„Istorija“. Mokslo darbai. 83 tomas
Ernestas VASILIAUSKAS. Kur buvo Joniškio burmistro sodyba XVIII a. pradžioje?
Spausdinti

Ernestas Vasiliauskas – humanitarinių mokslų daktaras, Šiaulių universiteto Istorijos katedros lektorius; adresas: P. Višinskio g. 38, LT-76352 Šiauliai; el. paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ; mokslinių interesų sritys – Žiemgalos XII–XIII a. kultūrinė raida, Šiaurės Vidurio Lietuva XIV–XVIII a. ir jos ryšiai su Livonija, Šiaulių ekonomijos miestelių raida XVI–XVIII a.

Anotacija. Publikacijoje, pasitelkus istorinių šaltinių, archeologinių tyrinėjimų, ikonografijos duomenis, palyginamąją architektūros medžiagą, bandoma lokalizuoti Joniškio burmistro sodybos vietą XVIII a. pradžioje.

Prasminiai žodžiai: burmistras, miestas, namas, piešinys, sodyba, Švedija.

Abstract. The author of the article, on the basis of historical sources, archeological researches, iconographic data and comparative architecture materials attempts to locate the place of Joniškis burgomaster’s residence at the beginning of the 18th century.

Key words: burgomaster, town, house, drawing, residence, Sweden.

2011 m. liepos 4 d. Joniškio miesto savivaldai sukako 395 metai. Pastaruoju metu miesto istorijos šaltiniai papildyti naujais duomenimis – archeologijos ir ikonografijos (piešiniai, fotografijos). Pasipildant duomenų bazei galima bandyti lokalizuoti kai kuriuos objektus, tikslinti informaciją apie juos. 2006 m. archeologinių tyrimų metu šalia Baltosios sinagogos (Miesto a. 4a) buvo aptikti Joniškio XVII–XVIII a. rotušės pamatai. 2010–2011 m. rasti iki tol beveik nežinomi ikonografijos šaltiniai [15] leido patikslinti informaciją tiek apie bažnyčią (1703 m. piešinys ir 1891 m. fotografija), tiek apie rotušę (piešinys).

Lokalizavus XVII–XVIII a. rotušę išlieka ne mažiau aktualus klausimas – atitinkamo laikotarpio burmistro sodybos vieta. Rašytiniai šaltiniai šiuo klausimu yra neinformatyvūs – žinoma tik tiek, kad dažniausiai jų, kaip ir kitų magistrato pareigūnų, sklypai būdavo geroje (pelningoje) vietoje – prie tuometinės Turgaus aikštės [10] (dabar Miesto a.). Aišku ir tai, kad jos vieta, skirtingai nei rotušės, kito – priklausomai nuo to, kas tuo metu ėjo burmistro pareigas.

05_01
1 il. Joniškio miesto 1703 m. piešinys. Švedijos Karališkoji biblioteka. D 768

Duomenų, kas Šiaurės karo pirmajame etape, tarp 1700–1705 m., buvo Joniškio miesto burmistras, istoriniuose šaltiniuose aptikti nepavyko. Dar skurdesni šaltiniai yra apie jo sodybos vietą. Yra žinoma, kad 1691 m. kovo 17 d. Joniškio burmistrui Steponui Bandoravičiui (Stefan Bandorowicz) suteikta privilegija, pagal kurią jam Turgaus aikštės patogiausioje vietoje (dab. Miesto a.) leista statyti tris krautuves – pelną burmistras galėjo panaudoti savo ir įpėdinių reikmėms, o miesto magistratas ir bendruomenė neturėjo teisės tam trukdyti [3]. Jis yra minimas ir vėlesniuose šaltiniuose – 1708 m. rugpjūtį Kristupas Jankovskis (Jankowski) vedė Kotryną Bandoravičiūtę (Bandorawiczowna), Stepono Bandoravičiaus dukrą [1; 8]. A. Mickevičiaus nustatyta, kad XVIII a. pirmojoje pusėje Joniškyje burmistro pareigas tas pats asmuo eidavo nuo 1 iki 6 metų [9], tad sunku pasakyti, ar ir 1703 m., piešinio sukūrimo metu, šias pareigas ėjo tas pats asmuo.

Tikslesnių užuominų apie Joniškio burmistro sodybos vietą ir vaizdą suteikia Švedijos Karališkoje bibliotekoje saugomas 1703 m. Joniškio miesto piešinys [2, 60; 12; 16; 17] (dydis – 24 × 12,8 cm, atliktas tušu, popierius su vandens ženklais „KWG“, spėjamas autorius – švedų fortifikacijos specialistas, paskirtasis Kuršo gubernatorius, generolas majoras grafas Karolis Magnusas Stiuartas (Stuart) (1 il.). Brėžinyje miestas, kaip ir kiti (Jelgavos, Liepojos, Bauskės) to paties autoriaus piešiniuose, pavaizduotas ne iš panoramos, bet iš dirbtinės „paukščio skrydžio“ perspektyvos, be to, viename piešinyje vaizdas „sujungtas“ iš keleto apžvalgos taškų [6]. Dėl šios priežasties, žiūrint iš pagrindinių orientyrų – bažnyčios ir Turgaus aikštės pozicijų, kai kurių gatvių (ypač dab. Livonijos g. – turėjo būti pavaizduota einanti į kairę) [14] ir konkrečiu atveju burmistro sodybos vietos perspektyvos mieste buvo daugiau ar mažiau iškraipytos.

Piešinyje, į vakarus (t. y. prieš) nuo bažnyčios, šiaurinėje Turgaus aikštės dalyje, sąmoningai išryškintos 2 sodybos – gyvenamieji namai pavaizduoti dvišlaičiais lenktais stogais, su kaminais, durimis, langais, mezoninais (2 il.), nors dauguma kitų miesto pastatų yra be šių detalių (1, 2 il.). Tokie paryškinimai neatsitiktiniai – tai turėjo būti neeilinių miestiečių sodybos. Šią mintį patvirtina ir karo veiksmų eiga. Yra žinoma, kad 1703 m. vasario 1–2 d. (pagal naująjį kalendorių 11–12 d.) švedams (vad. Helsinkio pėstininkų pulko papulkininkis Kristianas Briukneris [Brueckner]) puolant Joniškį LDK kariuomenės vado Martyno Mykolo Oginskio štabas buvo įkurtas burmistro name. K. Briukneris majorui Burhardui Bucholcui (Bucholtz) pavedė užimti miestą bei apsupti M. M. Oginskio štabą burmistro name [4; 5]. Vėliau, 1703–1705 m., štabą mieste (dokumentuose tiksliau nenurodoma kur – labai tikėtina, kad burmistro name) buvo įkūręs paskirtasis Kuršo vicegubernatorius, švedų generolas majoras Adamas Liudvikas Levenhauptas (Lewenhaupt). Būtų galima teigti, kad piešinyje viena iš paryškintų sodybų kaip strateginis objektas būtent ir priklausė burmistrui.

Panašiai išryškinti tam tikri pastatai yra to paties autoriaus 1702–1703 m. atliktuose Liepojos, Jelgavos (čia taip pažymėti vadinamieji Kuršo ir Žiemgalos kunigaikščio Frydricho Kazimiero 1696 m. statyti rūmai mieste – su mezoninu, 6 langais, keturšlaičiu stogu, kaminu, Škilinpamūšio dvaro sodybos pagrindinis pastatas [2, 8, 10, 74; 6] (šioje vietoje tikriausiai turėtų būti Šakarnių dvaras [dar kitaip Mažųjų Šakarnių]) piešiniuose.

05_02
2 il. Joniškio miesto 1703 m. piešinio fragmentas: 1 – spėjama burmistro bei kito turtingo miestiečio sodybos, 2 – rotušė

Apie šioje vietoje (Miesto a. 15–17 – Mažoji g.) buvusią neeilinę turtingo miestiečio sodybą byloja ir 1997, 2001, 2005 m. atlikti archeologiniai tyrinėjimai (ištirtas apie 220 m2 plotas), kurių metu aptiktas XVII a. kiemas išgrįstas akmenimis, XVII a. antrojoje pusėje nuardyta koklinė krosnis [11; 13] (keletas plokštinių koklių buvo dekoruoti herbiniais motyvais – stilizuotu Vyčiu (3 il.).

05_03
3 il. Plokštinis žaliai glazūruotas herbinis koklis su Vyčio motyvu. Miesto a. 15–17 – Mažoji g. (2005 m., R. Nėmeckienės tyrinėjimai). E. Vasiliausko nuotr.

Kyla keletas klausimų. Ar tiksliai taip atrodė Joniškio burmistro (kaip ir kitų turtingų miestiečių) gyvenamojo pastato architektūra, kaip pavaizduota 1703 m. piešinyje? Ar tai nebuvo brėžinio autoriaus interpretacija tam tikrus svarbius statinius visuose piešiniuose vaizduoti vienodai? Šie klausimai natūraliai kyla dėl akivaizdžių panašumų lyginant analizuojamąjį piešinį su minėtu 1702 m. Liepojos piešiniu, kur į šiaurę nuo Šv. Onos bažnyčios yra išryškintas pastatas su mezoninu, 3 langais ir kaminu. Šioje vietoje kaip tik yra išlikęs burmistro Joachimo Šrėderio mūrinis namas, statytas 1699 m., su lenkta stogo forma, mezoninu (4 il.) (architektūros tyrinėtojai nurodė, kad mezoninas pristatytas tik XVIII a. antrojoje pusėje) [7, 30]. Išvardinti panašumai leistų manyti, jog autorius galėjo „perkelti“ Liepojos burmistro namo atvaizdą į Joniškio piešinį (yra žinoma, kad 1700–1702 m. Liepojos burmistro name buvo įsikūręs Švedijos karalius Karolis XII, o ir pats brėžinio autorius M. K. Stiuartas 1701/1702 m. žiemą ir laikotarpį iki 1702 m. gegužės mėn. praleido Liepojoje, 1702–1703 m. – Jelgavoje). Neatmestina ir kita galimybė – gyvenamieji namai ir Kurše, ir kai kuriuose LDK šiaurinės dalies miestuose (taip pat ir Joniškyje) buvo statomi būtent pagal tokį architektūrinį stilių. Palyginti kiek kitaip atrodo XVII a. statytas medinis Kuldygos burmistro E. K. Štafenhafeno gyvenamasis namas (jame taip pat 1702 m. sausio 17–27 d. buvo apsistojęs Karolis XII) (5 il.) arba Liepojoje XVII a. antrojoje pusėje statytas Dovydo Hoierio viešbutis (Kungu i. 24, 1697 m. buvo apsistojęs Petras I) [7, 26], XVII a. pirmojoje pusėje statytas gyvenamasis namas Kungu i. 6 – čia stogas aukštas, jo forma tiesi, nėra mezonino.

05_04
4 il. 1699 m. statytas Liepojos burmistro mūrinis gyvenamasis namas. Kungu i. 26. E. Vasiliausko nuotr.

Dėl akivaizdaus šaltinių trūkumo lieka neatsakytas klausimas, ar ir kitų miestiečių (bent jau Turgaus aikštėje ir gatvėse prie jos prieigų) gyvenamieji pastatai buvo panašios architektūros, ar gerokai paprastesni, kaip yra pavaizduoti 1703 m. piešinyje (1, 2 il.).

05_05
5 il. XVII a. antrojoje pusėje statytas Kuldygos burmistro medinis gyvenamasis namas. Baznīcas i. 17. E. Vasiliausko nuotr.

Apibendrinus neinformatyvius rašytinius šaltinius, vykdytus archeologinius tyrinėjimus bei XVIII a. pradžios ikonografijos šaltinius galima teigti, kad 1703 m. Joniškio miesto K. M. Stiuarto piešinyje į vakarus nuo bažnyčios, šiaurinėje Turgaus aikštės dalyje (dab. Miesto a. 15–17 sklypų vietoje), yra pavaizduota burmistro ir dar vieno turtingesnio miestiečio (galbūt ir miesto pareigūno) sodybos.

Šaltiniai ir literatūra

1. 1689–1744 m. Joniškio Romos katalikų bažnyčios santuokos metrikų knyga. Lietuvos valstybinis istorijos archyvas, f. 1196, ap. 1, apsk. vnt. 1. [žiūrėta 2011-06-16]. Prieiga per internetą: http://www.epaveldas.lt/vbspi/biRecord.do?submit=Per%C5%A1okti+%C4%AF&biExemplarId=23074&psl=64>.

2. Kart Förteckning af athskillige Märckwärdige Händelser som till Hans Kongl. May: Konung Carl den Tölfftes Histories... Första Dehlen för Ähr 1702. Švedijos Karališkoji biblioteka, Rankraščių skyrius, b. Nr. D768. Dienoraštis įrištas odiniuose viršeliuose, dydžiai – 30,9x19,9 cm, sunumeruoti 89 lapai (dalis jų tušti).

3. Lietuvos magdeburginių miestų privilegijos ir aktai: Joniškis. Jurbarkas. Sud. R. Firkovičius, E. Meilus, A. Tyla. Vilnius: Mokslas, 1991, t. 1, nr. 51, p. 192.

4. JAKOVĻEVA, Mārīte. Joniškis ir Kuršo kunigaikštystės pasienis Šiaurės karo pradžioje (1700–1705 m.). Žemygala, 2006, nr. 2(2)–2007, nr. 1(3), p. 32.

5. JAKOVĻEVA, Mārīte. Karadarbība Kurzemes hercogīste un Lietuvas pierobežā Lielā Ziemeļu kara sākumā (1700. februāris–1703. g. maijs). Latvijas vēstures institūra žurnāls, 2007, nr. 2., lpp. 58.

6. LANCMANIS, Imants. Jaunatklājumi par veco pili un Jelgavas panorāma ap 1700. gadu. Senā Jelgava. Rīga: Neputns, 2010, lpp. 74., att. 79.

7. LANCMANIS, Imants. Liepāja no baroka līdz klasicismam. Rīga: Zinātne, 1983, p. 26, 30.

8. MARTINAITYTĖ, Goda. Miestietė Joniškyje XVIII a.: viešasis ir privatus gyvenimas [bakalauro darbas]. Šiauliai, 2011, p. 20.

9. MICKEVIČIUS, Audrius. Joniškio magistratas ir municipalinė karjera XVIII a. I pusėje, Žiemgala, 2011, nr. 2, p. 48.

10. MICKEVIČIUS, Audrius. Joniškio miesto savivaldos pareigūnų turtinė padėtis XVIII a. I pusėje. Žemygala, 2008, nr. 2(6)–2009, nr. 2(8), p. 8–11, 13.

11. NEMICKIENĖ, Rėda; MERKEVIČIUS, Algimantas. Žvalgomieji tyrinėjimai Joniškio mieste. Archeologiniai tyrinėjimai Lietuvoje 2005 metais. Vilnius, 2006, p. 240–242.

12. Troféer vunna af ett Hälsingededetaschement i stora Nordiska kriget. Illustrerad militärrevy. Sud. G. Hedengren, 1907, nr. 11, p. 344.

13. VASILIAUSKAS, Ernestas. Joniškis XVI–XVIII a. Lietuvos archeologija. Vilnius, 2005, t. 27, p. 108, 110, 115.

14. VASILIAUKAS, Ernestas. Surastas naujas XVIII a. pradžios Joniškio istorijos šaltinis. Kultūros barai, 2010, nr. 12, p. 95.

Komentarai

15. Tyrimą finansavo Lietuvos mokslo taryba (sutartis Nr. LIT-4/1).

16. Nuoširdžiai dėkoju Švedijos karo muziejaus darbuotojui Henrikui Johanssonui už suteiktą pagalbą. 2010 m. buvo skelbtas šiame muziejuje saugomas diapozityvas. Žr. [14].

17. Pirmą kartą šis piešinys buvo skelbtas 1907 m. Švedijoje [12].

Gauta 2011 m. birželio 19 d.
Pateikta spaudai 2011 m. rugpjūčio 12 d.

Summary

Where Was Joniškis Burgomaster’s Residence at the Beginning of the 18th Century?

The review of poorly informative written sources of the 17th–18th centuries, conducted archeological researches and iconographic sources from the beginning of the 18th century allows to claim that in Karolis Magnus Stiuartas’ drawing (made in Joniškis in 1703) is depicted the burgomaster’s and some other rather wealthy town-dweller’s (he could have been some town officer) residences. Architectural similarities can be found in the structure of the buildings of neighbouring Kurshes and Eastern Balts kingdoms.