„Istorija“. Mokslo darbai. 91 tomas
Arvydas MALONAITIS. XIV–XVI a. kirviai: pagrindinių parametrų apžvalga
Spausdinti

Arvydas Malonaitis – humanitarinių mokslų daktaras, docentas, Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Baltų proistorės katedros vedėjas; adresas: T. Ševčenkos 31, Vilnius, LT-03111; el paštas: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai ; mokslinių interesų kryptys – geležies amžiaus įrankių ir ginklų raida, jų tipologija, senųjų genčių papročiai.

Anotacija. Straipsnyje pateikiama dalis tyrimo apie XIV–XVI a. Lietuvoje naudotus kirvius. Aptariami pagrindiniai jų parametrai – aukštis (dydis), svoris, ašmenų plotis, penčių viršutinės dalies ilgis, plotis, koto kiaurymės dydis. Kadangi kirviai nevienodi ir priklauso dviem skirtingiems tipams, jų parametrų tendencijos lyginamos tarpusavyje bei daromi palyginimai su siauraašmeniais I tūkst. ir plačiaašmeniais vėlyvojo geležies amžiaus kirviais. Straipsnyje pateikiama aptariamų kirvių pagrindinių parametrų suvestinė.

Prasminiai žodžiai: XIV–XVI a kirviai, X–XIII a. kirviai, siauraašmeniai kirviai, aukštis, svoris, ašmenų plotis, pentis, penties viršutinės dalies ilgis, penties plotis, koto kiaurymė.

Abstract. The article is dedicated to a part of research about the axes used in Lithuania in the 14th–16th century. It discusses their major parameters – height (size), weight, axe-blade width, length of an upper part of axe-head, its width, and shaft-hole size. Whereas axes are not identical and belong to two different types, their parameter tendencies are compared between themselves and comparisons are made between the 1st millennium axes with a narrow blade and the axes with a wide blade from the Late Iron Age. The article presents a summary report on the main parameters of the axes under discussion.

Key words: axes of the 14th–16th century, axes of the 10th–13th century, axes with a narrow blade, height, weight, axe-blade width, axe-head, length of an upper part of axe-head, axe-head width, shaft-hole.

Įvadas

Vieną svarbiausių archeologinių radinių dalių, padedančių pažinti XIV–XVI a. amžiaus gyventojų ūkį, amatus, buitį, karybą, sudaro darbo įrankiai ir ginklai, randami laidojimo paminkluose, piliakalniuose, miestų, mūrinių pilių kultūriniuose ir kt. Tarp jų neabejotinai svarbią vietą užima kirviai, naudoti ir kaip įrankiai, ir kaip ginklai. Aptariamame laikotarpyje įvyko svarbūs jų vidinės struktūros pokyčiai, kuriuos galėtume vertinti kaip senosios tradicijos pabaigą ir naujo raidos etapo pradžią. Todėl pravartu atidžiau apžvelgti pagrindinius šio proceso bruožus.

Nepaisant to, kad kirviai sudaro vieną gausesnių XIV–XVI a. radinių grupių ir įvairaus pobūdžio archeologinėje literatūroje minimi dažnai, išsamesnių darbų apie juos trūksta. Išimtis yra 2011 m. išleistas E. Svetiko darbas, kurio nemenka dalis kaip tik skirta šio laikotarpio kirviams aptarti [9, 48–84, 97–133, 143–164, 188–197]. Iš viso autorius aptarė 242 kirvius, rastus 56 vėlyvųjų viduramžių kapinynuose, iš jų 208 kirvius iš 52 kapinynų suskirstė į du tipus. Abiejų tipų kirviai ir juos atitinkančios replikos pagal formos ir dydžių skirtumus suskirstyti dar į keturis pogrupius. Atlikta kiekvieno tipo chronologinė analizė ir nustatyta, kad I tipo 1–3 pogrupių kirviai ir 1 pogrupio kirvių replikos buvo naudojami XIV a. pab. – XV a. pirmoje pusėje, o 4 pogrupio – nuo XV a. II ketvirčio iki XV a. antros pusės; II tipo 1–3 pogrupių kirviai ir 1 bei 4 pogrupio kirvių replikos ir visi pavieniai (neklasifikuoti) kirviai naudoti visą XV a., 3-iojo pogrupio kirvių replikos – XV a. antrojoje pusėje; II tipo 4 pogrupio – nuo XV a. antrosios pusės iki XVI a. pradžios [9, 48–84]. Apibrėžti ginklų kompleksai, tarp jų ir tokie, kuriuose yra kirvių (kalavijas + kirvio replika; kalavijo galvutė + kirvis; kardas + ietigalis + kirvio replika; kardas + kirvis; ietigalis + kirvis) ir atlikta jų vietos kapuose analizė [9, 97–133]. Atskirai atlikta vien kirvių padėties kapuose analizė – išskirtos 3 pagrindinės jų dėjimo sritys: galvūgalyje, juosmens srityje, kojūgalyje, atskirai aptartas jų dėjimas ant šono ir kniūbsčiai palaidotiems mirusiems bei vaikams [9, 143–164]. Visa tai lydi gausios iliustracijos ir platūs paaiškinimai išnašose [9, 188–197]. Panašiai autorius klasifikuoja ir Bazorų kapinyno kirvius [10, 33, 35–36].

Dalis XIV–XVI a. kirvių nagrinėta gamybos aspektu, tiesa, daugiau bendrame geležinių dirbinių gamybos technologijos kontekste atskiruose kapinynuose [4, 63–71; 7, 65–76], regionuose [5, 71–85; 6, 51–63] bei miestuose [8, 185–204]. Nustatyta, kad geležies dirbinių gamybos technologija buvo artima ankstesnio laikotarpio technologijai – dirbiniai kalti iš geležies, plieno, „paketinės“ žaliavos, buvo taikomas paviršiaus įanglinimas, dviejų ir trijų juostų suvirinimas ir plieno ašmenų privirinimas. Nors gamybos būdo ir metalo parinkimą lėmė konkrečios sąlygos ir poreikiai, vis dėlto tam tikrų savitumų pastebėta tiek atskirų paminklų, tiek regionų požiūriu.

Paminėtinas ir latvių tyrinėtojo R. Brūzio darbas, skirtas XIV–XVII a. kirvių tipologinei analizei [1, 41–49]. Visus kirvius autorius skirsto į keturis pagrindinius tipus (A, B, C, D) ir jų variantus (A 1–3, B 1–2, C 1–4, D 1–3). Be to, visi A–C tipų kirviai dar vadinami „barzdiniais“, o D tipo „nebarzdiniais“ kirviais. Visų tipų (išskyrus C 2 ir D 3 variantus) kirviai aptinkami XIV a., XV a. priskirtini C 1–3, D 1–2 ir iš dalies A 2 tipo kirviai, XVI a. priskirtini tik C2, o XVII a. – tik D 3 tipo kirviai [1, 42, 1. att.]. Žvelgiant į aptariamų kirvių pavidalą matyti, kad daugelio jų jis artimas ir mūsų teritorijoje naudotų kirvių pavidalui, todėl autoriaus pateikta tipologija gali būti naudinga tobulinant viso regiono vėlyvųjų kirvių tipologiją.

Straipsnyje pateikiama dalis tyrimo, skirto XIV–XV a. kirviams aptarti, t. y. apžvelgiami pagrindiniai jų parametrai – dydis (aukštis), svoris, ašmenų plotis. Kirvių tyrime taikyta ta pati metodika, kokia buvo taikoma siauraašmenių ir plačiaašmenių vėlyvojo geležies kirvių atveju [2, 16–18; 3, 5–7], todėl gautus rezultatus galima palyginti. Pagrindinių parametrų analizei, kurios rezultatai pateikiami šiame straipsnyje, muziejuose atsitiktinai buvo atrinkti 275 kirviai. Įrankio metalinės dalies dydžio, ašmenų pločio intervalu parinktas 1 cm, o svorio – 100 g. Siekiant išryškinti XIV–XVI a. kirvių parametrų tendencijas, gautieji rezultatai lyginti su panašiais siauraašmenių ir plačiaašmenių vėlyvojo geležies amžiaus kirvių parametrais.

Šaltiniai

Renkant duomenis teko įsitikinti, kad muziejuose esantys kirviai įvairūs – vieni sveiki, išlikę ganėtinai gerai, kiti daugiau ar mažiau paveikti korozijos, kai kurie jų itin žymiai, jog likę tik labai sunykę fragmentai. Dalis kirvių apgadinti – numušta dalis arba visa pentis, atitrūkusios jos virinimo siūlės arba ji deformuota, kartais pasitaiko numušta dalis liemens. Bene dažniausiai nuo korozijos būna nukentėję ašmenys, ypač jų kampai. Pažymėtina, kad dalis kirvių tuo metu iš viso buvo neprieinami – vieni jų buvo ekspozicijose, kiti konservavimo laboratorijose.

Iš viso buvo peržiūrėta apie 300 egz., o pagrindinių parametrų apžvalgai atrinkti 275 sveiki ar nežymiai apgadinti kirviai, šiuo metu esantys 16 Lietuvos muziejų (žr. lentelę). Netoli pusės jų panaudota iš Lietuvos nacionalinio muziejaus (LNM) – 122 egz. Iš Vytauto Didžiojo karo muziejaus (VDKM) panaudota 60 egz., iš Utenos kraštotyros muziejaus (UKM) 20 egz., iš Žemaičių „Alkos“ muziejaus 17 egz., iš Alytaus ir Panevėžio kraštotyros muziejų (AKM ir PKM) po 14 egz., iš Šiaulių „Aušros“ muziejaus 9 egz., iš Biržų krašto muziejaus Sėla (BKMS) 5 egz., iš Kėdainių krašto muziejaus (KėdKM), Pasvalio krašto muziejaus (PaKM), Rokiškio krašto muziejaus (RKM), Upynos liaudies amatų muziejaus (UAM), Ukmergės kraštotyros muziejaus (UkKM), Kelmės krašto muziejaus (KKM), Šilalės muziejaus (ŠM), Trakų istorijos muziejaus panaudota nuo 1 iki 3 egz.

Didžioji dalis kirvių (224 egz.) yra metrikuoti, t. y. žinoma bent jau radimo vietovė (žr. lentelę). Tačiau bemaž pusė jų rasti atsitiktinai tyrinėjimo metu arba radimo aplinkybės nelabai aiškios. Tyrime panaudoti metrikuoti kirviai yra iš 91 Lietuvos vietovės. Daugiausia kirvių tyrimui panaudota iš Rumšiškių kapinyno (29 egz.). Iš Obelių panaudota 12 egz., Karmėlavos 11 egz., Jakštaičių 10 egz., Alytaus 9 egz., Geniakalnio 7 egz., iš Skrebinų 6 egz., iš Kuršų, Sarių ir Šilelio po 5 egz., Bazorų, Radikių ir Taikūnų po 4 egz., iš Bečių, Diktarų, Kauno, Liepiniškių, Masteikių, Pribitkos, Raguvos, Ruseinių, Šlapgirės ir Šulaičių po 3 egz., iš kitų 68 vietovių nuo 1 iki 2 egz.

Kitos dalies kirvių (51 egz.) nei radimo vieta, nei aplinkybės nežinomos (žr. lentelę). Daugiausia jų panaudota iš LNM (19 egz.). Iš PKM panaudota 14 egz., iš ŽAM 7 egz., BKMS 4 egz., VDKM 3 egz., iš RKM, 2 egz., iš KėdKM ir UKM po 1 egz.

Pasinaudojant E. Svetiko tipologija [9, 51–68], visi aptariami kirviai suskirstyti į du tipus: 1 tipas – kirviai apvaliomis pentimis (144 egz.), 2 tipas – kirviai kampuotomis pentimis (131 egz.) (žr. 1 il.).

01-1
1 il. Aptariamųjų kirvių tipai: a – 1 tipas, b – 2 tipas

Pagrindinių parametrų apžvalga

Dydis (aukštis)

Kirvio metalinės dalies aukščiu čia suprantamas atstumas nuo penties viršaus iki ašmenų krašto. Iš analizei atrinktų 275 kirvių aukštį pavyko nustatyti 274 egz. (žr. lentelę). Jų aukščio amplitudė svyruoja nuo 10,3 iki 23,2 cm. Pats mažiausias yra Rumšiškių kapinyne atsitiktinai rastas kirvis (LNM AR 390:862; 10,3 cm). Jam artimiausi trys bemaž centimetru aukštesni kirviai (Obeliai, k. 8?, LNM AR 621:434; 11,4 cm; Vašilėnai, LNM AR 676:2; 11,5 cm; Krūminiai, k. 24, LNM AR 493:3; 11,6 cm). Didžiausias kirvis yra atsitiktinai rastas Luknėse (LNM AR 177:1, 23,2 cm). Jam labai artimas rastas taip pat atsitiktinai Šilalėje (ŠM neinv., 23,0 cm).

Kaip matyti 2 il., didžiausia kirvių aukščių dalis susitelkusi 4 cm intervale tarp 14,1 ir 18,0 cm (198 egz., 72,3 %). Į kairę nuo šio intervalo susitelkęs daugiau kaip penktadalis kirvių, kurių aukštis pasiskirstęs nevienodai: iki 13,0 cm jų nedaug – 22 egz., o intervale nuo 13,1 iki 14,0 cm stebime tam tikrą šuolį (28 egz.). Į dešinę nuo pagrindinio intervalo randame 25 egz. Tai sudaro kiek daugiau kaip dešimtadalį visų tyrime naudotų kirvių. Daugiausia jų aukščio intervale tarp 18,1–19,0 cm (15 egz.), o toliau iš esmės jau tik pavieniai egz.

Tarpusavyje lyginant pirmojo ir antrojo tipų kirvių aukštį pastebimas tam tikras skirtumas. Pavyzdžiui, nors pirmojo tipo kirvių (143 egz.) aukščio intervalas svyruoja nuo 10,3 (Rumšiškės, LNM AR 390:862) iki 20,3 cm (Radikiai, k. 2, VDKM 529:1), tačiau iš esmės jis pasibaigia ties 19,0 cm riba: aukštesnių tėra tik keturi egz. Intervalo viršūnė ryški, yra 14,1–16,0 cm ribose (69 egz., 48,3 %). O antrojo tipo kirvių (131 egz.) aukščio intervalas svyruoja nuo 11,5 (Vašilėnai, LNM AR 676:2) iki 23,2 cm (Luknės LNM AR 177:1), t. y. atkartoja bemaž visą tirtų XIV–XVI a. kirvių aukščio intervalą. Daugiausia kirvių sutelkta 14,1–18,0 cm aukščio ribose (95 egz., 72,5 %). Tačiau svarbiausia, kad visas antrojo tipo kirvių aukščių intervalas yra pasislinkęs aukštesnių pusėn. Pavyzdžiui, iki 14,0 cm aukščio pirmojo tipo kirvių yra tris kartus daugiau nei antrojo (atitinkamai 36 ir 12 egz.), o aukštesnių nei 18,0 cm antrojo tipo kirvių yra beveik penkis kartus daugiau nei pirmojo (atitinkamai 4 ir 22 egz.). Taigi beveik visi aukščiausi XIV–XVI a. kirviai priklauso antrajam tipui.

01-2
2 il. Kirvių aukščio pasiskirstymas (274 kirvių duomenys)

01-3
3 il. Kirvių aukščio pasiskirstymas skirtingais laikotarpiais

Lyginant skirtingų laikotarpių kirvių dydį matyti, kad XIV–XVI a. kirvių aukščio intervalas yra ganėtinai kompaktiškas ir iš esmės atkartoja X–XIII a. kirvių aukščių intervalą, išskyrus nedidelę aukštesnių kirvių dalį (žr. 3 il.). Lyginant su siauraašmeniais pentiniais ir įmoviniais kirviais, tiek X–XIII a., tiek XIV–XVI a. kirvių aukščio amplitudė pasislinkusi kairėn, t. y. mažųjų pusėn. Iš tiesų, jei šiuos pamėgintume sąlygiškai suskirstyti į mažus (iki 15,0 cm), vidutinius (nuo 15,1 iki 20,0 cm) ir didelius (daugiau kaip 20,0 cm), kaip tai darėme siauraašmenių pentinių ir kirvių atveju, tai pamatytume, kad vyrauja vidutiniai (169 egz., 61,7 %; X–XIII a. kirvių atveju 145 egz., 63,3 %) ir maži (100 egz., 36,5 %; X–XIII a. kirvių atveju 80 egz., 35 %), o didelių pasitaiko tik pavieniai egz. Turint omenyje, kad į vieną ir kitą tyrimą pateko tik dalis kirvių, todėl aukštesnių pasitaikyti gali, tiesa, nedaug. O tarp ankstesnio laikotarpio siauraašmenių pentinių ir įmovinių kirvių vyrauja aukštesni: siauraašmenių pentinių gausumo viršūnė kompaktiška ir yra intervale tarp 17,1–19,0 cm, įmovinių – tarp 16,1–20,0 cm, o aukštesni nei 20,0 cm tarp siauraašmenių pentinių sudaro net 29,4%, tarp įmovinių 20,4%. Be to, tarp pastarųjų yra pora kirvių, aukštesnių nei 26,0 cm. Nereikėtų pamiršti, kad įmovinių kirvių atveju dar reikėtų pridėti kelis koto tvirtinimo alkūnės centimetrus, todėl reali konstrukcija būtų dar aukštesnė.

Svoris

Su kirvio metalinės dalies dydžiu glaudžiai siejasi svoris. Iš tyrime panaudotų kirvių jį pavyko nustatyti 273 egz. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, kirvių svoris įvairus ir svyruoja nuo 210 iki 1240 g. Tarp lengviausių pažymėtini rastieji Rumšiškėse (LNM AR 390:862; 210 g), Bečiuose (VDKM 905:1; 230 g), Kejėnuose (VDKM 2002:368; 300 g), Obeliuose (LNM AR 621:434, 1215, 1539; po 300 g). Tarp sunkiausių pažymėtinas jau minėtas Luknėse atsitiktinai rastas kirvis (LNM AR 177:1; 1240 g). Jam artimi rasti Karmėlavoje (VDKM 2345:23; 1200 g), Pupiniuose (LNM AR 178:54; 1160 g), Radikiuose (VDKM 529:1; 1140 g), Rumšiškėse (LNM AR 390:149, 898, 965; atitinkamai 1130, 1180, 1150 g), Šilalėje (ŠM neinv.; 1120 g).

Kaip matyti 4 il., tyrime panaudotų kirvių svorių pasiskirstymo diagrama atrodo normaliai, be kokių nors didesnių šuolių. Tačiau daugiausia pasitaiko 610–700 g sveriančių kirvių (59 egz.; 21,6 %). Tiek lengvesnių, tiek sunkesnių yra bemaž vienodai: atitinkamai 104 egz., 38,1 % ir 108 egz., 40,3 %. Jei palygintume pirmojo (144 egz.) ir antrojo (129 egz.) tipų kirvių svorio pasiskirstymą, pamatytume tam tikrą skirtumą. Pavyzdžiui, nepaisant to, kad pirmojo tipo kirvių svoris pasiskirstęs per visą intervalą, daugiausia yra sveriančių 410–800 g (108 egz., 75 %), o tarp jų – 610–700 g sveriančių (42 egz.; 29,1 %). Lengvesnių tėra 15 egz. (10,4 %), o sunkesnių 21 egz. (14,6 %). Ši tendencija turi įtakos visų tyrime apžvelgiamų kivių svorio pasiskirstymo viršūnės vietai diagramoje. O antrojo tipo kirvių svorio pasiskirstyme kiek ryškiau dominuoja 510–900 g intervalas, kurio viduje tarpusavio skirtumas tik 1–4 egz. Pavyzdžiui, 510–600 g sveria 21 egz., 610–700 g – 17 egz., 710–800 g – 18 egz., 810–900 g – 19 egz. Gali būti, kad tokią tendenciją nulėmė tai, jog į tyrimą buvo įtraukta tik dalis muziejuose turimų kirvių, todėl diagramos viršūnė neišryškėjo. Kita vertus, šio tipo kirviai žymi naują raidos etapą, todėl gali būti, kad iki šiol taikytas 100 g intervalas nėra tinkamas šių kirvių svoriui nagrinėti.

Analizė rodo, kad antrojo tipo kirviai nors ir nežymiai, bet yra sunkesni už pirmojo tipo kirvius. Pavyzdžiui, sunkesnių nei 1000 g tarp pirmojo tipo pasitaikė 6 egz., o tarp antrojo – 17 egz. Be to, patys lengviausi antrojo tipo kirviai prasideda nuo 310–400 g intervalo (8 egz.). Ši aplinkybė turi įtakos visų tyrime panaudotų kirvių svorio poslinkiui sunkesnių pusėn.

01-4
4 il. Kirvių svorio pasiskirstymas (273 kirvių duomenys)

01-5
5 il. Kirvių svorio pasiskirstymas skirtingais laikotarpiais

Lyginant skirtingų laikotarpių kirvių svorio pasiskirstymą matyti, kad jis yra ganėtinai artimas (žr. 5 il.). Pavyzdžiui, absoliuti X–XIII a. kirvių svorio dalis pasiskirsčiusi intervale tarp 200 ir 800 g. (211 egz., 94,6 %). Jo viduje pasiskirstymas taip pat netolygus. Daugiausia tokių, kurie sveria 400–600 g (93 egz., 41,7 %). Tiek lengvesnių, tiek sunkesnių yra bemaž vienodai: atitinkamai 57 egz. (25,5 %) ir 61 egz. (27,4 %). Pažvelgę į siauraašmenių pentinių ir įmovinių kirvių svorio pasiskirstymą pastebėsime panašią tendenciją, tik pastarųjų intervalas šiek tiek siauresnis, apimantis 500 g, tarp 300 ir 800 g. Siauraašmenių pentinių kirvių apima 88,1 %, o įmovinių kirvių 90 %. Intervalų viršūnės taip pat išsidėsčiusios panašiai: siauraašmenių pentinių ties 500–600 g, o įmovinių ties 400–500 g. Taigi plačiaašmenių X–XIII a. kirvių svorio pasiskirstymo intervalas yra labai artimas siauraašmenių pentinių ir įmovinių kirvių svorio intervalo pasiskirstymui, tik šiek tiek išsiplėtęs lengvesniųjų pusėn ir tuo labiau panašus į įmovinių kirvių svorio intervalą.

Kaip matyti 5 il., aptariamieji XIV–XVI a. kirviai yra patys sunkiausi. Nors pirmoji kreivės pusė atkartoja kitų laikotarpių kirvių svorio tendencijas, jos viršūnės padėtis ir kairė pusė rodo aiškią sunkėjimo kryptį link šiuolaikinių kirvių.

Ašmenų plotis

Iš tyrime panaudotų 275 kirvių ašmenų plotį pavyko nustatyti 249 egz. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, jų plotis įvairus ir svyruoja nuo 5,8 iki 15,2 cm. Tarp kirvių siauriausiais ašmenimis paminėtini du kirviai, kurių radimo vieta ir aplinkybės nežinomos (BKMS 447/376; 5,8 cm; PKM 152/1163; 6,0 cm). Plačiausius ašmenis turi Karmėlavos kapinyno kape nr. 113 rastas kirvis (VDKM 2233:96; 15,2 cm). Jam artimi Šilelio kape nr. 78 bei Siesikuose ir Slėduose atsitiktinai rastų kirvių ašmenys (atitinkamai VDKM 1914:9; 15,0 cm; VDKM 967:3; 14,7 cm; LNM AR 412:1; 14,2 cm). Tačiau apskritai vyrauja 8,1–11 cm pločio ašmenys (147 egz., 59 %) (žr. 6 il.). Siauresnių už pagrindinį intervalą mūsų atveju rasti 33 egz. (13,2 %). Skirtingai nei ankstesnių laikotarpių kirvių atveju, kai siauresni ašmenys būdingesni mažesniems kirviams, šiuo atveju priklausomybė nėra tokia aiški. Pavyzdžiui, minėti du kirviai pačiais siauriausiais ašmenimis anaiptol nėra patys mažiausi: abiejų aukštis patenka į didžiausių kirvių intervalą. Net ir paties didžiausio ir sunkiausio Luknėse rasto kirvio ašmenų plotis yra 9,5 cm. Platesnių už pagrindinį intervalą rasta 69 egz. (27,7 %). Pažymėtina, kad ši intervalo pusė nevienoda ir susideda iš dviejų dalių: nemažą dalį sudaro 11,1–13,0 pločio ašmenys (55 egz., 22%), o platesnių rasta 14 egz. (5,6%). Taigi ši intervalo dalis atitinka ankstesnio laikotarpio įprastų plačiaašmenių kirvių maksimalias ašmenų pločio ribas.

Lygindami pirmojo (128 egz.) ir antrojo (121 egz.) tipo kirvių ašmenų plotį taip pat rasime skirtumą: pirmojo tipo kirvių ašmenų plotis apima pagrindinę intervalo dalį, išskyrus pačius siauriausius ir platesnius nei 14,0. Pats intervalas yra kompaktiškas, su aiškia viršūne ties 9,1–10,0 cm pločiu (43 egz., 33,5 %). Didžiausią dalį apima kirviai, kurių ašmenų plotis nuo 8,1 iki 11,0 cm (106 egz., 82,8 %). O antrojo tipo kirvių ašmenų plotis apima visą intervalą su nežymiai dominuojančiu 9,1–13,0 cm pločiu (81 egz., 66,9 %), o intervalo viršūnė yra ties 11,1–13,0 cm pločiu (47 egz., 38,8 %). Vadinasi, galima pasakyti, kad apskritai antrojo tipo kirviams, išskyrus nedidelę dalį itin siaurais ašmenimis, būdingi platesni ašmenys nei pirmojo.

01-6
6 il. Kirvių ašmenų pločio pasiskirstymas (249 kirvių duomenys)

01-7
7 il. Kirvių ašmenų pločio pasiskirstymas skirtingais laikotarpiais

Lyginant X–XIII ir XIV–XVI a. kirvių ašmenų pločio kreives matyti, kad jos iš esmės sutampa, o esami skirtumai nulemti skirtingo egz. kiekio (7 il.). Platesni nei 15,0 cm pločio X–XIII a. kirvių ašmenys priklauso M tipo kirviams, kurie buvo prestižinis ir specializuotas tuometinės visuomenės viršūnių ginklas.

Kadangi aptariami XIV–XVI a. kirviai laikomi plačiaašmeniais, todėl pravartu pažvelgti, kaip atrodo jų metalinės dalies aukščio ir ašmenų pločio santykis. Apskaičiavus šį turimų kivių santykį paaiškėjo, jog jis įvairus ir svyruoja nuo 1:0,34 (BKMS 447/376) iki 1:0,93 (Karmėlavos k. 113 kirvis; VDKM 2233:96). Vis dėlto daugiausia rasta tokių kirvių, kurių šis santykis svyruoja apie 1:0,50 (84 egz., 33,7 %), t. y. ašmenų plotis artimas pusei kirvio aukščio. Nemažai ir tokių, kurių santykis yra artimas 2/3 kirvio aukščio (76 egz., 30,5 %) bei didesnis (70 egz., 28,1 %). Pažymėtina, kad nedidelę dalį sudaro kirviai, kurių aukščio ir ašmenų pločio santykis mažesnis už 1:0,50 (19 egz., 7,6 %), t. y. šiuo požymiu jie atitinka siauraašmenius kirvius. Peržvelgus pirmojo ir antrojo tipų kirvių aukščio ir ašmenų pločio santykį matyti tam tikras skirtumas. Pavyzdžiui, pirmo tipo kirviams visiškai nebūdingas didesnis santykis nei 1:0,8, rodantis plačius ašmenis, o tarp antrojo tipo kirvių tokių rasta 15 egz. Be to, yra dar 40 egz., kurių santykis nedaug mažesnis, o juos sudėjus kartu gausime ryškiai vyraujančią grupę. Kita vertus, tarp antrojo tipo kirvių rasta 18 egz., kurių santykis atitinka labiausiai paplitusį siauraašmenių kirvių aukščio ir ašmenų pločio santykį. R. Brūzis tokius kirvius vadina „barzdiniais“ C 2–3 tipo kirviais [1, 41, 1 att.], o E. Svetikas juos priskiria antrojo tipo 4-ojo pogrupio kirviams [9, 68, pav. 59:5–7]. Tarp pirmojo tipo kirvių toks santykis retas, rastas vos vienas egz., užtat absoliučiai vyrauja santykis, kai ašmenų plotis artimas pusei arba 2/3 kirvio aukščio (111 egz.).

Penčių parametrai

Kirvio pentis yra cilindro ar ovalo pavidalo kiaurymę turintis techninis elementas, esantis priešingoje ašmenims pusėje (gale). Pagrindinė jos paskirtis – metalinės dalies jungtis su kotu, kurio kryptis pentyje paraleli ašmenims. Galimi du koto tvirtinimo pentyje atvejai: kai kotas įtveriamas per priekinę penties pusę ir kai metalinė dalis per užpakalinę dalį užmaunama ant koto, t. y. kaip šiuolaikiniuose kirviuose. Pirmasis atvejis būdingas ankstyvajam etapui, pradedant akmeniniais kirviais su skyle kotui, ir išlieka tol, kol penčių kiaurymės buvo daromos apskritos ar ovalios; antrasis atvejis atsiranda pradėjus naudoti ovalo skersinio pjūvio kotą, dėl ko žymiai pakinta penties išorė ir vidinė jos kiaurymė. Tiesa, ir šiuo atveju tiek teoriškai, tiek praktiškai įmanoma kotą „įverti“ senuoju būdu.

Pagrindiniai penties parametrai yra trys: viršutinės dalies ilgis, išorinis plotis ir vidinis skersmuo.

01-8
8 il. Penčių viršutinės dalies ilgis (257 kirvių duomenys)

Penčių viršutinės dalies ilgis

Iš tyrime panaudotų 275 kirvių penčių viršutinės dalies ilgį pavyko nustatyti 257 egz. Kaip matyti iš lentelėje pateiktų duomenų, jų ilgis įvairus ir svyruoja nuo 3,5 iki 8,5 cm. Vis dėlto kirviai su trumpa penties viršutine dalimi pasitaiko retai. Mūsų atveju rasti 8 egz., kurių šis parametras neviršija 4,0 cm. Dažniausiai pasitaiko kirviai, kurių penties viršutinės dalies ilgis yra tarp 4,1–6,0 cm (190 egz., 73,9 %). Žymiai rečiau pasitaiko 6,1–7,0 cm ilgis (44 egz., 17,1 %), o dar didesnis rastas tarp 15 kirvių (5,8 %). Peržvelgus pirmojo (128 egz.) ir antrojo (129 egz.) tipų kirvių penčių viršutinės dalies ilgį pastebėtas skirtumas (žr. 8 il.). Pavyzdžiui, pirmojo tipo kirvapenčių ilgis apima visą nagrinėjamą intervalą, nuo 4,0 cm (LNM AR 384:154) iki 8,5 cm (PKM 5049/742), tiesa, trumpiausių ir ilgiausių rasta tik po vieną egz. Dažniausiai pasitaiko 4,1–7,0 cm ilgis (113 egz.). O antrojo tipo kirvių kirvapenčių ilgis iš esmės sutelktas ties 4,1–6,0 cm intervalu (114 egz.), trumpesnių ir ilgesnių bemaž vienodai (atitinkamai 7 ir 8 egz.). Tokį skirtumą lemia skirtinga penties konstrukcija. Nereikia pamiršti, kad nors pirmojo tipo kirvių penties ilgis didesnis, daugeliu atvejų jis atspindi tik patį kirvapentės viršų, kurio galai „ištempti“ į liežuvėlius. Antrojo tipo kirvių pentims tai nebūdinga.

Pirmojo tipo kirvių penčių viršaus ilgis yra panašus į X–XIII a. kirvių penčių ilgį, tik pastarojo intervalas yra kiek kompaktiškesnis [žr. 3, 1 lentelę]. Pavyzdžiui, atmetus visus profiliuotomis pentimis kirvius, tarp 161 egz. ryškiai vyrauja 4,1–6,0 cm intervalas (111 egz., 68,9 %). Šiuos duomenis palyginę su siauraašmenių pentinių kirvapenčių ilgiu rasime, kad pastarųjų jis pasislinkęs ilgesnių pusėn, – ryškiai vyrauja 6,1–7,0 cm intervalas, kiek mažiau pasitaiko kirvių 5,1–6,0 cm penčių ilgiu [2, 34, 10 pav.].

Penčių plotis

Kitas svarbus penties parametras – išorinis plotis. Jis matuojamas maždaug ties penties viduriu, todėl pagal santykį su kiaurymės skersmeniu parodo maksimalų penties sienelių storį penties šonuose.

Aptariamų XIV–XVI a. kirvių penčių plotį pavyko nustatyti 267 egz. (žr. lentelę). Pastebėta, kad jis neįvairus ir iš esmės telpa į 3,1–5,0 cm intervalą. Platesnės ir siauresnės pentys pasitaiko kaip retos išimtys, tačiau pastarosios susijusios su tikrųjų ir miniatiūrinių kirvių takoskyros riba. Konkrečiu atveju rastos tik dvi pentys, siauresnės nei 3,0 cm.

Tarp pirmojo tipo kirvių (141 egz.) daugiausia tokių, kurių penčių plotis yra 4,1–5,0 cm (109 egz.) ir žymiai mažiau siauresnių. Šitokia tendencija būdinga visiems kirviams apvaliomis pentimis, pradedant siauraašmeniais pentiniais [2, 34, 11 pav.]. Panašiai yra ir X–XIII a. kirvių atveju, pvz., tarp 203 egz. minimą intervalą atitinka 184 egz. (90,6 %). Tiesa, pastariesiems kiek būdingesnės platesnės pentys – platesnių nei 5,0 cm rasta 10 egz. (4,9 %), o iš viso tokių, kurių plotis yra daugiau nei 4,5, yra 63 egz. (31 %) [žr. 3, 1 lentelę].

Antrojo tipo kirvių (126 egz.) penčių pločio tendencija yra atvirkščia pirmojo tipo kirviams – daugiau kaip pusę sudaro 3,1–4,0 cm pločio pentys (71 egz., 56,3 %) ir kiek mažiau platesnių (53 egz., 42,1 %). Taigi penties konstrukcija lemia, kad jos plotis iš esmės nepakinta ar net sumažėja lyginant su apvaliapenčiais kirviais. Kita vertus, daugumos šio tipo kirvių penčių viršus yra plokščias, t. y. turintis aiškią funkcinę paskirtį. Be to, daugeliu atvejų jis siauresnis už penties vidurinės dalies plotį. Lentelėje yra pateikti du šio tipo kirvių penčių pločiai, kurių pirmasis rodo penties viršutinės dalies plotį, o antrasis penties plačiausios dalies plotį. Akivaizdu, kad penčių viršutinės dalies plotis įvairus, nenusistovėjęs, priklausantis nuo penties pavidalo.

Koto kiaurymės dydis

Kirvių koto kiaurymės dydis nustatytas 268 egz. (142 egz. pirmojo tipo ir 126 egz. antrojo tipo). Jis kiaurymėje matuotas išilgai ir skersai kirvio simetrijos ašies. Abu parametrai arba vienodi, arba pirmasis didesnis už antrąjį. Apvaliapenčių kirvių atveju skirtumas neviršija 0,9 cm, bet daugiausia tokių, kurių jis nuo 0,1 iki 0,4 cm (84 egz.). Kirvių kampuotomis pentimis parametrų skirtumas žymus (tą lemia kiaurymės forma), pasitaiko, kad jis sudaro 2,0–2,7 cm, tačiau kartais jis būna visai nežymus (Vilnius, LNM AR 519:1; 3,6 x 3,5; Krūminiai, k. 24, LNM AR 493:13; 3,0 x 2,8; PKM 514/729, 4,0 x 3,8).

Peržvelgus pirmojo tipo (apvaliapenčių) kirvių koto kiaurymių dydį matyti, kad jis įvairus ir svyruoja nuo 2,2 x 2,1cm (Rumšiškės, LNM AR 390:862) iki 4,5 x 4,0 cm (Vertininkai, LNM AR 677:1). Vis dėlto daugiausia tokių, kurių pirmasis parametras yra intervale tarp 3,0 ir 3,5 cm (94 egz., 66,2 %). Didesnių (3,5–4,0 cm) jau žymiai mažiau, rasti 32 egz., o dar didesnių (4,1–4,5 cm) pasitaiko tik pavieniai atvejai (4 egz.). Mažesnių nei 3,0 cm pasitaiko taip pat nedaug, iš viso 11 egz., kurių didžioji dalis yra arčiau pagrindinio intervalo. Minėtąjį Rumšiškių kirvio kiaurymės dydį šiame tyrime turėtume vertinti kaip tam tikrą išimtį. Viskas priklauso nuo to, kur išvesime takoskyrą tarp tikrųjų ir miniatiūrinių kirvių.

Antrojo tipo (kampuotomis pentimis) kirvių kotų kiaurymių dydis taip pat įvairus ir svyruoja nuo 3,0 x 2,8 iki 5,3 x 3,3 cm. Be to, per visą intervalą jis labiau išsidraikęs nei pirmojo tipo kirvių kotų kiaurymių dydis. Vis dėlto daugiausia tokių, kurių pirmasis parametras yra intervale tarp 4,1 ir 4,5 cm (51 egz., 40,4 %). Mažesnių ir didesnių bemaž vienodai, atitinkamai 35 ir 39 egz.

Išvados

  1. Peržvelgus 275 XIV–XVI a. pagrindinius kirvių parametrus pasakytina, kad:
    1. kirvių aukštis yra įvairus ir svyruoja nuo 10,3 iki 23,2 cm. Iš esmės jis atkartoja X–XIII a. kirvių aukščių intervalą, t. y. jie mažesni už siauraašmenius pentinius ir įmovinius kirvius. Tarpusavyje palyginus pirmojo ir antrojo kirvių tipų aukštį pastebėta, kad visas antrojo tipo kirvių aukščių intervalas yra pasislinkęs aukštesnių pusėn.
    2. aptartųjų kirvių svoris yra įvairus ir svyruoja nuo 210 iki 1240 g. Nors nemaža dalis jų atkartoja kitų laikotarpių svorio tendencijas, vis dėlto jie yra patys sunkiausi iš visų aptartų laikotarpių kirvių. Tarpusavyje palyginus pirmojo ir antrojo kirvių tipų aukštį pastebėta, kad antrojo tipo kirviams būdinga aiški sunkėjimo tendencija.
    3. kirvių ašmenų plotis įvairus, svyruoja nuo 5,8 iki 15,2 cm, o tai atitinka X–XIII a. kirvių ašmenų plotį. Lyginant pirmojo ir antrojo tipo kirvių ašmenų plotį rastas tam tikras skirtumas – pirmojo tipo kirvių ašmenų pločio pasiskirstymas normalus, o antrojo tipo kirvių ašmenys, viena vertus, apskritai yra platesni už pirmojo, antra vertus, daliai jų būdingi siauri ašmenys, kurių plotį galima prilyginti siauraašmenių kirvių ašmenų pločiui.
    4. pirmojo tipo kirvių penčių viršutinės dalies ilgio, pločio ir koto kiaurymės dydžio tendencijos yra panašios į visų aptartų laikotarpių apvaliapenčių kirvių (siauraašmenių pentinių ir X–XIII a.) tendencijas. O antrojo tipo kirvių penčių savitumus lemia penties konstrukcija: viršutinės dalies ilgis įvairuoja mažiau, nebūdingas galų ištempimas į „liežuvėlius“, penties plotis daugeliu atvejų mažesnis nei kirvių apvaliomis pentimis, daugumos jų penčių viršus plokščias, koto kiaurymės dažniausiai žymiai didesnės išilgai kirvio simetrijos ašies.
  2. Aptariamų kirvių pirmojo ir antrojo tipų tarpusavio palyginimas visais aspektais atskleidė skirtumus, kuriuos galėtume vertinti kaip tam tikrą naujos techninės minties ar tradicijos posūkį link šiuolaikinių kirvių. Šiai krypčiai atstovauja antrojo tipo kirviai, o pirmojo tipo kirvius galėtume vertinti kaip senosios tradicijos palikimą. Visa tai dera su jau anksčiau autorių pastebėtu chronologiniu šių kirvių tipų skirtumu: pirmojo tipo kirviai yra ankstesni, o antrojo tipo vėlesni, skiriamoji jų riba XV a. pirmoji pusė.

Literatūra

  1. BRŪZIS, Rūdolfs. Cirvji Latvijas 14.–17. gadsimta arheoloģiskajā materiālā: tipoloģiskā analīze. Vēsture: avoti un cilvēki. Humanitārās fakultātes XIX starptautisko zinātnisko lasījumu materiali. Vēsture: Daugavpils universitātes akadēmiskais apgāds „Saule“, 2010, t. 13, lpp. 41–49.
  2. MALONAITIS, Arvydas. Geležiniai siauraašmeniai kirviai Lietuvoje. Vilnius: Vilniaus pedagoginio universiteto leidykla, 2008.
  3. MALONAITIS, Arvydas. Plačiaašmeniai vėlyvojo geležies amžiaus kirviai: bendroji apžvalga. Istorija, 2011, t. 82, p. 3–13.
  4. STANKUS, Jonas. Rumšiškių kapinyno XIV–XVI a. geležies dirbinių metalografinė analizė. Lietuvos TSR Mokslų akademijos darbai, A serija (toliau – MADA), 1974, t. 2 (47), p. 63–71.
  5. STANKUS, Jonas. Geležies dirbinių gamyba ir kalvystės lygis Lietuvoje XIV–XVI amžiais (1. Žemaitija). MADA, 1975, t. 2 (51), p. 71–85.
  6. STANKUS, Jonas. Geležies dirbinių gamyba ir kalvystės lygis Lietuvoje XIV–XVI amžiais (2. Aukštaitija). MADA, 1975, t. 3 (52), p. 51–63.
  7. STANKUS, Jonas. Geležies dirbinių metalografinė analizė. Lietuvos archeologija (toliau – LA), Vilnius: Mokslas, 1988, t. 6, p. 65–76.
  8. STANKUS, Jonas. Geležies dirbinių gamybos technologija Lietuvos miestuose XIV–XVI a. LA, Vilnius: Diemedžio leidykla, 1999, t. 18. p. 185–204.
  9. SVETIKAS, Eugenijus. Žalgirio epochos lietuvių ir žemaičių karių kapai su ginklais. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2011.
  10. SVETIKAS, Eugenijus. Bazorų kapinynas: christianizacijos šaltiniai. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2012.

Priedas

1 lentelė

XIV–XVI a. kirvių parametrų suvestinė

Eil. nr. Radimvietė Kapo nr. Kitos radimo aplinkybės Saugojimo vieta. Inventoriaus nr. Kirvio tipas Aukštis H, cm Ašmenų plotis, cm Penties viršaus ilgis, cm Penties plotis, cm Koto kiaurymės skersmuo, cm Svoris, g
1 Akmeniai K. 14 LNM AR 488:101 2 15,0 10,0 4,5 3,8 4,5 x 3,0
2 Akmeniai K. 25 LNM AR 488:199 2 16,0 13,8 6,6 4,8 5,3 x 2,6 930
3 Alytus Atsitiktinis AKM GEK 4777 2 16,3 11,8 5,3 3,0/4,1 4,2 x 2,8 520
4 Alytus K. 100 AKM GEK 4778 2 15,0 10,5 ? 5,0 2,6/3,3 4,0 x 2,4 530
5 Alytus K. 506 AKM GEK 4911 2 17,0 12,7 ? 5,5 2,5/3,7 4,7 x 2,5 870
6 Alytus K. 515 AKM GEK 4912 2 16,7 12,7 5,9 2,6/3,9 4,6 x 2,7 880
7 Alytus K. 202 AKM GEK 4997 2 14,5 10,5 ? 5,0 2,5/3,8 3,6 x 2,7 610
8 Alytus K. 257 AKM GEK 4998 1 15,5 10,6 5,9 4,4 3,5 x 3,5 660
9 Alytus K. 646 AKM GEK 5007 2 16,9 12,5 5,0 2,7/3,9 4,3 x 2,7 850
10 Alytus K. 663 AKM GEK 5008 2 14,9 11,0 5,1 2,8/4,2 5,0 x 2,8 750
11 Alytus K. 871 AKM GEK 5127 2 17,2 11,2 4,7 2,5/3,9 4,2 x 2,8 430
12 Apuolė Atsitiktinis VDKM 1142:66 2 14,3 10,0 4,5 2,0/3,3 4,3 x 2,7 380
13 Arglaičiai K. 11 LNM AR 637:29 2 15,0 7,7 6,0 3,4 ?/3,9 4,2 x 3,0 700
14 Ažugirė K. 21 UKM 337:43 1 18,5 10,5 7,0 4,3 3,3 x 3,2 770
15 Ažugirė Atsitiktinis UKM 699/1 1 15,5 8,0 5,5 4,2 3,4 x 3,1 450
16 Bartonys Atsitiktinis VDKM 2394:37 1 14,8 10,0 7,0 4,2 3,0 x 3,0 680
17 Baušiškiai Atsitiktinis KKM 9230 1 15,2 11,0 6,5 4,4 3,3 x 3,2 640
18 Bazorai K. 30 AKM GEK 3617 2 15,0 11,1 5,1 3,5/4,1 4,0 x 2,8 810
19 Bazorai K. 42 AKM GEK 3654 2 15,8 12,1 5,2 3,0/4,4 4,7 x 3,1 880
20 Bazorai K. 43 AKM GEK 3662 1 17,2 9,2 7,0 4,3 3,4 x 3,1 790
21 Bazorai K. 57 AKM GEK 3706 2 17,7 10,5 4,9 ?/4,5 3,8 x 3,2 1037
22 Bečiai K. 65 UkKM 9991/334 1 12,3 9,0 5,0 4,1 3,1 x 3,1 440
23 Bečiai K. 68 UkKM 10012/355 1 14,2 8,0 5,0 3,9 2,9 x 2,8 480
24 Bečiai Atsitiktinis VDKM 905:1 1 12,0 6,5 ? 4,5 3,9 3,2 x 2,8 230
25 Bieriai Atsitiktinis VDKM 693:22 1 16,8 9,5 6,5 4,8 3,7 x 3,7 800
26 Bikūnai K. 5 UKM 21699/688 2 11,7 8,6 5,0 3,4/3,6 3,1 x 2,6 330
27 Biržai Atsitiktinis VDKM 1027:3 1 14,8 9,0 4,5 4,5 3,3 x 3,2 820
28 Biržai Atsitiktinis BKMS neinv. 2 17,5 10,2 4,5 3,1/5,0 4,5 x 3,5
29 Daugirdava Atsitiktinis VDKM 1084:1 1 15,5 10,2 6,5 4,5 3,5 x 3,5 750
30 Daugirdava Atsitiktinis VDKM 1085:1 2 13,0 9,8 ? 4,2 2,8/3,5 3,4 x 2,4 410
31 Debeikiai Atsitiktinis UKM 3068/294 2 15,0 7,5 ? 4,0 1,5/2,8 3,1 x 2,1 400
32 Diktarai K. 10 LNM AR 655:69 1 13,5 8,0 6,0 4,3 3,2 x 3,0 560
33 Diktarai K. 83 LNM AR 655:241 1 15,8 8,5 4,4 3,3 x 3,3 560
34 Diktarai Atsitiktinis UKM 1896/83 1 15,7 9,0 5,8 3,6 x 3,6 590
35 Eželiškė Atsitiktinis UAM 649 1 14,5 11,0 6,0 5,0 3,7 x 3,7 660
36 Gandinga Atsitiktinis ŽAM 513/1045 2 19,5 8,8 5,3 3,5/5,6 5,0 x 4,6 850
37 Gandinga Atsitiktinis ŽAM 2704/1060 2 18,8 13,7 5,8 ?/4,0 4,8 x 3,0 840
38 Geniakalnis Atsitiktinis UKM 20444/429 1 15,5 10,7 6,7 4,1 3,3 x 2,9 500
39 Geniakalnis Atsitiktinis UKM 20625/463 1 15,5 10,8 7,0 4,4 3,5 x 3,3 700
40 Geniakalnis Atsitiktinis UKM 20644/482 1 15,7 10,3 6,0 4,5 3,4 x 3,4 700
41 Geniakalnis Atsitiktinis UKM 20645/483 1 14,8 8,6 4,4 3,4 x 3,4 560
42 Geniakalnis Atsitiktinis UKM 21145/569 1 14,8 9,4 5,7 4,3 3,2 x 3,2 680
43 Geniakalnis Atsitiktinis UKM 21147/571 1 15,3 9,5 6,5 4,4 3,5 x 3,3 610
44 Geniakalnis Atsitiktinis UKM 21131/555 2 19,5 11,7 5,2 2,8/4,3 4,3 x 3,2 1030
45 Gintalaičiai Atsitiktinis VDKM 1014:1 2 19,0 10,3 ? 5,2 3,2/3,9 5,0 x 2,9 810
46 Girnakalis Atsitiktinis VDKM 1018:1 1 14,7 9,7 4,0 3,0 x 2,9 630
47 Jakštaičiai K. 41 LNM AR 539:84 2 16,5 12,8 4,8 3,0 ?/4,3 4,5 x 3,2 810
48 Jakštaičiai K. 64 LNM AR 539:142 1 15,7 11,0 6,0 4,3 3,5 x 3,2 800
49 Jakštaičiai K. 68 LNM AR 539:148 2 15,0 12,8 6,0 2,9/4,5 5,1 x 3,0 950
50 Jakštaičiai K. 70 LNM AR 539:151 2 16,5 9,4 5,0 4,4/4,4 4,1 x 3,3 710
51 Jakštaičiai K. 102 LNM AR 539:214 2 14,5 11,5 4,7 2,3 ?/3,2 3,8 x 2,3 590
52 Jakštaičiai K. 115 LNM AR 539:254 2 16,2 11,5 6,5 3,0/4,1 4,8 x 2,8 760
53 Jakštaičiai K. 128 LNM AR 539:291 2 16,7 10,7 4,8 2,5/3,8 4,4 x 2,8 680
54 Jakštaičiai K. 152 LNM AR 539:336 2 15,3 12,1 4,7 2,5/4,1 4,5 x 3,1 700
55 Jakštaičiai K. 185 LNM AR 539:464 2 17,5 9,6 5,6 ?/4,5 5,3 x 3,1 1050
56 Jakštaičiai K. 209 LNM AR 539:529 2 15,5 11,2 5,6 2,6/4,0 4,7 x 2,8 790
57 Jakštaičiai-Meškiai Atsitiktinis LNM AR 630:476 1 14,8 8,5 4,3 3,4 x 3,3 620
58 Junkilai Atsitiktinis ŠAM 635/44:14 1 12,7 9,1 5,0 3,9 3,0 x 2,8 410
59 Kaišiadorys Atsitiktinis LNM AR 716:1 1 14,8 10,3 7,8 4,7 3,6 x 3,6 750
60 Karmėlava K. 29 VDKM 2038:38 1 15,5 9,3 7,0 4,2 3,2 x 3,1 710
61 Karmėlava K. 62 VDKM 2040:36 1 14,8 2,9 x 2,8 370
62 Karmėlava K. 111 VDKM 2233:91 2 15,0 14,0 5,7 3,0/4,0 4,0 x 2,8 940
63 Karmėlava K. 113 VDKM 2233:96 2 17,8 15,2 6,0 2,4/4,0 4,9 x 2,4 960
64 Karmėlava Atsitiktinis VDKM 2233:57 2 12,5 10,3 4,7 2,6/3,8 4,0 x 3,2 500
65 Karmėlava Atsitiktinis VDKM 2345:19 2 19,0 11,0 5,5 ?/4,3 4,3 x 2,6 1050
66 Karmėlava Atsitiktinis VDKM 2345:23 2 17,5 12,3 5,0 4,7 4,2 x 2,8 1200
67 Karmėlava Atsitiktinis VDKM 2346:41 1 17,6 11,3 7,0 4,4 3,6 x 3,2 930
68 Karmėlava Atsitiktinis VDKM 2346:42 1 18,0 11,0 7,5 4,5 3,8 x 3,3 1010
69 Karmėlava Atsitiktinis VDKM 2222 1 13,8 8,4 5,0 3,6 2,8 x 2,5 580
70 Karmėlava Atsitiktinis VDKM 2223 1 15,7 9,3 5,6 4,6 3,9 x 3,4 790
71 Kaunas Atsitiktinis VDKM 564 2 15,0 7,8 5,7 3,1/4,3 4,1 x 2,8 670
72 Kaunas Atsitiktinis VDKM 565 1 13,2 9,3 5,5 3,9 3,0 x 2,8 410
73 Kaunas Atsitiktinis VDKM 791 1 16,7 9,0 5,6 4,5 3,5 x 3,4 540
74 Kejėnai Atsitiktinis VDKM 2002:368 1 12,5 8,0 4,0 3,2 x 2,9 300
75 Kelmė Atsitiktinis ŠAM 1943/28:18 1 12,7 8,7 5,7 4,0 3,3 x 3,0 490
76 Kiaukliai Atsitiktinis UkKM 2874/99 1 15,2 9,3 4,5 3,5 x 3,5 600
77 Kriemala K. 3 LNM AR 275:6 2 19,5 11,8 5,2 3,7/4,4 4,7 x 3,0 1050
78 Krūminiai K. 24 LNM AR 493:13 2 11,6 10,4 5,0 3,3/4,0 3,0 x 2,8 530
79 Krūminiai Atsitiktinis LNM AR 493:19 2 16,8 11,7 4,8 2,9/3,8 4,6 x 3,0 670
80 Kuršai K. 21 ŽAM 329 2 14,2 10,0 ? ?/4,0 3,5 x 2,6 540
81 Kuršai K. 57 ŽAM 30.934/2352 1 12,7 9,1 5,8 4,1 3,4 x 3,1 470
82 Kuršai K. 50 ŽAM 30.964/1337 1 14,5 10,1 7,0 4,3 3,5 x 3,2 550
83 Kuršai K. 57 ŽAM 30.964/2353 1 13,7 9,1 4,4 4,1 3,0 x 3,0 490
84 Kuršai Atsitiktinis ŽAM 195 1 15,0 10,3 5,0 4,2 3,4 x 3,0 680
85 Lepšiai Atsitiktinis ŠAM 1480/21:41 1 17,5 10,3 6,7 4,7 3,7 x 3,6 810
86 Lepšiai Atsitiktinis ŠAM 1494/21:52 1 14,3 9,0 7,2 4,8 3,7 x 3,7 590
87 Liepiniškės K. 11 LNM AR 542:13 1 15,5 8,9 6,4 4,8 3,5 x 3,5 770
88 Liepiniškės K. 55 LNM AR 542:62 1 15,8 9,5 6,0 4,4 3,3 x 3,3 620
89 Liepiniškės Atsitiktinis LNM AR 542:112 1 17,8 10,0 6,3 4,4 3,3 x 3,3 730
90 Luknės Atsitiktinis LNM AR 177:1 2 23,2 9,5 6,0 2,6/4,4 5,3 x 3,3 1240
91 Masteikiai K. 22 VDKM 2453:169 1 16,2 9,5 5,6 4,2 3,5 x 3,5 610
92 Masteikiai K. 26 VDKM 2453:246 1 14,2 4,2 4,5 500
93 Masteikiai K. 40 VDKM 2464:49 2 17,0 12,6 5,5 3,0/4,5 4,9 x 3,2 840
94 Melnikai Atsitiktinis KėdKM 5412/719 2 15,0 8,0 4,5 390
95 Morkūnai Atsitiktinis VDKM 2001:4 2 13,5 11,4 4,4 3,0/4,0 4,1 x 3,0 440
96 Morkūniškė ? Atsitiktinis ŠAM 106 2 13,7 12,0 ? 5,7 2,7/3,8 4,5 x 2,8 570
97 Mažeikiai K. 134 LNM AR 695:355 2 16,0 10,3 5,2 3,0/4,1 4,5 x 2,9 570
98 Narkūnai Atsitiktinis LNM AR 643:42 1 16,5 9,5 ? 7,0 4,2 3,3 x 3,1 750
99 Obeliai K. 4 LNM AR 621:408 1 13,9 7,7 5,0 3,8 2,9 x 2,7 410
100 Obeliai K. 8 ? LNM AR 621:434 1 11,4 7,9 4,5 3,4 2,6 x 2,3 300
101 Obeliai K. 60 LNM AR 621:244 1 12,0 7,0 4,8 4,1 3,0 x 2,9 360
102 Obeliai K. 88 LNM AR 621:317 1 14,8 9,0 4,2 3,1 x 3,0 700
103 Obeliai K. 107 LNM AR 621:406 1 15,7 8,9 7,5 4,7 3,9 x 3,6 880
104 Obeliai K. 128 LNM AR 621:1113 1 15,0 7,4 4,3 3,1 x 3,1 710
105 Obeliai K. 131 LNM AR 621:1215 1 13,2 6,0 3,7 2,8 x 2,7 300
106 Obeliai K. 142 LNM AR 621:1285 1 16,0 8,8 ? 6,5 4,2 3,3 x 3,1 500
107 Obeliai K. 153 LNM AR 621:1346 1 13,0 5,0 3,5 2,7 x 2,5 310
108 Obeliai Atsitiktinis LNM AR 621:1126 1 15,7 6,5 4,7 3,7 x 3,6 720
109 Obeliai Atsitiktinis LNM AR 621:1524 1 13,0 9,2 5,0 4,2 3,4 x 3,3 410
110 Obeliai Atsitiktinis LNM AR 621:1539 1 5,5 3,7 3,0 x 2,8 300
111 Paalksniai Atsitiktinis ŠAM 743 2 17,0 6,0 4,7 4,2 x 3,1 790
112 Paalksniai Atsitiktinis ŠAM 746 2 18,0 13,0 6,3 4,3 4,5 x 2,8 980
113 Paberžė Atsitiktinis LNM AR 935:1 2 17,4 10,5 4,0 2,5/3,9 4,8 x 2,5 630
114 Paežeris K. 135 LNM AR 469:345 2 15,0 4,3 2,5?/3,3 4,2 x 2,5 450
115 Paežeris K. 141 LNM AR 469:365 2 13,8 9,0 4,9 2,4/3,3 3,9 x 2,2 440
116 Pakalniškiai Atsitiktinis VDKM 1694:1 1 15,0 8,8 6,3 4,4 3,3 x 3,3 680
117 Pakapiai Atsitiktinis KėdKM 5230/629 1 17,1 10,5 7,5 4,5 3,4 x 3,4 940
118 Papilė Atsitiktinis LNM AR 15:34 2 15,8 12,0 ? 5,6 3,8 5,3 x 2,8 690
119 Paprūdžiai K. 7 LNM AR 635:19 1 15,5 11,5 6,0 4,0 3,1 x 2,9 710
120 Papušyniai Atsitiktinis VDKM 933:3 1 13,5 7,4 5,3 4,5 3,6 x 3,4 570
121 Pašaminė Atsitiktinis LNM AR 446:5 2 17,0 9,7 4,5 3,5 3,7 x 2,4 680
122 Pasvalys Atsitiktinis PaKM 502 2 17,7 5,3 2,7/3,6 4,4 x 2,7 580
123 Pavandenė Atsitiktinis ŽAM 12.107/937 2 18,0 5,0 3,0/4,2 4,7 x 3,0 540
124 Pernarava Atsitiktinis LNM AR 57:1 1 12,4 8,6 4,5 4,2 3,2 x 3,2 390
125 Pribitka K. 2 LNM AR 640:19 2 15,4 9,7 5,1 2,7 ?/3,4 3,6 x 2,5 520
126 Pribitka K. 15 LNM AR 640:69 2 14,5 11,8 5,0 2,0/3,7 4,4 x 2,8 660
127 Pribitka K. 53 LNM AR 640:229 1 11,9 8,7 4,5 3,8 3,0 x 2,9 320
128 Pupiniai Atsitiktinis LNM AR 178:54 1 18,0 12,5 6,2 4,6 3,8 x 3,5 1160
129 Purvynai Atsitiktinis VDKM 1092:21 1 14,3 11,2 5,0 4,4 3,4 x 3,3 700
130 Purvynai Atsitiktinis VDKM 1092:23 1 14,0 4,5 3,8 3,3 x 2,8 640
131 Pušalotai K. 4 UKM 1864/68 1 13,8 8,7 5,3 4,0 3,4 x 2,9 510
132 Radikiai K. 1 VDKM 528:1 1 16,2 9,5 6,3 4,3 3,4 x 3,4 710
133 Radikiai K. 2 VDKM 529:1 1 20,3 11,5 6,0 4,7 3,7 x 3,6 1140
134 Radikiai Atsitiktinis VDKM 1965:1 1 14,1 8,7 4,4 3,4 x 3,4 500
135 Radikiai Atsitiktinis VDKM 1965:3 2 15,5 11,5 5,5 2,0/3,2 4,5 x 2,4 510
136 Raguva Atsitiktinis LNM AR 49:2 1 15,7 9,5 4,5 4,4 3,5 x 3,3 730
137 Raguva Atsitiktinis VDKM 885:162 1 16,3 8,3 6,0 4,3 3,2 x 3,1 560
138 Raguva Atsitiktinis VDKM 2361:3 2 18,3 4,5 2,5/3,7 3,9 x 2,8 490
139 Rukliai Atsitiktinis UKM 20589/454 1 14,3 8,5 4,2 3,4 x 3,0 530
140 Rumšiškės K. 56a LNM AR 390:149 2 18,0 12,8 5,0 2,8/4,3 4,0 x 2,6 1130
141 Rumšiškės K. 60 LNM AR 390:163 2 16,7 13,4 7,0 3,0/4,1 5,0 x 2,8 1010
142 Rumšiškės K. 65 LNM AR 390:178 1 17,8 10,5 6,0 4,5 3,5 x 3,3 1030
143 Rumšiškės K. 109 LNM AR 390:296 1 17,8 10,8 5,8 4,3 3,3 x 3,1 770
144 Rumšiškės K. 111 LNM AR 390:305 2 15,5 13,3 4,9 3,0/3,8 4,5 x 2,4 800
145 Rumšiškės K. 152 LNM AR 390:433 2 17,0 12,3 4,4 ?/4,1 4,4 x 2,7 700
146 Rumšiškės K. 162 LNM AR 390:463 2 17,8 13,0 5,3 3,0/4,5 4,6 x 2,8 1030
147 Rumšiškės K. 197 LNM AR 390:557 2 16,7 12,0 6,2 2,5/3,5 4,2 x 2,6 780
148 Rumšiškės K. 201 LNM AR 390:565 1 15,5 10,0 6,0 4,0 3,0 x 3,0 660
149 Rumšiškės K. 203 LNM AR 390:573 2 18,3 12,0 6,0 4,0 4,8 x 2,7 960
150 Rumšiškės K. 234 LNM AR 390:674 2 15,5 10,2 5,2 2,5/4,0 4,2 x 2,6 750
151 Rumšiškės K. 256 LNM AR 390:1027 2 17,8 12,8 5,0 2,9/3,9 4,8 x 2,7 910
152 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:856 1 13,6 8,3 5,6 4,6 3,7 x 3,5 680
153 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:857 2 16,0 11,8 5,9 2,6/4,1 4,1 x 2,9 930
154 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:858 1 13,4 8,6 6,0 3,9 2,9 x 2,9 580
155 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:859 1 14,6 8,4 4,7 4,3 3,8 x 3,3 510
156 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:861 1 13,8 9,4 4,7 4,0 3,1 x 3,1 520
157 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:862 1 10,3 6,8 4,5 2,9 2,2 x 2,1 210
158 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:869 1 14,5 8,5 6,0 4,2 3,3 x 3,0 550
159 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:875 1 17,3 10,5 6,7 4,2 3,4 x 3,0 950
160 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:898 2 18,2 12,5 5,0 3,0 ?/4,1 4,1 x 2,5 1180
161 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:964 1 16,0 11,0 5,8 4,1 3,2 x 3,2 900
162 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:965 2 18,2 10,5 5,9 3,2?/4,4 4,2 x 3,1 1150
163 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:966 2 17,0 12,2 6,2 2,3/3,3 4,3 x 2,1 1010
164 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:967 1 18,7 10,3 7,3 4,3 4,1 x 3,2 920
165 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:968 1 14,8 9,5 6,5 3,9 3,2 x 3,1 630
166 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:969 2 15,5 11,7 4,9 3,5 ?/4,3 4,5 x 3,1 720
167 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:1046 2 19,0 ? 6,0 2,7/3,9 5,2 x 2,8 820
168 Rumšiškės Atsitiktinis LNM AR 390:1047 1 18,0 10,3 7,3 4,5 3,8 x 3,8 740
169 Ruseiniai K. 29 LNM AR 508:62 1 15,0 11,0 6,3 4,5 3,5 x 3,5 850
170 Ruseiniai K. 65 LNM AR 508:136 2 19,2 13,5 5,7 3,0 ?/4,2 4,8 x 2,9 1170
171 Ruseiniai Atsitiktinis LNM AR 508:382 1 12,0 8,5 3,6 2,9 x 2,9 360
172 Sariai K. 5 LNM AR 504:22 1 14,2 4,2 3,5 x 3,3 640
173 Sariai K. 10 LNM AR 504:42 1 15,5 8,0 6,0 4,1 3,5 x 3,1 550
174 Sariai K. 17 LNM AR 504:52 1 13,8 7,8 5,7 4,0 3,1 x 3,1 420
175 Sariai K. 24 LNM AR 504:77 1 16,3 9,5 7,5 4,6 3,8 x 3,6 820
176 Sariai K. 26 LNM AR 504:87 1 14,0 8,5 4,1 3,3 x 3,2 370
177 Skrebinai K. 11 LNM AR 688:7 1 16,5 10,0 7,8 4,0 3,1 x 2,9 680
178 Skrebinai K. 14 LNM AR 688:26 1 15,2 8,5 6,2 3,8 3,0 x 2,9 500
179 Skrebinai K. 95 LNM AR 688:205 2 15,8 14,0 5,7 3,0 ?/3,9 4,2 x 2,8 840
180 Skrebinai K. 344 LNM AR 688:236 2 16,3 12,3 5,1 2,7/3,8 4,5 x 2,8 760
181 Skrebinai Atsitiktinis VDKM 889 1 15,0 9,2 6,8 4,2 3,8 x 3,1 670
182 Skrebinai Atsitiktinis VDKM 1977:9 1 14,0 9,5 6,8 4,0 3,1 x 2,9 660
183 Siesikai Atsitiktinis VDKM 967:3 2 17,5 14,7 4,8 3,2/4,2 4,2 x 2,9 890
184 Slėdai Atsitiktinis LNM AR 412:1 2 16,3 14,2 5,7 2,5?/3,7 5,2 x 2,5 800
185 Sudeikiai Atsitiktinis UKM 4962:379 2 18,2 7,2 5,6 3,2?/4,7 4,5 x 3,4 770
186 Šakiai Atsitiktinis UKM 1775/288 1 16,0 9,7 4,6 3,5 x 3,5 810
187 Šakiai Atsitiktinis UKM 1776/289 2 13,6 8,3 5,0 320
188 Šapnagiai K. 7 LNM AR 653:73 2 15,8 10,2 7,0 3,5/4,7 4,2 x 3,4 850
189 Šarkaimys Atsitiktinis VDKM 1368 1 14,7 9,0 5,7 4,2 3,4 x 3,2 560
190 Šilalė Atsitiktinis ŠM neinv 2 23,0 10,5 6,0 3,5/4,1 4,6 x 3,0 1120
191 Šilelis K. 54 (8) VDKM 831:99 1 18,2 12,5 7,0 4,4 3,6 x 3,4 1085
192 Šilelis K. 52 (6) VDKM 831:114 2 16,0 10,0 5,2 2,5/3,5 3,7 x 2,5 560
193 Šilelis K. 76 VDKM 1914:8 2 19,0 5,6 2,3/3,8 5,1 x 2,9 530
194 Šilelis K. 78 VDKM 1914:9 2 17,6 15,0 5,2 2,5 ?/4,1 5,0 x 2,6 1020
195 Šilelis Atsitiktinis VDKM 827 1 15,5 5,0 4,4 3,4 x 3,4 600
196 Šlapgirė K. 5 LNM AR 468:11 2 13,5 4,3 2,5/3,4 3,5 x 2,9 500
197 Šlapgirė K. 11 LNM AR 468:54 1 14,7 10,6 4,5 4,1 3,3 x 3,2 540
198 Šlapgirė K. 18 LNM AR 468:89 1 14,8 10,0 5,0 4,3 3,3 x 3,3 660
199 Šukioniai Atsitiktinis ŠAM 606/24:61 2 17,6 6,6 4,6 3,0/3,7 4,3 x 2,9 480
200 Šulaičiai K. 8 VDKM 2337:47 1 15,5 6,5 4,6 3,8 x 3,6 870
201 Šulaičiai K. 11 VDKM 2337:56 1 16,3 7,0 4,7 4,0 x 3,8 780
202 Šulaičiai K. 12 VDKM 2337:58 1 14,0 9,3 6,0 3,9 3,3 x 2,8 530
203 Taikūnai K. 1(3) AKM GEK 4641 2 17,6 11,8 4,9 2,3/4,3 4,6 x 3,0 950
204 Taikūnai Atsitiktinis VDKM 2355:1 2 15,8 12,4 5,6 2,5/3,6 4,3 x 2,5 820
205 Taikūnai Atsitiktinis VDKM 2355:2 2 17,5 13,2 5,0 3,0/3,8 4,1 x 2,8 1010
206 Taikūnai Atsitiktinis VDKM 2355:3 2 17,1 12,2 4,0 2,74,3 4,4 x 3,2 750
207 Telšiai ? Atsitiktinis ŽAM 763 2 18,0 10,0 5,8 4,6 4,1 x 3,2 830
208 Tisaičiai Atsitiktinis KKM 2722 2 12,7 9,6 4,1 2,5/3,8 4,3 x 2,9 380
209 Titvydiškė Atsitiktinis VDKM 1000:22 1 15,3 10,3 6,2 4,4 3,9 x 3,6 730
210 Titvydiškė Atsitiktinis VDKM 1000:43 2 17,0 12,0 4,7 2,5 ?/3,8 4,3 x 2,6 790
211 Tryškiai Atsitiktinis ŽAM 30.058 2 15,2 7,5 5,7 3,4/3,6 3,6 x 2,3 540
212 Uliūnai K. 40 LNM AR 689:52 1 13,8 10,6 5,7 4,3 3,4 x 3,4 590
213 Uliūnai K. 42 LNM AR 689:55 2 16,5 9,1 3,5 2,8/3,7 3,7 x 2,6 540
214 Urniežiai Atsitiktinis VDKM 1888:3 1 13,8 10,8 6,4 4,7 4,4 x 3,8 670
215 Urniežiai Atsitiktinis VDKM 1888:4 2 16,5 11,5 5,6 ?/4,1 4,2 x 2,9 780
216 Užventis Atsitiktinis ŠAM 619 2 16,7 12,3 5,2 4,0 3,8 x 3,0 630
217 Vaitkūnai Atsitiktinis UKM 1771/287 1 14,8 9,0 6,5 4,4 3,5 x 3,5 640
218 Vašilėnai Atsitiktinis LNM AR 676:1 2 14,0 11,3 5,2 2,5 ?/3,6 3,5 x 2,6 590
219 Vašilėnai Atsitiktinis LNM AR 676:2 2 11,5 9,0 5,0 2,7/3,5 3,9 x 2,6 380
220 Vertininkai Atsitiktinis LNM AR 677:1 1 17,7 13,5 5,2 5,0 4,5 x 4,0 1290
221 Vievis Atsitiktinis LNM AR 715:1 1 15,8 5,0 4,4 3,8 x 3,5 500
222 Vilnius Atsitiktinis LNM AR 519:1 2 19,5 6,9 4,7 3,6 ?/4,5 3,6 x 3,5 770
223 Vyžuonos Atsitiktinis UKM 2082/291 1 18,0 10,2 6,4 4,5 3,9 x 3,6 650
224 Židikai Atsitiktinis TIM 174012 2 17,2 6,0 3,5 ?/4,4 4,6 x 3,0 960
225 Nežinoma Nežinoma RKM 190/375 2 17,0 6,6 ? 5,2 4,9 ? 440
226 Nežinoma Nežinoma RKM 4848/832 2 20,7 7,8 4,7 2,5/4,0 4,6 x 3,4 400
227 Nežinoma Nežinoma BKMS 369/783 1 16,0 9,7 6,0 4,2 3,4 x 3,2 630
228 Nežinoma Nežinoma BKMS 439/369 2 18,2 6,5 6,0 770
229 Nežinoma Nežinoma BKMS 447/376 2 17,0 5,8 4,6 2,6 ?/4,0 4,6 x 2,8 450
230 Nežinoma Nežinoma BKMS 449/378 2 18,5 7,0 7,3 3,9 x 3,3 850
231 Nežinoma Nežinoma PKM 151/1152 2 13,3 6,9 5,0 2,5/3,9 3,8 x 2,7 490
232 Nežinoma Nežinoma PKM 152/1163 2 16,5 6,0 4,0 3,0 ?/4,1 4,1 x 2,7 500
233 Nežinoma Nežinoma PKM 153/1177 2 19,8 8,8 5,2 ?/3,7 4,1 x 3,6 880
234 Nežinoma Nežinoma PKM 514/729 2 17,0 9,2 4,7 2,4/4,2 4,0 x 3,8 700
235 Nežinoma Nežinoma PKM 532/1351 2 15,3 12,7 4,9 3,8 5,1 x 3,4 650
236 Nežinoma Nežinoma PKM 534/730 2 17,7 6,2 5,0 ?/4,5 3,9 x 3,2 700
237 Nežinoma Nežinoma PKM 647/1175 1 17,2 8,5 7,8 4,5 3,6 x 3,4 940
238 Nežinoma Nežinoma PKM 651/1184 2 16,2 10,7 5,0 2,4/3,3 3,9 x 2,2 620
239 Nežinoma Nežinoma PKM 653/847 2 15,5 10,6 4,3 2,4/3,8 3,9 x 2,4 530
240 Nežinoma Nežinoma PKM 654/1151 2 16,2 7,3 4,7 ?/3,6 3,9 x 2,4 510
241 Nežinoma Nežinoma PKM 682/838 1 16,2 9,3 6,0 4,5 3,3 x 3,3 690
242 Nežinoma Nežinoma PKM 1601/1179 1 18,0 9,0 6,0 4,4 3,7 x 3,5 700
243 Nežinoma Nežinoma PKM 3459/1172 1 17,0 9,2 7,3 4,1 3,3 x 2,9 630
244 Nežinoma Nežinoma PKM 5049/742 1 18,0 9,2 8,5 5,0 4,3 x 3,9 790
245 Nežinoma Nežinoma ŽAM 508/1040 2 17,9 6,5 5,2 2,2 ?/4,7 4,4 x 3,3 690
246 Nežinoma Nežinoma ŽAM 509/1041 1 17,2 11,7 4,5 4,4 3,7 x 3,0 700
247 Nežinoma Nežinoma ŽAM 510/1042 2 14,7 7,3 5,0 2,3/4,2 3,5 x 3,2 460
248 Nežinoma Nežinoma ŽAM 512/1046 2 17,2 11,6 5,3 3,5/4,6 4,2 x 3,3 930
249 Nežinoma Nežinoma ŽAM 6349 1 16,2 10,7 4,5 4,3 3,9 x 3,3 660
250 Nežinoma Nežinoma ŽAM neinv. 2 15,5 9,8 560
251 Nežinoma Nežinoma ŽAM neinv. 2 17,7 12,5 5,4 2,5 ?/4,0 4,2 x 3,6 810
252 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:157 1 13,8 9,3 4,3 3,6 400
253 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:158 1 15,5 6,5 4,3 3,1 x 3,1 660
254 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:164 1 11,8 8,5 4,0 3,6 2,7 x 2,5 390
255 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:165 1 14,3 9,3 5,2 4,4 3,4 x 3,4 420
256 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:169 1 15,6 9,2 6,3 4,1 3,2 x 3,0 670
257 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:173 1 17,0 9,7 6,0 4,2 3,4 x 3,2 630
258 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:175 1 15,5 6,0 4,3 3,4 x 3,4 540
259 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:176 1 16,7 9,5 4,2 3,6 x 3,2 680
260 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:177 1 12,5 7,6 5,2 3,4 2,6 x 2,4 480
261 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:182 1 15,9 9,3 6,8 4,4 3,4 x 3,4 690
262 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:187 1 15,0 10,8 4,6 4,2 3,5 x 3,1 660
263 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:193 1 17,2 12,5 6,0 4,6 4,0 x 3,1 850
264 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:207 1 13,2 9,8 6,0 3,9 3,3 x 2,9 480
265 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:210 1 15,7 10,0 6,0 4,3 3,3 x 3,1 680
266 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:235 2 14,2 5,0 3,7/4,5 4,0 x 3,6 420
267 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:236 2 16,0 8,4 4,0 3,7 x 2,7 600
268 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:237 2 17,4 12,7 5,3 2,5/4,0 4,7 x 2,8 910
269 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:1661 2 16,5 13,2 4,7 3,0 ?/4,0 4,6 x 3,0 600
270 Nežinoma Nežinoma LNM AR 384:1662 1 17,0 9,0 7,5 4,3 3,2 x 2,9 940
271 Nežinoma Nežinoma VDKM 548:1 2 16,8 11,2 5,8 2,3/3,4 4,6 x 2,5 740
272 Nežinoma Nežinoma VDKM 1066:10 2 13,6 7,8 3,8 2,0/3,2 3,1 x 2,5 440
273 Nežinoma Nežinoma VDKM 1067:11 2 22,0 11,0 4,6 3,0/4,4 4,8 x 3,2 970
274 Nežinoma Nežinoma KėdKM 5431/738 1 17,3 10,0 5,8 4,5 3,7 x 3,7 640
275 Nežinoma Nežinoma UKM 21197/621 1 15,5 4,5 3,4 x 3,4 730

Gauta 2013 m. rugsėjo 9 d.
Pateikta spaudai 2013 m. lapkričio 18 d.

Summary

Axes of the 14th–16th Century: Review of the Main Parameters

Based on the data of 275 axes of the 14th–16th century discovered on the territory of Lithuania and currently stored in 16 museums, the analysis of their main parameters – height, weight, axe-blade width, length of an upper part of axe-head, axe-head width and shaft-hole size – was carried out. It was determined that axe height varies and ranges from 10.3 to 23.2 cm. It essentially repeats the height interval of axes from the 10th–13th century, i.e. they are smaller than the axes with a narrow blade and a blunt end and socketed axes. The comparison of the height of axes of the first and second type revealed a shift of the overall height interval of the second-type axes towards the higher ones. The axe weight is varied and ranges from 210 to 1240 g. Even though a large part of them repeats the weight tendencies of other periods, they are nevertheless the heaviest among the axes of all periods under analysis. The comparison of the height of axes of the first and second type revealed that the axes of the second type show a clear tendency of the growing weight. The blade width of the 14th–16th century axes is varied and ranges from 5.8 to 15.2 cm, which corresponds to the axe-blade width of the 10th–13th century. A certain difference was identified when comparing the width of axe-blade of the first and second type of axes – the blade-width distribution of the first-type axes is normal, whereas the blades of the second-type axes, on the one hand, are generally wider than the first-type axes; on the other hand, a part of them can be characterised by a narrow blade whose width can be compared to the blade width of axes with a narrow blade. It has been determined that the tendencies of the length of an upper part of axe-head, axe-head width and shaft-hole of the axes of the first type resemble the tendencies of round-head axes from all the periods under discussion (axes with a narrow blade and a blunt end from the 10th–13th century). Meanwhile, the peculiar features of the second-type axe-heads are determined by the axe-head structure: an upper part length is less varied; their edges do not have a tongue-shaped extension; the axe-head width is usually smaller than the axe-head width of axes with a rounded axe-head; most of them have a flat top; as a rule, shaft holes are far bigger along the symmetry axis of an axe. What is more, the comparison between the axes of the first and second type in all aspects revealed the differences, which can be seen as a certain shift of the new technological thought or tradition towards contemporary axes. This tendency is represented by second-type axes, while first-type axes could be seen as the legacy of the old tradition. The results obtained are consistent with the previously observed chronological difference of axe types under analysis: the 1st half of the 15th century marks the boundary between them.