„Istorija“. Mokslo darbai. 66 tomas
Libertas KLIMKA. Konferencija Scientia et historia – 2007
Spausdinti

Tradicinė Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų konferencija Scientia et Historia – 2007 vyko š. m. kovo 29–30 dienomis. Kaip ir kasmet, ji buvo suskirstyta į dvi sekcijas: filosofinių bei sociologinių ir istorinių tyrinėjimų.

Pirmajai sekcijai pateikta 10 pranešimų. Ž. Jackūnas savo pranešime atskleidė tuos problemiškus dalykus, kurie išryškėja sąvokoje „supratimas“, aptariant gnoseologinės patirties rezultatus. A. Konickis pateikė įdomių pavyzdžių, įrodančių autorių nepublikuotų rankraščių vertę. A. Adomonis aptarė mokslo filosofijos ir mokslo istorijos sričių paribius ir jų nevisai aiškiai apibrėžtus santykius. V. Žemgulis auditoriją supažindino su esminiais istorinio naratyvo tyrinėjimų rezultatais. P. Pukelis ir J. Dagys pateikė įvairių filosofiją dominančių sričių apžvalgas: pirmasis kalbėjo apie naujas idėjas fenomenologijoje, antrasis – apie neuromokslo duomenis, iškeltus filosofų svarstymams. Du pranešimai buvo skirti mokslo sociologijai: A. Rimaitė nagrinėjo teorines įžvalgas, nusakančias spartų vadinamosios „rizikos visuomenės“ formavimąsi; V. Dranseika aptarė socialinio aiškinimo formas. Sekcijos darbą užbaigė skirtingų klausimo „Kodėl?“ interpretacijų akistata: J. Rubikas kalbėjo apie atsakymus į šį žmogaus protą aktyvinantį klausimą, kuriuos siūlo šiuolaikinė biologija bei genetika, o J. A. Krikštopaitis pažvelgė į Antikos laikus, kada „Kodėl“ ir „Kaip?“ pagimdė eilę sampratų, kurių fundamentalumą paliudijo Naujųjų laikų mokslo raida.

 

1 il. Dėmesinga konferencijos auditorija

 

Istorinių tyrinėjimų sekcijos darbas prasidėjo kitą dieną įžanginiu sveikinimo žodžiu, kurį tarė Kultūros, filosofijos ir meno instituto direktorius V. Bagdonavičius. Šis posėdis buvo skirtas šiemet minimam Lietuvių mokslo draugijos šimtmečiui. Tad ir direktorius akcentavo šios draugijos reikšmę, kuriant nacionalinio mokslo pradmenis. J. A. Krikštopaitis savo pranešime atskleidė Tautos namų idėjos prasmę. Šis dr. J. Basanavičiaus sumanymas turėjo vienyti tautą, ugdyti visuomenės intelektinį potencialą, todėl yra nepraradęs aktualumo ir šiandien. Jį kelia susibūrusi iniciatyvinė grupė, pasiryžusi Vilniuje ne tik įgyvendinti Tautos namų idėją, bet ir pastatyti Tautos rūmus. L. Klimka apžvelgė reikšmingą Draugijos veiklos barą – tautotyros programą ir supažindino su jos leidiniais, padėjusiais formuoti lietuvių tautinę tapatybę. V. Pocius priminė 1911 m. Rygos lietuvių kalendoriuje paskelbtą atsišaukimą, raginantį remti Lietuvių mokslo draugiją. R. Juzefovičius gilinosi į Draugijos leidybos ryšius ir išskyrė leidybos sritis: autoriniai leidiniai, vadovėliai, „Lietuvių tauta“ (periodinis leidinys), atsišaukimai ir brošiūros. Turtindama savo biblioteką Draugija buvo užmezgusi ryšius su daugeliu užsienio šalių bibliotekų. Todėl nieko stebėtina, pasak pranešimo autoriaus, kad išvardytuosius leidinius galima atrasti Londone, Romoje ar kitame Europos didmiestyje. A. Jakimavičius supažindino su Draugijos nariais, gyvosios gamtos tyrėjais. Tarp jų paminėtinos tokios garsios asmenybės kaip P. Matulionis, T. Ivanauskas, J. Elisonas, K. Grinius, L. Gogelis, J. Bulota ir kiti. G. Ilgūnas apžvelgė vieno Draugijos nario – kun. J. Reitelaičio darbus, daugiausia skirtus kraštotyrai. H. Ilgevič aptarė Vilniuje 1907–1940 m. veikusios lenkiškosios Vilniaus mokslo bičiulių draugijos veiklą, plačiau pristatydama jos vadovų J. Kurčevskio (J. Kurczewski), V. Zahorskio (W. Zahorski) ir kitų įdirbį.

 

 

2 il. Su gražia sukaktimi konferencijos metu pasveikinta dr. Irena Petrauskienė

 

Atskirą šios sekcijos pranešimų grupę sudarė istorinės aktualijos. E. Makariūnienė priminė fiziką J. A. Martišių (1927–2006), kuris šiemet būtų minėjęs aštuoniasdešimtmetį. Buvo aptarta mokslininko veikla tiek fizikos, tiek ir mokslo istorijos baruose. Iš pastarųjų išskirtini darbai apie garsųjį reliatyvumo teorijos interpretatorių H. Minkovskį (H. Minkowski, 1864-1909), gimusį ir augusį Kauno priemiestyje Aleksote. Konferencijoje dalyvavę J. A. Martišiaus artimieji – žmona ir duktė padėkojo už kolegos atminimo saugojimą. A. Nakas supažindino su žymiu inžinieriumi, visuomenininku V. Ražaičiu, kurio šimtmetį šiemet pažymime. Dar du pranešimai buvo skirti XIX a. Lietuvos mokslo istorijai. J. Banionis priminė reikšmingą sukaktį – prieš 200 metų Vilniuje buvo išspausdinti Euklido „Pradmenys“. Ši antroji po Biblijos pasaulyje taip gerai žinoma knyga tuolaik buvo J. Čecho (J. Zech) išversta į lenkų kalbą ir tapo prieinama plačiajai Abiejų tautų respublikos šviesuomenei. E. Gečiauskas apibūdino matematikos profesorių A. Virvičių, dirbusį senajame Vilniaus universitete 1817–1831 metais. D. Juodžio pranešimas – apie ne taip ir tolimus laikus, kai KGB Lietuvos padalinio darbuotojai buvo itin „dėmesingi“ mokslininkams, dirbusiems įvairiuose Mokslų akademijos institutuose.

 

 

3 il. Pirmininkaujantys posėdžiui prof. J.A. Krikštopaitis ir dr. V. Bagdonavičius

 

Istorinių tyrimų dieną užbaigė konferencijos svečio, tautiečio iš JAV, Niujorko technologijos universiteto profesoriaus R. Šviedrio paskaita, kurioje pasidalyta naujausiais duomenimis apie žymius Lietuvos mokslo vyrus – Kazimierą Semenavičių ir Ignotą Domeiką. Turėjome progą pamatyti sensacingą profesoriaus radinį – vienoje iš Anglijos bibliotekų saugomą fortifikacijų brėžinį, atliktą XVII a. pirmoje pusėje karo inžinieriaus K. Semenavičiaus ranka.

Dviejų dienų konferencijos darbe dalyvavo per 70 klausytojų.


Libertas KLIMKA