„Istorija“. Mokslo darbai. 97 tomas
Juozas Skirius. Prisiminus lietuvių dipukų leidybinę veiklą pokario Vakarų Europoje
Spausdinti

2015, t. 97, Nr. 1, p. 82–85 / Vol. 97, No. 1, pp. 82–85, 2015

pdf_button PDF

LEU antrųjų rūmų (T. Ševčenkos 31) fojė 2015 m. vasario 12 d. 14 val. Lituanistikos fakulteto iniciatyva buvo atidaryta Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyriaus parengta kilnojamoji paroda „Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952“ – čia paroda pradėjo savo kelią. Profesionaliai parengti ir apipavidalinti 15 stendų, teikiantys glaustą, bet labai aiškią informaciją, akivaizdžiai liudija lietuvių DP (angl. Displace Persons – perkeltieji asmenys) nuveiktą didžiulį spaudos darbą Vakarų Europos valstybėse pokario laikotarpiu, per palyginamai neilgą 8 metų laikotarpį. Kiekvienas stendas atspindėjo tam tikrą dipukų leidybinės veiklos sritį (IV stendas – DP stovyklinės leidybos pradžia, VI stendas – Švietimas, V stendas – Religinė literatūra,VIII stendas – Menas,X stendas – Profesinė literatūra ir t. t.) arba vietą, kur buvo vykdoma leidybinė veikla (XII stendas – Austrija, Švedija, Italija; XIII stendas – Prancūzija, Belgija, D. Britanija ir pan.).

Antrojo pasaulinio karo metais Lietuvą, kaip ir daugelį šalių, ištiko didelė nelaimė – kraštą okupavo sovietai, o netrukus ir naciai. Vieni ir kiti šeimininkavo krašte, terorizavo, naikino lietuvių tautą, ypač inteligentijos atstovus, t. p. ir lietuvių kultūrą. Karo pabaigoje Lietuvą ištiko dar vienas smūgis: artėjant prie jos Raudonajai armijai, iš krašto pasitraukė, anot vienų duomenų, per 60 tūkstančių, o kitais – 70 tūkstančių, dar kitais duomenimis – apie 80 tūkstančių žmonių. Didesnę jų dalį sudarė inteligentija su šeimomis. Tarp pabėgėlių, įsikūrusių stovyklose Vakarų Europoje, daugiausia Vokietijoje, buvo apie 12 tūkstančių gimnazistų, moksleivių ir ikimokyklinio amžiaus vaikų.

Lietuva, karo metais praradusi didžiąją kūrybinio potencialo dalį, kultūrine prasme stipriai nukentėjo. Turėjo praeiti keli dešimtmečiai, kol krašte susiformavo nauja inteligentų karta, kuri pradėjo kelti lietuvišką kultūrą.

06_01

06_02

Tuo tarpu Vokietijoje, Austrijoje, Danijoje ir kitose šalyse laikinai įsikūrę lietuviai pabėgėliai greitai sukūrė savo naują „Mažytę Lietuvą“ (turime Didžiąją Lietuvą, Mažąją Lietuvą) tęsdami pilną kultūrinį gyvenimą. Čia veikė lietuvių gimnazijos ir progimnazijos (iš viso 39 mokyklos), per 112 pradinių mokyklų. Buvo įkurti vaikų darželiai. Šiose įstaigose dirbo daugiau kaip 1100 profesionalių pedagogų. Kūrėsi, tiksliau buvo atkurtos, įvairios draugijos – žurnalistų, inžinierių, teisininkų, gydytojų, dailininkų, rašytojų ir panašiai, kurios telkė didžiąją dalį iš Lietuvos pasitraukusių savo srities specialistų.

Pabėgėlių stovyklose buvo statomi teatriniai vaidinimai. Pavyzdžiui, Augsburgo lietuvių dramos teatras garsėjo parodęs 138 spektaklius 25 stovyklose (apie 49 tūkst. žiūrovų). Visose stovyklose kūrėsi chorai, ansambliai, kurie koncertuodavo kaimyninėse stovyklose, rengdavo pasirodymus ir kitataučiams. 1946 m. Viurcburge lietuviai surengė dainų šventę, kurioje dalyvavo 400 dainininkų. Buvo net lietuviškas baletas. Tarp lietuvių ir kitataučių vyko ir sportinės varžybos (net buvo pasiekti Lietuvos rekordai). Taigi, ko jau nebebuvo Lietuvoje, tai vyko Vakarų Europoje susikūrusioje pabėgėlių Mažytėje Lietuvoje. Lietuviškos kultūros tęstinumas vyko dėl pasišventusių žmonių, kurių lietuviškas tautinis mentalitetas buvo suformuotas nepriklausomybės – 1918–1940 – metais.

Reikšmingų darbų buvo nuveikta ir leidybos srityje. Buvusio dipuko Jono Pr. Palukaičio paskaičiavimu, Vakarų Europoje lietuviai leido 473 įvairių rūšių periodinius leidinius. Bet jų buvo dar daugiau. Pavyzdžiui, Vokietijos lietuvis Vincas Bartusevičius nurodo, kad yra žinoma dar 15 leidinių, neįtrauktų į minėtą sąrašą. Jo nuomone, iki galo vargu ar pavyks surinkti visus. Mat beveik kiekviena stovykla turėjo savo periodinių leidinių, spausdinamų net rašomąja mašinėle ar net parašytų ranka keliais egzemplioriais. Preliminariais duomenimis buvo leidžiama 19 laikraščių (dienraščių ir savaitraščių), 17 žurnalų, 127 stovyklų biuleteniai, 6 katalikiški periodiniai leidiniai, 54 skautų leidinėliai, 12 politinių grupių leidiniai, 14 bendrinių organizacijų leidinių ir t. t. Pavyzdžiui, Švedijos lietuviai, kurių buvo apie 400 pabėgėlių, leido keturių pavadinimu laikraštėlius (XIV stendas). Įdomu pastebėti, kad net plaukdami laivais mūsų tautiečiai taip pat sugebėdavo išleisti laikraštėlių – jie buvo spausdinami rašomąja mašinėle (XV stendas). Dipukams išsikeliant iš Vakarų Europos į JAV, Kanadą, Australiją ir kitur, dalis periodinių leidinių (Aidai, Kardas ir kt.) buvo perkelti į minėtas šalis ir leidžiami toliau. Be to, 1945–1949 metais Vakarų Europos stovyklose lietuviai išleido 888 knygas ir kitus neperiodinius leidinius. Iš jų 840 – Vokietijoje. Tokia leidinių gausa vertė galvoti apie jų registravimą ir rinkimą. 1945 metais Memingene buvo įkurta Lietuvių bibliografijos tarnyba, vadovaujama Aleksandro Ružancovo, kuris rengė ir leido periodinį leidinį Knygų lentyna. 1946 metais diplomatas dr. Albertas Gerutis Berne (Šveicarija) įsteigė Lietuvių bibliografijos archyvą, kurio tikslas – rinkti ir saugoti tremtyje išėjusius leidinius (vėliau, po A. Geručio mirties, jo surinkti leidiniai buvo perduoti saugoti Vilniaus universiteto bibliotekai). Taigi didžiąją dalį leidinių pavyko ne tik užfiksuoti, bet ir sukaupti bei išsaugoti ateinančioms kartoms. Šie leidiniai jau tapo dokumentiniais šaltiniais istorikams, literatūros tyrinėtojams.

Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos Lituanikos skyrius spaudos rinkinį pradėjo formuoti 1990 m. Lietuvai atkūrus nepriklausomybę, kai biblioteka iš gausaus skaičiaus Vakaruose įsikūrusių užsienio lietuvių organizacijų bei pavienių asmenų pradėjo gauti 1945–1990 m. išeivijoje publikuotas ir iki tol neturėtas knygas bei periodinę spaudą. Nors pavienių 1945–1952 m. Vakarų Europoje lietuvių leistų spaudinių yra daugelyje šalies bibliotekų, tačiau M. Mažvydo bibliotekoje saugomas rinkinys yra pilniausias (apie 380 leidinių pavadinimų), išsamiausiai atspindintis minėto laikotarpio lietuvių DP leidybą. 2011 m. šis spaudos rinkinys pripažintas nacionalinės reikšmės dokumentinio pavidalo objektu ir įtrauktas į UNESCO programos „Pasaulio atmintis“ Lietuvos nacionalinį registrą.

Parodos atidarymas sutraukė nemažai studentų, dėstytojų ir LEU II rūmų darbuotojų. Lituanistikos fakulteto dekanė doc. dr. Žydronė Kolevinskienė pradėjo renginį trumpai pristatydama kilusią idėją parodą eksponuoti II rūmuose, paskaitė ištraukas iš dipuko A. Nyka-Niliūno atsiminimų – Dienoraščio fragmentų (1 dalis išleista Čikagoje), o po to renginį vesti perleido JAV lietuvių bendruomenės atstovei Lietuvoje dr. Daliai Cidzikaitei. Buvo suteiktas žodis Lietuvos užsienio reikalų ministerijos Lietuvių išeivijos departamento direktorei, ambasadorei Gintei Damušytei, dipukų dukrai, kuri itin gerai įvertino tokią parodą, jos svarbą, trumpai prisiminė savo tėvų patirtis. Seimo narys Vytautas Juozapaitis akcentavo šios parodos patriotizmo ir tautiškumo vaidmenį bei reikšmę šiandieniniam jaunimui. Lietuvos nacionalinės M. Mažvydo bibliotekos direktorius prof. Renaldas Gudauskas pažymėjo, kad svarbu išlaikyti lietuvišką kultūrą tarp užsienyje įsikūrusių lietuvių, žavėjosi didžiuliu entuziazmu, kurį rodė lietuvių inteligentija tremtyje. LEU Istorijos fakulteto Visuotinės istorijos katedros vedėjas prof. dr. Juozas Skirius klausytojus trumpai supažindino su dipukų veikla Vakarų Europos šalyse įkurtose stovyklose, trumpai apibūdino lietuviškos leidybos reikšmę ir leidybos rezultatus. Plačiau apie tremtinių periodiką ir knygas, saugomas LN M. Mažvydo bibliotekoje, bei apie pačios parodos idėjos atsiradimą papasakojo Lituanikos skyriaus vedėja Jolanta Budriūnienė. Parodoje lankėsi ir LR Seimo Švietimo, mokslo ir kultūros komiteto biuro vedėjas Kęstutis Kaminskas.

Parodos stendus numatyta palikti ilgesniam laikui, kad su jų turiniu galėtų detaliau susipažinti visi studentai, studijuojantys literatūrą, istoriją, politologiją ir filosofiją. Tikimasi, jog parodą aplankys ir tie studentai, kurie paskaitas klauso LEU Centriniuose rūmuose.

Literatūra

  1. BARTUSEVIČIUS, Vincas. Lietuviai DP stovyklose Vokietijoje 1945–1951. Vilnius: Versus Aureus, 2012, 608 p.
  2. Lietuviškoji leidyba Vakarų Europoje 1944–1952. Parodos lankstinukas, 2015.
  3. SALDUKAS, Linas. DP kultūrinis gyvenimas. Diss. VDU, Kaunas, 2000.
  4. SKIRIUS, Juozas. Amerikos lietuvių tarybos veikla 1945–1948 metais: išeivijos pastangos dėl „Displaced persons act“ priėmimo. Chicago: LRSC, 2001, 209 p.
  5. V. Aa. DP. Lietuvių enciklopedija. Boston, 1955, t. 5, p. 147–158.