„Istorija“. Mokslo darbai. 83 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

Tomas Čelkis tiria XV–XVI a. LDK sienų su totorių ordomis, Moldova, Osmanų imperija istoriją ir mėgina „įvertinti LDK teritorijos sienų klostymąsi Juodosios jūros pakrantėje“. Autorius siekia įrodyti, kad iki 1569 m. nepagrįstai „eliminuojami LDK valdovų ir Ponų tarybos politinių interesų liudijimai, kurie su politiniais kaimynais buvo neišvengiami“.

Domininkas Burba nagrinėja Abiejų Tautų Respublikos karaliaus Stanislovo Augusto kelionę į Sankt Peterburgą ir jo apsilankymą Vilniuje 1797 metais. Autorius daug dėmesio skiria paskutiniojo karaliaus asmenybei, pateikia žinių apie jo dvasinę būseną, jausmus buvusiai LDK sostinei.

Juozas Skirius atskleidžia lietuvių išeivijos atstovų apdovanojimų ordinais ir medaliais 1927–1940 metais chronologiją. Išskiria tris etapus nuo 1927 iki 1931 m. – apdovanojimai teikti išeiviams tik Lietuvoje, 1931–1936 m. – apdovanojimai teikti tik senosios išeivijos atstovams amžiaus arba veiklos jubiliejų proga ir 1937–1940 m. – apdovanojami labiausiai pasižymėję išeivijos atstovai.

Modestas Kuodys analizuoja karo padėties atšaukimą Lietuvoje 1938 m. lapkričio 1 d. ir visuomenės reakciją į jį. Autorius atskleidžiama, „kaip autoritarinė Lietuvos valdžia, panaudodama savo įtaką spaudai, bandė nuslėpti nuo gyventojų tikrąsias šio įvykio aplinkybes, pirmiausia – tiesmuką nacistinės Vokietijos spaudimą“.

Ernestas Vasiliauskas ieško atsakymo į klausimą, kur buvo Joniškio burmistro sodyba XVIII a. Autorius publikuoja 2010–2011 m. rastus iki tol beveik nežinomus ikonografijos šaltinius, suteikiančius galimybę tyrėjui patikslinti informaciją tiek apie Joniškio bažnyčią, tiek apie rotušę.

Leidinyje – trys recenzijos.
Pirmoji kiek netradicinė, – Aurelijus Gieda ir Robertas Šimkus kalbasi su Latvijos istorikais Jāniu Kerusiu, Ineta Lipša, Inese Runce ir Kasparu Zeliu, išleidusiais knygą „Latvijos universiteto Istorijos ir filosofijos fakulteto istorija sovietiniu laikotarpiu: personalijos, struktūros idėjos (1944–1991)“. Latvių istorikų atliktas tyrimas pristatomas pokalbio forma, išryškinami esminiai istorijos mokslo padėties sovietmečio Latvijoje aspektai. Gediminas Kazėnas vertina Tomašo Kamuselos 2008 m. Lenkijoje išleistą knygą „O Schlonzsku i nacionalizme“. Recenzentas mano, kad knyga turėtų būti įdomi ir Lietuvos skaitytojui, nes „galima čia įžiūrėti tam tikras analogijas tarp Lietuvos–Lenkijos ir Lenkijos–Vokietijos santykių“. Sigutė Radzevičienė įvairiais aspektais analizuoja diplomato Remigijaus Motuzo knygą apie Lietuvos diplomatinį atstovavimą Švedijoje. Ji teigia, kad ši knyga – ne tik „svarus istorijos tyrimo rezultatas, bet ir sektinas pavyzdys Lietuvos diplomatijos praktikoje“.

Kronikoje Libertas Klimka pristato Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos konferenciją „Scientia et historia“ – 2011, vykusią 2011 m. kovo 24–25 dienomis Lietuvos kultūros tyrimų instituto salėje ir 2011 m. liepos 30–31 d. Žemaičių dailės muziejuje Plungėje surengtą mokslinę konferenciją profesoriaus Igno Končiaus (1886–1975) 125-osioms gimimo metinėms paminėti. Algis Bitautas dalinasi 2011 m. gegužės 6 d. viešame doktorantūros posėdyje Mindaugo Tamošaičio eksternu apgintos disertacijos „Valstiečiai liaudininkai Lietuvos politiniame gyvenime 1926–1940 m.“ įspūdžiais, o Ingrida Jakubavičienė pristato 2011 m. rugpjūčio 30 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune atidarytą Lietuvos sporto laimėjimų 1918–1940 m. parodą „Ir stok už garbę Lietuvos!“.

Sandra Grigaravičiūtė