„Istorija“. Mokslo darbai. 95 tomas
Aldona Vasiliauskienė. Paminėtas „Ryto“ draugijos 100-metis
Spausdinti

2014, t. 95, Nr. 3, p. 98–117 / Vol. 95, No. 3, pp. 98–117, 2014

XX a. pradžioje Lietuvoje – Suvalkijoje, Aukštaitijoje ir Vilniaus krašte – pradėjusios veiklą „Žiburio“ (steigiamasis susirinkimas įvyko 1906 m. sausio 6 d. Marijampolėje), „Saulės“ (įkurta Kaune 1906 m. rugpjūčio 7 d.) ir „Ryto“ (steigiamasis susirinkimas įvyko Vilniuje 1913 m. sausio 13 d.) draugijos atliko didžiulį darbą tautos švietimo, religinio ir tautinio sąmoninimo plėtros kelyje, tapo svarbiais lietuvių katalikiškąjį intelektinį sąjūdį vienijančiais centrais.

Vilniaus miesto ir Vilniaus krašto Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, su pertraukomis veikusi 1913–1940 m., 2013 m. sausio 31 d. paminėjo įkūrimo 100-metį. Mokslinę konferenciją, vykusią Lietuvos nacionaliniame muziejuje, organizavo nuo 2004 m. balandžio 3 d. atkurtos „Ryto“ draugijos pirmininkas Algimantas Masaitis, kuris sutelkė darbingą organizacinį bei kompetentingą mokslinį komitetus.

06_1

Lietuvių švietimo „Ryto“ draugijos 100 skirtos konferencijos pertraukos metu. Iš kairės: UAB „Vilava“ generalinis direktorius Antanas Vilūnas, LEU Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros lektorius Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios vikaras dr. kun. Mindaugas Ragaišis, LEU Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Skirius, dr. Aldona Vasiliauskienė, LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis, Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos klebonas dr. kun. Gediminas Jankūnas, prof. Kazimieras Garšva

Organizacinį komitetą sudarė Algimantas Masaitis (Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas), pirmininkas, dr. Aldona Vasiliauskienė (Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacija), pavaduotoja, ir trys nariai: Jonas Vasiliauskas (Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministerijos Regioninių mokyklų skyriaus vedėjas), Juozas Vercinkevičius (Nacionalinio Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius) ir kun. Vytautas Rapalis (Visų Šventųjų bažnyčios klebonas).

Mokslinį komitetą sudarė Juozas Skirius (LEU profesorius), pirmininkas, dr. Aldona Vasiliauskienė (Lietuvių katalikų mokslo akademija, Lietuvių, ukrainiečių istorikų asociacija), pavaduotoja, ir keturi nariai: Vida Pukienė (LEU doc., dr.), Libertas Klimka (LEU profesorius), dr. kun. Gediminas Jankūnas (Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos rektorius) ir dr. kun. Mindaugas Ragaišis (Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios vikaras).

06_2 LEU Arkivyskupo Mečislovo Reinio auditorijoje „Ryto“ draugijos šimtmečiui rengti organizacinis komitetas. Kairėje sėdi „Ryto“ draugijos pirmininkas Algimantas Masaitis, dr. kun. Mindaugas Ragaišis, LEU Istorijos fakulteto doc. Vida Pukienė, LEU Istorijos fakulteto doc. dr. Romualdas Juzefovičius, LEU Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Skirius (stovi) ir dr. Aldona Vasiliauskienė

LEU Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedroje vykusiuose mokslinio komiteto pasitarimuose buvo diskutuojama dėl būsimų pranešimų tematikos, kviestinų prelegentų. Kai kurie svarstyti klausimai pristatyti „Vorutos“ [30] bei „Lietuvos Aido“ [33] skaitytojams. O jubiliejinės konferencijos išvakarėse „Veide“ pasirodė Jono Rudoko straipsnis, apžvelgiantis „Ryto“ veiklą [16], o po konferencijos – prof. Liberto Klimkos straipsnis Lietuvos edukologijos universiteto laikraštyje „Šviesa“ [8], Dieveniškių (Šalčininkų r.) „Ryto“ vidurinės mokyklos direktorė Lolita Mikalauskienė aprašė vasario 16 d. šioje mokykloje vykusį renginį, skirtą „Ryto“ veiklos 100-mečiui Dieveniškių krašte [13], Marija Šaknienė jubiliejinį renginį apžvelgė „Lietuvių godose“ [18], Bernardas Šaknys – „Valstiečių laikraščio“ priede „Tėviškės šviesa“ [19], apie „Ryto“ draugijos jubiliejų rašyta „Švietimo naujienose“ [14].

06_3 Prie vieno „Ryto“ parodos eksponatų – Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vėliavos Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Iš kairės: LEU Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros kapelionas, Visų Šventųjų parapijos klebonas Vytautas Rapalis, „Ryto“ draugijos pirmininkas Algimantas Masaitis ir LEU lektorius dr. kun. Mindaugas Ragaišis

Jubiliejinį renginį, skirtą Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 100-mečiui, sudarė trys dalys: Šv. Mišios Visų Šventųjų bažnyčioje, mokslinė konferencija Lietuvos nacionaliniame muziejuje ir šiame muziejuje vykusios „Ryto“ parodos atidarymas.

Šv. Mišios Visų Šventųjų bažnyčioje

Šv. Mišias Visų Šventųjų bažnyčioje aukojo parapijos klebonas Vytautas Rapalis ir Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios vikaras dr. kun. Mindaugas Ragaišis. Pamokslą sakęs kun. V. Rapalis akcentavo, kad prasmingai ir tikslingai sėjamas grūdas duoda gausų derlių. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ sėjo Žodį, o per jį – Tikėjimą, Viltį, Meilę. Pasėtas Žodis, siekiant išsaugoti vilties išpažinimą, skamba šiose žemėse ir tai liudija draugijos 100-metis. Dėl „Ryto“ veiklos, galima džiaugtis tėvų išmokytu Žodžiu, nebijoti šių dienų iššūkių ir statyti savo lietuviškai skambantį Žodį į žibintą, kad jis šviestų ir kviestų sugrįžti iš svetimų kraštų, nes šiandienėse lietuvių buveinėse Anglijoje, Airijoje, Norvegijoje ir kitur lietuviams jau labai reikalinga „Ryto“ veikla. Ar nereikėtų ten jo įsteigti, kad nebūtų pamirštas savas, lietuviškas, Žodis?

Čia, bažnyčioje, mūsų namuose, Žodis saugus, bet išėjus į gatves, visi užrašai svetimi – tad Žodžio puoselėjimas šiandien dar aktualesnis. Prieš šimtmetį buvo vienos aplinkybės, dabar – kitos. Ir kol nuolaidžiausime, plauksime pasroviui, greitai nebeturėsime ir to, ką turime.

Dėkodami Dievui už tėvų įskiepytą Žodį, kuriuo galime melstis, prašykime Aukščiausiąjį, kad ir po šimto metų susirinkę ypatingoj vietoj – Visų Šventųjų bažnyčioje – visų šventųjų pastangomis turėtume gyvą tėvų Žodį.

Šv. Mišiose vargonavo Jolanta Grabštonovičienė, giedojo solistas LEU prof. dr. Antanas Kiveris.

06_4 Prie kunigo Petro Kraujalio paminklinės lentos. Iš kairės: Stefanija Gokaitė, prof. Antanas Kiveris, prof. Juozas Skirius, Edvardas Macijauskas ir dr. kun. Mindaugas Ragaišis

Mokslinė konferencija

Sveikinimai „Rytui“

Konferencija „Ryto“ 100-mečiui Lietuvos nacionalinio muziejaus salėje pradėta Lietuvos himnu. Muziejaus direktorė Birutė Kulnytė įžangos žodyje atkreipė dėmesį į tai, kad daugelio dar nesuvokta „Ryto“ veikla, kurią ji pavadino Lietuvos nacionalinio išsivadavimo paskata šeimai ir mokyklai: atliktas didžiulis valstybinės reikšmės dvasininkų ir pasauliečių darbas. Direktorė pasidžiaugusi, kad ir dabar konferenciją rengti padėjo čia dalyvaujantys dvasininkai, LEU dėstytojai.

Akademikas Zigmas Zinkevičius kalbėjo, kad XX amžiaus pradžioje lietuvių tautos likučiai susitiko prie pražūties. Tautą galėjo išgelbėti šeima ir mokykla. Tam ir buvo skirtas „Rytas“, surinkęs visus tada, surinkęs ir šiandieną. Akademikas visus konferencijos dalyvius sveikino linkėdamas prasmingo darbo.

Švietimo ir mokslo ministerijos kancleris Dainius Numgaudis pasidžiaugė, kad Švietimo ir mokslo ministerija yra „Ryto“ draugijos narė, rėmėja, bičiulė. Kalbėdamas apie šių metų jubiliejines šventes (1863 m. sukilimo, Klaipėdos sukilimo, Dariaus ir Girėno skrydžio, tarmių metų minėjimus), apgailestavo, kad ne visos šventės įteisintos, tačiau svarbiausia, kad jos rengiamos iš širdies. Tokia yra „Ryto“ draugijos 100-mečio šventė ir ji turėtų būti greta tų svarbių datų. Dar iki galo neįvertinta, ką padarė „Rytas“ mūsų valstybės ateičiai. Prieš kiekvieną mokytoją, dirbusį lietuviškoje mokykloje, turime nulenkti galvą – jų dėka išugdyti geri krašto piliečiai, jų dėka išliko valstybė. D. Numgaudis linkėjo atsikūrusiai „Ryto“ draugijai išspręsti visas kylančias problemas žengiant sunkiu veiklos keliu, o „Ryto“ pirmininką Algimantą Masaitį pavadino lietuvybės skleidimo Lietuvoje simboliu ir įteikė Švietimo ir mokslo ministerijos Garbės ženklą (tai 18-as asmuo per 10 metų apdovanotas tokiu ženklu).

LEU rektorius akademikas Algirdas Gaižutis kalbėjo: „Malonu matyti tiek daug veidų tokią gamtos šlapumo ir purvo dieną. O čia salėje šviesu ir jūs gebate pasidžiaugti prasmingu „Ryto“ 100-mečio jubiliejumi“. Primindamas globalizacijos, emigracijos ir kitus iššūkius, akademikas kėlė klausimą: „Kaip su tais iššūkiais susitvarkė negausi inteligentų saujelė? Jie tiems iššūkiams rado atsaką, be jo būtų ištirpę“. Rektorius džiaugėsi, kad šia konferencija ir būsima paroda prikeliama istorinė atmintis – tai padeda geriau suprasti nūdienos iššūkius.

Rektorius džiaugėsi gerais „Ryto“ ir Lietuvos edukologijos universiteto tarpusavio santykiais, padedančiais suprasti svarbą švietimo sistemos, per kurią galima išlaikyti kalbą, kultūrą, dvasinius pasiekimus, kad net keturi LEU dėstytojai – mokslininkai – įrašyti į šios konferencijos mokslinį komitetą, skaito pranešimus, pirmininkauja posėdžiams. „Jubiliejus – graži data, – sakė rektorius A. Gaižutis, – ir ne kiekviena tauta gali pasigirti turinti tokių organizacijų, kurios mini šimtmetį. Džiugu, kad „Rytas“ prikeltas skrydžiui, naujam darbui“. Akademikas A. Gaižutis perskaitė ir įteikė padėkos raštą „Ryto“ draugijos pirmininkui A. Masaičiui.

Kultūros ministerijos Regionų kultūros skyriaus vedėja Irena Seliukaitė prisistatė kaip Vilnijos krašto vaikas: Tverečius, Adutiškis – ryčiausi taškai. „Sunku apsakyti, kas įvyko šiame krašte, kai tik prasidėjo šio krašto švietimo kilimas. Šiame krašte veikė vargonininko, visuomenės veikėjo, knygnešio Leono Bielinio (1882–1841) sukurtas orkestras. Adutiškyje, Tverečiuje, Mielagėnuose skambėjo jo suburti lietuviški chorai, atlikta ir daugybė kitų darbų švietėjiškoje srityje: jis ėmė užrašinėti lietuvių liaudies dainas (užrašinėjo kaip profesionalas), organizavo vaidintojų veiklą. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ didžiausias nuopelnas, kad šiame Rytų Lietuvos krašte atsirado kultūrinis švietėjiškas sąjūdis. Dėl šio sąjūdžio lietuvybė, kultūrinis gyvenimas buvo plėtojamas, todėl „Rytas“ neginčijamai svarbus visai tolimesnei kultūrinei šio krašto raidai. O kuo kraštas tapo po 100 metų – tai senstantis, nykstantis kraštas. Nebelieka jaunų žmonių, nekuriamos darbo vietos ir šitas kraštas traukiasi. Tverečiuje, kuriame „Ryto“ laikais buvo progimnazija ir kuris nemaža davęs Lietuvai, dabar nebėra net pradinės mokyklos...“.

I. Seliukaitė, pasidžiaugusi plačia atkurtos „Ryto“ draugijos veikla, draugijos pirmininkui A. Masaičiui įteikė Kultūros ministro Šarūno Biručio pasirašytą padėką.

Lietuvos laisvės kovotojų sąjungos vardu pirmininko pavaduotojas Laimonas Dieninis pasveikino „Ryto“ draugijos pirmininką A. Masaitį už atliktus darbus įteikdamas ordiną „Už Tėvynės laisvę“ (tai 21-asis ordinas nuo Nepriklausomybės atkūrimo).

„Ryto“ pirmininkas Algimantas Masaitis, sveikindamas konferencijos dalyvius, dėkojo visiems, gausiai susirinkusiems. „Kiek daug mokytojų prieš šimtmetį kūrė „Ryto“ draugiją, nors trūko mokytojų, nebuvo nei mokyklų, nei vadovėlių. Kiekvienas jų savo širdyje turėjo Lietuvą. Ir mes dabar turime pagydyti savo širdyse esančią Lietuvą“.

A. Masaitis dėkojo Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei už suteiktą garbingą vietą – muziejų – konferencijai organizuoti ir įteikė jai padėkos raštą, taip pat padėkojo ir šio straipsnio autorei už pagalbą organizuojant renginį.

Trijų „Ryto“ vardu pavadintų mokyklų – Pabradės ir Rudaminos gimnazijų bei Dieveniškių vidurinės mokyklos – atstovai, lydimi gausių atsistojusių konferencijos dalyvių aplodismentų, išnešė gėlių krepšelius ant patriarcho Jono Basanavičiaus ir prof. kun. Petro Kraujalio kapų.

Moksliniai pranešimai

Pirmajam konferencijos posėdžiui pirmininkavo LEU prof. Juozas Skirius ir Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos rektorius dr. kun. Gediminas Jankūnas, antrajam – prof. J. Skirius ir Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios vikaras dr. Mindaugas Ragaišis.

Konferencijoje buvo skaitomi šie pranešimai: „Lietuvių švietimo draugijų veiklos pradžia panaikinus spaudos draudimą“ [15; 38] (doc. dr. Vida Pukienė), „Vilniaus kraštas „Ryto“ aušroje“ [9; 38] (dr. Alma Lapinskienė), „Dr. kun. Jonas Steponavičius – pirmasis „Ryto“ draugijos pirmininkas“ [21; 22; 28] (dr. Aldona Vasiliauskienė), „Ryto“ draugija 1915–1918 m.“ (Linas Janulevičius), „Lietuvių švietimas lenkų okupuotame krašte“ [2; 3; 4] (Gintautas Ereminas), „Ryto draugijos pirmininkas Petras Kraujalis ir jo atminimas“ [10] (prof. habil. dr. Kęstutis Makariūnas), „Kun. Kristupo Čibiro indėlis „Ryto“ draugijos raiškoje [5] “ (doc. dr. Romualdas Juzefovičius), „Ryto“ draugijos atkūrimas Lietuvoje“ (habil. dr. Kazimieras Garšva), „Atkurtos „Ryto“ draugijos veikla 2004–2012 m.“ [11] (Algimantas Masaitis).

Po pranešimų kalbėjusi šio straipsnio autorė dr. A. Vasiliauskienė detalizavo konferencijos kryptį: siekta apžvelgti Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ istoriją per draugijai vadovavusius pirmininkus. Akcentavo, kad dr. kun. M. Reinys, nors ir buvo du kartus rinktas „Ryto“ pirmininku [29], tačiau pranešimas jam neskirtas, nes šįmet, minint Dievo tarno mirties 60-metį, bus rengiama atskira konferencija. Be to, straipsnių rinkinyje bus pakartota jau spausdinta [35], tačiau papildyta medžiaga, skirta dr. kun. M. Reiniui (straipsnių rinkiniui parengtas atskiras straipsnis „Kunigas Mečislovas Reinys ir „Rytas“).

Pasisakiusi konferencijos dalyvė Anastazija Kairiūkštytė pabrėžė, kad konferencija nubraukė laiko tėkmės dulkes nuo „Ryto“, džiaugėsi, kad susirinkusiesiems svarbi Rytų Lietuva. Pateikė ir savo pastebėjimų: „Labai norėjosi išgirsti „Rytų“ draugijos veiklos ypatumus, okupacinių režimų siekius rusinti, germanizuoti kraštą“. Atskleisti okupaciniai režimai sudarytų galimybę pasisemti žinių ir vertinti laisvę – dvasinį, tautinį ramstį – išlikti, skatintų pasimokyti iš istorijos. Kalbėtoja pasigedo ir plataus „Ryto“ pirmininko Aleksandro Stulginskio veiklos detalizavimo.

Nijolė Balčiūnienė pateikė informaciją apie „Vilnijos“ draugijos organizuojamą rašinių konkursą, skirtą Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“. Detalesnė tematika, matyt, bus paskelbta vėliau.

Monsinjoras Alfonsas Svarinskas, džiaugdamasis konferencija, pageidavo dėti pastangas, kad būtų išspausdinta pranešimų medžiaga, susirinkusiuosius ragino nepamiršti idealų ir dėl jų kovoti.

Konferencijos apibendrinimas

Apžvelgdamas ir reziumuodamas konferenciją kun. dr. Gediminas Jankūnas pasidžiaugė, kad pranešėjai laikėsi reglamento, rimtai ir detaliai rengė pranešimus, kurie susirinkusiuosius praturtino ne tik žiniomis, bet ir pareigos bei atsakomybės, meilės savo kraštui, jo kultūrai, kalbai, tikėjimui ir dvasingumui gaida. Kunigą pašiurpino „Ryto“ draugijos pirmininko pranešime nuskambėjęs sakinys, kad vieno Vilniaus krašte esančio lietuviško darželio vadovai pasidžiaugė, jog per 20 Nepriklausomybės metų pirmąsyk į darželį atvyko lietuvių – „Ryto“ draugijos atstovų, o iki tol darželis lietuviams tarsi ir nerūpėjo. Tas pavyzdys ragina kiekvieną gebėti pamatyti būtinų atlikti darbų lietuvybei išlaikyti trūkumus ir savo veikla tuos trūkimus likviduoti.

Kun. Gediminas Jankūnas kalbėjo, kad dvasininkai įsitraukę į visuomeninę veiklą, tačiau šiandien laikraščiuose, pvz., „Lietuvos Rytas“ bei kt., iš jų tyčiojamasi, todėl kai kurie ir atsiriboja nuo visuomeninės veiklos.

Apgailestavo, kad Europos Sąjungoje nėra įtvirtintos krikščioniškosios vertybės ir ji siūlo kurti bei stiprinti alternatyvią, ne katalikiško tikėjimo pagrindu susibūrusią, bendruomenę. „Mes gyvename, – sakė kun. G. Jankūnas, – didelių iššūkių laiku, neišspręstų problemų metu. Jas spręsdamos nekatalikiško tikėjimo bendruomenės dažnai pasinaudoja ir manipuliuoja mumis saviems tikslams pasiekti“. Kunigas klausė: „Kas būtų, jei vieną dieną apsieitume be televizijos? Ar mums taip labai svarbu ves tas Radžis, ar neves, kas su kuo šoka ar dainuoja? O kiek tokių laidų, skurdinančių mūsų žmonių dvasią ir vedančių į mankurtizmą?“

Baigdamas apibendrinimą kun. dr. Gediminas Jankūnas pasakė: „Šie metai popiežiaus Benedikto XVI paskelbti Tikėjimo metais, tad kviečiu visus į gilesnę vienybę su Kristumi ir atnaujintą bei gyvą tikėjimą“.

06_5 Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijos salėje prie Stanislovo Rapolionio biusto. Stovi iš kairės: 2011 m. Stanislovo Rapolionio premijos laureatas, Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ vyr. redaktorius Juozas Vercinkevičius, gimnazijos muzikos mokytoja metodininkė Jadvyga Sinkevič, 2014 m. Stanislovo Rapolionio premijos laureatė dr. Aldona Vasiliauskienė, pirmasis Stanislovo Rapolionio premijos laureatas Vytautas Dailidka, gimnazijos direktorė Danuta Zuzo, Švietimo ir mokslo ministerijos vyriausioji specialistė Nida Poderienė, Stanislovo Rapolionio 2008 m. premijos laureatas, Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis, verslininkas – mecenatas – Mindaugas Vyskupaitis, Lietuvos istorijos laikraščio „Voruta“ redaktorė Ilona Januškevičiūtė ir gimnazijos lietuvių kalbos mokytoja metodininkė Laima Bandalevičė

Paroda

Konferencijos pirmininkas prof. J. Skirius pakvietė visus į kitus rūmus, į parodos (kuratorė Jūratė Gudaitė), skirtos „Ryto“ draugijos šimtmečiui, atidarymą.

Parodoje „Ryto“ draugijos atliktus darbus ir draugijos reikšmę Lietuvos istorijai išsamiai detalizavo akademikas Antanas Tyla. Kalbėjo Lietuvos centrinio valdybės archyvo vyriausioji archyvistė Ramutė Vaikšnoraitė, kurios dėka paroda pasipildžiusi „Ryto“ draugijos nuotraukomis.

„Ryto“ draugijos pirmininką sveikino ir padėkas įteikė Vytauto Landsbergio fondo atstovė Onutė Miliauskaitė, Cingų labdaros fondo pirmininkas Jonas Endriukaitis, Eitminiškių, Lavoriškių ir Turgelių vidurinių mokyklų direktorės.

Paroda, skirta Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 100-mečiui, Lietuvos nacionaliniame muziejuje veikė iki kovo 17 d. Parodos lankytojai nuotraukose galėjo išvysti ir savo artimųjų, giminaičių veidus.

Džiugu, kad Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 100-mečiui skirtas renginys sulaukė dėmesio spaudoje. Apie konferenciją rašyta „Vorutoje“ [39], „XXI amžiuje“ [38] (jame autoriaus padarytos didelės klaidos ištaisytos kitame to paties laikraščio numeryje [28]),

„Lietuvos aide“ [32], „Lietuvos žiniose“ [12]. „Rytas“ įvairiais aspektais apžvelgtas ir kituose leidiniuose publikuotuose straipsniuose: „Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vėliava, posėdžiai“ [26], „Dr. kun. Jono Steponavičiaus byla Lietuvos valstybės centriniame archyve“ [20] ir kt. Apie atkurtos draugijos veiklą išsamiai rašė Aušra Virvičienė [37]. Apie „Ryto“ draugijos konferenciją kalbėta Lietuvos nacionalinio radijo laidose, dr. kun. J. Steponavičiui ir „Ryto“ draugijai vasario 28 d. laidą „Mokslas, religija kultūra“ skyrė „Marijos radijas“ (laidą vedė Juozas Vercinkevičius, jam talkino dr. Aldona Vasiliauskienė).

Straipsniai, skirti „Ryto“ draugijos pirmininkui kun. K. Čibirui [5] bei paskutiniajam „Ryto“ draugijos prieškario laikotarpiui [24] išspausdinti religijos mokslo žurnale „Soter“, kurį leidžia Kauno Vytauto Didžiojo universiteto Katalikų teologijos fakultetas.

VšĮ „Vorutos fondas“ 2013 m. sausio pabaigoje išleido Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio jubiliejui skirtą Birutės Dombraitės-Usonienės knygą „Dieveniškių krašto mokyklose. Iš mano atsiminimų 1946–1955“ [17], kuri jau buvo pristatyta Paškonių pagrindinėje mokykloje [40].

2013 m. numatyta išleisti pranešimų pagrindu parengtą mokslinių straipsnių rinkinį. Šio darbo ėmėsi Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorė Birutė Kulnytė.

Mokslinių straipsnių rinkinys „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“

Kad atsirastų mokslinių straipsnių rinkinys, daug nusipelnė LEU mokslininkai: iš devynių straipsnių autorių – trys universiteto dėstytojai (doc. dr. Vida Pukienė, doc. dr. Romualdas Juzefovičius ir prof. Libertas Klimka); iš trijų recenzentų – du iš Lietuvos edukologijos universiteto (Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Skirius ir Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros lektorius dr. kun. Mindaugas Ragaišis). Konferencijos organizavimo komitete iš šešių asmenų net keturi iš LEU: prof. dr. Libertas Klimka, doc. dr. Vida Pukienė, dr. kun. Mindaugas Ragaišis ir prof. dr. Juozas Skirius. Tad knyga tampa tarsi LEU produktu, kuriam gyvybę suteikė Lietuvos nacionalinis muziejus ir jo direktorė Birutė Kulnytė.

Trečiasis knygos „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ recenzentas – Krekenavos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bazilikos klebonas dr. kun. Gediminas Jankūnas taip pat nemaža nuveikė, kad šioje knygoje spausdinami straipsniai būtų svaresni.

Mokslinių straipsnių rinkinio struktūra

Knyga „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ – 212 puslapių mokslinių straipsnių rinkinys, kurį 2013 m. išleido Lietuvos nacionalinis muziejus. Tai labai kruopščiai, tvarkingai, gerame popieriuje išspausdinta knyga, kurią malonu ir miela paimti į rankas. Pirmoji knyga, skirta „Ryto“ draugijos istorijai, yra įspūdingos išvaizdos, svarūs straipsniai, kurie turėtų būti paskata tolesniems tyrinėjimams.

Įžangos žodį parašė dr. kun. Mindaugas Ragaišis ir prof. dr. Juozas Skirius (p. 5–7). Jame glaustai pristatė knygoje skelbiamus vienuolika mokslinių straipsnių: „Lietuvių švietimo draugijų steigimas ir veiklos pradžia 1906–1915 metais“ (doc. dr. Vida Pukienė, p. 13–23), „Vilnius „Ryto“ aušroje: istorinė, kultūrinė retrospekcija“ (dr. Alma Lapinskienė, p. 25–33), „Pirmasis „Ryto“ draugijos pirmininkas dr. kun. Jonas Steponavičius“ (dr. Aldona Vasiliauskienė, p. 35–69), „Švietimo draugijos „Rytas“ veikla 1915–1918 metais“ (Linas Janulevičius, p. 71–83), „Kunigas Mečislovas Reinys ir „Rytas“ (dr. Aldona Vasiliauskienė, p. 85–103), „Ryto“ draugijos pirmininkas Petras Kraujalis ir jo atminimas“ (prof. habil. dr. Kęstutis Makariūnas, p. 105–115), „Kunigo Kristupo Čibiro indėlis „Ryto“ draugijos raiškoje“ (doc. dr. Romualdas Juzefovičius, p. 117–127), „Vytauto Didžiojo gimnazija „Ryto“ draugijos globoje“ (prof. dr. Libertas Klimka, p. 129–141), „Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla Vilniaus krašte 1920–1939 metais“ (Gintautas Ereminas, p. 145–171), „Paskutinis Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklos laikotarpis (1939–1940) (dr. Aldona Vasiliauskienė, p. 173–192), „Atkurtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla 2004–2012 metais“ (Algimantas Masaitis, p. 193–206). Knygos pabaigoje yra asmenvardžių rodyklė (p. 207–211) ir santrumpos (p. 212). Įžangos žodį ir visų vienuolikos straipsnių reziumė į anglų kalbą išvertė Aušra Simanavičiūtė.

Mokslinių straipsnių kokybei daug reikšmės turėjo ir kruopštus redaktorės Nijolės Deveikienės darbas, ir leidinio sudarytojos Jūratės Gudaitės triūsas. J. Gudaitės pastangomis straipsniai iliustruoti 74 dokumentų kopijomis, nuotraukomis ir dviem žemėlapiais iš įvairių muziejų, bibliotekų, archyvų: Kaišiadorių muziejaus, Lietuvos centrinio valstybės archyvo, Lietuvių literatūros ir tautosakos instituto bibliotekos fototekos, Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyriaus, Lietuvos nacionalinio muziejaus, Lietuvos teatro, muzikos ir kino muziejaus. Knygoje spausdinama Jūratės Burokaitės saugomo portreto nuotrauka, po kuria įrašas: „Vytauto Didžiojo portretas, kabėjęs Vilniaus lietuvių Vytauto Didžiojo gimnazijoje“. Paskutiniame knygos straipsnyje keturios 2010–2012 metų nuotraukos iš atkurtos „Ryto“ draugijos veiklos (tai „Ryto“ pirmininko Algimanto Masaičio kaupiamo archyvo medžiaga). Knygos viršelį puošia Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vėliava.

Paminklinis akmuo kun. Alfonsui Petruliui

2013 m. rugsėjo 12 d. Maišiagalos Ldk Algirdo vidurinės mokyklos kiemelyje atidengtas ir pašventintas paminklinis akmuo Vasario 16-osios akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui (1873 08 04–1899 06 26–1928 06 28). Kun. A. Petrulis trejus metus (1904–1907) dirbo Maišiagaloje. Už „litvomaniją“ iš Maišiagalos perkeltas į kitą parapiją – Nalibokus (Gudiją).

Kun. A. Petrulio – kovotojo dėl lietuvybės – pagerbimas pradėtas šv. Mišiomis, kurias aukojo ir pamokslą sakė JE vysk. Arūnas Poniškaitis Maišiagalos Švč. Mergelės Marijos Ėmimo į dangų bažnyčioje. Po šv. Mišių renginys buvo tęsiamas prie mokyklos – čia paminklinį akmenį atidengė kunigo giminaitis dr. Kęstutis Petrulis, pašventino vysk. A. Poniškaitis.

Kun. A. Petrulis glaudžiai siejamas su Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ įkūrimu. 1913 m. sausio 31 d. Vilniuje Visų Šventųjų bažnyčios klebonijoje įvyko steigiamasis susirinkimas, kurį sušaukė draugijos kūrėjai – trys pasauliečiai ir trys kunigai: Liudas Gira (1884 08 27–1946 07 01), Jonas Basanavičius (1851 11 23–1927 02 16), Antanas Smetona (1874 08 10–1944 01 09), kun. Vladas Mironas (1880 06 22–1904–1953 02 18), kun. Alfonsas Petrulis (1873 08 04–1899 06 26–1928 06 28), kun. Klemensas Maliukevičius (1876 06 21–1905 06 06–1934 12 02), ir pakvietė draugijos nariais būti 14 kandidatų (vėliau į susirinkimą pavėlavę atėjo dar 4 asmenys). Susirinkimo pirmininku išrinktas J. Basanavičius, sekretoriumi L. Gira. Pastarasis perskaitė draugijos Įstatus. Slaptu balsavimu iš esančių narių buvo išrinkti kandidatai į valdybą. Valdybos pirmininku vienbalsiai išrinktas dr. kun. Jonas Steponavičius (1880 03 10–1906–1947 12 08). Šias pareigas jis ėjo iki 1915 m. balandžio 14 d., kol buvo paskirtas karo kapelionu ir turėjo išvykti į Kaukazą.

Tad, pasak A. Masaičio, kun. A. Petrulis yra vienas iš „Ryto“ signatarų. Iš Vilniaus atvežtame žmogaus dydžio akmenyje iškalti Gedimino stulpai su įrašu: „Vasario 16 Akto signatarui kunigui Alfonsui Petruliui atminti“. „Ryto“ draugijos pirmininko A. Masaičio idėją įgyvendino projekto autorius ir skulptorius Kristupas Vilutis.

Paminklinė lenta prof. kun. Petrui Kraujaliui

2013 m. sausio 31-ąją, minint „Ryto“ 100-mečio jubiliejų, dėl įvairiausių kliūčių nepavyko atidengti paminklinės lentos prie Visų Šventųjų bažnyčios parapijos salės, kur vyko pirmasis „Ryto“ draugijos susirinkimas. Tačiau ši nesėkmė „Ryto“ pirmininko A. Masaičio neišgąsdino. Jis norėjo paminkline lenta Vilniuje įamžinti „Ryto“ draugiją, todėl nusprendė prikalti paminklinę lentą, skirtą prof. kun. Petrui Kraujaliui (1882 07 08–1907–1933 08 14), prie kadaise buvusio kunigų namo Tilto g. 12 (jame kur kurį laiką buvo įsikūrusi ir „Ryto“ draugija) [25]. Šiame name gyveno „Ryto“ draugijos pirmininkai prof. dr. Petras Kraujalis (1922 m. birželio 19 d.–1933 m. rugpjūčio 14 d. ) ir du kartus „Ryto“ pirmininku (1915 m. lapkričio 8 d.–1916 m. gruodžio 13 m. ir 1918 m. rugpjūčio 30–1922 m. birželio 19 d.) rinktas dr. kun. Mečislovas Reinys (1884 02 03–1907 06 10–1926 04 05–1953 11 08).

Kas aprašys ir suskaičiuos visus „Ryto“ pirmininko A. Masaičio žingsnius, kol buvo surasti dokumentai, liudijantys, kad čia kunigo gyventa (Tilto g. 12 kun. P. Kraujalis gyveno nuo 1915 m. vasario 19 d. iki mirties), kol buvo gautas šio namo gyventojų sutikimas, įvairių Vilniaus savivaldybės skyrių leidimai (netgi leidimas užglaistyti išdaužytas vietas sienoje ir jas nudažyti). O kiek Vilniaus miesto valdžia turėjo posėdžiauti, kad leistų porą metrų perkelti į šoną namo numerį?!

2012 m. spalio 1 d. į Vilniaus miesto savivaldybę buvo kreiptasi dėl leidimo prikalti paminklinę lentą ir 2013 m. sausio 30 d. buvo gautas Vilniaus miesto savivaldybės administracijos direktoriaus įsakymas leisti savo lėšomis įrengti ir kabinti atminimo lentą ant pastato Tilto g. 12, Vilniuje.

Gavus leidimą buvo ruošiamas atminimo lentos projektas, ieškoma skulptoriaus ir rėmėjų. Projektą ruošė dailininkas Mikalojus Vilutis, jį realizavo jo brolis skulptorius Kristupas Vilutis. Pagrindines lėšas skyrė „Ryto“ draugija, parėmė prof. kun. P. Kraujalio giminaitis Rimantas Kraujalis ir kiti.

Prie pašventintos lentos kalbėjo „Ryto“ pirmininkas Algimantas Masaitis. Jis priminė keletą svarbiausių prof. kun. P. Kraujalio gyvenimo bei veiklos faktų. Už kunigo Petro Kraujalio gyvenimo ir veiklos įamžinimą padėkojo Rimantas Kraujalis.

Po P. Kraujalio bareljefiniu portretu iškaltas įrašas: „Šiame name 1915–1933 metais gy veno lietuvių visuomenės veikėjas 1922–1933 metais Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas kunigas profesorius Petras Kraujalis 1882–1933 dirbęs mokyklai ir tautai“ [6; 25; 41].

Baigiamasis renginys, skirtas „Ryto“ šimtmečiui

2013 m. sausio 31 d. pradėtas Lietuvių švietimo draugijos „Ryto“ šimtmečio minėjimas, užsitęsęs visus metus, baigtas 2013 m. gruodžio 7 d. šv. Mišių auka, paminklinės lentos atidengimu bei pašventinimu ir knygos „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ pristatymu [7].

Šv. Mišios

Šv. Mišias Vilniaus arkikatedros Tremtinių koplyčioje aukojo Visų Šventųjų parapijos klebonas Vytautas Rapalis ir šv. Mikalojaus bažnyčios vikaras dr. kun. Mindaugas Ragaišis. Ši koplyčia buvo pasirinkta ne atsitiktinai: čia po Dievo tarno arkivyskupo Mečislovo Reinio bareljefu įmūryta žemių sauja iš Vladimiro (prie Kliazmos) miesto kapinių, kur palaidotas M. Reinys. Šįmet, lapkričio 8-ąją, minėtos 60-osios Dievo tarno M. Reinio mirties metinės, o M. Reinys glaudžiai susietas su „Ryto“ draugija: du kartus rinktas jos pirmininku.

Pamokslo metu kun. V. Rapalis plačiai nagrinėjo Evangelijos žodžius „Pjūtis didelė, o darbininkų maža“. „Daugelis jūsų esate laimingi, – kalbėjo pamokslininkas. – Išauginti vaikai, prakutę vaikaičiai, rodos, jau ir ramu, tačiau iš naujo tenka išgirsti „Pjūtis...“ Ir kyla mintis: „O gal ir aš galiu būti tas darbininkas...“ Šiuo gražiu advento laiku kun. V. Rapalis ragino nebebaksnoti pirštu telefoninių sveikinimų – mažai kas juos ir beskaito, bet parašyti ranka savo mokslo draugui, bičiuliui, o tam, su kuriuo kadaise susipykta, rasti jėgų atsiprašyti. Ir tas laiškas taps didele misija įsitraukiant į „pjūties darbininkų“ gretas. Juk gal ne tik skaitant, bet ir rašant bus išlieta ašara – švelnaus graudulio ašara.

„Lietuvių švietimo draugija „Rytas“, kurio pirmininku 11 metų dirbo prof. kun. Petras Kraujalis, aktyviai skleidė lietuvišką žodį, gal ir tas jūsų parašytas laiškas, – sakė kun. V. Rapalis, – taps lietuviško žodžio sklaida“.

„Ryto“ pirmininku dirbęs dr. kun. M. Reinys (rinktas du kartus), 1947 m. KGB suimtas, nuteistas ir išvežtas į tolimą Vladimiro kalėjimą Rusijoje, kaliniams liudijo gerumą ir dėmesingumą. Vagišiui, paėmusiam dalį maisto, nieko nesakė, o gavęs kitą siuntinį pirmiausia ir davė daugiau nusikaltėliui. Šis ne tik prisipažino nusikaltęs, bet ir pasižadėjo daugiau nebevogti. „Ir tokių pavyzdžių, – kalbėjo pamokslininkas, – mes gyvenime galime rasti ne vieną. Evangelija sako, kad Kristus pasišaukę dvylika apaštalų ir siunčia juos: „Eikit ir gydykit...“ Mes turime girdėti „Eikit ir gydykit Vilniaus krašto žmones ir tuos, kurie viską dėl įvairiausių aplinkybių praradę, prikelkit mirusius dvasia, nes kurti gali morali ir taikinga visuomenė“.

Kun. V. Rapalis linkėjo suteikti vieni kitiems džiaugsmo ir vilties, nuvalyti „raupsuotuosius“, kurie per problemas nebemato ateities.

Šv. Mišiose Juliaus Gaidelio „Maldą už Tėvynę“ giedojo prof. Antanas Kiveris.

Paminklinės lentos atidengimas

Tilto gatvėje prie namo, pažymėto 12 numeriu, „Ryto“ pirmininko prof. kun. Petro Kraujalio giminaitis Rimantas Kraujalis atidengė skulptoriaus Kristupo Vilučio sukurtą paminklinę lentą, kurią pašventino kun. V. Rapalis [6; 25; 28]. „Ryto“ pirmininkas Algimantas Masaitis paminėjo keletą svarbiausių prof. kun. P. Kraujalio gyvenimo bei veiklos faktų, Rimantas Kraujalis padėkojo už atliktus darbus.

Mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ pristatymas

Renginys pratęstas knygos-mokslinių straipsnių rinkinio „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ pristatymu Lietuvos nacionaliniame muziejuje. Renginį moderavo dr. Aldona Vasiliauskienė, kun. Vytautas Rapalis ir Algimantas Masaitis [27].

A. Masaitis kalbėjo apie sausio 31-ąją prasidėjusį „Ryto“ šimtmečio minėjimą, įvairius renginius, kurių svarbiausias atgarsis – knyga. Prof. Juozas Skirius, pristatydamas knygą, priminė, kad 1912 m. lapkričio 29-ąją Rusijos vidaus reikalų ministerija davė leidimą veikti „Ryto“ draugijai ir pacitavo pirmojo draugijos pirmininko dr. kun. Jono Steponavičiaus atsišaukimą į visuomenę: „Gal jau visus Vilniaus gubernijos kampus aplėkė linksma žinelė, kad Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ patvirtinta“. „Pasiremiant tuo pačiu J. Steponavičiumi, – kalbėjo profesorius, – galima sakyti, kad ir mus aplėkė „linksma žinelė“ – išleistas mokslinių straipsnių rinkinys, kuriame nušviesta „Ryto“ veikla“.

„Dar kartą peržiūrėjau Rytų Lietuvos problemų istoriografiją – leidinius, išleistus Lietuvoje ir išeivijoje, – kalbėjo profesorius. – Turiu pasakyti, kad šis, naujausias, leidinys yra ir vienintelis išsamiausias tyrimas, skirtas „Ryto“ veiklos atskleidimui. Bet tai nereiškia, kad jau padaryta maksimaliai: kiekvienas paskelbtas straipsnis iškelia dar daugiau nežinomų dalykų, kuriuos būtina išaiškinti, atskleisti“.

Leidinys prisotintas ne tik išties informatyvių straipsnių, paremtų pirminiais šaltiniais, autentiška dokumentine medžiaga. Gerą įspūdį daro gausios iliustracijos, ypač to meto nuotraukos, kuriose randame vaizdinės informacijos apie įvairių Rytų Lietuvos mokyklėlių mokinius, jų mokytojus, „Ryto“ draugijos vadovus, pastatus, susietus su „Ryto“ draugija ir kt.

„Ryto“ draugija aktuali ir šiandieną: tiesiog unikalus reiškinys, kad nepriklausomos Lietuvos valstybės teritorijoje – Rytų Lietuvos, Vilniaus ir Šalčininkų rajonuose – lietuvybės padėtis kaip prieškario Lenkijos okupacijos laikotarpiu. Turėtų būti dar didesnis stimulas istorikams ir neabejingiems tam kraštui žmonėms kaupti informaciją apie lietuvybės padėtį šiame sudėtingame regione, atskleisti ir parodyti priešiškų jėgų veiklą ir tos veiklos padarinius.

LEU Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros lektorius, Vilniaus Šventojo Juozapo kunigų seminarijos dėstytojas, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios vikaras dr. kun. Mindaugas Ragaišis pasidalino įspūdžiais bei įžvalgomis, kilusiomis recenzuojant straipsnius, o vėliau – skaitant knygą. Dr. kun. M. Ragaišis akcentavo kruopštų knygos parengimą, profesionalų apipavidalinimą, džiaugėsi gausiomis nuotraukomis bei apibendrinamosiomis lentelėmis. Į „Ryto“ draugiją žvelgiama kaip į Lietuvos katalikų Bažnyčios istorijos dalį, pabrėžiama, kad „Rytas“ nebuvo klerikalinė organizacija, besirūpinanti vien tik Bažnyčios įtakos plėtimu ir užtikrinimu, tikėjimo doktrinos perteikimu. Jai rūpėjo Vilnijos krašto lietuvių švietimas bendrąja prasme. Nemenkas dėmesys buvo kreipiamas ir į kultūrinę veiklą. „Dauguma draugijos pirmininkų buvo kunigai, – sakė dr. kun. M. Ragaišis. – Kunigui Mečislovui Reiniui, vėliau tapusiam vyskupu ir arkivyskupu, yra užvesta Beatifikacijos byla. Taigi, galima sakyti, iškilus draugijos narys susilaukė aukščiausio Bažnyčios įvertinimo“.

Prelegentas sakė, kad „draugijoje „Rytas“ aktyviai veikusių kunigų pavyzdys nedviprasmiškai primena, kad Bažnyčia negali užsisklęsti savyje, koncentruotis vien tik į vidaus problemų sprendimą. Prieš 50 metų vykęs Vatikano II susirinkimas pastoracinėje konstitucijoje apie Bažnyčią šiuolaikiniame pasaulyje „Gaudium et spec“ pabrėžė: „Bažnyčia veikia pasaulyje ir negali nuo pasaulio atsiriboti.“ Rūpindamasi žmogumi, saugodama jo orumą bei gindama teises Bažnyčia vykdo savo misiją – šį aspektą akivaizdžiai pabrėžia „Ryto“ draugijos sąsajos su ano meto Bažnyčia ir jos atstovais.

Atskiruose leidinio straipsniuose pristatyta „Ryto“ draugijos istorija atrodo kaip nuoseklios ir kryptingos veiklos pavyzdys. Svarbiausias dalykas draugijai visuomet buvo darbas, o ne politikavimas, ne kai kurių asmenų susireikšminimas, bet aukojimasis dėl bendro reikalo ir nesuinteresuota tarnystė. Tais neramiais laikais reikėjo žadinti tautinį sąmoningumą ir organizuoti švietimą lietuvių kalba. Draugijos nariai, nesitikėdami jokio atlygio, gal net daugiau – aiškiai suvokdami apie galimus priešiškumus, rinko lėšas, rengė mokytojus, steigė mokyklas, rūpinosi jų išlaikymu. Toks entuziazmas galėtų būti įkvepiamu pavyzdžiu ir mūsų laikams.

Žodžio pakviestas vilnietis verslininkas, inžinierius, fizikas lazerininkas, Nacionalinės pažangos premijos laureatas Rimantas Kraujalis kalbėjo apie sąsajas, vienijančias žmones. Prof. kun. Petras Kraujalis kilęs iš Žagarų kaimo (Molėtų r.) netoli Labanoro. Jo tėvas mirė, kai Petrui buvo 12 metų. Tačiau motina dėjo daug pastangų, kad išmokslintų vaikus. Kunigas Burba surado Karolį Baužį (1860–1935), kurį prisikalbino dirbti zakristijonu. Šis dirbo ne tik zakristijonu, bet ir daraktoriumi, pas jį mokėsi ir Petras Kraujalis. Kraujalių giminėje net šeši kunigai, o pusbroliai Adolfas ir Petras Kraujaliai buvo 1917 m. Vilniaus Steigiamojo Seimo dalyviai. Juos siejo šviesa – noras būti šviesuliais ir šviesti kitus.

Karolio Baužio vaikaitė Nijolė Baužytė praplėtė pasakojimą apie Karolio Baužio ir jo žmonos Karolinos Meidutės veiklą – abu tapo knygnešiais ir nė karto nepateko žandarams į rankas. Karolina buvo pasisiuvusi sijonų su didelėmis kišenėmis pasijoniuose, kur ir slėpdavo knygas, o caro žandarai, kaip pasakojo N. Baužytė, „moterų už kojų negraibydavo“. Baužių šeimoje gimė 16 vaikų, tačiau 8 jų per pirmąją karo savaitę mirė. Užaugo 4 dukros ir 4 sūnus, iš kurių du tapo kunigais. Vienas iš jų, Zenonas, nukankintas Magadane, nes bažnyčios rūsyje slėpė partizanus. Kernavėje jam pastatytas kenotafas.

Prof. Kęstutis Makariūnas pažymėjo, kad „Ryto“ šimtmečio jubiliejus baigiamas dviem gražiais akordais – paminkline lenta ir knyga.

Prof. kun. P. Kraujalio pirmininkavimas „Rytui“ yra ne tik ilgiausias, bet ir sudėtingiausias, nes teko dirbti lenkų okupacijos laikais. Jis sulaukė ir „Ryto“ pakilimo laikotarpio, ir Lenkijos valdžios žlugdomos veiklos laikų P. Kraujalis rašė, kad norint patenkinti Vilnijos krašto poreikius, reikėtų apie 800 pradžios mokyklų, tačiau vienu metu jų buvo vos 150 ir tų pačių veiklą lenkų administracija trukdė. Lenkai troško suformuoti vieną, lenkiškai kalbančią, tautą. P. Kraujalis siekė, kad mokykla kaimo vaikui būtų lengvai pasiekiama (ne toliau kaip už 3 km). Jis išsiaiškino, kiek kaimuose lietuviškai kalbančių šeimų, paskaičiavo, kad reikėtų apie 800 mokyklų. Pabaigos žodžio pakviestas „Ryto“ pirmininkas A. Masaitis kalbėjo, kad belieka tik pasidžiaugti renginiu, klausantis vienas kitą papildančių kalbų.

Pirmininkas ragino pedagogus, atvažiavusius nuo Pabradės, Šalčininkų ir kt., dirbant akcentuoti dvasinių vertybių svarbą, kad jaunimas suvoktų, jog yra lietuvių tauta, turinti savo kalbą, tradicijas, papročius, istoriją, kultūrą. Mokyklose turi būti sukurta puiki aplinka, liudijanti lietuvybę. Itin sunki padėtis Pietryčių Lietuvoje, todėl reikalingas pasiaukojamas darbas; ragino atvykusiuosius priminti savo kolegoms, kad Lietuvių švietimo draugijoje „Rytas“ buvo pasiaukojančių žmonių, reikia sekti jų pavyzdžiu.

Padėkos

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis už pagalbą organizuojant šimtmečiui skirtą konferenciją padėkos raštus dar sausio 31-ąją įteikė Lietuvos nacionalinio muziejaus direktorei Birutei Kulnytei ir dr. Aldonai Vasiliauskienei.

Baigdamas „Ryto“ šimtmečiui skirtų minėjimų ciklą, už pagalbą organizuojant renginius ir išleidžiant knygą A. Masaitis padėkos raštus įteikė Lietuvos edukologijos universiteto Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros vedėjui prof. dr. Juozui Skiriui, LEU Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros lektoriui, Vilniaus Šventojo Juozapo kunigų seminarijos dėstytojui, Vilniaus Šv. Mikalojaus bažnyčios vikarui dr. kun. Mindaugui Ragaišiui, LEU Istorijos fakulteto Katalikų tikybos katedros kapelionui, Visų Šventųjų bažnyčios klebonui kun. Vytautui Rapaliui (paprašė jį būti ir „Ryto“ draugijos kapelionu), taip pat parodos kuratorei ir leidinio sudarytojai Jūratei Gudaitei bei nepaprastai atsakingai ir kruopščiai redaktorei Nijolei Deveikienei.

Padėką dr. kun. Gediminui Jankauskui „Ryto“ draugijos pirmininkas A. Masaitis įteikė 2013 m. gruodžio 5 d. LEU arkivyskupo Mečislovo Reinio auditorijoje vykusioje baigiamojoje konferencijoje „M. Reinys istorinėje atmintyje“, skirtoje Dievo tarno M. Reinio 60-osioms mirties metinėms. Dr. kun. G. Jankūnas buvo pasveikintas su gimtadieniu bei kunigystės 10-mečiu.

„Ryto“ draugijos padėkose rašoma: „Nuoširdžiai dėkojame už pagalbą pravedant Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio paminėjimo renginius“.

Straipsnių autoriams ir pasisakiusiems asmenims bei gavusiems padėkas buvo padovanotos knygos „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“.

Tolesni „Ryto“ draugijos istorijos tyrinėjimai

Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ 100-mečio jubiliejus baigtas pristatant Lietuvos nacionalinio muziejaus išleistą ir gausiai iliustruotą mokslinių straipsnių rinkinį „Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ (212 psl.). Džiugu, kad šios draugijos veiklos tyrinėjimai nenutrūko – apie tai liudija kruopščiai parengtas Gintauto Eremino pranešimas „Mokymo priemonės „Ryto“ draugijos gimnazijose“, perskaitytas mokslinėje istorikų konferencijoje (2014 m. kovo 27–28 d. Lietuvos kultūros tyrimų institute vyko Lietuvos mokslo istorijai ir filosofijai skirta konferencija „Scientia et historia – 2014“ [23]). Minėtas Gintauto Eremino pranešimas parengtas remiantis Lietuvos Mokslų Akademijos Vrublevskių bibliotekos rankraštyne „Ryto“ draugijos 67 fonde saugomais Švenčionių gimnazijos dokumentais (signatūra VVMAB RS f. 67, b. 357, b. 1–5). Dokumentuose, kaip kalbėjo pranešėjas G. Ereminas, išvardintos mokymo priemonės, kurios buvo naudojamos gimnazijoje, nurodyta, iš kur jos įsigytos, pateikti gautų knygų pavadinimai, nurodytas jų skaičius. Tad žinios apie Lietuvių švietimo draugiją „Rytas“, 2014 m. balandžio 3 d. mininčios atkūrimo 10-metį, vėl buvo prasmingai paskleistos, o atkurtos Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ dešimtmečiui skirtas straipsnis pasirodė laikraštyje „Mokslo Lietuva“ [25].

Apie „Ryto“ draugijos veiklą ir jai skirtus renginius šio straipsnio autorė dr. Aldona Vasiliauskienė ir atkurtos „Ryto“ draugijos pirmininkas Algimantas Masaitis pasakojo ukrainiečiams dvasininkams, atvykusiems į Vilniaus Švč. Trejybės Graikų apeigų katalikų bažnyčios 500 metų jubiliejų. Svečiai surado paralelių tarp Lenkijos okupuotų Lietuvos ir Ukrainos teritorijų. „Ryto“ draugijos įamžinimas ir jos veiklos tyrinėjimas moksliniu lygmeniu jiems tapo puikiu pavyzdžiu analogiškai veiklai Ukrainoje [35].

Dešimtoji Stanislovo Rapolionio premija

Tautinių mažumų ir išeivijos departamento (TMID) prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės generalinio direktoriaus Antano Petrausko 2006 m. vasario 10 d. įsakymu paskelbta, kad TMID prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės steigia kasmetę Stanislovo Rapolionio premiją. Jos teikimo tikslas – „skatinti mokytojų, kultūros ir meno veikėjų literatūrinę veiklą, tautinį ugdymą, istorinės praeities studijavimą Rytų Lietuvoje, etninėse žemėse, užsienio lietuvių gyvenamosiose vietos“.

Jau 2007 m. paskelbti pirmieji Stanislovo Rapolionio premijos laureatai: Vytautas Dailidka ir Algirdas Kavaliauskas. 2008 m. premijas gavo Antanas Karmonas, Algimantas Masaitis ir Viktorija Lapėnaitė. Paskutinę Stanislovo Rapolionio premiją, įteiktą TMID prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, 2009 m. gavo Jonas Bajorūnas.

Nuo 2010 m. sausio 1 d. panaikinus Tautinių mažumų ir išeivijos departamentą prie Lietuvos Respublikos Vyriausybės, Stanislovo Rapolionio premija ėmė rūpintis Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininkas Algimantas Masaitis. 2011 m. vasario 10 d. „Ryto“ draugija taip pat priėmė nutarimą skirti Stanislovo Rapolionio premiją.

Premijos pradėtos teikti Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje gegužės mėnesį. 2011 m. šią premija gavo Juozas Vercinkevičius, 2012 m. – Valentinas Šiaudinis, 2013 – Antanas Lesys. 2014 m. įteikta jau dešimtoji Stanislovo Rapolionio premija už Pietryčių Lietuvos kultūros ir švietimo sklaidą šio straipsnio autorei dr. Aldonai Vasiliauskienei – taip įvertintas ir mokslinis, ir mokslo populiarinimo, ir organizacinis darbas, skirtas Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ [1; 30].

Šaltiniai ir litetarūra

  1. ALEKNIENĖ, Banguolė. Mokslininkės pasiekimai. Kupiškėnų mintys, 2014, gegužės 29, nr. 61, p. 1, 3.
  2. EREMINAS, Gintautas. Lietuvių švietimas Lenkijos okupuotame krašte. Voruta, 2013, liepos 20, nr. 15, p. 14.
  3. EREMINAS, Gintautas. Lietuvių švietimas Lenkijos okupuotame krašte. Lietuvių godos, 2013, kovas, nr. 3, p. 4.
  4. EREMINAS, Gintautas. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veikla Vilniaus krašte (1920–1939 m.).Genocidas ir rezistencija, 2013, nr. 1 (33), p. 112–136.
  5. JUZEFOVIČIUS, Romualdas. Kunigo Kristupo Čibiro šviečiamasis palikimas ir kultūrinė atmintis. Soter, Religijos mokslo žurnalas, 2013, nr. 47 (75), p. 79–92.
  6. KAIRYS, Alfonsas. Išskirtinė atminimo lenta. Lietuvos aidas, 2013, gruodžio 11, nr. 277, 278, 279, p. 4.
  7. KAIRYS, Alfonsas. „Rytas“ – ryto spinduliais spindi. Voruta, 2014, kovo 15, nr. 6, p. 9.
  8. KLIMKA, Libertas. „Ryto“ draugija ir lietuviškos mokyklos Vilniuje: „Dirbkime – mūsų darbas nežus“.Šviesa, 2013, vasaris, nr. 3, p. 3.
  9. LAPINSKIENĖ, Alma. Vilnius „Ryto“ aušroje: istorinė, kultūrinė retrospekcija. Voruta, 2013, liepos 6, nr. 14, p. 13–14.
  10. MAKARIŪNAS, Kęstutis. „Ryto“ pirmininkas Petras Kraujalis ir jo atminimas. Voruta, 2013, birželio 8, nr. 12, p. 7; birželio 22, nr. 13, p. 7.
  11. MASAITIS, Algimantas. Atkurtos Lietuvių švietimo draugijos veikla 2001–2012. Trakai: Voruta, 2013, 42 p.
  12. MIČIULIENĖ, Jūratė. Kaip budo Vilniaus kraštas. Lietuvos žinios, 2013, vasario 18, nr. 39, p. 12.
  13. MIKALAUSKIENĖ, Lolita. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ veiklos 100-osios metinės Dieveniškių krašte. Voruta, 2013, Kovo 2, nr. 5, p. 14.
  14. MŪSŲ INF. Brangi draugijos „Rytas“ sukaktis. Švietimo naujienos, 2013, vasaris, nr. 2, p. 2, 20.
  15. PUKIENĖ, Vida. Lietuvių švietimo draugijų steigimas ir veiklos pradžia 1906–1915 m. Voruta, 2013, kovo 2, nr. 5, p. 11; kovo 16, nr. 6, p. 11; kovo 30, nr. 7, p. 11.
  16. RUDOKAS, Jonas. Šventas darbas nežmoniškomis sąlygomis. Veidas, 2013, sausio 28, nr. 5, p. 52–53.
  17. STADALNYKAITĖ, Irma. Birutė Dombraitė-Usonienė „Dieveniškių krašto mokyklose. Iš mano atsiminimų 1946–1955“. Voruta, 2013, vasario 16, nr. 4, p. 15.
  18. ŠAKNIENĖ, Marija. Ryto draugija šventė šimtmetį. Lietuvių godos, 2013, vasaris, nr. 2, p. 1.
  19. ŠAKNYS, Bernardas. Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ – 100 metų. Valstiečių laikraštis. Priedas – Tėviškės šviesa, 2013, vasario 27, nr. 16, p. 15.
  20. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Dr. kun. Jono Steponavičiaus byla Lietuvos centriniame valstybės archyve.Lietuvos aidas, 2013, balandžio 3, nr. 73, 74, 75, p. 6–7.
  21. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Dr. kun. Jonas Steponavičius – kovotojas dėl lietuvybės Vilnijos krašte.Voruta, 2013, sausio 5, nr. 1, p. 9; sausio 19, nr. 2, p. 9; vasario 2, nr. 3, p. 9; vasario 16, nr. 4, p. 9; kovo 2, nr. 5, p. 9; kovo 16, nr. 6, p. 9; kovo 30, nr. 7, p. 9; balandžio 13, nr. 8, p. 9; balandžio 27, nr. 9, p. 9; gegužės 11, nr. 10, p. 9.
  22. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Dr. kun. Jonas Steponavičius paminėtas konferencijoje. Utenos apskrities žinios, 2013, vasario 7, nr. 15, p. 5–6.
  23. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Konferencijoje „Scientia et historia – 2014“ – dėmesys „Ryto“ draugijai.Voruta, 2014, balandžio 26, nr. 8, p. 16.
  24. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Lietuvių švietimo draugija „Rytas“ 1939–1940 m. Soter, Religijos mokslo žurnalas, 2013, nr. 47 (75), p. 31–55.
  25. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ pirmininko prof. kun. Petro Kraujalio vardo įamžinimas Vilniuje. Lietuvos aidas, 2014, balandžio 29, nr. 94, 95, 96, p. 6.
  26. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ šimtmečio minėjimo užbaiga. Mokslo Lietuva, 2014, gegužės 1, nr. 9, p. 10–11.
  27. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Lietuvių švietimo draugijos „Rytas“ vėliava, posėdžiai. Voruta, 2013, kovo 30, nr. 7, p. 8.
  28. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Memorialinė lenta kun. prof. Petrui Kraujaliui. Voruta, 2013, gruodžio 21, nr. 26, p. 1, 10.
  29. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Pirmasis „Ryto“ pirmininkas – mokslininkas ir kunigas Jonas Steponavičius.XXI amžius, 2013, vasario 22, nr. 8, p. 8–9.
  30. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. M. Reinys – „Ryto“ draugijos pirmininkas. Utenis, 2013, vasario 27, nr. 16, p. 4–5.
  31. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Rengiantis „Ryto“ draugijos šimtmečio jubiliejui. Voruta, 2012, gruodžio 22, nr. 26, p. 5.
  32. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Renginys Eišiškių Stanislovo Rapolionio gimnazijoje. Lietuvos aidas, 2014, gegužės 24, nr. 115, 116, 117, p. 6.
  33. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. „Ryto“ draugijos 100-mečio minėjimas. Lietuvos aidas, 2013, vasario 9, nr. 31, 32, 33, p. 6–7.
  34. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Sausio 31-ąją minėsime „Ryto“ draugijos šimtmetį. Lietuvos aidas, 2013, sausio 30, nr. 22, 23, 24, p. 7.
  35. VASILIAUSKIENĖ, Aldona. Vakarų Ukrainai reikšmingas „Ryto“ draugijos įamžinimas. Lietuvos aidas, 2014, birželio 14, nr. 133, 134, 135, p. 6.
  36. VASILIAUSKIENĖ, Aldona; KARENIAUSKAITĖ, Rasa; ZALOGIENĖ, Jurgita; ZALOGA, Eugenijus. „Ryto“ veiklos atspindžiai periodikoje: kunigas Mečislovas Reinys. Iš: Vilniaus kultūrinis gyvenimas: draugijų reikšmė 1900–1945: mokslinių straipsnių rinkinys. Sudarė Alma Lapinskienė. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 2008, p. 188–213.
  37. VIRVIČIENĖ, Aušra. Naujas švietimo draugijos „Rytas“ šimtmetis. Voruta, 2013, kovo 30, nr. 7, p. 7, 9.
  38. VISOCKAS, Vytautas. Rytų Lietuvoje rytas dar neišaušo. XXI amžius, 2013, vasario 15, nr. 7, p. 9–10.
  39. „VORUTOS“ INFORM. Lietuvių švietimo draugijai „Rytas“ – 100 metų. Voruta, 2013, vasario 16, nr. 4, p. 1, 6.
  40. „VORUTOS“ INFORM. Po daugelio metų į Dieveniškių kraštą sugrįžę mokytojai. Birutės Dombraitės-Usonienės knygos „Dieveniškių krašto mokyk lose. Iš mano atsiminimų 1946–1955“ pristatymas Paškonių pagrindinėje mokykloje. Voruta, 2013, kovo 30, nr. 7, p. 12; balandžio 13, nr. 8, p. 12.
  41. ŽARKAUSKAITĖ, Marija. „Ryto“ draugija užbaigė jubiliejinius metus. Lietuvių godos, 2013, gruodis, nr. 12, p. 4.