„Istorija“. Mokslo darbai. 83 tomas
Mindaugas Tamošaitis apgynė daktaro disertaciją
Spausdinti

Vytauto Didžiojo universitete, Humanitarinių mokslų fakultete, A. Šapokos auditorijoje, 2011 m. gegužės 6 d. viešame doktorantūros posėdyje Mindaugas Tamošaitis eksternu apgynė humanitarinių mokslų istorijos disertaciją „Valstiečiai liaudininkai Lietuvos politiniame gyvenime 1926–1940 m.“, priskirtiną naujausiųjų laikų istorijos (nuo 1914 m.) mokslo šakai [12]. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjunga (LVLS) vienintelė Pirmosios Lietuvos Respublikos politinė partija, sulaukusi tokio plataus tyrimo. Verta išskirti ir prieš dešimtmetį daktaro disertaciją apie LVLS parlamentinę veiklą apgynusią istorikę Danutę Stakeliūnaitę [1].

Mindaugo Tamošaičio daktaro disertacijos gynime dalyvavo Istorijos mokslo krypties gynimo tarybos pirmininkas prof. dr. Šarūnas Liekis (Vytauto Didžiojo universitetas), nariai – prof. dr. Zenonas Butkus (Vilniaus universitetas), doc. dr. Saulius Kaubrys (Vilniaus universitetas), prof. dr. Vygantas Vareikis (Klaipėdos universitetas) (žr. 1 il.). Gynime nedalyvavo disertacijos gynimo tarybos narys prof. PhD Alfredas Erichas Sennas (Viskonsino universitetas). Posėdyje buvo ir Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus pedagoginio universiteto dėstytojų, studentų ir svečių.

10_01
1 il. Iš kairės į dešinę disertacijos gynimo taryba: prof. dr. Vygantas Vareikis, prof. dr. Šarūnas Liekis (disertacijos gynimo tarybos pirmininkas), prof. dr. Zenonas Butkus ir doc. dr. Saulius Kaubrys. A. Bitauto nuotrauka

Disertantas (žr. 2 il.), pristatydamas savo darbą posėdžio pradžioje, pabrėžė, kad svarbiausias disertacijos tikslas – nustatyti Valstiečių liaudininkų partijos vietą Lietuvos politiniame gyvenime 1926–1940 m. M. Tamošaitis išdėstė ginamoje disertacijoje iškeltus uždavinius, pristatė istoriografijos ir šaltinių apžvalgą, svarbiausius teiginius ir išvadas. Disertantas nustatė, kad dėl autoritarinio valdymo įsigalėjimo LVLS laikotarpis nuo 1926 m. gruodžio 17 d. valstybės perversmo iki 1929 m. buvo kone sunkiausias per visą partijos gyvavimo laikotarpį: buvo masiškai uždarinėjami partijos skyriai, pasyviai dirbo Centro Komitetas. Doktoranto atliktas tyrimas leidžia teigti, kad 4-ojo dešimtmečio pirmoje pusėje kilę nesutarimai tarp LVLS vadovybės ir Telšių apygardos komiteto ir partijos vicepirmininko Vinco Kvieskos ir jo šalininkų (kvieskininkų) reiškia gilią idealoginę krizę partijoje. Siekta išsiaiškinti, kiek Lietuvos jaunimo sąjunga (LJS) leistina laikyti sudėtine LVLS dalimi. Pažymėta, kad opozicijos veiklos laikotarpiu LVLS, nepaisant didelių problemų, sugebėjo išlaikyti savo pagrindines demokratines vertybes. M. Tamošaitis pastebėjo, kad 1926 m. gruodį jėga iš valdžios pašalintiems liaudininkams 1939 m. kovą sąlygiškai pavyko sugrįžti į valdžią – dviejose paskutinėse Lietuvos vyriausybėse jie, kaip ir krikščionys demokratai (LKDP), turėjo po du savo ministrus. Tačiau iš pirmo žvilgsnio koalicinė vyriausybė visiškai priklausė nuo valdžią uzurpavusio Antano Smetonos. Doktorantas savo tyrimui panaudojo ypač gausią archyvinę medžiagą (Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvos ypatingojo archyvo, Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos rakraščių skyriaus, Lietuvos nacionalinės bibliotekos rankraščių skyriaus ir kitų archyvų, rankraštynų fonduose esančius šaltinius).

10_02 2 il. M. Tamošaitis disertacijos gynimo metu. A. Bitauto nuotrauka

Darbo vadovas doc. dr. Pranas Janauskas (Vytauto Didžiojo universitetas), kalbėdamas apie disertantą ir jo disertaciją, pasakė, kad „man buvo didžiulė garbė turėti tokį disertantą, nes jis moka priimti kitų nuomonę“.

Pirmasis oponentas prof. dr. Z. Butkus, vertindamas M. Tamošaičio darbą, teigė, kad „man yra malonu dalyvauti šiame gynime, nes tai vertinga mokslinė studija, kruopščiai parengta, beveik viskas puikiai surinkta, vykusiai parengta“. Z. Butkus pabrėžė, kad disertantas neseniai yra išleidęs solidžią monografiją [5], taip pat yra mokyklinių istorijos vadovėlių autorius [2]. Profesorius atkreipė dėmesį, kad doktorantas atskirai nenagrinėja liaudininkų užsienio politikos klausimo. Pažymėjo, kad disertacija perkrauta faktų iš saugumo departamento (VSD) surinktų duomenų, tačiau pridūrė, kad „ginčytini klausimai – nedideli netolygumai“.

Antrasis oponentas dr. S. Kaubrys pažymėjo didžiulį disertanto įdirbį, padėjusį pasiekti užsibrėžtą tikslą. Pateikė keletą pastabų dėl kategoriškų prielaidų ir nurodė, kad „reiktų eiti švelnesne linkme, neteigti taip stipriai“. Oponentas įžvelgė situacijos vertinimo supaprastinimą, iškėlė klausimą, ar reikia Respublikos prezidentą Kazį Grinių ir ministrą pirmininką Mykolą Sleževičių laikyti valstiečiais liaudininkais? Dr. S. Kaubrys akcentavo, jog aptariant vietos savivaldą disertantui reikėjo remtis ne laiko požiūriu jau pasenusia dr. Jono Sireikos studija [3], o dr. Gintaro Žilinsko apginta disertacija [14]. Baigdamas dr. S. Kaubrys doktorantui pasiūlė rengti spaudai Zigmo Toliušio raštus, pabrėžė, kad „darbas gynimui priimtinas ir siūlytinas išleisti atskira publikacija papildžius užsienio politika“.

Trečiasis oponentas prof. dr. V. Vareikis apžvelgė teikiamos ginti disertacijos techninius aspektus ir nurodė, kad „privalomą dviejų publikacijų reikalavimą disertantas viršija – paskelbti septyni straipsniai“ [7; 8; 9; 13; 10; 4; 11]. Oponentas sukritikavo doktoranto literatūros sąrašą – derėjo išskirti atskirai straipsnius ir knygas, geriau aiškinti sąvokas. Taip pat konstatavo, kad „neapibrėžtas autoriaus darbo tikslas, daug naujų duomenų ir įžvalgų, tačiau tai neišplėtota iki galo“, atkreipė dėmesį į disertacijos aprašomąjį pobūdį.

Komisijos pirmininkas prof. dr. Šarūnas Liekis pabrėžė, kad M. Tamošaičio disertacija pasižymi „originalumu, naujovių atspindėjimu, o diskusijos gali padėti toliau plėtoti temą, nes disertantas neskyrė dėmesio ideologiniai evoliucijai, trūksta medžiagos apie užsienio politiką“.

Pirmininkas prof. dr. Šarūnas Liekis perskaitė viešame doktorantūros gynime nedalyvavusio prof. PhD Alfredo Ericho Senno laišką, išverstą į lietuvių kalbą. Pasak A. E. Senno, pono M. Tamošaičio disertacija vertintina palankiai. Pastebėta, kad reiktų tobulinti teksto komponavimo dalykus (p. 78–79), nes „pavyzdžiui, (p. 30–31) net keturi sakiniai neefektyvūs“. Taip pat doktorantas neaptaria koalicinio LVLS ministrų kabineto III Seimo laikotarpiu. Baigdamas laišką, prof. A. E. Sennas teigia, kad disertaciją reiktų vertinti teigiamai.

Atsakydamas į oponentų pastabas M. Tamošaitis pateikė susistemintas įžvalgas. Jis jau yra išanalizavęs koalicinį kabinetą studijoje, skirtoje III Seimui [6], tad nesinorėta kartotis. Disertantas nesutiko su dr. S. Kaubrio pastebėjimu, kad nereikia nurodyti prezidentą K. Grinių buvus liaudininku, ir pagrindė tuo, jog tuo metu Respublikos prezidentą rinko Seimas. Dėl VSD medžiagos pateikimo M. Tamošaitis teigė diskutavęs su dr. Gediminu Rudžiu ir šis jam pataręs rašyti, nes nėra išlikęs partijos archyvas, o perspektyvoje gal kas nors tai ims tyrinėti. „Kada yra visuma, seka logika. Dėl duomenų abejoti nereiktų, nes partijos archyvo nėra, o metinės suvažiavimų ataskaitos gali būti išplėtotos VSD sukaupta medžiaga, kuri papildyta komentarais“, – sakė disertacijos autorius. Disertantas pabrėžė, kad užsienio politiką yra išanalizavęs ir kartu su savimi atsivežęs, tačiau rengia monografiją, tad 30 proc. medžiagos papildys būtent liaudininkų užsienio politika. Atsakant į prof. A. Liekio pastabą dėl ideologijos, buvo nurodyta, kad partija buvo opozicijoje. Dėl techninių parametrų trūkumų disertantas sutiko ir atkreipė dėmesį, jog disertacija ginama eksternu. Atsakydamas į prof. V. Vareikio pastabą, ginamo darbo autorius paaiškino, kad „dėl uždavinio nesutinka, nes buvo siekiama apžvelgti ir nušviesti, kas skaitė, matė, jog buvo analizuojama“. Prof. V. Vareikis pritarė M. Tamošaičio nuomonei ir teigė, kad pastarojo pedagoginė iškalba jį įtikino.

Pasitarusi disertacijos gynimo taryba vienbalsiai nusprendė M. Tamošaičiui už disertaciją „Valstiečiai liaudininkai Lietuvos politiniame gyvenime 1926–1940 m.“ suteikti humanitarinių mokslų daktaro laispnį. Gavęs progą tarti baigiamąjį žodį disertantas nuoširdžiai padėkojo mokslinio darbo vadovui, oponentams už kolegišką pagalbą ir pastabas, Vilniaus pedagoginio universiteto kolegoms už visokeriopą paramą ir nuoširdų palaikymą.

Sveikiname M. Tamošaitį apgynus daktaro disertaciją, laukiame disertacijos pagrindu parengtos monografijos ir linkime neišsenkančios kūrybinės versmės įgyvendinant kitus ne mažiau reikšmingus mokslinius tyrimus.

Šaltiniai ir literatūra

1. STAKELIŪNAITĖ, Danutė. Valstiečiai liaudininkai Lietuvos Respublikos vidaus politikoje 1918 m. pabaigoje –1926 m.: parlamentinė veikla. Daktaro disertacija. Humanitariniai mokslai, istorija (05 H). Kaunas, 2000. Lietuvos nacionalinė biblioteka rankraščių skyrius (LNB RS), f. 132–1469.

2. Istorijos vadovėliai: pristatome naują istorijos vadovėlių seriją „Raktas“ VII–X klasėms: [pokalbis su šio projekto vadovu M. Tamošaičiu]. Naujienlaiškis. Vilnius: Baltos lankos, 2009, nr. 3, p. 2–3.

3. SIREIKA, Jonas. Lietuvos savivaldybės ir savivaldybininkai 1918–1931 m. Šiauliai: Šiaulių universiteto l-kla, 1998. 144 p.

4. TAMOŠAITIS, Mindaugas. Demokratijos „išdavimo“ pamoka Lietuvos valstiečių liaudininkų partijai. Parlamento studijos, 2008, t. 8, p. 73–86.

5. TAMOŠAITIS, Mindaugas. Didysis apakimas: lietuvių rašytojų kairėjimas 4-ajame XX a. dešimtmetyje. Vilnius: Gimtasis žodis, 2010. 223 p.

6. TAMOŠAITIS, Mindaugas. III Seimas (1926–1927). Lietuvos Respublikos Seimų I (1922–1923), II (1923–1926), III (1926–1927), IV (1936–1940) narių biografinis žodynas. Sudarė A. Ragauskas, M. Tamošaitis. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto l-kla, 2007, p. 17–55. (Didysis Lietuvos parlamentarų biografinis žodynas, t. 3).

7. TAMOŠAITIS, Mindaugas. Justas Paleckis ir jaunieji valstiečiai liaudininkai Lietuvai atgaunant Vilniaus kraštą (1939 m. ruduo). Vilniaus istorijos metraštis, 2007, t. 1, p. 137–161.

8. TAMOŠAITIS, Mindaugas. Kartų konfliktas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungoje XX a. 4-ame dešimtmetyje. Istorija, 2007, t. 65, p. 48–64.

9. TAMOŠAITIS, Mindaugas. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vadovybės nesutarimai su Vincu Kvieska ir jo šalininkais XX a. 4-ojo dešimtmečio pirmoje pusėje. Darbai ir dienos, 2007, t. 48, p. 43–74.

10. TAMOŠAITIS, Mindaugas. Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungos vadovybės ir Telšių apygardos komiteto nesutarimai 1931–1935 m. Istorija, 2007, t. 67, p. 24–35.

11. TAMOŠAITIS, Mindaugas. Naujas požiūris į Kazio Griniaus ir Mykolo Sleževičiaus veiksmus 1926 m. gruodžio 17 d. įvykiuose. Istorija, 2009, t. 73, p. 17–24.

12. TAMOŠAITIS, Mindaugas. Valstiečiai liaudininkai Lietuvos politiniame gyvenime 1926–1940 m. Daktaro disertacija. Humanitariniai mokslai, istorija (05 H). Kaunas: Vytauto Didžiojo universiteto l-kla, 2011. 272 p.

13. TAMOŠAITIS, Mindaugas; SVARAUSKAS, Artūras. Lietuvos politinių partijų jaunosios kartos radikalėjimas XX a. 4-ame dešimtmetyje. Istorija, 2007, t. 68, p. 43–57.

14. ŽILINSKAS, Gintaras. Vietos savivaldybės ir jų institucijos Lietuvos Respublikoje 1918–1940 m. Daktaro disertacija. Socialiniai mokslai, politikos mokslai (02 S). Vilnius: Vilniaus universiteto l-kla, 1996. 145 p. (Disertacija apginta 1996 05 24).

Algis BITAUTAS