„Istorija“. Mokslo darbai. 65 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

65-ame „Istorijos“ numeryje daugiausia vietos skirta XX amžiaus Lietuvos istorijos klausimams. Tačiau ir ankstyvosios istorijos klausimai nėra užmiršti. Naujumu ir filosofine etine potekste išsiskiria Romualdo Grigo studija „Neužverstas lietuvių istorijos puslapis“. Nagrinėdamas senosios baltų religijos klausimus, R. Grigas netikėtu „kampu“ pažvelgė į baltiškojo paveldo dalį – piliakalnius. Ilonos Vaškevičiūtės straipsnis ir ekranizacija „Baltai slavų apsuptyje“ paliečiai mažai nagrinėjamus ir sudėtingai vertinamus Rytų baltų istorijos puslapius. Ypač svarbiai paliesta slavų kilties ir ekspansijos problema. Yra istorikų, kurie niekaip negali įsisąmoninti tai, kad visuotinai priimta: slavai Europos istorijos horizonte atsirado V a. paskutiniajame ketvirtyje. Nepriimdami ar tiesiog nežinodami šios slavų archeologų priimtos nuostatos, slavus jie „randa“ V a. pr. Kr. ar kitose epochose. Nesunku suprasti, kokios etninės istorijos klaidos pasipila… XX a. istorijai skirtas Audronės Janužytės darbas „Lietuvių istorikų politikų valstybingumo samprata (1907 – 1918 m.), Romualdo Juzefovičiaus – „Lietuvos mokslo organizacijų istorinė raiška (1920 – 1940 m.), Benedikto Šetkaus – „Lenkų mokyklų steigimas Lietuvoje 1926 m.“. Mindaugo Tamošaičio „Kartų konfliktas Lietuvos valstiečių liaudininkų sąjungoje XX a. 4-me dešimtmetyje“ nagrinėja amžinas kartų problemas. Tik šį sykį tie konfliktai valstybiniai. Recenzijų trys. A. Gaigalaitė apžvelgė Vytauto Merkio darbą „Tautiniai santykiai Vilniaus vyskupijoje 1798 – 1918 m.“, Algimantas Jakimavičius – Birutės Railienės knygą „Andrius Sniadeckis“, skirtą chemijos mokslo istorijai, o Jonas Sireika – Juozo Skiriaus studiją „Europos šalių ir JAV ekonominė bei vidaus politinė padėtis 1918–1939 metais.“.

Eugenijus Jovaiša