„Istorija“. Mokslo darbai. 84 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

Kas nauja?

Romualdas Adomavičius nagrinėja prekybinio jūrų laivyno kūrimąsi I Lietuvos Respublikos ūkio struktūros kontekste. Jis įvardijo veiksnius, trukdžiusius ir skatinusius kapitalo investicijas į jūrų laivininkystę. Ypatingas dėmesys skirtas Vokietijos ir Anglijos „opcijai“.

Saulius Kaubrys atskleidžia Lietuvos vokiečių santykines įvaizdžių dimensijas ir pastarųjų intensyvumą lėmusius veiksnius. Autorius, ištyręs operatyvinę sekimo informaciją, išskyrė „vokiečių, kaip vidaus priešų, du tipus – individualųjį ir artimą grupiniam tipui“.

Regina Laukaitytė analizuoja Vatikano Rytų Bažnyčių kongregacijos ir Komisijos Pro Russia pastangas organizuoti katalikų apaštalavimą tarp Lietuvos rusų stačiatikių ir sentikių pasitelkus rytų apeigas. Tyrimo centre – vyskupo P. Būčio ir jo vadovaujamos popiežiškosios Dvasinės pagalbos Lietuvos rusams misijos veikla.

Lija Janauskienė aiškinasi Sovietų Sąjungos aprangos kontrolės mechanizmo ypatumus, gretindama sovietinių Lietuvos, Latvijos ir Estijos modelių namų mados žurnalų „Banga“, „Rigas Modes“ ir „Siluett“ bei Maskvos modelių namų žurnalo „Журнал мод“ turinį 1970–1990 metais.

Mindaugas Tamošaitis analizuoja pagrindinių lietuvių politinių partijų ir ideologinių srovių (iki 1940 m.) istoriografiją ir daro išvadą, kad lietuvių politinėms partijoms ir ideologinės srovėms (iki 1940 m.) išskirtinis dėmesys per pastaruosius dvidešimt metų pradėtas rodyti dėl politinių priežasčių.

Vida Kniūraitė svarsto, „kiek yra pagrįstas visuomenės sąmonėje įsigalėjęs trečiojo ir ketvirtojo dešimtmečių tarybinių, partinių, karinių, visuomenės ir kultūros veikėjų skirstymas į aukas ir budelius,“ ir Nikolajaus Bucharino pavyzdžiu pagrindžia teiginį, „kad ne visi dešimtmečiais aukomis laikomi žmonės buvo aukos“.

Ineta Lipša aptaria Latvijos gyventojų požiūrį į civilinę santuoką XX a. 3-iajame dešimtmetyje. Autorė atskleidžia vykusias gyventojų diskusijas dėl 1921 m. Latvijos Steigiamojo Seimo priimtų santuokos ir civilinės būklės aktų registravimo įstatymų, suteikusių civilinės būklės aktų registravimo teisę valstybei.

Leidinyje – dvi recenzijos.

Arūnas Astrauskas vertina Giedriaus Subačiaus knygą „Lietuvių kalbos ekspertai Rusijos imperijos tarnyboje“. Jis teigia, „kad visa G. Subačiaus monografija alsuoja po šalta mokslininko kauke neslepiama aistra tyrimo objektui“ ir „iliustruoja, kokiais būdais nuobodžius tekstus galima paversti patrauklesnius skaitytojui“. Aldona Gaigalaitė pristato Reginos Laukaitytės knygą „Lietuvos bažnyčios vokiečių okupacijos metais (1941–1944)“. Recenzentė teigia, kad knygoje puikiai atskleista „situacija, kai vokiečiai 1941 m. vasarą okupavę Lietuvą ėmė „taisyti“ bolševikinės TSRS okupacijos metu [...] vykdytą religijų ir bažnyčių engimo politiką savais metodais“ ir „Lietuvos krikščioniškųjų bažnyčių vadovybės tikslai bei siekiai“.

Domininkas Burba kronikoje pristato septintąją tarptautinę konferenciją „Kunigaikščių Oginskių kultūrinė, politinė veikla: praeities atspindžiai, ateities perspektyvos“.

Leidinio rubrikoje „In memoriam“ pagerbiami ir prisimenami du Istorijos fakulteto darbuotojai: Viktoras Marengolcas ir docentas Edvardas Kriščiūnas.

Sandra Grigaravičiūtė