„Istorija“. Mokslo darbai. 90 tomas
Mokslinė konferencija Prancūzų kultūra, politika ir ekonomika Lietuvoje
Spausdinti
Lietuvos ir Prancūzijos tarpusavio ryšių studijos pastaraisiais metais susilaukia vis didesnio prancūzų ir lietuvių istorikų, literatūrologų dėmesio, tai svarbu ir bendresnio pobūdžio kultūrologijos studijoms plėtoti.

Šių ryšių istorijos, tradicijų aspektams, dabarties sąveikų ypatumams aptarti buvo skirta 2013 m. balandžio 26 d. vykusi nacionalinė mokslinė konferencija, kurią organizavo Lietuvos edukologijos universiteto Visuotinės istorijos bei Lietuvių ir lyginamosios literatūros katedros.

Renginio atidarymo metu apie tarptautinių kultūrinių ryšių paveldą ir šių dienų aktualijas kalbėjo Lietuvos edukologijos universiteto rektorius, akademikas Algirdas Gaižutis, Prancūzijos ambasados Lietuvoje patarėjas, Prancūzų instituto direktorius Frédéricas Bellido, LEU Istorijos fakulteto dekanas, akademikas Eugenijus Jovaiša ir to paties universiteto Lituanistikos fakulteto dekanės pareigas einanti Žydronė Kolevinskienė.

Pranešimus konferencijoje skaitė Vilniaus, Vytauto Didžiojo, Šiaulių, Lietuvos edukologijos universitetų, Lietuvos istorijos instituto dėstytojai ir mokslininkai, doktorantai.

10-1
1 il. Konferencijos svečias Frédéricas Bellido (nuotr. Ritos Repečkienės)

Pirmoje renginio dalyje pranešimą apie prancūzų kalbos plitimo Lietuvoje raidą skaitė Vilhelma Vitkauskienė. Kristina Fiodorovaitė nagrinėjo Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės politinės kultūros vaizdinius XVII a. antros pusės prancūzų memuaristikoje, dienoraščiuose ir kt. tekstuose, akcentavo Lietuvos teisių gynimo, politinių lyderių indėlio aspektus. Ramunė Šmigelskytė-Stukienė pranešime apie Prancūzijos revoliucijos atgarsius 1793 m. Gardino seimo retorikoje pažymėjo jakobinizmo vertinimo, kontrevoliucijos raiškos tarptautiškumo ypatumus. Alfonsas Motuzas muzikologiniu požiūriu aptarė galimas kai kurių katalikiškojo liaudies pamaldumo elementų prancūziškos kilmės prielaidas.

Antrą konferencijos dalį pradėjo Nijolė Kašelionienė apžvalginiu pranešimu apie Prancūzijos literatūrinio įvaizdžio kaitą lietuvių literatūroje, išskyrė atskirus šios kaitos etapus. Vita Valiukienė pristatė prancūzų kalbos ir kultūros skleidėjus Lietuvoje XVIII a. pabaigoje – XX a. viduryje. Vytautas Bikulčius analizavo lietuvio, esančio Prancūzijoje, įvaizdžio kaitą lietuvių literatūroje, rėmėsi Inos Pukelytės ir Valdo Papievio romanų siužetais ir personažais. Dainiaus Vaitiekūno pranešimas apie Paryžiaus įvaizdį šių dienų lietuvių literatūroje apėmė ne tik literatūrologijos, bet ir kultūros sociologijos, antropologijos aspektus. Vadinamojo prancūzmečio Lietuvoje istorijos ir istoriografijos problematiką pristatė Virgilijus Pugačiauskas. Istorijos klausimams aptarti taip pat buvo skirti Mindaugo Norkevičiaus ir Vilmos Bukaitės pranešimai apie Oskaro Milašiaus diplomatinę veiklą Prancūzijoje, Mildos Ivanauskaitės pranešimas apie Lietuvių prancūzų draugijos veiklą tarpukario metais.

Diskusijų metu buvo akcentuota tarpdisciplininių tyrimų svarba istoriniams, kultūriniams ryšiams įvertinti, pažymėta tai, kad Prancūzijos įvaizdis Lietuvoje dar laukia naujų tyrėjų darbų, svarbu kaupti ir tirti archyvinę ir kitą medžiagą atskirų istorijos etapų kultūrinių, politinių santykių analizei ir sintezei plėtoti.

Konferencijoje skaitytų pranešimų pagrindu parengtus straipsnius numatyta skelbti LEU Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros rengiamame tęstiniame leidinyje Historia Universalis in Lithuania.

Romualdas Juzefovičius