„Istorija“. Mokslo darbai. 87 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

Raimonda Ragauskienė aptaria LDK diduomenės vedybų strategiją (iki XVI a. pab.), ypatingą dėmesį skirdama įtakingiausių to meto didikų Radvilų mišrioms santuokoms. Autorė daro išvadą, kad santuokų skaičiumi išsiskyrė LDK didikai Radvilos, o tarp svetimšalių žmonų dominavo lenkės iš įtakingiausių ir ne tokių įtakingų Lenkijos giminių.

Mindaugas Nefas analizuoja Lietuvos šaulių sąjungos (toliau LŠS) narių vaidmenį Klaipėdos krašto gynybos sistemoje ir atskleidžia šaulių vaidmenį įgyvendinant Klaipėdos krašto gynimo direktyvą ŠADIR. Nauja tai, kad autorius pateikia argumentų, paneigiančių istoriografijoje įsitvirtinusį Klaipėdos krašto šaulių, kaip „nepatikimųjų“, įvaizdį.

Juozas Skirius tiria JAV lietuvių katalikų, tautininkų, sandariečių ir socialistų suartėjimo procesą po Lietuvos okupacijos 1940 m. birželio 15 d., atskleidžia aplinkybes, kurios padėjo ardyti psichologinius ir ideologinius barjerus.

Vitalija Stravinskienė nagrinėja sovietinės valdžios vykdytus Lietuvos gyventojų lenkų trėmimus stalinizmo metais. Išvadose nurodoma, kad „1941–1952 m. iš Lietuvos buvo ištremta apie 4,5 tūkst. lenkų“, o „didžiausi trėmimai lenkus palietė 1949 ir 1951 m., kai buvo ištremta apie 60 proc. lenkų“.

Vladas Sirutavičius aptaria tautinio komunizmo sampratą bei šio reiškinio raišką Vidurio Europoje bei Sovietų Sąjungoje, analizuoja naujausią lietuvišką tautinio komunizmo istoriografiją. Autorius daro išvadą, kad „teoriniu požiūriu tautinis komunizmas buvo grindžiamas idėja, jog galima suderinti universalią komunistinę ideologiją su nacionaliniu partikuliarizmu“.

Mindaugas Tamošaitis publikuoja Lietuvos III Seimo, dirbusio 1926–1927 m., prezidiumo 1936 m. rugpjūčio 27 d. posėdžio protokolą. Autorius įsitikinęs, kad „skelbiamas dokumentas padės susidaryti išsamų vaizdą apie to meto autoritarinės Lietuvos valdžios santykius su III Seimo prezidiumu, valdžios požiūrį į parlamentarizmą tarpseiminiu laikotarpiu“.

Leidinyje yra viena recenzija.

Ingrida Jakubavičienė vertina Arvydo Anušausko knygą „Teroras 1940–1958 m.“ Ji teigia, kad „tarsi chirurgas su skalpeliu autorius profesionaliai atidengia ilgus metus sovietų slėptus bei neigtus teroro Lietuvoje, kovos su lietuviškąja rezistencija metodus bei atskleidžia genocido padarinius“. Šios atodangos labai svarbios mokantis iš „dramatiškiausių ir svarbiausių XX a. istorijos pamokų“.

Kronikoje Ingrida Jakubavičienė pristato 2012 m. liepos 4 d. Kaune Istorinėje LR Prezidentūroje atidarytą parodą „Valstybės moterys: artimui ir Tėvynei“.

Sandra Grigaravičiūtė