių mokslo istorikų ir filosofų konferenciją, priminė auditorijai apie tokių konferencijų patyrimą, nurodė problemas, kurios iškils šį forumą rengiant ir realizuojant jo programą. Šiuo pranešimu Baltijos valstybių mokslo istorikų ir filosofų asociacijos prezidentas ir Lietuvos padalinio (LMIF bendrijos) pirmininkas pradėjo visuotiną bendrijos posėdį, kurio pagrindinis tikslas – patvirtinti būsimos konferencijos iniciatyvinės grupės sudėtį. Šiai grupei pavesta sudaryti vietinį ir tarptautinį organizacinius komitetus, paruošti konferencijos programos metmenis ir viešinti informacinį konferencijos laišką – kvietimą.

Libertas KLIMKA