„Istorija“. Mokslo darbai. 66 tomas
Sandra GRIGARAVIČIŪTĖ. VII mokslinė praktinė konferencija Rusijos valstybiniame I. Kanto universitete
Spausdinti

Septinti metai iš eilės Rusijos valstybiniame I. Kanto universitete (toliau – RVIKU; iki 2006 m. Kaliningrado valstybinis universitetas) vyksta kasmetinė mokslinė praktinė konferencija  švietimo ir mokymo klausimams aptarti. Šiemet ji buvo skirta Kaliningrado srities raidos analizei. Plenariniame posėdyje konferencijos dalyvius ir svečius sveikino Rusijos Federacijos švietimo ir mokslo ministras Andrejus Fursenka (Андрей Фурсенко).* Jis pabrėžė, jog „konferencija yra ta vieta, kur gimsta naujos idėjos ir strategijos, įgyvendinamos realiame gyvenime“. Žodį tarė ir Kaliningrado srities švietimo ministrė Natalija Šerri (Наталия Шерри). Ji pasidžiaugė „dinamiška krašto raida“ ir pasveikino „modernizacijos projektą laimėjusius mokytojus“. Pranešimus pristatė: S. N. Jurjeva (С. Н. Юрьева; Kaliningrado srities švietimo ministro pavaduotoja), S. Matvejevas (С. Матвеев; RVIKU informatizacijos prorektorius) ir T. Gorejevas (Т. Гореев), A. M. Kondakovas (А. М. Кондаков; leidyklos „Просвещение“ generalinis direktorius), N. J. Nikulina (Н. Ю. Никулина; RVIKU Šiuolaikinių mokymo technologijų instituto direktorė), A. N. Silanovas (А. Н. Силанов; Kaliningrado merijos atstovas), S. V. Kondratjevas (С. В. Кондратьев; Valstybinės inovacijų akademijos rektorius, Maskva). Pirmoji pranešėja daug dėmesio skyrė švietimo modernizacijai, pristatė penkias jos kryptis. Daugiausiai klausytojų susidomėjimo sulaukė „mokinio krepšelis“ ir „pilietinių institutų įtraukimas į užsakymo švietimo ministerijai formulavimą“. S. J. Matvejevas ir T. Gorejevas kalbėjo apie RVIKU studentų stažuotes užsienyje (trečia vieta palyginti su kitais Rusijos regionais) ir studentų mainus tarp Rusijos regioninių universitetų. A. M. Kondakovas išdėstė išsilavinimo standarto kaip visuomeninio susitarimo sampratą. Jo manymu, standartas turėtų būti nustatomas šeimos, visuomenės ir valstybės susitarimu ir jį įgyvendinant kiekviena iš susitariančių pusių turėtų   atlikti savo funkciją. N. J. Nikulina kalbėjo apie RVIKU strategines pedagogų švietimo kryptis, A. N. Silanovas – apie šiuolaikinės municipalinės švietimo politikos orientyrus, akcentavo informavimą, profesinę diagnostiką, konsultavimą bei psichologinį palaikymą, o S. V. Kondratvejas aptarė mokymosi visą gyvenimą koncepcijos pamatus ir jos praktinį įgyvendinimą. Pirmą dieną plenariniame posėdyje buvo apie 600 dalyvių.

Antrą dieną 540 dalyvių dirbo devyniose sekcijose. Perskaityti 245 pranešimai. Vilniaus pedagoginio universiteto Istorijos ir Užsienio kalbų fakultetų dėstytojai dalyvavo 3 ir 5 sekcijų darbe. 5-oje sekcijoje „Inovacijos pedagoginės technologijos: problemos ir aspektai“ pranešimą skaitė Visuotinės istorijos katedros docentas Edvardas Kriščiūnas. Jo pranešimas „Kai kurie XX a. istorijos dėstymo aspektai“ sulaukė didelio dalyvių susidomėjimo ir buvo labai gerai įvertintas sekcijos vadovės M. E. Žukovos (М. Е. Жукова). Docentės Vida Kniūraitė (Visuotinės istorijos katedra), Grasilda Blažienė (Vokiečių kalbos katedros vedėja) ir Sandra Grigaravičiūtė (Istorijos didaktikos centras) dalyvavo 3-os sekcijos darbe. Pastaroji sekcija „Vakarų Rusijos istorija. Kaliningrado sritis“ ir joje nagrinėjami klausimai sulaukė išskirtinio dalyvių dėmesio. Jai vadovavo Rusijos valstybinio I. Kanto universiteto rektorius Andrejus Pavlovičius Klemeševas (Андрей Павловичь Клемешев), tuo parodydamas, kaip svarbu Kaliningrado sričiai turėti savo krašto istoriją.

 

1 il. Su kolegėmis iš Rusijos: doc. dr. G. Blažienė (trečia iš kairės), doc. dr. S. Grigaravičiūtė (antra iš kairės), doc. dr. V. Kniūraitė (pirma iš dešinės), doc. dr. E. Kriščiūnas (antras iš dešinės). (L. G. Gorbunovos nuotrauka)

 

Minėta sekcija konferencijoje buvo suformuota neatsitiktinai. 2006 m. Kaliningrado srityje imta įgyvendinti švietimo projektą, kurio tikslas – parengti ir įtraukti į bendrojo lavinimo mokyklose dėstomus Tėvynės ir Visuotinės istorijos kursus krašto istorijos kursą – „Vakarų Rusijos istorija. Kaliningrado sritis“. Jį kiek vėliau planuojama dėstyti visose Kaliningrado srities bendrojo lavinimo mokyklose 6–11 klasių moksleiviams. Nuo 2006 m. rugsėjo 1 d. kursas eksperimento tvarka pradėtas dėstyti keliasdešimtyje srities mokyklų. Užsiėmimai vyko visus mokslo metus 1 kartą (akademinę valandą) per savaitę. Buvo mokoma krašto  istorijos nuo seniausių laikų iki šių dienų, remiamasi specialiai parengta darbo grupės medžiaga. Parengtas ir 2007 m. išleistas mokomasis-metodinis kompleksas (toliau – MMK) iš vadovėlių ir darbo sąsiuvinių 6–7, 8–9, 10–11 klasių moksleiviams bei atitinkamų mokymo-metodinių priemonių mokytojams. Nuo 2007 m. kovo 1 d. į minėtas mokyklas buvo perduota 200 egzempliorių parengto kurso įvadinių vadovėlių tiražo. Tuo pat metu buvo ne tik stebima, kaip moksleiviams pavyksta įsisavinti dėstomą medžiagą, bet ir kaip sekasi dirbti su įvadinio tiražo MMK. Projekto rezultatams aptarti ir buvo sudaryta 3-oji sekcija.

Apie kurso suformavimo ypatybes ir jo įgyvendinimą kai kuriose Kaliningrado srities bendrojo lavinimo mokyklose kalbėjo RVIKU profesorius G. V. Kretininas (Г. В. Кретинин).[1] Jo pranešime išsakytas mintis pristatysime kiek išsamiau. Profesorius, kaip ir kiti jo kolegos Rusijos istorikai, yra įsitikinęs, jog istorijos kurso „Vakarų Rusijos istorija. Kaliningrado sritis“ vadovėlyje, „sukaupta ta socialinė patirtis, kurią kiekviena karta stengiasi perduoti savo palikuoniams“, todėl nereikėtų stebėtis, kad išleistieji įvadiniai MMK egzemplioriai sulaukė visuomenės dėmesio: diskusijos dėl parengto MMK vyko ir vyksta oficialiu lygmeniu, tarp pedagogų, tarp autorių bei spaudoje.

Sumanymas parengti ir išleisti regioninės istorijos vadovėlius Rusijos federacijoje kilo neseniai – prieš 10–15 metų, tačiau įgyvendinti idėją nebuvo lengva. Tiek Centre (Maskvoje – S. G.), tiek ir Rusijos Federacijoje (toliau – RF) regionuose formavosi santykis su pačia regioninės istorijos vadovėlio idėja, ieškota autorių, kurie galėtų ją įgyvendinti. Autoriai formulavo koncepcijas ir knygų bei kursų struktūrą. RF jau yra išleistų regioninės istorijos vadovėlių: „Uralo istorija“ (7–11 kl.), „Pskovo krašto istorija“ (5–9 kl.), „Astrachanės krašto istorija“, Osetijos istorija. Nemažai kitų RF regionų veda regioninės istorijos užsiėmimus, turi parengtą medžiagą. Dalis regionų jau rengia vadovėlius ir mokymo priemones. Kartu siekiama suderinti naujai rengiamų mokymo priemonių turinį su RF vadovėliais ir kaimyninių regionų istorijomis.

Pranešėjas išsamiai paaiškino ir regioninio kurso parengimo specifiką. Pirmiausiai atkreipė dėmesį į tai, kad regioninė istorija – tai ne tik mokslininkų, bet ir pedagogų uždavinys: rengiamos mokymo priemonės turi atitikti ir istorinės medžiagos pateikimo (didaktikos – S. G.) principus. Antroji problema – sovietmečio reliktų įveika: Rusijos istorijos mokslas vaduojasi iš sovietmečio epochos dogmų; trečioji – rengiant krašto istoriją reikia išvengti „mitologizavimo, etno- ir geocentrinių vaizdinių, adekvačiai panaudoti istorinio sociumo kultūrą“. Ketvirtoji problema – Kaliningrado srities istorijos kurso rengėjai neturėjo tokio darbo patirties, išplėtotos istoriografinės ir šaltinių bazės: Kaliningrado sritis jauna (jai tik 60 metų), o kaliningradietiška krašto tyrimo tradicija dar jaunesnė (iš tikro ji tik formuojasi). Tik XX a. paskutiniojo dešimtmečio pradžioje buvo iškelta mokslinė problema, ėmė telktis mokslininkų grupės, sudarytos pirmosios programos, išleista monografijų. Dar viena problema – Kaliningrado sritis geografiškai atskirta nuo kitų RF sričių: iki artimiausio kaimyno šimtai kilometrų ir, negana to, visai kitokia ilgaamžė praeitis. Kaliningrado srities praeitis (skirtingai nuo kitų RF regionų) glaudžiai susijusi su Lenkijos, Lietuvos, Vokietijos istorija. Šeštoji problema – didžioji naujai parengto kurso dalis dera ne su Rusijos, o su visuotinės istorijos kursu, todėl reikia ypatingų pastangų, kad dėstomas kursas derėtų ir su Tėvynės (FR – S. G.), ir su Visuotine istorija. Pranešėjas taip pat atkreipė konferencijos dalyvių dėmesį ir į konkretaus kurso perteikimo technines galimybes bei būtinybę decentralizuoti krašto istoriją: vadovėlis būtų apibendrintų žinių suvestinė, o darbo sąsiuviniai (pagal rajonus) konkretintų pateikiamą medžiagą. G. V. Kretininas pasidžiaugė, kad per 15 metų pavyko sukurti regioninės istorijos „mokslinę bazę“, kuri leido parengti MMK.[2]

Po profesoriaus G. V. Kretinino patirtimi dalijosi Kaliningrado mokyklų, kuriose buvo dėstomas minėtas kursas ir dirbama su MMK, mokytojai, atkreiptas dėmesys į įvairių laikotarpių tekstų bei užduočių atitikimą moksleivių amžiui, siūlomi nauji MMK įsisavinimo būdai ir metodai. Vyko diskusija dėl to, kiek ir kuriam Kaliningrado srities istorijos laikotarpiui turėtų būti skiriama daugiausiai dėmesio naujame MMK, užduoti klausimai, kodėl vadovėlis leistas Maskvos, o ne srities leidykloje, gilintasi į vadovėlio netikslumus (asmenvardžių ir vietovardžių rašybą). G. Blažienė vadovėlių autoriams patarė susipažinti su jos išleistais tyrinėjimais[3] ir pasisiūlė konsultuoti vadovėlių autorius. V. Kniūraitė diskusijos dalyviams pateikė pavyzdį iš sovietmečio, kai Lietuvoje buvo draudžiama A. Šapokos „Lietuvos istorija“: ji buvo skaitomiausia Lietuvos istorikų knyga, todėl perspėjo rengėjus ir leidėjus, jei MMK bus uždraustas, jį atsišvies visi Kaliningrado srities istorijos mokytojai, jų moksleiviai bei tėveliai, knyga taps tiesiog „bestseleriu“.

Sekcijos antrajame posėdyje perskaityti V. Kniūraitės („Kai kurie Lietuvos lokaliosios istorijos dėstymo aspektai“), G. Blažienės („Senųjų prūsų vietovardžiai – istorijos šaltinis Kaliningrado srities istorijai“) ir S. Grigaravičiūtės („Lietuvos konsulatas Karaliaučiuje 1921–1940 metais“) pranešimai. Pirmoji pranešėja kalbėjo apie Lietuvos lokaliosios istorijos dėstymo problemas, pademonstravo videofilmo-mokymo priemonės „Viena diena Žemaitijos keliais“ fragmentą. Lokaliosios istorijos problemos dabar yra labai aktualios Kaliningrado srities mokykloms. G. Blažienė kalbėjo apie prūsų vardo paminėjimus šaltiniuose, prūsiškus vietovardžius, jų kilmę, geografinį paplitimą. S. Grigaravičiūtė pristatė Lietuvos konsulato Karaliaučiuje veiklos kryptis (1921–1940 m.) ir konsulato uždarymo aplinkybes 1940 m. Ypač įdomus buvo V. N. Chabibulino (В. Н. Хабибулин) pasakojimas apie Insterburgo gyvenimą 1920–1940 m. Remdamasis išlikusia archyvine medžiaga, pranešimo autorius pristatė žymiausius to laikotarpio architektūros paminklus, kultūrinio, sportinio gyvenimo, aplinkos apželdinimo ypatumus, kalbėjo apie miesto ekonominę raidą, pasidžiaugė, kad Insterburge buvo antroji Vokietijoje troleibuso linija, kuria dabartiniame Černiachovske važiuoja autobusai.

Po konferencijos VPU delegacijos atstovei V. Kniūraitei už aktyvų dalyvavimą diskusijoje buvo įteiktas įvadinio mokomojo metodinio komplekso (jį sudaro 9 leidiniai) egzemliorius. Kiekvienas norintis susipažinti su vadovėliais, metodiniais leidiniais mokytojui bei darbo sąsiuviniais 6–7, 8–9 ir 10–11 klasėms galės tą padaryti, kai 2007 m. rugsėjo 1 d. bus išleistas papildytas ir pataisytas komplektas. Jį VPU bibliotekai pažadėjo atsiųsti RVIKU Šiuolaikinių mokymo technologijų instituto direktorė N. J. Nikulina.

Konferencijos dalyviai aplankė Kaliningrado miesto kultūros ir architektūros paminklus, užmezgė draugiškus ryšius su kolegomis iš Pomorjės valstybinio universiteto (doc. L. G. Gorbunova (Л. Г. Горбунова) ir Maskvos valstybinės inovacijų akademijos (rektoriumi S. V. Kondratjevu). Numatoma bendradarbiauti ir ateityje.

 

Nuorodos



* Jo sveikinimo žodį perskaitė pirmasis RVIKU prorektorius Vladimiras Nikolajevičius Chudenka (Владимир Николаевичь Худенко).

[1] Кретинин, Г. В. Особенности создания курса „История западной России. Калининградская область“ для основной школы. Pranešimas skaitytas VII tarptautinėje mokslinėje-praktinėje konferencijoje „Современная стратегия развития российского образования и ее реализация в Калининградской области“, vykusioje RVIKU 2007 m. balandžio 18–19 d. 3-ojoje sekcijoje „История западной России. Калининградская область“. Kronikos autorė dėkoja konferencijos organizatoriams už atsiųstą pranešimo rankraščio kopiją.

[2] Įvadinio tiražo autoriams ir leidėjams buvo išsakyta daug mokytojų, istorijos specialistų, kraštotyrininkų pageidavimų, pastabų, pasiūlymų; sulaukta ir recenzijų.

[3] Die baltischen Ortsnamen im Samland = Hydronymia Europaea, Sonderband II, Stuttgart: Franz Steiner Verlag, 2000, S. 51; Baltische Ortsnamen in Ostpreußen = Hydronymia Europaea, Sonderband III, Stuttgart: Franz Steiner Verlag, 2005.

Sandra GRIGARAVIČIŪTĖ