„Istorija“. Mokslo darbai. 90 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

Dovilė Trosokovaitė straipsnyje analizuoja Lenkijos karaimų bendruomenės lyderių pastangas XX amžiaus pirmoje pusėje formuoti modernią kolektyvinę karaimų tapatybę. Išskirtinį dėmesį autorė skiria motyvams, būdams ir priemonėms, kurie lėmė tapatybės formavimo kryptį.

Lina Petrošienė straipsnyje aptaria Lietuvos miestuose XX a. pradžioje švęstų Užgavėnių papročius ir jų santykį su kaime švęstomis Užgavėnėmis.

Artūras Svarauskas straipsnyje analizuoja įtakingiausių lietuvių politinių opozicinių srovių A. Smetonos valdymui – krikščionių demokratų ir valstiečių liaudininkų – politinės veiklos kryptis valstybės krizės laikotarpiu 1938–1940 m.

Artūras Gumuliauskas straipsnyje analizuoja viešojo maitinimo įstaigų raidą Šiauliuose. Ypatingas dėmesys skiriamas viešojo maitinimo įstaigų tinklo plėtros, aptarnavimo kultūros, patiekalų asortimento visuotinio deficito laikotarpiu problemoms.

Juozas Skirius straipsnyje aptaria problemas, susijusias su 1927 m. A. Voldemaro ir J. Pilsudskio santykiais Ženevoje, S. Lozoraičio „naujojo kurso“ politika 1934–1938 metais, Lietuvos ir Lenkijos valstybių žlugimo1939–1940 metais priežastimis.

Arūnas Gudinavičius straipsnyje analizuoja mokslo ir darbų žurnalo Istorija interneto svetainės lankomumą 2012 metais, aptaria dažniausiai atverstus tekstus, lankytojų skaičių, geografiją, tam tikrus jų skaitymo ypatumus.

Jovita Jankauskienė analizuoja būdingiausias Pirmosios Lietuvos Respublikos literatų maišto raiškos formas. Autorė išskirtinį dėmesį skiria opozicijos valdžios politikos ir visuomenės atžvilgiui, konfliktams literatų bendruomenės viduje bei maištui kaip kovos prieš nuobodulį ir rutiną priemonei.

Leidinyje yra dvi recenzijos.

Arūnas Gumuliauskas recenzijoje įvertino 2010 m. išleistą Wojciecho Rojeko vadovėlį Historia nowoczesnych stosunków międzynarodowych. Vadovėlis yra aktulus ne tik Lenkijos studentams, kaip būsimiems diplomatų, tarptautinių santykių specialistams, tačiau jis kartu prisideda ir prie Lenkijos diplomatinio požiūrio į pasaulį ateityje ir, aišku, į savo kaimynus formavimo.

Valdas Selenis recenzijoje įvertino 2013 m. išleistą Alfredo Toczeko monografiją Lwowskie środowisko historyczne i jego wkład w kulturę książki i prasy (1860–1918). Alfredo Toczeko knyga teikia daug duomenų apie XIX a. antrosios pusės – XX a. pradžios Lvovo istorikų bendrijos mokslinę ir visuomeninę veiklą, leidžia susipažinti su gan išsamiu jos socialiniu kolektyviniu portretu, kartu tai vertinga knygos ir spaudos kultūros istorijos studija.

Leidinyje yra viena kronika.

Kronikoje aptariama 2013 m. balandžio 26 d. Lietuvos edukologijos universitete Istorijos fakultete įvykusi nacionalinė mokslinė konferencija Prancūzų kultūra, politika ir ekonomika Lietuvoje, kurią organizavo Lietuvos edukologijos universiteto Visuotinės istorijos bei Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros. Konferencijoje buvo aptariama Lietuvos ir Prancūzijos tarpusavio ryšių istorija, tradicijų aspektai bei dabarties sąveikų ypatumai.

Deimantė Švėgždaitė