„Istorija“. Mokslo darbai. 66 tomas
Audronė JANUŽYTĖ. Suomių vizitas Vilniaus pedagoginiame universitete
Spausdinti

2007 m. birželio 4–7 d. Vilniaus pedagoginiame universitete lankėsi grupė mokslininkų iš Tamperės universiteto (Suomijos). Suomių delegacijai vadovavo Tamperės universiteto prof. Marjatta Hietala. Vizito metu aptartos bendradarbiavimo galimybės ir perspektyvos, pasirašytas bendradarbiavimo ketinimo protokolas tarp Vilniaus pedagoginio universiteto ir Tamperės universiteto. Bendradarbiavimo ketinimo protokolą pasirašė Vilniaus pedagoginio universiteto rektorius akad. Algirdas Gaižutis ir Tamperės universiteto prof. Marjatta Hietala.

 

1 il. Tamperės universiteto istorikų delegacija Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos fakultete. Pirmoji iš kairės delegacijos vadovė prof. Marjatta Hietala (A. Grickevičiaus nuotrauka)

   

Birželio 5 d. vyko suomių ir lietuvių istorikų susitikimas Istorijos fakultete . Istorijos fakulteto dekanas doc. Eugenijus Jovaiša kalbėjo apie fakulteto akademinę veiklą, apie mokslinių tyrinėjimų kryptis ir naujausius istorijos mokslo laimėjimus. Svečiai iš Suomijos pristatė savo tyrinėjimų kryptis ir perskaitė pranešimus iš vykdomo tarptautinio projekto „Scholars, Science, Universities and Networks as Factors Making Cities Attractive“ (Mokslininkai, mokslas, universitetai ir ryšiai kaip veiksniai, kuriantys miestų patrauklumą). Projektą finansuoja Suomijos akademija, projekto vadovė ir koordinatorė prof. Marjatta Hietala, tyrinėtojai: prof. Mervi Kaarninen, doc. Sari Autio-Sarasmo, Ph.D. Timo Rui, Phil.Lic. Aulikki Litzen, M.A. Sampsa Kaataja, M.A. Timo Vilén, M.A. Kirsi Ahonen, dr. Audronė Janužytė ir kt.). M. Hietala kalbėjo apie tarptautinį projektą „Scholars, Science, Universities and Networks as Factors Making Cities Attractive“. Ji pažymėjo, kad projekto tikslas – atskleisti tarptautinius mokslininkų ryšius ir parodyti, kokią įtaką miestams ir regionams darė universitetai, žymūs mokslininkai ar tyrėjų grupės. Projektas aprėpia 3 tyrinėjimų objektus: 1. Individus (žymius mokslininkus, Nobelio premijos laureatus); 2. Aplinką – centrus ir institutus (Europos ir Šiaurės Amerikos universitetai ir mokslo įstaigos); 3. Novatoriškus miestus ir regionus. Norinčius daugiau sužinoti apie projektą, jo vykdytojus, tyrinėjimų kryptis ir paskelbtas publikacijas ji pakvietė apsilankyti projekto interneto svetainėje (žr. http://www.uta.fi/laitokset/historia/attractivecities/). A. Litzen pristatė tyrinėjimus apie mokslo centrus, kuriuose iškilo Nobelio premijos laureatai („Nobel Price Laureates´ Best Places“). Ji išanalizavo 480 Nobelio premijos laureatų karjerą nuo 1901 iki 2005 m. ir parodė, kad tiek Europos šalių, tiek ir JAV universitetai ar mokslo įstaigos sudarė palankias sąlygas Nobelio premijos laureatams iškilti. Tačiau jį pažymėjo, kad Nobelio premijos laureatai buvo mobilūs, jie keitė universitetus ar mokslo institucijas. Ir būtent jų mobilumas, anot pranešėjos, padėjo įvairių šalių mokslininkams pasiekti geresnių rezultatų nacionaliniu ir tarptautiniu lygiu. Atlikusi Nobelio premijos laureatų mobilumo statistinę analizę ji pastebėjo, kad daugiausia Nobelio premijos laureatų iš Europos ir JAV universitetų ar mokslo įstaigų atvyko dirbti į Londono ir Paryžiaus universitetus. Daugiausia Nobelio premijos laureatų paliko Kembridžo ir Bostono universitetus ir išvyko dirbti į kitus Europos ar JAV universitetus ar mokslo įstaigas. T. Vilén kalbėjo apie suomių kilmės mokslininką ir Nobelio premijos laureatą Regnarą Granitą (Ragnar Granit) („The Emergence of a Scientist“). Jis išskyrė objektyvius (išsilavinimas, moksliniai tyrinėjimai) ir subjektyvius veiksnius (moksliniai ryšiai ir tinklai), kurie lėmė jo kaip mokslininko iškilimą ir pripažinimą. T. Rui kalbėjo apie 60 estų mokslininkų likimą ir jų mokslinius tyrinėjimus išeivijoje po Antrojo pasaulinio karo („Estonian Scientists in Exile). Jis pažymėjo, kad dauguma iš jų pasitraukė iš Estijos į Švediją, Vokietiją ir Šiaurės Ameriką, kur rado savo naujas darbo vietas įvairiose mokslo institucijose ar bendruomenėse. S. Kaataja aptarė universitetų mokslininkų indėlį į technologinių inovacijų sritį („Participation of Academic Scientists in Technological Innovation Activities“). Pranešime jis atskleidė, kokias mokslo ir technologijų sritis mokslininkai plėtojo, kokios naujos technologijos buvo įgyvendintos praktiškai 19–20 a. ir kokią įtaką darė mokslininkų atradimai ir išradimai jų mokslinei karjerai. K. Ahonen kalbėjo apie Skandinavijos šalių universitetus ir suaugusiųjų švietimą nuo 1880 iki 1990 m. („Universities and Adult Education“). Ji pažymėjo, kad suaugusiųjų švietimas turi senas tradicijas ir yra populiarus Skandinavijos šalyse. Šiandien daugiau nei 50% suaugusiųjų tęsia studijas įvairių lygių mokyklose, t. y. bendrojo lavinimo mokyklose, profesinėse technikos mokyklose ar universitetuose. Ji atkreipė dėmesį į tai, kad nuo 1960 m. vis daugiau suaugusiųjų tęsia studijas ir įgyja universitetinį išsilavinimą. M. Kaarninen supažindino su Tamperės universiteto istorija ir parodė jo įtaką formuojant Tamperės miesto įvaizdį bei siekiant padaryti jį patrauklų užsienio svečiams („University and City“). S. Autio-Sarasmo pristatė mokslinius Helsinkio universiteto Aleksanteri instituto projektus apie Baltijos šalis ir Rusiją Suomijoje ir Skandinavijos šalyse. Institutas įkurtas 1996 m. Dabar jame dirba apie 50 mokslininkų, vykdančių magistrų studijų programas (Rusijos ir Rytų Europos studijos; Vidurio Rytų Europos, Balkanų ir Baltijos šalių studijos) ir tarptautinius projektus. Ji pažymėjo, kad šiuo metu pradedamas naujas tarptautinis projektas „Knowledge through the Iron Curtain – Transferring Knowledge and Technology in Cold War Europe“, ir pakvietė į jį įsijungti VPU mokslininkus. Ji aptarė NordForsk fondą, kuris gali būti naudingas ir lietuvių mokslininkams, nes finansuoja Šiaurės ir Baltijos valstybių projektus. Mokslininkė taip pat pristatė vieną iš pagrindinių Skandinavijos mokslo centrų, kuris specializuojasi Baltijos regiono tyrinėjimuose. Centras įsikūręs Stokholme, Švedijoje (Centre for Baltic and East European Studies CBEES Södertörn University College, Stockholm, Sweden).

Suomių ir lietuvių susitikimas vyko produktyviai, buvo aptartos bendradarbiavimo gairės, numatyti galimi bendri projektai.

Vizito metu svečiai galėjo pasigėrėti gražėjančio Vilniaus ir Trakų miestų vaizdais ir Lietuvos kraštovaizdžiu.

 

Audronė JANUŽYTĖ