„Istorija“. Mokslo darbai. 83 tomas
„Ir stok už garbę Lietuvos“ – paroda apie prieškario Lietuvos sporto laimėjimus
Spausdinti

2011 m. rugpjūčio 30 d. Europos vyrų krepšinio čempionato išvakarėse Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje buvo atidaryta Lietuvos prieškario sporto laimėjimų paroda skambiu pavadinimu „Ir stok už garbę Lietuvos!“. Būtent šis šūkis yra išgraviruotas ant Kelių valdybos tarnautojų dovanos Lietuvos vyrų krepšinio rinktinei, 1937 metais tapusiai antrojo Europos krepšinio čempionato nugalėtoja.

12_01
1 il. Sporto aistruolių salėje: (iš kairės): Kauno miesto meras Rimantas Mikaitis, parodos globėjas Prezidentas Valdas Adamkus, Seimo Pirmininkė Irena Degutienė ir parodos kuratorė Vilma Akmenytė-Ruzgienė. Kaunas, 2011 m. rugpjūčio 30 d. Foto: Rimantė Ropytė

Paroda neatsitiktinai atidaryta būtent Istorinėje Prezidentūroje. 1926 m. liepos 3 d. prezidentas Kazys Grinius pirmąkart oficialiai apsilankė Kaune vykusiose futbolo varžybose „Kooperacijos“ taurei laimėti. Nuo jo inauguracijos buvo praėjęs vos mėnuo. Nors pagal profesiją gydytojas, Kazys Grinius pirmasis įsteigė prezidento prizus dviračių, šaudymo medžiokliniais šautuvais, bėgimo varžybose. Tačiau daugiausiai prizų įvairių sporto rungčių nugalėtojams įsteigė prezidentas Antanas Smetona, didelis sporto aistruolis. Prezidentas apdovanodavo įvairių šakų sportininkus: buvo teikiami Prezidento prizai automobilių ralio „Aplink Lietuvą“ dalyviams, žirgų sporto, teniso turnyro nugalėtojams, šaudymo, estafetinio bėgimo rungčių laimėtojams, futbolo, tarptautinės jachtų regatos bei 1939 m. Europos vyrų krepšinio čempionato nugalėtojams.

12_02
2 il. Lietuvos Respublikos Prezidentas A. Smetona įteikia nugalėtojams prizus Ryšių bataliono šventėje. Kaunas, 1929 m. rugsėjo 19 d. LCVA

Aptariamoji paroda skiriama Pirmosios Lietuvos Respublikos 1918–1940 m. sporto istorijos atkarpai apžvelgti. Jos pagrindinis herojus – sporto prizas, kuris su parodos kūrėjų pagalba pasakoja unikalias istorijas apie sportininkus, jų sėkmes ir nesėkmes, apie varžybų eigą, sirgalių kultūrą, netgi tarpvalstybinius konfliktus. Visa tai leidžia geriau suprasti sporto, visuomenės, kultūros ir valstybės ryšius to meto Lietuvoje. Perėjus per keturias ekspozicines sales susidaro pakankamai aiškus vaizdas, kaip daugiau nei dešimtmetį gan vangiai besivystanti sporto kultūra Lietuvoje XX a. 4 dešimtmetyje įgavo pagreitį ir sportas tapo valstybės reikalu. Suprasta, kad sportas ne tik ugdo patriotiškumą, bet lemia ir diplomatinių santykių palaikymo procesus, o taikos metu niekas taip nesuvienija tautos, kaip tarpvalstybinės sporto varžybos.

Ekspozicija parengta remiantis Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fonduose išsaugota unikalia ir vertinga Lietuvos sportininkų tarptautinėse varžybose iškovotų prizų kolekcija. Eksponuojami Nacionaliniame M. K. Čiurlionio dailės muziejuje saugomi futbolo, krepšinio, lengvosios atletikos, teniso, ledo ritulio, dailiojo čiuožimo, šaudymo, vandens ir automobilių sporto prizai bei dovanos, teiktos Latvijos, Estijos, Lenkijos, Čekoslovakijos, Jugoslavijos, Švedijos, Suomijos, Šveicarijos, Rumunijos, Prancūzijos, Kanados, Liuksemburgo, Egipto, Lietuvos ir JAV lietuvių sporto organizacijų ir entuziastų. Parodoje yra ne tik lengvai atpažįstamų sportinių apdovanojimų, bet ir tokių, kuriuos sunku sutapatinti su sportu: pavyzdžiui, mediniai bokalai ar medinės ir keramikinės tautinių herojų skulptūrėlės. Daugumą jų 1942 m. kovo 7 d. muziejui perdavė vokiečių okupacijos metais uždaromų Kūno kultūros rūmų, kuriuose Nepriklausomybės metais buvo saugomi svarbiausi sporto apdovanojimai ir atminimo dovanos, įgaliotinis. Deja, neįmanoma parodyti visų Pirmosios Lietuvos Respublikos prizų, tačiau stengiamasi pristatyti nuoseklų ano meto sportinio gyvenimo vaizdą.

Parodos kūrėjoms – dr. Vilmai Akmenytei-Ruzgienei, Justinai Minelgaitei bei Ritai Škiudienei – puikiai pavyko per žmogaus, sporto ir valstybės santykio prizmę parodyti, kaip 1918–1940 m. sportas virto patriotinio ugdymo(si) skatinimo įrankiu. Ekspozijoje pristatomi anuomet puoselėti sporto idealai ir realybė. Čia gana netikėtai atskleidžiami sporto ir politikos santykiai, kurie lėmė mūsų sportininkų varžybų maršrutus. Lietuvoje sportas kaip visuomenę vienijantis aspektas buvo įsisąmonintas gana vėlai, tik 4-ojo dešimtmečio viduryje. Sporto reikšmingumą ypač padidino svarbiausi Lietuvos krepšinio rinktinės laimėjimai 1937 m. ir 1939 m. iškovoti Europos čempionų titulai. Ekspozicija itin aktuali krepšinio aistruoliams, kadangi Lietuvos sporto „karaliui“ ir anuomet, ir šiandien skiriamas didžiausias dėmesys. Šiandieniai sporto aistruoliai randa istorinį paaiškinimą, kodėl moderniam sportui yra būdingas gyvas žaidėjų ir žiūrovų santykis, o varžybos neretai prilyginamos teatrui. Ekspozicijai gyvumo suteikia daugybė prieškario sporto renginių vaizdų, kuriuos parodos rengėjai surinko iš Lietuvos centrinio valstybės archyvo fotodokumentų skyriaus, Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus, Latvijos sporto muziejaus, Estijos sporto muziejaus fotodokumentų fondų.

12_03
3 il. Fechtavimo pamoka Karo mokyklos kieme, vadovaujant Jungmeisteriui. Kaunas, (data nenurodyta)

Lietuvai, vienintelei iš Baltijos šalių, pavyko išsaugoti prieškario sporto istorinį palikimą. Didelės pagarbos verti Nacionalinio M. K. Čiurlionio dailės muziejaus fondų darbuotojai, dėl kurių idealizmo ir meilės Lietuvos kultūriniam paveldui pavyko fonduose sukauptus lobynus išsaugoti nuo sunaikinimo ir išgrobstymo per sovietų ir vokiečių okupacijas. Estijos ir Latvijos sporto muziejų delegacijos su dideliu pasigėrėjimu ir baltu pavydu žiūrėjo į brangias dovanas ir laimėtus trofėjus, įteiktus lietuviams iš Estijos ir Latvijos prezidentų rankų bei sporto klubų. Daugiausiai tarpvalstybinių rungtynių Lietuvos rinktinės žaidė būtent su kaimyninių Latvijos ir Estijos valstybių sportininkais. Kolekcijos puošmena – 1937 m. iš II Europos vyrų krepšinio čempionato Rygoje parsivežtas Latvijos Prezidento Karlio Ulmanio įsteigtas prizas – sidabrinė lėkštė – ir 1939 m. Kaune vykusiame III krepšinio čempionate iškovota Prezidento Antano Smetonos įsteigta ir grafiko Jono Juozo Burbos nukaldinta sidabrinė dėžutė. Moterų krepšininkių pasiekimus Europos krepšinio čempionatuose primena 1938 m. iš Romos parsivežta vicečempionių marmurinė-bronzinė Romos vilkės skulptūra.

Ekspozicija įdomi ne tik sporto aistruoliams lietuviams, bet ir užsienio šalių svečiams. Dažnas iš jų nustemba pamatęs iš savo šalies Lietuvos sportininkų parsivežtą prizą arba tarpvalstybinių sporto varžybų nuotraukoje užfiksuotą savo šalies komandą. Paroda atskleidžia, jog prieškario Lietuvoje sporto populiarumas ir kūno kultūra daugiausiai buvo kuriami dėka Kaune įsikūrusių užsienio valstybių pasiuntinybių darbuotojų, kurie tapo Lietuvos sportininkų mokytojais. Dar 1919–1920 m., tik kuriantis pirmosioms oficialioms Lietuvos sporto organizacijoms, Žaliakalnyje jau vykdavo susitikimai tarp miesto ir pasiuntinybių komandų. Buvo žaidžiamas beisbolas ir tenisas. Kiekvienas pasiuntinys rinkdavosi sporto šaką pagal rangą. Tautiniam sportui daug nusipelnė gydomosios kūno kultūros specialistas, visuomenės veikėjas Karolis Dineika ir garsusis lakūnas Steponas Darius, iš JAV į Lietuvą atvežęs daug sporto šakų, tarp jų ir beisbolą bei futbolą.

12_04
4 il. Apie Lietuvos ir Latvijos turnyrą su šypsena

Parodoje pagerbti ir žymiausi sporto mecenatai, be kurių palaikymo ir globos sporto komandos ir atskiri sportininkai nebūtų pasiekę aukštų laimėjimų. Operos solistas Kipras Petrauskas laisvalaikiu buvo aistringas sporto mylėtojas. Jis dalyvavo steigiant Lietuvos fizinio lavinimosi sąjungą, automobilių sporto klubą, aeroklubą. Sportui neabejingi buvo ir „lito tėvas“ Vladas Jurgutis bei turtinga Vileišių giminė. Amerikos lietuviai materialiai padėdavo krepšinio komandoms: pavyzdžiui, operos solistė Vincė Jonuškaitė-Zaunienė rėmė moterų krepšinio komandą.

Šios parodos organizatorės vienu iš pagrindinių tikslų nurodė edukaciją. Jos dar prieš parodos atidarymą į edukacinį projektą įtraukė daugybę sportu besidominčių moksleivių iš visos Lietuvos. Buvo paskelbtas konkursas sporto prizų parodos „Ir stok už garbę Lietuvos“ emblemai sukurti. Muziejus sulaukė daugybės piešinių iš įvairių mokyklų. Konkurso dalyviai, kurdami emblemas, ne tik domėjosi istorija, bet ir gilinosi į sporto ir valstybės santykį, įvertino patriotiškumo reikšmę siekiant pergalių bei reprezentuojant savo šalį. Vaikai savo emblemose dažnai Lietuvos sportą susiejo su šalies stiprybe, vienybe (vaizduojamas tvirtas ąžuolas, ant kurio skleidžiasi lietuvių tauta, stiprus vieningas kumštis, daugybė rankų, laikančių kamuolį su šūkiu „Mus vienija pergalė!“ ir pan.).

Ekspozicija Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune veikia nuo 2011 m. rugpjūčio 31 d. iki 2012 m. gruodžio 31 d. Ji suteikia daug teigiamų emocijų ir nepalieka abejingų Lietuvos sporto ir kūno kultūros pasiekimams.

Ingrida JAKUBAVIČIENĖ