„Istorija“. Mokslo darbai. 89 tomas
Laimos Tubelytės-Kriukelienės kūryba
Spausdinti

Dailininkų, tapančių istorine tematika, nėra daug. Viena iš jų – Laima Tubelytė-Kriukelienė, kurios darbai ne kartą pristatyti Lietuvos meno visuomenei ir tiems, kurie nėra abejingi mūsų istorinei praeičiai. Istorinei tematikai skirtuose darbuose skleidžiasi ir dailininkės kūrybinio kelio prasmė. Bet leiskime apie tai šnekėti pačiai dailininkei.

01_1 L. Tubelytė-Kriukelienė

„Pastarąjį dešimtmetį didžiausią kūrybinio laiko dalį skiriu didelio formato drobių Lietuvos istorijos tema tapybai. Lietuvos istorijos tapybai jaučiu neblėstantį poreikį ir matau čia didžiulę prasmę. Kas gali būti šventesnio ir tauresnio už meilę savo gimtajam kraštui? Tapyti Lietuvos žemę, seniai praėjusius istorinius įvykius, veikėjus ir jų pergalingus mūšius, įprasminti baltiškus ir tautinius simbolius bei ženklus – nepaprastas džiaugsmas ir kartu didelė atsakomybė. Džiaugiuosi, kad meilę Lietuvai ir Gyvenimui galiu išreikšti spalvų potėpiais drobėje ir dalintis tuo jausmu su meno mylėtojais. Iš didelės pagarbos ir meilės savajam kraštui gimė paveikslai „LDK I-jo Statuto priėmimas“, „Kunigaikščių žaidimas – Lietuvos laikas“, „Lietuvos dienoraštis“, „Senąjį sodžių prisiminus“, „Kunigaikščiai“, „Žalgirio mūšis“, „Karaliaus Mindaugo krikštas“, „Karalienė Morta“, „Barbora Radvilaitė“, „Birutė“, „Kunigaikštienė Sofija Vytautaitė“ ir kiti. Esu nutapiusi per 40 paveikslų LDK istorijos tema. Geras jausmas užlieja širdį, kai pastebiu, kad nutapytas paveikslas istorine tema nepalieka abejingu jauno ar vyresnio žmogaus, besidominčio savo krašto praeitimi. Ypač džiaugiuosi, kada kūriniai istorine tema sudomina šiandieninį jaunimą. Įtaigus istorine tema sukurtas paveikslas jauno žmogaus samprotavimuose palieka ryškų pėdsaką. Tokiame kūrinyje jis ieško savo tapatybės, didžiuojasi tautos istoriniais herojais, jaučiasi tikru šios šalies gyventoju... Prasminga savo darbais tiesti savo vaikams ir anūkams šviesius takus į Lietuvos tapatybės išsaugojimą. Manau, kad ateityje dienos šviesą išvys dar ne vienas paveikslas, įkvėptas garbingos mūsų tautos istorijos. Kūryba man – tai gyvenimo pilnatvė, džiaugsmas, taip pat minčių, idėjų ir ieškojimų įprasminimas ir džiaugiuosi, kad kūrybiniame kelyje mane visada palaiko šeima – vyras Kęstutis, vyresnioji dukra architektė ir dailininkė Birutė bei jaunesnioji dukra Karolina – Vilniaus universiteto absolventė, būsima filosofė ir menininkė.“

Laima Tubelytė-Kriukelienė dailės mokytojos specialybę įgijo Šiaulių universitete. Pirmieji pedagoginio darbo metai prasidėjo Dusetų K. Būgos vidurinėje mokykloje, vėliau – Zarasų meno mokykloje, o nuo 1996 metų yra Utenos kolegijos dailės dalykų dėstytoja. Visą laisvą nuo paskaitų laiką skiria kūrybiniams ieškojimams: molbertinei ir sieninei tapybai, grafikai, erdvinėms kompozicijoms, parodų organizavimui, plenerams, tęstinėms dailės studijoms. 2005 metais tarptautinėje ekslibrisų parodoje „Angelas ir paukštis“ tapo laureate. Beveik per trisdešimt kūrybinio darbo metų dalyvauta dešimtyse grupinių dailės parodų Utenoje, Zarasuose, Vilniuje, įvairiuose Lietuvos muziejuose, galerijose ir surengta daugybė autorinių kūrybos darbų parodų. Iš jų įsimintinos yra tapybos parodos kartu su studentais Parlamento galerijoje (2003), Pedagogų profesinės raidos centre Vilniuje (1999), kartu su kitais Lietuvos dailininkais dalyvauta parodose-konkursuose „Lietuvos laikas“, „Lietuvos tūkstantmetis“ ir „Lietuvos sakmė“ Radvilų rūmuose ( 2007, 2009, 2011), parodoje Žalgirio mūšio 600 metų Jubiliejui galerijoje „Arka“ (2010). Iš autorinių parodų dailininkė išskiria tapybos parodomis „Žalgirio mūšiui – 600 metų“ Parlamento galerijoje (2010), Lietuvos kultūros darbuotojų tobulinimosi centre (1998), Utenos kraštotyros muziejuje (2005) ir dar daug kur.

Talentingus dailininkės darbus prasminga pristatyti ir profesionaliajai mūsų istorijos visuomenei. Šie darbai mūsų tyrinėjamus laikus ir įvykius daro apčiuopiamus ir artimus, o kūrėjo įžvalgos suteikia jiems iki tol nepatirtą jausminę aurą. Tikėdamiesi palankaus istorikų visuomenės požiūrio, „Istorijos“ žurnale atskiru įdėklu publikuosime dailininkės darbus su jos pačios komentarais, ir tegul tai nuspalvina mūsų veiklą naujomis spalvomis.

Eugenijus Jovaiša

01_2
Laima Tubelytė-Kriukelienė, Žalgirio mūšis. Aliejus, drobė, 170 × 300, 2009–2010 m.

Drobę sukūriau kaip pagarbos ženklą Senosios Lietuvos praeičiai. Paveikslo idėją savyje nešiojau ilgai – net kelis dešimtmečius. Artėjantis 600 metų Jubiliejus paskatino įgyvendinti idėją. Vizijose mačiau drobę, kurioje pavaizduotas kupinas lietuviško pasididžiavimo Žalgirio mūšis. Kūriau eskizus, skaičiau mokslinę literatūrą, nagrinėjau šia tema sukurtus kitų dailininkų paveikslus. 2009–2010 metais vizijos tapo tikrove. Norėdama suteikti kūriniui jėgos ir stiprybės, pavaizdavau tą kovos momentą, kai LDK kariuomenė su didžiule jėga ir veržlumu šuoliuoja į žūtbūtinę pergalę, o kryžiuočių ordino pralaimėjimą išduoda riterių neryžtingumas, pasimetimas ir panika. Kovos nuotaikai sustiprinti pasitelkiau spalvinį ir kompozicinį dangaus pavaizdavimo sprendimą: plaukiantys tamsoki, sunkūs debesys, skraidantys juodi paukščiai simbolizuoja skausmą, kančią ir žūtį. Saulės spinduliai, apšviečiantys Lietuvos raitelius, tarsi pranašauja pergalę. Pergalę Žalgirio mūšyje iškovojo jungtinės pajėgos – Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės ir Lenkijos karalystės kariai. Drobėje Vytautas Didysis pavaizduotas ant balto žirgo kaip visos kariuomenės vadas mūšio lauke.