„Istorija“. Mokslo darbai. 91 tomas
Ingrida JAKUBAVIČIENĖ. Paroda „Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“
Spausdinti

2013 m. liepos 4 d. Istorinėje Lietuvos Respublikos Prezidentūroje Kaune atidaryta nauja, jaukią namų šilumą skleidžianti paroda „Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“. Parodos atidaryme dalyvavo gausus būrys garbingų ir žymių tarpukario šeimų palikuonių ir giminių, kurių seneliai ir tėvai šypsosi iš parodoje eksponuojamų to meto šeimos fotografijų. Parodą atidarė jos mecenatė, Europos Parlamento narė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė ir parodos nuoširdi bendradarbė, įžymaus lietuvių kompozitoriaus ir dailininko Mikalojaus Konstantino Čiurlionio bei rašytojos Sofijos Čiurlionienės anūkė Dalia Palukaitienė.

Parodos rengėjų akiratyje inteligentų šeima atsidūrė neatsitiktinai. Šiuolaikinei visuomenei karštai diskutuojant apie šeimos koncepciją ir jos ateitį norėjosi giliau pažvelgti į vieną iš ryškiausių Pirmosios Lietuvos Respublikos šeimos modelių – inteligentų šeimą. Inteligentų šeimos buvo tie švyturiai, į kurių šviesą orientavosi likusi visuomenės dalis. Esminės tarpukario lietuvių inteligentų šeimų savybės – pilietiškumas, patriotizmas, pasiaukojimas, aukšta moralė ir kultūra. Inteligentų šeima nuo išsilavinusių tarnautojų, veiklių verslininkų šeimos pirmiausia skyrėsi visuomeniškumu. Jiems visuomenės interesai tapdavo dažnai svarbesni už asmeninę gerovę. Inteligentai daugelyje sričių buvo pirmeiviai, kurie iš Vakarų ir Rytų kultūrų perimtą pažangą derino su tautiškumu, modernias naujoves pritaikė prie lietuviškų tradicijų ir taip kūrė savitą kultūrą, kurios apraiškas šiandien girdime apibūdinant „smetoniška“, „Smetonos laikų“.

Kertiniais ekspozicijos akmenimis tapo šių temų pristatymas – inteligentas, šeima, šeimos buitis, vaikų auklėjimas ir laisvalaikis. Tautinė ir pilietinė inteligentų savivoka jau yra gana plačiai aptarta filosofų ir istorikų, tačiau kasdienybės istorija vis dar laukia savo tyrinėtojų. Istorinės Prezidentūros istorikų bei muziejininkų komanda – Ingrida Jakubavičienė, Jovita Jankauskienė, Justina Minelgaitė, Renata Mikalajūnaitė ir Rita Škiudienė – šia paroda pabandė pažvelgti į privačią lietuvių inteligentų namų erdvę ir patyrinėti materialiosios kultūros elementus.

08-1
Parodos kūrybinė grupė prie edukacinio žaidimo

Parodos rengėjos išryškino esminius inteligentų bruožus, kurie pakylėjo juos į visuomenės elitą. Žurnale „Naujoji romuva“ 1932 metais buvo plačiai išdėstyta inteligento sąvoka: „Per visą laiką inteligentai kaupė ir plėtė intelektualines, dvasines ir moralines vertybes. Jų uždavinys daug aukštesnis už profesijos arba amato reikalus. Inteligentas – tai valstybės pilietis, kuriam visuomenės reikalai brangesni už savuosius. Tai dvasios galiūnas, kuris savo skaidrumu linkęs kitus šviesti. Tai tautinio ir valstybinio subrendimo reiškėjas. Inteligentas – ypatingo švelnumo žmogus, kuris visu sielos gausumu linkęs kitiems gera daryti. Inteligentai – tai tautos žymieji asmenys, kurie ypatingu pasidarbavimu tautos garbę ugdo. Inteligentai – tai tautos smegenys. Per juos tautos didybė reiškiasi“. Būtent šis apibrėžimas parodos rengėjus paskatino ieškoti medžiagos ir įsitikinti, ar tikrai tautininkų ideologų išaukštinta inteligentija verta šių pagyrų. Norėta plačiau atskleisti, kokie šeimos rate buvo valstybės vyrai ir moterys, kaip jie derino šeimos gyvenimą su tarnyba Tėvynei, savo darbu ir profesija, kokias viltis dėjo į savo vaikus ir į augančią jaunąją kartą, kokią Lietuvą matė ateities vizijose. Parodos rengėjai, ieškodami atsakymų į šiuos klausimus, inteligentų kasdienio gyvenimo vaizdinį bandė sudėlioti kaip mozaiką – iš atsiminimų, laiškų, fotografijų, to meto spaudos bei išlikusių buities detalių.

Parodoje „Inteligentų šeima Pirmojoje Lietuvos Respublikoje“ atskleidžiamas didelis inteligentų šeimos dėmesys vaikams, kurie buvo laikomi ne tik šeimos, bet ir tautos, valstybės ateitimi. XX a. 3 dešimtmetyje susiformavęs naujas požiūris į vaiką, į vaikystės pasaulį šiandien laikomas norma, o anuomet tai buvo inteligentų perimti ir puoselėti vaikų ugdymo standartai. Ekspozicija padeda susipažinti su tuometiniais moderniais vaikų auklėjimo metodais, žaislais, besiformuojančiu požiūriu į vaikystę kaip labai svarbų amžiaus tarpsnį. Lankytojai taip pat pamatys dalelę inteligentų šeimos buities, susipažins su atsiradusiomis naujomis vartojimo tendencijomis, madomis, reklama, modernaus tautinio pasaulio apraiškomis namų interjere. Parodoje išryškinama, jog kurdama jauną valstybę lietuvių inteligentija siekė tapti modernaus pasaulio dalimi, tačiau tuo pat metu išryškinti tautinę kultūrą, lietuvišką dvasią. XX a. pradžioje buvo suvokta, jog tik tautine kultūra gali būti išreiškiamas tautos gyvybingumas ir individualumas. Buityje, savo namuose, kaip ir daugelyje kitų sričių, inteligentai siekė sukaupti ilgalaikių vertybių, perimti tai, kas buvo geriausia ir pažangiausia Vakarų Europoje, kad tai taptų tvirtu atspirties tašku augančiai kartai. Parodoje pristatytas ir inteligentų šeimų laisvalaikis, kuris atliko šviečiamąją, tautiškumo, bendruomeniškumo ugdymo, taip pat fizinio, protinio bei emocinio poilsio funkcijas. Inteligentai savo laisvą laiką leisdavo rinkdamiesi kultūrines pramogas, sportuodami, keliaudami po Lietuvą ir pažindami gyvąją gamtą bei istorinio paveldo vietas, taip pat rūpindamiesi savo sveikata.

Parodos kūrėjai nesiekė pristatyti visų Pirmosios Lietuvos Respublikos inteligentų šeimų. Pasirinktos politikų, verslininkų, visuomenės veikėjų, akademinio pasaulio atstovų, diplomatų, karininkų, medicinos darbuotojų, pedagogų, menininkų (Smetonų, Stulginskių, Grinių, Tūbelių, Vailokaičių, Venclauskių, Galaunių, Darių, Lozoraičių, Šalkauskių, Čarneckių, Jablonskių, Landsbergių, Janulaičių, Ivanauskų, Dvarionų, Sruogų, Petrauskų, Žmuidzinavičių, Zubovų, Didžiokų, Zikarų ir kt.) šeimos reprezentuoja inteligentų šeimų kasdienybės vaizdinį.

Paroda unikali eksponatų gausa ir įvairumu: eksponuojam 460 daiktų ir 316 fotonuotraukų iš įvairių muziejų ir archyvų fondų bei asmeninių šeimos albumų. Daugiausiai medžiagos parodai paskolino Nacionalinis M. K. Čiurlionio dailės muziejus, Lietuvos centrinis valstybės archyvas, Vytauto Didžiojo karo muziejus, Šiaulių „Aušros“ muziejus, S. Kymantaitės-Čiurlionienės memorialinis muziejus, A. Žmuidzinavičiaus kūrinių ir rinkinių muziejus, M. ir K. Petrauskų lietuvių muzikos muziejus, Žaislų muziejus ir kiti. Istorinė Prezidentūra pirmą kartą parodos rengėjams talkinti pakvietė gausų inteligentų šeimų palikuonių būrį. Žmonės buvo kviečiami siųsti ar atnešti savo šeimų nuotraukų (iš 1918–1940 m. laikotarpio) parodos rengėjams. Kvietimas sulaukė plataus atgarsio, buvo gauta per tūkstantį šimtą nuotraukų, papildančių ir atskleidžiančių naujų inteligentų šeimos gyvenimo aspektų. Dauguma eksponatų ir nuotraukų lankytojams pristatomi pirmą kartą.

Parodos rengėjai ypač džiaugiasi Dalios Palukaitienės, Karolinos Masiulytės-Paliulienės, Danutės Vailionytės-Narkevičienės, Vidos Bartkienės, Audronės Vaitkutės, Eglės Vindašienės, Aušros Marijos Vilkienės, Juliaus Šalkauskio, Peterio Kuhlmanno, Ramūno Gulbino, Ramūno Janulaičio, Algirdo Markūno, Stanislovo Šimanausko, Jono Vaičenonio, Stanislovo Sajausko, Vytauto Miliuko, Vytauto Landsbergio, Juliaus Vytauto Smetonos ir kitų žymių tarpukario inteligentų palikuonių šeimų bendradarbiavimu.

Apsilankę parodoje ne tik išvysite akimirkas iš įžymių inteligentų šeimų gyvenimo, bet ir sužinosite, kaip atrodė pirmieji elektriniai buities prietaisai, kuo puošėsi tėčiai ir mamos, kokius saldumynus mėgo jų vaikai, kur visa šeima vykdavo atostogauti. Pamatysite, kokią vestuvinę dovaną dukrai Marijai įteikė Antanas ir Sofija Smetonos, kaip atrodė kūdikio vystymo stalelis ir vaikiškos svarstyklės. Galėsite išmokti taisyklių, kuriomis tarpukariu vadovavosi rašiusieji romantiškus meilės laiškus, ir pasitikrinti, ar atitinkate pažinčių skelbimuose pageidautas tobulo sutuoktinio savybes. Parodos rengėjų sukurtas edukacinis žaidimas yra dar viena priemonė lankytojams įvertinti, kokiais požymiais inteligentų šeima skyrėsi nuo tarpukario tarnautojų, darbininkų bei valstiečių šeimų [1].

Komentaras

  1. Paroda veiks Istorinėje LR Prezidentūroje Kaune, Vilniaus g. 33, iki 2015 m. liepos 4 d., II–VII 11.00–17.00 val.