„Istorija“. Mokslo darbai. 101 tomas
Violeta Pansevič. Vilniaus miestiečių studijos Lietuvos ir užsienio aukštosiose mokyklose XVII–XVIII a. pirmojoje pusėje
Spausdinti

2016, t. 101, Nr. 1, p. 5–47 / Vol. 101, No. 1, pp. 5–47, 2016
http://dx.doi.org/10.15823/istorija.2016.01

pdf_button PDF

Vytauto Didžiojo universitetas, Humanitarinių mokslų fakultetas, Istorijos katedra, K. Donelaičio g. 52, Kaunas, el. p. Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

Anotacija. Straipsnyje aptariamos miestiečių studijos gimtojoje Vilniaus akademijoje, Karališkojoje Prūsijoje buvusiose Gdansko, Elbingo ir Torunės gimnazijose, Branevo seminarijoje, Krokuvos, Karaliaučiaus, Ingolštato ir Paduvos universitetuose. Be studijų vietos ir metų, aptariami ir kiti svarbūs aspektai: padėtis miesto visuomenėje, religinė priklausomybė, išvykų į užsienio mokymo įstaigas skaičius, mokslinių laipsnių įgijimas, pasirinktų studijų kryptis ir įgyta profesija, studijavusių miestiečių tolesnis likimas.

Esminiai žodžiai: Lietuvos Didžioji Kunigaikštystė, Vilnius, miestiečiai, studijos, įrašų knygos, gimnazijos, seminarijos, akademijos, universitetai.

Abstract. The article discusses studies of urban citizens in native Vilnius Academy, in gymnasiums of Gdansk, Elbing, Toruń in Royal Prussia, in Branev seminary, in universities of Krakow, Konigsberg, Ingolstadt and Padova. In addition to the place and years of studies, other significant aspects are discussed: position in urban society, dependence of religion, number of trips to foreign education institutions, acquisition of degrees, field of selected studies and gained profession, further fate of studying urban residents.

Keywords: the Grand Duchy of Lithuania, Vilnius, urban residents, studies, books of records, gymnasiums, seminaries, academies, universities.

Įvadas

Vilniaus miestiečių edukacijos problemos iki šiol nebuvo sistemingai analizuotos, nors akivaizdu, kad didesnėmis socialinėmis aspiracijomis pasižymėjusiems jų palikuonims aukštesnis išsimokslinimas, teisininko, gydytojo ir kitos profesijos buvo gyvybiškai svarbūs dalykai[1]. Todėl šiame straipsnyje siekiama aptarti jų studijas Lietuvos, Lenkijos, Vakarų Europos aukštesnės ir aukščiausios pakopos mokymo įstaigose: kolegijose, gimnazijose, seminarijose ir universitetuose. Vilniaus miestiečių studijų analizė leidžia geriau pažinti jų mokslinius interesus ir ištirti vietinės jėzuitų akademijos bei užsienio mokymo įstaigų įtaką Vilniaus ir aplinkinių regionų gyventojams.

Pagrindinis šaltinis tiriant miestiečių studijas XVII–XVIII a. pirmojoje pusėje yra išlikusios Gdansko, Elbingo ir Torunės gimnazijų, Zamoscio akademijos, Branevo seminarijos, Vilniaus, Karaliaučiaus ir Krokuvos universitetų bei Vakarų Europos aukštųjų mokyklų specialios įrašų knygos, vadinamos dar albumais, arba matrikulomis[2]. Į jas buvo įrašomos priimamų studentų pavardės. Toks įrašas konkrečiam asmeniui suteikdavo teisę naudotis privilegijomis ir teisėmis mainais už priesaiką laikytis reglamento taisyklių ir įneštą registracijos mokestį. Dėl šių ir kitų priežasčių tokios įrašų knygos buvo ypač kruopščiai saugomos ir nepaisant įvairių kataklizmų dalis jų išliko iki šių dienų. Kai kurie Vokietijos universitetai, norėdami apsisaugoti nuo įrašų knygų dingimo, turėdavo net po du albumus[3].

Atsižvelgiant į aukštosios mokyklos struktūrą ir galiojančias įsirašymo taisykles, atsirasdavo įvairių įrašų knygų. Visų studentų ir su universitetu susijusių asmenų pavardės buvo įrašomos į bendras įrašų knygas (šis metodas vyravo Vokietijos mokymo įstaigose). Šalia jų atsirasdavo atskirų fakultetų įrašų knygų, kandidatų matrikulų (asmenų, besirengiančių įgyti mokslinius laipsnius, suvestinė), bajoriškos kilmės studentų arba aristokratiškų šeimų atstovų sąrašų, pagaliau „tautų“ knygų, kurios buvo vertinamos kaip viduramžių universitetų sandaros liekana. Pastarosiose buvo grupuojami tos pačios tautybės ir iš tos pačios teritorijos kilę studentai. Tarp centrų, kuriuose vyravo skirstymas į „tautas“, buvo Leipcigas, Paduva ir kt. „Tautos“ rinkdavosi vadovybę jų reikalams tvarkyti, taip pat atstovus viso universiteto problemoms spręsti[4].

Daugelis tyrinėtojų kelia išlikusių aukštųjų mokyklų matrikulų patikimumo klausimą. Marijano Chachajo teigimu, kiekvienas istorikas turi labai kritiškai vertinti paskelbtas gimnazijų ir universitetų įrašų knygas dėl kartais neteisingai perskaitytų pavardžių, kurių dalis būdavo iškraipoma jau įrašant į rankraštį. Įrašų knygų rankraštinė medžiaga yra labai specifinė – kartais net patys tyrinėtojai darydavo klaidų iššifruodami savo tautiečių, praeityje studijavusių garsiuose Europos universitetuose ir akademijose, pavardes[5]. Pvz., Stanislovas Kotas, kuris pirmasis iš lenkų istorikų pradėjo tyrinėti Vakarų Europos aukštųjų mokyklų įrašų knygas ir su jomis susijusią archyvinę medžiagą, XX a. pr. kritikavo Povilą Čaplevskį dėl padarytų klaidų perskaitant Ingolštato universiteto matrikulų rankraštį[6].

Be pagrindinių šaltinių – aukštųjų mokyklų įrašų knygų, straipsnyje naudoti ir papildomi šaltiniai: 1) miesto tarybos ir suolininkų teismo įrašų knygose išlikę Vilniaus miestiečių testamentai ir pomirtiniai turto inventoriai; 2) įrašai Vilniaus akademijos mokslo laipsnių teikimo knygoje ir egzaminų registracijos sąrašuose; 3) Vilniaus universiteto studentų marijonų kongregacijos pajamų ir išlaidų bei į ją įstojusių narių registracijos knygos; 4) kitų bažnytinių brolijų pajamų ir išlaidų registracijos knygos bei turto inventoriai; 5) publikuoti atsiminimai ir laidotuvių pamokslai. Visi šie pagalbinio pobūdžio šaltiniai papildo sausus aukštųjų mokyklų įrašų knygų duomenis ir teikia nemažai vertingos informacijos apie Vilniaus miestiečių studijas XVII–XVIII a. pirmojoje pusėje.

Lietuvos studentais užsienio universitetuose ir jų matrikulų įrašais pirmasis iš lietuvių istorikų ėmė domėtis Adolfas Šapoka[7]. Jo darbus tęsė broliai Mykolas ir Vaclovas Biržiškos. 1987 m. išleista jų parengta studija Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais[8]. Tai kol kas vienintelė publikacija, kurioje suregistruoti iš Lietuvos Didžiosios Kunigaikštystės (toliau – LDK) kilę studentai. Tačiau šis sąrašas yra daugiau bendro pobūdžio, neišskirti užsienio mokslo įstaigose studijavę miestiečių palikuonys. Informacijos apie lietuvius studentus randama ir S. Koto prancūziškame rašinyje La Réforme dans le Grand-Duché de Lithuanie Facteur d’occdentalisation culturelle[9]. Tačiau jame suminėti vien didikų ir bajorų šeimų atstovai, XVI–XVII a. studijavę užsienio universitetuose.

Kokybiškai naujas lygis pasiektas pasirodžius Aivo Ragausko darbui apie Vilniaus miesto valdantįjį elitą, kuriame autorius, be valdančiojo elito profesinės sudėties ir religinės priklausomybės klausimų, nagrinėja ir šios grupės atstovų išsimokslinimo laipsnį[10]. Tačiau šioje studijoje aptariamos tik pasiturinčių Vilniaus miestiečių studijos vietinėje Vilniaus akademijoje ir užsienio mokymo įstaigose XVII a. antrojoje pusėje. Straipsnį apie vilniečių studijas yra paskelbęs ir lenkų istorikas Marijanas Pavlakas[11], tačiau jo publikacijoje suregistruoti tik XVI a. pab. – XVII a. antrojoje pusėje užsienio aukštosiose mokyklose studijavę protestantai.

Vilniaus akademijoje

Dalis pradinį išsilavinimą konfesinio pobūdžio lavinimo įstaigose įgijusių miestiečių mokslus tęsdavo Vilniaus akademijoje – vienintelėje LDK aukštojoje mokykloje. Šie mokslai atimdavo nemažai laiko ir pinigų, tad buvo prieinami tik mažam skaičiui pradinę pakopą įveikusių mokinių[12]. 1666 m. kovo mėn. kažkokią mokyklą Vilniuje[13] lankė būsimasis vaitas Steponas Morozas[14]. Tų pačių metų pabaigoje jis įvardijamas jau „akademiku“[15]. Vadinasi, studijas Vilniaus akademijoje jis pradėjo 1666 m. būdamas 15 metų amžiaus[16]. Yra žinoma ir studijų pabaigos data – 1670 m. S. Morozas įgijo laisvųjų menų ir filosofijos magistro laipsnį[17]. Jis buvo aktyvus studentų marijonų kongregacijos narys, 1668–1770 m. ėjo patarėjo, prižiūrėtojo, sekretoriaus ir vicesekretoriaus pareigas[18]. 1683 m. šiai kongregacijai jis paaukojo 5 auks., 1684 m. – 3 auks., 1690 m. – 1 auks., 1697 m. – 10 auks., 1698 m. – 13 auks.[19] 1690 m. studentų marijonų kongregaciją piniginėmis aukomis parėmė ir S. Morozo žmona Jadvyga Packevičovna[20]. Vėliau Vilniaus akademijos auklėtiniu tapo ir S. Morozo sūnus, būsimasis burmistras Mykolas Morozas. 1703 m. jis tapo laisvųjų menų ir filosofijos bakalauru, o 1705 m. – magistru[21]. M. Morozo įgytas mokslo laipsnis (AA. LL. philosophiae magistra) pabrėžiamas ir vienuolio Aleksandro Daugėlos laidotuvių pamoksle, skirtame vaitui S. Morozui apdainuoti[22].

Apie ilgametes ir brangias vyriausiojo sūnaus Jono studijas Vilniaus akademijoje savo testamente užsiminė ir burmistras Motiejus Klarovskis[23]. Mokslinių laipsnių teikimo registracijos knygoje pažymima, kad J. Klarovskis 1674 m. įgijo laisvųjų menų ir filosofijos bakalauro, o 1675 m. – magistro laipsnius[24]. Jis, kaip ir S. Morozas, aktyviai reiškėsi studentų marijonų kongregacijos veikloje. 1670–1674 m. ėjo įvairias pareigas: oratoriaus, iždininko, patarėjo, muzikų viršininko, prižiūrėtojo, asistento ir vicesekretoriaus[25]. 1673–1674 m. šios kongregacijos knygos įrašuose vadinamas fiziku (physicus), tai patvirtina, kad studijavo filosofijos disciplinas[26]. Filosofinių veikalų randama ir J. Klarovskio knygų rinkinyje[27]. 1682 m. jis kongregacijai paaukojo 5 auks., 1683 m. – 29 auks., 1688 m. – 6 auks.[28]

Kitas dažnai dokumentuose minimas Vilniaus akademijos auklėtinis – Stanislovas Paškevičius[29]. Jis buvo karaliaus sekretorius ir advokatas, aktyviai reiškęsis Vilniaus konsistorijos bylose[30]. 1683 m. S. Paškevičius įgijo laisvųjų menų ir filosofijos bakalauro, o 1685 m. – magistro laipsnius[31]. 1682–1685 m. studentų marijonų kongregacijoje jis ėjo filosofijos patarėjo, sekretoriaus ir kitas pareigas[32]. 1699 m. S. Paškevičius išleido kanoninės teisės tezes apie civilinių ir kriminalinių bylų teismus ir procesus[33] ir tapo abiejų teisių daktaru[34].

Vilniaus akademijoje mokslo žinių sėmėsi ir būsimasis tarėjas Pranciškus Ginelevičius, 1716 m. kovo 21 d. dokumente vadinamas teologu (theologus)[35]. Laipsnių teikimo registracijos knygoje pateikta kiek kitokia informacija. 1684 m. įraše pažymima, kad P. Ginelevičiui buvo suteiktas filosofijos ir laisvųjų menų bakalauro laipsnis, o 1686 m. – magistro laipsnis[36]. O apie teologo laipsnio suteikimą nėra visiškai jokios informacijos. Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo kongregacijos prie Šv. Kazimiero bažnyčios knygoje išlikęs įrašas, kad P. Ginelevičius 1713 m. ėjo šios kongregacijos viršininko pareigas[37].

Be paminėtų asmenų, mokslinius laipsnius Vilniaus akademijoje įgijo arba galėjo įgyti dar keli Vilniaus miestiečių luomo atstovai (žr. 1 lentelę).[38][39][40][41][42][43][44][45][46]

1 lentelė. Vilniaus akademijoje studijavę ir mokslinius laipsnius įgiję miestiečiai

Vardas ir pavardė (užimamos pareigos)

Mokslinis laipsnis

Studentų marijonų kongregacijos narys

Aukos studentų marijonų kongregacijai

CYNAKIS Baltramiejus (1663 m. suolininkas; 1664–1667 m. tarėjas; 1668–1680 m. burmistras)

1685 m. vyresnysis; 1685 m. patarėjas retorikos ir poezijos klausimais[38]

GINELEVIČIUS Steponas Vladislovas (tarėjas)

1673 m. laisvųjų menų ir filosofijos bakalauras[39]

1672–1673 m. patarėjas[40]

MINKEVIČIUS Petras (1682 m. suolininkas; 1683–1693 m. tarėjas; 1694–1698 m. burmistras)

1675 m. laisvųjų menų ir filosofijos bakalauras[41]

1672 m. paaukojo 2 auks., 1700 m. jo žmona – 26 auks.[42]

GAVLOVICKIS Jonas Ignotas (1682–1685 m. suolininkas; 1686–1694 m. tarėjas; 1695–1712 m. burmistras)

1675 m. retorikų patarėjas[43]

1681 m. paaukojo 3 auks., 1685 m. – 6 auks., 1687 m. – 6 auks., 1690 m. – 6 auks., 1698 m. – 6 auks. 20 gr.[44]

SEBESTJANOVIČIUS Andrius (tarėjas)

1685 m. laisvųjų menų ir filosofijos bakalauras[45]

1680 m. muzikų viršininkas[46]

ŽAGEVIČIUS Dominykas (1696–1706 m. suolininkas; 1707 m. tarėjas; 1708–1710 m. burmistras)

1689 m. laisvųjų menų ir filosofijos bakalauras[47]

1688 m. lektorius; 1688 m. oratorius; 1689 m. muzikų viršininkas[48]

Tėvas burmistras Juozapas Žagevičius 1685 m. paaukojo 12 auks., 1686 m. – 1 auks., 1690 m. – 17 auks.[49]

MACELEVIČIUS Paulius Konstantinas (tarėjas)

1696 m. laisvųjų menų ir filosofijos bakalauras[50]

KARASIS Ignotas (?)

1698 m. laisvųjų menų ir filosofijos bakalauras[51]

Tėvas burmistras Steponas Karasis 1675 m. ėjo muzikų viršininko pareigas[52]

Tėvas burmistras Steponas Karasis 1681 m. paaukojo 6 auks.[53]

[47][48][49][50][51][52][53]

Išlikusiuose šaltiniuose randama duomenų ir apie asmenis, nesančius laipsnių teikimo registracijos knygoje. Jie, matyt, studijavo Vilniaus akademijoje, bet mokslinio laipsnio taip ir neįgijo. Šių asmenų pavardės galėjo būti ir praleistos, kadangi pirmoji promocijų registracijos knyga dingo XVII a. vid., karų metais, o to laikotarpio įrašai atkurti kiek vėliau remiantis įvairiais kitais raštais[54]. Pvz., iš 1685 m. liepos 4 d. dokumento aiškėja, kad Vilniaus akademijoje studijavo medicinos daktaro Pauliaus Mollerio seserėnas ir globotinis Samuelis Vestermanas. Pastarasis mokėsi Kražių jėzuitų kolegijoje, paskui – Vilniaus akademijoje, kurioje dvejus metus klausėsi retorikos paskaitų. Vėliau jam nebuvo leista lankytis filosofijos paskaitose, todėl P. Mollerio pastangomis jis buvo perkeltas į dominikonų vienuolyną, buvusį prie Šv. Dvasios bažnyčios, kur jam buvo suteikta galimybė semtis filosofijos žinių[55].

Vilniaus universitete galėjo studijuoti ir burmistro Mykolo Stefanovičiaus Vargalovskio sūnus, būsimasis tarėjas Grigorijus Stefanovičius Vargalovskis. 1687 m. vasario 5 d. dokumente jis įvardijamas „akademiku“[56]. Vilniaus akademijos studentų egzaminų sąraše pažymima, kad 1684 m. logikos egzaminą laikė Mykolas Migura, tarėjo Stepono Miguros sūnus. 1685–1686 m. jis buvo dar egzaminuojamas iš fizikos ir metafizikos dalykų[57]. Vilniaus universitete mokslo žinių tikriausiai sėmėsi ir pirklio Pauliaus Kosobuckio sūnūs. Pirklys 1689 m. sudarytu testamentu 200 auks. užrašė studentų marijonų kongregacijai[58]. 1737 m. šiai brolijai 30 auks. paaukojo ir kitas pirklys Jonas Kosobuckis, galbūt P. Kosobuckio sūnus ar giminaitis[59]. Pirklio Jono Ignatovičiaus našlė Sofija savo testamente įrašė, kad studentų marijonų kongregacijai ji aukojanti 100 auks.[60] Beje, ir pirklys bei karaliaus sekretorius Bazilijus Omeljanovičius Pustynskis 1713 m. dokumente įrašė, kad 100 auks. aukojantis studentų marijonų brolijai[61]. Dėl šaltinių stokos sudėtinga nustatyti, ar minėti asmenys iš tikrųjų studijavo Vilniaus akademijoje. Siekiant tiksliau nustatyti jų išsilavinimo lygį ir kitus biografinius duomenis reikia atlikti daugiau tyrimų.

Užsienio žemesnio lygio mokymo įstaigose

Branevo seminarijoje

Fragmentiški duomenys rodo, kad Vilniuje mokslus tęsdavo ne visi miestiečių palikuonys. Dalis jų išvykdavo studijuoti į užsienį, unitai – dažniausiai į Branevo seminariją, protestantai ir stačiatikiai – į Karališkosios Prūsijos miestų gimnazijas, katalikai – į Zamoscio akademiją (žr. 1 priedą). Tyrinėtojai pabrėžia ypač glaudžius Vilniaus ryšius su Branevu, kuriame buvo įsikūrusi analogiška, tik kiek mažiau žinoma jėzuitų institucija[62]. 1713 m. gegužės 26 d. į Švč. Mergelės Marijos Dangun Ėmimo kongregaciją prie Šv. Kazimiero bažnyčios įsirašė su diplomu iš Branevo grįžęs Jonas Pavlovičius[63]. Jo studijų šioje seminarijoje pradžia – 1706 m. gruodžio 29 d. Čia poezijos ir gramatikos žinių jis sėmėsi iki 1710 m.[64] Braneve noriai studijuodavo daugelis pasiturinčių miestiečių palikuonių, jie sudarė apie 50 proc. visų studentų. Pastarieji net buvo susibūrę į miestiečių studentų kongregaciją (Congregatio civium), į kurią 1579–1623 m. įsirašė 2 525 nariai[65]. Tarp šios kongregacijos narių randame ir būsimąjį Vilniaus vaitą Tomą Bildziukevičių[66].

Branevo seminarija Vilniaus miestiečių gausiausiai buvo lankoma XVII a. Medicinos daktaro, karaliaus sekretoriaus ir burmistro Sebastijono Šperkovičiaus[67] 1644 m. turto dalybų akte pabrėžiama, kad velionio turto ir vaikų globėjai Mikalojus Kličevskis ir Steponas Dubovičius Aleksandro, Jono ir Grigorijaus Šperkovičių mokslams Braneve išleido 2 718 auks. ir 27 gr., o dar septynerius metus šioje seminarijoje studijavusiems Jonui ir Grigorijui – 6 515 auks. ir 25 gr.[68] Minėti globėjai ne kartą teigė, kad S. Šperkovičiaus vaikų globa sukėlė jiems nemažai rūpesčių ir kainavo daug sveikatos[69].

1661 m. į Branevo seminariją įsirašė bazilijonas unitas Jozefatas Bražyčas[70], priklausęs garsiai vilniečių Bražycų giminei. Jis buvo žymus pamokslininkas (vadinamas antruoju Chrizostomu) ir vienuolynų Chelmne, Minske, Polocke bei Vitebske viršininkas[71]. 1677–1678 m. Braneve teologijos žinių sėmėsi ir suolininko Stepono Šyciko Zaleskio sūnus Ignotas[72], vėliau tapęs vienuoliu bazilijonu[73], – buvo Ružanų vienuolyno pamokslininkas ir presbiteris[74]. Į Branevą studijuoti filosofijos ir teologijos 1682 m. taip pat buvo pasiųstas burmistro Mykolo Ogurcevičiaus sūnus Januarijus[75], iki 1694 m. buvęs Žyrovičų bazilijonų unitų vienuolyno vikaru, o 1694–1697 m. – Švč. Trejybės vienuolyno Vilniuje viršininku[76]. 1682 m. į Branevo seminariją įsirašė ir Inocentas Stefanovičius Vargalovskis[77], prieš tai mokęsis Bytynyje ir ten tapęs profesu[78].

Gdansko gimnazijoje

Populiarios tarp Vilniaus miestiečių ir jų palikuonių buvo protestantiškos Gdansko, Elbingo ir Torunės gimnazijos Karališkojoje Prūsijoje. Tai buvo gana aukšto mokslo lygio gimnazijos, kurios suteikdavo jaunuoliams galimybę patobulinti gimtuosiuose miestuose ar miesteliuose įgytas žinias bei solidžiai pasirengti tolimesnėms studijoms aukštesnės pakopos mokymo įstaigose[79]. Šios gimnazijos turėjo taip vadinamąsias akademines klases, kuriose jaunimas pasirengdavo filosofijos, teologijos, filologijos, teisės ir medicinos studijoms. Taip pat šių klasių moksleiviai buvo mokomi savarankiškumo pagrindų, rengiami dalyvauti disputuose ir rašyti bei ginti diplomo darbus, spausdinti disertacijos tezes[80].

1605 m. rugpjūčio mėn. Gdansko gimnazijoje[81] medicinos pradmenis studijavo būsimasis Vilniaus magistrato tarėjas Motiejus Vorbekas-Letovas[82]. Jis savo dienoraštyje Atminties lobynas rašė, kad kartu su savo inspektoriumi Adomu Rasijumi (Adam Rassiusz) nuvyko į Gdanską ir apsistojo pas gimnazijos ekonomą bei magistrą Andrių Velzijų (Andrzej Welziusz)[83]. Taip pat nurodė, kad klausėsi garsaus Gdansko gimnazijos profesoriaus Baltramiejaus Kekermano (Bartholomeo Keckerman) logikos paskaitų ir lankėsi Olafo (Olawiusz)[84] medicinos paskaitose[85]. Iš Motiejaus laiškų jo tėvas Matas Vorbekas-Letovas suprato, kad besimokant Gdansko gimnazijoje ėmė šlubuoti sūnaus taisyklingos lenkų kalbos įgūdžiai, todėl liepė pastarajam grįžti į Vilnių[86].

1623 m. spalio mėn. Gdansko gimnazijos mokiniu tapo vilnietis kalvinistas Jokūbas Gersonas[87], kuris XVII a. 8 deš. dokumentuose tituluojamas medicinos daktaru[88]. 1635 m. gruodžio mėn.[89] į šią mokymo įstaigą įsirašė būsimasis tarėjas ir burmistras Prokopas Dorofejevičius[90], o 1639 m. rugpjūčio mėn.[91] – vyriausiasis pirklio liuterono Arento Engelbrechto sūnus, būsimasis tarėjas Vilhelmas Engelbrechtas[92].

Puikų išsilavinimą savo palikuonims stengėsi užtikrinti ir jau minėtas M. Vorbekas-Letovas. 1640 m. spalio mėn. Gdansko gimnazijos įrašų knygoje randame pastarojo sūnų Konstantiną Vorbeką-Letovą[93], vėliau tapusį elitinės karališkosios gvardijos nariu ir rotmistru[94]. 1649 m. kovo mėn. čia įsimatrikuliavo ir kitas M. Vorbeko-Letovo sūnus – Jonas Vorbekas-Letovas[95], kuris tais pačiais metais nukeliavo dar į Olandiją ir spalio 25 d. studijuoti teisės įsirašė į Leideno universitetą[96].

1641 m. lapkričio mėn.[97] į Gdansko gimnaziją įstojo minėto burmistro P. Dorofejevičiaus brolis – Petras Dorofejevičius[98], o 1645 m. lapkričio mėn. – Jurgis Štrunkas, tikriausiai Vilniaus pirklio liuterono Jono II Štrunko sūnus[99].

Mokslus protestantiškoje Gdansko gimnazijoje 1649 m. sausio mėn. pradėjo Jokūbas II Gibelis[100], ilgamečio Vilniaus burmistro liuterono Jokūbo Gibelio sūnus. Trūksta informacijos apie Jokūbo II Gibelio nueitą akademinį kelią, daugiau detalių žinome apie jo tėvo gyvenimą. Yra paskelbtas A. Šionflisijaus 1637 m. gruodžio 2 d. laidotuvių pamokslas, kuriame įamžintas burmistras J. Gibelis. Čia pamokslininkas nurodo, kad jis anksti neteko tėvo tarėjo Tomo Gibelio, todėl vaikystėje jo auklėjimu rūpinosi patėvis pirklys Petras Fonderflotas. Kai J. Gibelis paaugo, patėvis jį išsiuntė į svečias šalis, kuriose jis savo jauną amžių leido pirklių luomui priderančiuose žaidimuose ir dorai elgėsi tarp svetimų žmonių[101].

Elbingo gimnazijoje

Elbingo gimnazijos studentų socialinę sudėtį tyrinėjęs M. Pavlakas nustatė, kad daugelis šios mokymo įstaigos absolventų buvo miestiečių palikuonys. Bajoriškos ir valstietiškos kilmės jaunuoliai sudarė tik nežymų procentą bendro absolventų skaičiaus. Kiek sudėtingiau jam sekėsi identifikuoti studentų tėvų profesiją, kadangi gimnazijos įrašų knygoje retai buvo fiksuojami mokinių tėvų užsiėmimai. M. Pavlakui pavyko nustatyti tik 307 iš Elbingo kilusių studentų tėvų profesiją. Gautus duomenis jis pateikia lentelėje, iš kurios aiškėja, kad daugelis gimnazijos studentų tėvų priklausė Elbingo valdančiajam elitui ir inteligentų ratui (128 buvo burmistrai, tarėjai ir sindikai, 30 – pirkliai ir aludariai, 57 – spaustuvininkai, 5 – kantoriai ir vargonininkai, 7 – teisininkai, 17 – mokytojai, 16 – sekretoriai ir miesto valdininkai, 15 – gydytojai ir vaistininkai). Lentelėje yra vos 32 amatininkų sūnūs. Nepavyko nustatyti daugiau nei 800 studentų tėvų profesijos. Tai tikriausiai buvo mažiau pasiturintys pirkliai ir amatininkai, apie kuriuos išliko nedaug informacijos[102].

Elbingo gimnazijos matrikulų knygoje pasitaiko nedaug su vilniečiais susijusių įrašų. Dažniausiai jie įmatrikuliuoti su kilmėvardžiu Vilnensis, rečiau – su dviem kilmėvardžiais Vilnensis Litvanus. 1616 m. rugpjūčio 8 d. į gimnazijos II klasę įstojo jau minėtas burmistras J. Gibelis[103], vėliau studijavęs ir Altdorfo aukštojoje mokykloje.

1625 m. gegužės 26 d. į trečiąją Elbingo gimnazijos klasę įsirašė tarybos raštininko, tarėjo Baltramiejaus Gavlovickio[104] sūnus, būsimasis burmistras Stanislovas Gavlovickis[105]. Yra žinoma jo krikšto data – 1613 m. rugsėjo 13 d.[106], kuri leidžia nustatyti S. Gavlovickio amžių stojant į Elbingo gimnaziją. Jam tuo metu buvo suėję 12 metų. M. Pavlako duomenimis, protestantiškoje Elbingo gimnazijoje įprastai mokslus pradėdavo 17–21 m. amžiaus jaunuoliai (dažniausiai 19 ir 20 m. amžiaus). XVII a. pavyko identifikuoti vos 15 studentų, kurie buvo sulaukę 14 m. ir mažiau[107]. Taigi, S. Gavlovickis patenka į jaunesnių nei 14 m. moksleivių grupę. Yra žinoma, kad 1668 ir 1677–1678 m. jis ėjo Škaplierininkų brolijos prie Vilniaus Visų Šventųjų bažnyčios vyresniojo pareigas[108].

Elbingo gimnazijos matrikulose sutinkame Konstantiną (vėliau studijavusį Gdansko gimnazijoje) ir Kristupą Vorbekus-Letovus. 1637 m. lapkričio 12 d. jie įsirašė į šios mokymo įstaigos antrąją klasę[109]. Kaip jau buvo minėta, Konstantinas tapo profesionaliu kariškiu, ne mažiau efektingai klostėsi ir Kristupo karjera. Pastarajam tėvas išrūpino karaliaus sekretoriaus ir kitus titulus, o 1647 m. perleido LDK iždo dvariškio pareigybę su 170 auks. metine alga[110].

Torunės gimnazijoje

Protestantiška gimnazija Torunėje, panašiai kaip ir Elbingo aukštoji mokykla, buvo gausiai lankoma miestiečių studentų. M. Pavlako paskaičiavimais, 1600–1800 m. čia lavinosi apie 830 Lenkijos ir Lietuvos miestiečių palikuonių (į šį skaičių įtraukė ir Karališkosios Prūsijos miestiečius, turinčius lenkiškas pavardes)[111]. Vietinis Torunės jaunimas XVII a. sudarė vos 20–40 proc. visų gimnazijos moksleivių[112]. Todėl galima daryti prielaidą, kad Torunės mokymo įstaiga tuo metu buvo tarptautiškiausia Karališkosios Prūsijos gimnazija.

Tarp Torunės gimnazijos studentų buvo ir Vilniaus miestiečių šeimų atstovų. 1622 m. lapkričio mėn. čia įsimatrikuliavo tarėjo stačiatikio Izaoko Kononovičiaus[113] sūnus Simonas Kononovičius, taip pat Lukošius Šycikas – visi su savo inspektoriumi Steponu Stšeleckiu iš Voluinės[114]. Pasirodo, pavieniai Vilniaus miestiečių palikuonys lyg didikai užsienyje studijuodavo prižiūrimi specialių inspektorių[115]. 1637 m. Torunės gimnazijoje mokslo žinių sėmėsi jau minėti broliai Konstantinas ir Kristupas Vorbekai-Letovai[116], o 1638 m. – trečias pirklio Povilo Dorofejevičiaus sūnus Jonas Dorofejevičius[117].

Vilniaus vaistininko liuterono Pranciškaus Ruticho[118] sūnui Mikalojui Boguslovui Rutichui 1714 m. kovo 19 d. pavyko tapti Torunės gimnazijos ekstraordinariniu profesoriumi. Galima išskirti šio asmens polinkį į novatoriškumą, kadangi jam pirmajam Torunės gimnazijoje pavyko įsteigti lenkų kalbos kursą ir paskelbti skelbimą, kviečiantį į Torunę atvykusį jaunimą studijuoti lenkų kalbą[119]. Pastarajame kvietime M. B. Rutichas pabrėžė lenkų kalbos privalumus ir grožį, jos savarankiškumą ir švarumą[120].

Tyrinėtojų manymu, šis lenkų kalbos mylėtojas ir žinovas puikias pastarosios kalbos žinias įgijo jau gimtuosiuose namuose Vilniuje, kadangi vokiečių kilmės Rutichų šeima sulenkėjo vilnietiškoje aplinkoje[121]. 1728 m. būdamas pastoriumi lenkų kalba pravedė Torunės miestiečio Jurgio Deutschmanno laidotuvių ceremoniją bei išsakė gedulingą pamokslą, už ką užsitraukė daugelio Torunės protestantų dvasininkų nepasitenkinimą[122]. Netlaikęs priešininkų puolimo ir patyręs nervinį išsekimą 1729 m. iš vasario 16 į 17 d. jis nusižudė[123]. Nepaisant tragiškų mirties aplinkybių M. B. Rutichas paliko svarbų pėdsaką Torunės gimnazijos istorijoje.

Karališkosios Prūsijos miestų gimnazijų matrikuliacijos knygose su vilniečiais susijusių įrašų apžvalga rodo, kad Vilniaus miestiečių sūnūs į Gdansko, Torunės ir Elbingo mokymo įstaigas atvykdavo XVII a. pirmojoje pusėje. Panašią tendenciją atspindi ir Jono Maleckio trijų Karališkosios Prūsijos gimnazijų moksleivių skaičiaus palyginamoji analizė[124]. Gauti duomenys parodė, kad daugiausia studentų į Elbingo gimnaziją įsimatrikuliavo XVII a. pirmajame ketvirtyje, į Torunės – XVII a. antrajame ketvirtyje, o Gdansko gimnazija daugiausia moksleivių sulaukė XVII a. viduryje. Vėliau jaunuolių skaičius šiose protestantiškose gimnazijose nuolat mažėjo, kas yra siejama su nuostoliais, patirtais dėl karinių veiksmų su Švedija, ir išaugusiu miestų gyventojų nepritekliumi. Pastarieji negalėjo tęsti studijų užsienio aukštosiose mokyklose, turėjo pasitenkinti mokslais savo gimtuosiuose miestuose. Karališkosios Prūsijos gimnazijų moksleivių skaičius sumažėjo, tam įtakos turėjo ir išaugusi religinė netolerancija vadinamojo Tvano metais, t. y. arijonų persekiojimai ir išvarymas bei kalvinizmo išpažinėjų sumažėjimas tarp bajorų ir miestiečių, ir išsiplėtęs katalikiškų mokyklų tinklas[125].

Zamoscio akademijoje

Gdansko, Torunės ir Elbingo gimnazijos organizacine struktūra iš dalies buvo panašios į katalikišką Zamoscio akademiją, kurioje taip pat buvo akcentuojamas humanistinis ir filologinis lavinimas bei plėtojamos teisės ir filosofijos studijos[126]. Ši mokymo įstaiga – vienas jauniausių akademinių centrų (po Krokuvos ir Vilniaus), kuris Abiejų Tautų Respublikos aukštųjų mokyklų žemėlapyje išsilaikė net apie 190 metų. Zamoscio akademijoje per šį laikotarpį studijavo daugiau kaip 10 tūkstančių jaunuolių, kurių dauguma buvo nekilmingi, kilę iš miestiečių ir valstiečių šeimų[127].

Zamoscio akademijos įrašų knygoje pasitaiko įrašų ir apie Vilniaus miestiečių palikuonis. 1628 m. čia įsirašė J. Kononovičius[128], prieš tai studijavęs Torunės gimnazijoje. 1645 m. net du kartus[129] į šią mokymo įstaigą įsimatrukuliavo stačiatikis, būsimasis konvertitas tarėjas Steponas Migura[130]. Jis, matyt, buvo priimtas į aukštesnes klases (classes superiores), kadangi prie jo pavardės yra prierašas juratus. O teisės mokslai buvo dėstomi aukštesnio lygio, t. y. akademinėse, klasėse.

1728 m. į Zamoscio akademiją studijuoti retorikos mokslų atvyko Jonas Melchiorinis[131]. Tikriausiai tai tarėjo, Augusto II gydytojo ir „auksinio riterio“, karaliaus sekretoriaus Jono Melchiorinio[132] sūnus, kadangi prie jo krikšto vardo Joannes nurodomas tėvo vardas Joannis.

Užsienio aukščiausios pakopos aukštosiose mokyklose

Karaliaučiaus universitete

Karaliaučiaus universitetas buvo vienas populiariausių tarp Gdansko, Torunės ir Elbingo gimnazijų absolventų. Ši aukštoji mokykla XVII–XVIII a. nors ir nebuvo tokia viliojančia studijų vieta kaip, pavyzdžiui, Vakarų Europos mokymo įstaigos, bet dėl geografinės padėties ir galimybės gauti stipendiją subūrė nemažai ne tik vokiečių, bet ir lenkų bei lietuvių kilmės miestiečių palikuonių[133]. Vilniaus miestiečiai studijas už Lietuvos ir Lenkijos ribų rinkdavosi dėl galimybės patobulinti įgytas žinias ir pratęsti savo gimtojoje šalyje ar Karališkosios Prūsijos miestų gimnazijose pradėtus mokslus. Tai buvo ypač aktualu būsimiesiems teisininkams, gydytojams, teologams, gimnazijų ir universitetų profesoriams ir kt. Reikėtų pabrėžti, kad miestiečiams, siekiantiems įgyti gydytojo kvalifikaciją, išvykimas į užsienio aukštąsias mokyklas buvo vienintelė galimybė gauti medicininį išsilavinimą. XVII–XVIII a. Vilniaus akademijoje nebuvo medicinos fakulteto, o protestantiškos Karališkosios Prūsijos miestų gimnazijos suteikdavo tik medicinos pradmenis.

Į Karaliaučiaus universitetą du kartus, t. y. 1623 m. rugpjūčio 30 d. ir 1625 m. balandžio 7 d.[134], įsimatrikuliavo Vilniaus miestietis liuteronas Paulius Molleris (Melleris)[135]. 1656 m. vasario 15 d. jo pavardė vėl minima tarp šios mokymo įstaigos studentų, tik šį kartą jis tituluojamas medicinos daktaru[136]. XVII a. archyviniuose dokumentuose medicinos mokslų daktaru P. Molleris įvardijamas nuo 1653 m.[137] Apie jo medicininę praktiką trūksta informacijos, nors keliuose šaltiniuose jis tiesiogiai vadinamas gydytoju[138]. Randama užuominų ir apie jo laikytą vaistinę. Vilniaus vaistininkas Frydrichas Blechas 1706 m. vasario 5 d. sudarytame testamente užsiminė pirkęs Molleriui priklausiusią vaistinę ir ją išplėtęs[139]. Vilniaus pirklio Jono Gelevičiaus našlė Anastasija Vitkovska 1684 m. spalio 19 d. surašytame pomirtiniame turto inventoriuje nurodė mokėjusi už vaistus Mollerio vaistinėje[140]. 1660–1690 m. P. Molleris buvo vienas dosniausių Vilniaus liuteronų bažnyčios rėmėjų, kas byloja apie gerą jo turtinę padėtį[141].

1639 m. vasario 29 d. į Karaliaučiaus universitetą įstojo Vilhelmas Engelbrechtas[142], prieš tai studijavęs protestantiškoje Gdansko gimnazijoje. 1634 ir 1640 m. jis buvo Vilniaus liuteronų bažnyčios vyresniuoju (Kirchenwirte)[143]. Iš 1653 m. gruodžio 15 d. dokumento aiškėja, kad Karaliaučiuje studijavo ir V. Engelbrechto seserėnas bei globotinis Mykolas Klevkenas, Henriko Klevkeno ir Klaros Engelbrechtovnos sūnus[144]. Į šią mokymo įstaigą pastarasis studijuoti teisės įsirašė 1646 m. lapkričio 15 d.[145]

Tarp Karaliaučiaus universiteto studentų 1656 m. vasario 15 d. minimas kitas Gdansko gimnazijos absolventas – M. Vorbekas-Letovas. Jis čia įvardijamas kaip Vilniaus tremtinys, karaliaus sekretorius ir Vilniaus liuteronų bažnyčios senjoras[146]. Kartu su M. Vorbeku-Letovu tą pačią dieną į Karaliaučiaus universitetą įsimatrikuliavo ir Arnoldas Zaleskis[147]. Jis šios mokymo įstaigos įrašų knygoje sutinkamas ir anksčiau, t. y. 1642 m. liepos 8 d.[148] Matyt, A. Zaleskis čia studijavo trejus metus, kadangi yra išlikusi 1645 m. rugpjūčio 25 d. jo apginta disertacija Disputatio politica de judice in genere. XVII a. 7 deš. archyviniuose šaltiniuose minimas teisininkas liuteronas Arnolfas Zaleskis[149] tikriausiai yra tas pats asmuo.

1646 m. gruodžio 11 d. į Karaliaučiaus universitetą studijuoti teisės įstojo minėtas J. Štrunkas[150], prieš tai mokęsis protestantiškoje Gdansko gimnazijoje. Vilniečių liuteronų Štrunkų šeima niekada nepriklausė miesto valdančiajam elitui, ją labiau tiktų priskirti prie įtakingų pirklių bei amatininkų aplinkos[151]. 1655 m. kovo 20 d. medicinos studijas čia tęsė tarėjas Aronas Aleksandras Olizarovijus. Po trejų metų, t. y. 1658 m., jis išsilaikė egzaminus ir gavo medicinos mokslų daktaro laipsnį[152]. Yra išlikusi A. A. Olizarovijaus medicinos daktaro diplomo kopija, kurioje užfiksuotas jo nueitas akademinis kelias nuo mokslų Nesvyžiuje iki daktaro laipsnio įgijimo Karaliaučiuje[153]. 1689 m. balandžio 22 d. šioje mokymo įstaigoje mokslus pradėjo Martynas Fonderflotas[154] – Vilniaus miestiečio Jurgio Dameso svainis.

XVIII a. Vilniaus miestiečių palikuonys rečiau atvykdavo į Karaliaučiaus akademiją. 1708 m. spalio 29 d. įsimatrikuliavo jau minėtas M. B. Rutichas[155], vėliau tapęs Torunės gimnazijos profesoriumi lingvistu. Studijuodamas Karaliaučiuje lėšų, reikalingų pragyventi, jis prisidurdavo kaip namų mokytojas[156]. 1728 m. rugpjūčio 17 d. čia mokslus pradėjo Mykolas Liudvikas Knoblochas[157], Vilniaus vaistininko Gotfrido Liudviko Knoblocho[158] sūnus. Pastarasis 1744 m. gegužės 10 d. sudarytame testamente pabrėžė, kad daug lėšų išleido Mykolo Liudviko mokslams svetimose šalyse, kuris vėliau tapęs filosofijos ir medicinos daktaru liko gyventi Livonijoje, Revelyje, ir ten vedė[159]. Kitas jo sūnus Samuelis Jokūbas irgi turėjo studijuoti kažkurioje iš protestantiškų gimnazijų ar akademijų, kadangi jis sekdamas tėvo pavyzdžiu įgijo vaistininko profesiją[160]. Todėl tėvas testamentu užrašė Samueliui Jokūbui savo turėtą vaistinę ir kamarą, kurioje saugojo vaistinei priklausančius instrumentus[161].

Krokuvos universitete

Krokuvos universitetas XV–XVI a. buvo gausiai lankomas lietuvių studentų[162], tačiau XVII a. tokiu populiarumu tarp jų jau negalėjo pasigirti. Šios aukštosios mokyklos įtakos sumažėjimą pirmiausia lėmė Vilniaus akademijos įsteigimas 1579 m. Krokuvos universitetas, iki tol buvęs svarbiu lietuvių kultūros centru, XVI a. pab. įgijo rimtą varžovą ir neteko savo turėtos reikšmės bei žavesio[163]. Naujai įkurta Vilniaus jėzuitų institucija nesugebėjo visiškai nustelbti Krokuvos universiteto vaidmens ir nustumti jo į šešėlį. Šios mokymo įstaigos įrašų knygose randama imatrikuliuotą vieną kitą Vilniaus miestietį. Pačių žymiausių Vilniaus miestiečių šeimų palikuonių Krokuvos universitete pasitaiko retai. Jie buvo labiau linkę rinktis tolimesnius kraštus ir garsesnius universitetus.

1631 m. į Krokuvos universitetą įsirašė Izaokas Šycikas Zaleskis[164], burmistro stačiatikio Ivano Gavrilovičiaus Šyciko Zaleskio sūnus. Pastarasis 1644 m. balandžio 22 d. surašytame testamente pabrėžė, kad jauniausias jo sūnus Izaokas prieš jo valią tapo vienuoliu bernardinu[165]. 1632 m. čia studijas pradėjo vilnietis Mikalojus Bildziukevičius[166], tikriausiai minėto vaito T. Bildziukevičiaus sūnus. Tais pačiais metais įstojo ir Jonas Kononovičius[167], prieš tai mokslo žinių sėmęsis Torunės gimnazijoje ir Zamoscio akademijoje.

Panašiu laikotarpiu Krokuvos universitete turėjo studijuoti ir būsimasis Vilniaus vaitas Paulius Boimas[168], tačiau jo pavardės tarp šios mokymo įstaigos studentų aptikti nepavyko. Čia randame tik 1612 m. lapkričio 28 d. įsimatrikuliavusį jo tėvą Povilą Boimą, kuris įvardijamas kaip filosofijos ir medicinos daktaras[169]. Spėjama, kad Paulius Boimas 1632 m. Krokuvos universitete įgijo laisvųjų menų ir filosofijos bakalauro laipsnį, o 1634 m. – filosofijos daktaro laipsnį[170].

1642 m. į Krokuvą atvyko jau minėtas Konstantinas Vorbekas-Letovas[171], prieš tai studijavęs protestantiškose Karališkosios Prūsijos gimnazijose (1637 m. – Elbinge ir Torunėje, 1640 m. – Gdanske). Kiek vėliau čia galėjo studijuoti ir burmistro Stepono Krasovskio sūnūs[172] bei tarėjo Juozapo Juškevičiaus vaikai. Pastarasis 1668 m. surašytame testamente užsiminė nemažai lėšų išleidęs dviejų sūnų studijoms Krokuvoje[173]. Tačiau XVII a. antrojoje pusėje Krokuvos universiteto matrikulų neišliko, todėl nėra galimybės patikrinti šios informacijos.

Tarp XVIII a. Krokuvos universiteto studentų randame Vilniaus knygrišio Tomo Stažinskio pavardę[174]. Į šią mokymo įstaigą pastarasis įmatrikuliuotas 1737 m.[175] T. Stažinskis Vilniuje turėjo savo knygyną[176], kuris, kaip spėjama, sudegė 1748 m., didžiojo Vilniaus gaisro metu[177]. Tai, kad jis užsiimdavo knygų prekyba ir palaikydavo ryšius su Varšuvos bei Krokuvos knygrišiais, patvirtina 1745 m. jo skundas dėl Vilniaus knygų pirklio ir knygrišio Mykolo Vinčos nedoro elgesio. T. Stažinskis tvirtino, kad pastarasis viešėdamas Krokuvoje ir Varšuvoje įžeidinėjo ir šmeižė garbingus žmones bei pagarsėjo vagystėmis. Nenuginčijamų įrodymų apie šio asmens nepadorų elgesį teigė pateiksiantis atvykęs į Vilnių[178]. T. Stažinskis aprašė atvejį, kai M. Vinča neteisingai apšmeižė vieną 1745 m. vasario mėn. į Varšuvą nusipirkti knygų atvykusį pirklį, kuris dėl pastarojo kaltės turėjo išvykti iš miesto neįsigijęs prekių ir patyręs nemažai nuostolių[179]. 1757 m. į Krokuvos universitetą įsirašė Ignotas Stažinskis, tikriausiai T. Stažinskio sūnus[180].

Vokietijos universitetuose

Tyrinėtojai pabrėžia didelį mokyklų skaičių Vokietijoje, todėl miestiečiai vykdami ten studijuoti turėjo gana didelį pasirinkimą. Tarp jų egzistavo taip vadinamieji „pilni universitetai“ su keturiais fakultetais (filosofijos, teologijos, teisės ir medicinos), pvz., Dilingenas, Freiburgas, Ingolštatas, Jena, Leipcigas, Marburgas, Tiubingenas ir Vitenbergas. Taip pat egzistavo akademinės gimnazijos (Gymnasia illustria) ir aukštosios mokyklos, pvz., Altdorfas ir Herbornas, lokalizuojamos tarp humanistinių mokyklų ir universitetų. Konfesiniu požiūriu Vokietijos mokymo įstaigas galima skirstyti į liuteronų (Vitenbergas, Jena, Tiubingenas, Marburgas iki 1605 m., Altdorfas), kalvinistų (Heidelbergas, Herbornas, Marburgas nuo 1605 m.) ir katalikų (Ingolštatas, Dilingenas, Freiburgas, Viena ir Gracas). XVII a. katalikiškų mokymo įstaigų gerokai padaugėjo, apie 1648 m. Vokietijoje egzistavo jau 18 katalikiškų universitetų. Esant tokiam dideliam mokyklų skaičiui studijų vietos Vokietijoje pasirinkimą lemdavo mokyklos lygis ir garsumas, šeimos tradicijos, vyraujančios mados, pagaliau artimųjų ir pažįstamų patarimai[181].

Tarp vilniečių katalikų didžiausiu populiarumu pasižymėjo Ingolštato universitetas. 1616 m. rugsėjo 20 d.[182] teologijos studijas čia pradėjo būsimasis suolininkas Steponas Šycikas Zaleskis[183]. Tą pačią dieną į Ingolštato aukštąją mokyklą studijuoti teisės įsirašė kartu atvykęs būsimasis tarėjas Zacharijus Šycikas Zaleskis[184]. Jie abudu priklausė garsiai vilniečių Šycikų Zaleskių šeimai. Z. Šyciko Zaleskis – vyriausiasis minėto burmistro I. Gavrilovičiaus Šyciko Zaleskio sūnus, o S. Šycikas Zaleskis – anūkas.

1641 m. spalio 22 d. Ingolštato universitete randama imatrikuliuotą ir tarėją A. A. Olizarovijų[185]. Čia jis ketverius metus studijavo teisę ir trejus – mediciną (iur. et medic. stud.). Lėšų studijoms ir pragyvenimui Olizarovijui, matyt, teikė preceptoriaus pareigos. Yra žinoma, kad Ingolštate jis buvo Brastos vaivados Jono Ščiavinsko sūnų auklėtojas[186]. 1643 m. Ingolštate Olizarovijus išleido dvi disertacijas: Institutiones rethoricae, dedikuotą Bavarijos elektoriaus pakamariui ir dvaro tarėjui Jonui Kristupui Taneriui, bei Questiones politicae, dedikuotą pačiam elektoriui kunigaikščiui Maksimilijonui[187]. 1644 m. jam buvo suteiktas abiejų teisių daktaro vardas[188] ir netrukus jis buvo pakviestas į Vilniaus akademiją dėstyti civilinės ir kanonų teisės. Spėjama, kad tai galėjo įvykti kitų dviejų į Vilnių tuo pat metu iš Ingolštato pakviestų teisės profesorių J. J. Šauerio ir J. Dilgerio iniciatyva[189].

Katalikiškame Graco universitete galėjo studijuoti minėto burmistro S. Šperkovičiaus sūnus Aleksandras, tačiau jo pavardės šios mokymo įstaigos matrikulose aptikti nepavyko. Archyviniuose dokumentuose randama informacijos, kad mokslo žinių jis sėmėsi ne tik Branevo seminarijoje, bet ir Graco aukštojoje mokykloje. Jo globėjas M. Kličevskis teigė jam į Gracą siuntęs 600 auks.[190] Kitas globėjas – S. Dubovičius – taip pat rašė apie daug lėšų kainavusias Aleksandro studijas Graco mokymo įstaigoje[191].

Tarp liuteronų populiarios buvo Altdorfo, Vitenbergo, Leipcigo ir Erfurto mokymo įstaigos. Į Altdorfo aukštąją mokyklą 1619 m. įsimatrikuliavo Jokūbas I Gibelis[192], prieš tai studijavęs Elbingo gimnazijoje. 1628 m. spalio 6 d. į Vitenbergo mokymo įstaigą įsirašė P. Molleris[193]. 1704 m. trumpai Leipcige buvo apsistojęs M. B. Rutichas. XVIII a. 4 deš. Erfurte turėjo studijuoti M. L. Knoblochas, kadangi yra išlikusi 1740 m. čia apginta jo daktaro disertacija De cancro mammae sinistrae observato et curato[194].

XVII a. pabaigos dokumentuose minimas abiejų teisių daktaras, civilinės teisės profesorius, burmistras ir karaliaus sekretorius Pranciškus Udalrikas Pejeris[195], disertacijos tezes apgynęs dar prieš 1680 m. tikriausiai viename iš Vokietijos universitetų[196]. 1913 m. V. Studnickio sudarytame XVII a. medicinos daktarų – magistrato narių – sąraše nurodoma, kad P. U. Pejeris buvo dar ir medicinos daktaras[197]. Jį, kaip spėjama, suklaidino vieno iš sąrašų autoriaus klaida, kur 1644 m. medicinos daktaru tapęs Kristijonas Albertas Perezas pavadintas P. U. Pejerio vardu Pranciškumi, todėl V. Studnickis ir supainiojo du skirtingus asmenis[198]. Vilniaus akademijoje P. U. Pejeris civilinę teisę dėstė apie 20 metų. Neaišku, kada jis pasitraukė iš šių pareigų, bet žinoma, kad XVII a. paskutinio dešimtmečio pabaigoje jis dar profesoriavo. 1700 m. liepos 19 d. apklausoje dėl P. U. Pejerio palikimo kunigas Brikcijus teigė, kad velionis dažnai neskaitė civilinės teisės paskaitų, nes vaikščiojo sode ir rengė referatą. Iš jo parodymų taip pat aiškėja, kad P. U. Pejeris ruošėsi išleisti savo paskaitas – už jas jau buvo gavęs keliasdešimt talerių. Tačiau dėl paskaitų neskaitymo rektorius norėjo jį nušalinti ir neleido spausdinti parengto darbo[199]. Tuomet P. U. Pejeris laiške rektoriui prašė būti maloningą ir neatleisti iš profesoriaus pareigų, žadėjo ir toliau skaityti paskaitas studentams[200]. Beje, P. U. Pejerio parengtos paskaitos minimos išlikusiame jo turto inventoriuje Manualia pana Pejera w seksternach in jurisprudentia[201]. Kitas jo kūrinys – Hymnus de vita, passione et morte Dominica compositus ad debitum honorem passionis et mortis Dominici nostri Jesu[202]– išleistas 1689 m. akademijos spaustuvėje. Teisindamasis rektoriui dėl paskaitų neskaitymo P. U. Pejeris rašė, kad jo laukiančios vestuvės[203]. Palaidojęs pirmąją žmoną, vyno pirklio dukrą Esterą Farnovną, po 1697 m. lapkričio 13 d. jis vedė Kotryną Gramelovną, pirklio Stepono Faverio našlę[204].

Italijos universitetuose

Vilniaus miestiečių palikuonys vykdavo studijuoti ir į Italijos mokymo įstaigas. Daugiausia jų minima Paduvos universiteto absolventų sąrašuose. 1611 m. Bolonijoje atsidūrė minėtas M. Vorbekas-Letovas, jis įsiprašė į didikų Fridricho ir Aleksandro Sapiegos tarnus. Čia išbuvo iki pat 1612 m. gruodžio mėn.: nešiodavo Sapiegų knygas, konspektuodavo paskaitas ir t. t. Gavęs pinigų iš tėvo ir sumokėjęs Sapiegoms paliko pastaruosius Bolonijoje ir pradėjo savarankiškus mokslus Paduvos universitete[205]. Į šią mokymo įstaigą jis įsirašė 1613 m. rugpjūčio 10 d., o filosofijos ir medicinos daktaro laipsnį įgijo po metų, t. y. 1614 m.[206]

Apie 1638 m. Paduvos universitete medicinos studijas tęsė P. Molleris[207], prieš tai studijavęs Karaliaučiuje ir Vitenberge. Šios mokymo įstaigos įrašų knygoje jis įvardijamas kaip filosofijos ir medicinos mokslų daktaras[208].

Iš Ingolštato į Paduvą 1643 m. persikėlė A. A. Olizarovijus, kur atsidėjo medicinos mokslams. Tai, kad tiek metų studijavęs pas jėzuitus jis vis dėlto liko pasaulietis ir gavęs teisės daktaro laipsnį pasirinko dar ir medicinos studijas tuo metu klestinčiame Paduvos universitete, daug sako apie šio asmens charakterį – tai nulėmė ir tolesnius jo mokslinius interesus[209]. Tačiau čia jis ilgai neužsibuvo, dar tais pačiais metais A. A. Olizarovijus buvo pakviestas dirbti į naujai įsikūrusį Vilniaus akademijos Teisės fakultetą.

Tarp Paduvos universiteto studentų buvo ir vilniečių Gavlovickių šeimos atstovas – Simonas Gavlovickis, minėto burmistro S. Gavlovickio brolis. Spėjama, kad jis pasiruošimą kelionei į Italijos mokymo įstagas pradėjo, ko gero, Vilniaus akademijoje[210], tačiau jo pavardės tarp šioje akademijoje mokslo laipsnį įgijusių asmenų aptikti nepavyko. 1633 m. balandžio 28 d. S. Gavlovickis įsirašė į Paduvos universiteto Lenkų nacijos knygą. Matyt, jis priklausė įtakingų studentų grupei, nes jau tų pačių metų spalio 31 d. buvo išrinktas Lenkų nacijos patarėju, o kitų metų birželio 1 d. – pirmuoju asesoriumi[211]. 1634 m. rugpjūčio 4 d. Paduvos universitete S. Gavlovickis įgijo filosofijos ir medicinos mokslų daktaro laipsnį[212]. Vėliau jis pabuvojo ir kitose Italijos aukštosiose mokyklose, pvz., 1635 m. vasario mėn. įsimatrikuliavo į Sienos universitetą[213]. 1643–1644 m. šaltiniuose S. Gavlovickis įvardijamas kaip Plocko vyskupo, karalaičio Karolio gydytojas ir medicinos daktaras[214].

1636 m. gruodžio 16 d. Paduvos universitete medicinos daktaro laipsnį įgijo P. Boimas[215]. Siekti medicinos mokslų laipsnio Italijoje buvo įprasta Boimų šeimoje. Paduvoje diplomą buvo gavęs jo tėvas – Lvovo vaitas ir medicinos daktaras Povilas Jurgis[216]. P. Boimas dokumentuose medicinos mokslų daktaru tituluojamas nuo 1648–1649 m. Juose randama informacijos ir apie jo medicininę praktiką. Pvz., 1659 m. kovo 22 d. ir gegužės 11 d. privilegijose paminėti jo kaip gydytojo nuopelnai karaliaus dvare, taip pat įvairiose karinėse ekspedicijose, būnant prie LDK didžiojo paiždininko ir lauko etmono V. Gosevskio[217]. A. Šapokos užrašuose ir Paduvos universiteto matrikulose P. Boimas filosofijos mokslų daktaru įvardijamas nuo 1635 m.[218]

Apie 1673 m. Paduvoje medicinos daktaro diplomą[219], panašiai kaip ir P. Boimas, gavo būsimasis burmistras Stanislovas Leopoldas Romanovičius[220], turtingo burmistro Aleksandro Romanovičiaus sūnus[221]. Į šią aukštąją mokyklą jis įsirašė 1669 m. spalio 13 d. Jau pačių studijų pradžioje, t. y. spalio 28 d., S. L. Romanovičius pradėjo eiti Lenkų nacijos bibliotekininko, o 1670 m. balandžio 21 d. – antrojo asesoriaus pareigas[222]. Įdomus faktas, kad tais pačiais metais jį sutinkame ir tarp Bazelio universiteto studentų[223]. Medicinos mokslų daktaru S. L. Romanovičius įvardijamas 1685–1695 m. dokumentuose[224]. Nepavyko aptikti informacijos apie jo medicininę praktiką. A. Ragauskas aprašo atvejį, kai 1685 m. lapkričio 2 d. S. L. Romanovičius apžiūrėjo dviejų vaikų palaikus ir nustatė, kad jie nusinuodijo[225].

Išvados

Vilniaus miesto archyve išlikusių testamentų ir turto inventorių bei aukštųjų mokyklų matrikulų, laipsnio teikimo knygose pasitaikančių įrašų analizė rodo, kad miestiečių palikuonims, norintiems pakilti aukščiau socialinės piramidės laiptais ir užimti tam tikras pareigybes miesto savivaldos institucijose arba įgyti gydytojo, teisininko ir kitas profesijas, reikėjo turėti gerokai didesnį nei pradinėje mokymo pakopoje įgyjamą žinių bagažą. Todėl daugelis Vilniaus miestiečių mokslo žinių sėmėsi gimtojoje Vilniaus akademijoje, Branevo seminarijoje, protestantiškose Gdansko, Elbingo ir Torunės gimnazijose, esančiose Karališkojoje Prūsijoje, Zamoscio akademijoje, Krokuvos, Karaliaučiaus, Ingolštato ir Paduvos aukštosiose mokyklose.

Vilniaus miestiečiai noriai studijuodavo vietinėje, jėzuitų įsteigtoje, Vilniaus akademijoje. Šios studijos atimdavo nemažai laiko ir pinigų, tad buvo prieinamos tik nedideliam skaičiui pradinę pakopą įveikusių mokinių. Dalis Vilniaus akademijoje studijavusių miestiečių čia įgijo laisvųjų menų ir filosofijos bakalauro bei magistro laipsnius, vienas iš jų tapo abiejų teisių daktaru. Randama informacijos ir apie šioje aukštojoje mokykloje studijavusius, bet mokslinio laipsnio taip ir neįgijusius miestiečius.

Po ilgesnių ar trumpesnių studijų Karališkosios Prūsijos miestų ir Zamoscio gimnazijose dalis Vilniaus miestiečių patraukdavo į Krokuvos bei Karaliaučiaus universitetus. Vėliau tik nedidelė dalis šių aukštųjų mokyklų absolventų tęsdavo mokslus kituose Vakarų Europos universitetuose. Likusi dalis, patobulinusi savo žinias, grįždavo į gimtuosius miestus ir imdavosi pirklio profesijos arba užimdavo tam tikras pareigybes miesto savivaldos institucijose. Nepasiturinčių tėvų vaikai, įgiję elementarių žinių, t. y. skaitymo, rašymo ir skaičiavimo įgūdžių, bei susipažinę su katekizmu, atsisakydavo tęsti mokslus.

Šaltiniai ir literatūra

  1. 1625–1678, Wilno. Katalog imion starszyk congregacy wniebowzięcia przy kosciele Swiętego Kazimierza. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – LMAVB RS), f. 138, b. 1712, l. 60v.
  2. 1643 12 29, Vilnius. Pono Gavlovickio kvitas savo globėjams ir svainiams. Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – LVIA), f. SA, b. 5096, l. 221.
  3. 1644 01 15, Vilnius. Juzefo Piotrovičiaus ir jo žmonos [Klaros Gavlovickos] parodymai. LVIA, f. SA, b. 5096, l. 233v.
  4. 1644 04 28, Wilno. Rachunek z JM X[ię]dzem Janem Szperkowiczem Societatis JESU magistrem w roku 1663 podany. LVIA, f. SA, b. 5096, l. 270–273.
  5. 1644 05 20, Vilnius. Įrašas apie Andriaus Vakanio dukters Onos globėjus. LVIA, f. SA, b. 5096, l. 245.
  6. 1649 04 13, Vilnius. Stanislovo Čubakovskio testamentas. LVIA, f. SA, b. 5333, l. 341–342.
  7. 1653 01 14, Vilnius. Petro Trosnicos testamento aktikacija. LVIA, f. SA, b. 5334, l. 1451–1455.
  8. 1657 06 16, Vilnius. Stepono Dubovičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5334, l. 30–38.
  9. 1661 06 20, Vilnius. Marinos Bylinskos-Antonevičienės testamento aktikacija. LVIA, f. SA, b. 5335, l. 79v–81.
  10. 1663 02 08, Vilnius. Samuelio Filipovičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5334, l. 115–123.
  11. 1666 03 22, Vilnius. Morozo globėjų ir Sokolovskio protestas. LVIA, f. SA, b. 5104, l. 81v.
  12. 1666 11 19, Vilnius. Afanasijaus Ivanovičiaus apeliacija. LVIA, f. SA, b. 5104, l. 296v.
  13. 1666, Vilnius. Henriko Moneso testamentas. LVIA, f. SA, b. 5335, l. 40–41.
  14. 1667 01 08, Vilnius. Mikalojaus Kličevskio testamentas. LVIA, f. SA, b. 5333, l. 536–543.
  15. 1667–1770, Vilnius. Liber Rationum Congregationis B. V. Visitantis In Alma Academia Vilnensis Societatis Jesu. Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUB RS), f. 2, b. DC2.
  16. 1668 05 06, Vilnius. Juozapo Juškevičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5340, l. 31v.
  17. 1668 12 23, Vilnius. Marinos Ivanovičovnos-Kostrovickienės testamentas. LVIA, f. SA, b. 5335, l. 730–732v.
  18. 1668–1691, Vilnius. Regestra perceptorum et expensorum . LMAVB RS, f. 43, b. 20743.
  19. 1668–1720, Vilnius. Ordo officialum congregationis B. V. Visitantis In Alma Academia Vilnensis Societatis Jesu Anno Dni MDCLXIIX. VUB RS, f. 2, b. DC3.
  20. 1680 01 10, Vilnius. Stepono Šyciko Zaleskio turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5109, l. 433–469.
  21. 1680 03 01, Vilnius. Aleksandro Romanovičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5338, l. 50–51v.
  22. 1682 05 18, Vilnius. Šycikienės-Zaleskienės turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5097, l. 508.
  23. 1682, Wilno. Wiekopomność szlachetnych osόb w przezacnym Magistracie Wileń[skim] byłych, imionami i przezwiskami wyrażonych przez mię Grzegorza Kostrowickiego, burmistrza wileńskiego w r. 1682 do wiadomości obywatelom miasta wileńskiego z regestrowaniem lat po sobie idących podana. LVIA, f. SA, b. 5324.
  24. 1684 10 19, Vilnius. Anastasijos Vitkovskos-Gelevičienės turto inventorius, LVIA, f. SA, b. 5115, l. 262–280v.
  25. 1685 03 28, Vilnius. Įrašas apie miesto teisės suteikimą Pauliui Melleriui. LVIA, f. SA, b. 5111, l. 527.
  26. 1685 03, Vilnius. Įrašas apie miesto teisės suteikimą Pauliui Melleriui. LVIA, f. SA, b. 5111, l. 541.
  27. 1685 06 16, Vilnius. Reginos Štegerovnos-Buchnerienės testamentas. LVIA, f. SA, b. 5339, l. 220–221v.
  28. 1685 10 05, Vilnius. Jono Baranovskio testamentas. LVIA, f. SA, b. 5339, l. 273–275v.
  29. 1685 10 17, Vilnius. Jono Berkinovičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5339, l. 207–208.
  30. 1686 01 16, Vilnius. Eustachijaus Šperkovičiaus turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5111, l. 644–657.
  31. 1686 06 04, Vilnius. Velionio Pauliaus Mellerio daiktų sąrašas. LVIA, f. SA, b. 5111, l. 805–808.
  32. 1686 09 02, Vilnius. [Mellerio] daiktų, sudėtų Vilniaus miestiečio Jono Šlamkos namuose, sąrašas. LVIA, f. SA, b. 5111, l. 749–768.
  33. 1687 02 04, Vilnius. Magistrato protesto kopija dėl Vilniaus burmistro Mykolo Stefanovičiaus sužeidimo. LVIA, f. SA, b. 5115, l. 607.
  34. 1687 11 22, Vilnius. Įrašas apie miesto teisės suteikimą mūrininkui Kristupui Vojtkovskiui. LVIA, f. SA, b. 5115, l. 739.
  35. 1688 04 23, Vilnius. Velionio Pauliaus Mellerio daiktų sąrašas. LVIA, f. SA, b. 5116, l. 79.
  36. 1689 06 02, Vilnius. Pauliaus Kosobuckio testamentas. LVIA, f. SA, b. 5340, l. 224–231v.
  37. 1690 07 20, Vilnius. Mikalojaus Ščasnelio-Sinkevičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5340, l. 375–377.
  38. 1690 07 21, Vilnius. Jono ir Elžbietos Ejsinkų reformacinis laiškas. LVIA, f. SA, b. 5340, l. 399–403.
  39. 1691 07 03, Vilnius. Motiejaus Klarovskio testamentas. LVIA, f. SA, b. 5341, l. 61.
  40. 1694 03 23, Vilnius. Arento Engelbrechto testamento aktikacija. LVIA, f. SA, b. 5341, l. 275–289v.
  41. 1695 08 26, Vilnius. Stanislovo Leopoldo Romanovičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5344, l. 101–108v.
  42. 1697 04 14, Вильнюс. Выкупная запись, данная Волковыйскимъ подчашимъ Колендою Виленскому св.-Троцкому монастырю на домъ съ пляцомъ. Акты издаваемые Виленскою археографическою коммиссiею, 1879, т. 10 (Акты Виленского магистрата и магдебургии), c. 435–437.
  43. 1697 10 05, Vilnius. Jono Pranciškaus Klarovskio turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5120, l. 165v–168.
  44. 1697 11 13, Vilnius. Stepono Faverio turto inventoriaus aktikacija. LVIA, f. SA, b. 5120, l. 493.
  45. 1698 02 26, Vilnius. Laiškas kilmingiems Vilniaus burmistrams ir tarėjams. LVIA, f. SA, b. 5120, l. 1049.
  46. 1698 08 25, Vilnius. Pranciškaus Udalriko Pejerio turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5120, l. 750–761v.
  47. 1700 05 20, Vilnius. Sofijos Žyčevskos-Ignatovičienės testamentas. LVIA, f. SA, b. 5341, l. 486–492.
  48. 1700 06 19, Vilnius. Pejerienės daiktų perdavimas Ostrovskio ir Jachimovičiaus žiniai. LVIA, f. SA, b. 5120, l. 1454v.
  49. 1704 03 27, Vilnius. Stanislovo Nekrevičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5343, l. 101–101v.
  50. 1705 03 19, Vilnius. Gertrūdos Ostrovskienės testamentas. LVIA, f. SA, b. 5343, l. 208.
  51. 1706 01 13, Vilnius. Onos Filipovičovnos-Migurienės turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5122, l. 40–41v.
  52. 1706 02 05, Vilnius. Frydricho Blecho testamentas. LVIA, f. SA, b. 5343, l. 262–265.
  53. 1713 09 10, Vilnius. Bazilijaus Pustynskio Omeljanovičiaus testamentas. LVIA, f. SA, b. 5344, l. 54–59v.
  54. 1716 01 23, Vilnius. Onos Žyčevskos-Dziagilevičienės testamentas. LVIA, f. SA, b. 5344, l. 165–176.
  55. 1716 03 21, Vilnius. Mikalojaus Pustynskio Omeljanovičiaus turto inventorius. LVIA, f. SA, b. 5123, l. 410–417.
  56. 1722 11 09, Vilnius. Frydricho Voškės testamentas. LVIA, f. SA, b. 5344, l. 349–352v.
  57. 1737 11 29, Vilnius. Jono Kosobuckio testamentas. LVIA, f. SA, b. 5346, l. 778–783v.
  58. 1744 05 10, Vilnius. Gotfrido Ludviko Knoblocho testamentas. LVIA, f. SA, b. 5348, l. 1321–1324v.
  59. 1744 05 23, Vilnius. [Martyno Kasparovičiaus] liudijimas. LVIA, f, SA, b. 5128, l. 1018.
  60. 1754 06 02, Vilnius. Jurgio Boboryko testamentas. LVIA, f. SA, b. 5351, l. 751–756.
  61. 1920–1940. Polnische Studenten in Leipzig . LMAVB RS, f. 233, b. 143.
  62. 1930–1940. Braunsbergo (Varmijoj) papos seminarijoj (1578–1798) . LMAVB RS, f. 233, b. 146.
  63. 744 05 31, Vilnius. Tomo Stažinskio skundas dėl Mykolo Vinčos nedoro elgesio. LVIA, f. SA, b. 5351, l. 757–759.
  64. ADAMCZYK, Mieczysław. Edukacja a awans społeczny plebejuszy 1764–1848. Wrocław: Wydawnictwo Uniwersytetetu Wrocławskiego, 1990. 133 s.
  65. Akademijos laurai arba laipsnių teikimo ir daktaro, licenciato, magistro ir bakalauro laipsnių siekiančiųjų Vilniaus Jėzaus Draugijos Akademijoje knyga, surašyta ir sudaryta 1650 m.Parengė Morkus Svirskas, Irena Balčienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997. 411 p.
  66. Album studentόw Akademii Zamojskiej 1595–1781. Opr. Henryk Gmiterek. Warszawa: Wydawn. Inst. Historii Nauki PAN, 1994. 604 s.
  67. Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. Cracoviae: Universitatis Jagellonicae Cracoviensis, 1950, t. 4 (ab anno 1607 ad annum 1642). 207 p.
  68. Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. Cracoviae–Wratislaviae: Institutum Ossoliniaum, Academiae Scientarum Polonae, 1956, t. 5. 207 p.
  69. Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim (1592–1745). Do druku przygotował Henryk Barycz. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich, 1971, t. 1. 437 s.
  70. Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim. Do druku przygotował Henryk Barycz. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich, 1972, t. 2. 179 s.
  71. BALIŃSKI, Michał. Dawna Akademia Wileńska: próba jej historyi od założenia w roku 1579 do ostatecznego jej przekształcenia w roku 1803. Petersburg: nakładem i drukiem Jozafata Ohryzki, 1862. 606 s.
  72. BARYCZ, Henryk. Historja Uniwersytetu Jagiellońskiego w epoce humanizmu. Krakόw: Uniwersytet Jagielloński, 1935. 762 s.
  73. BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais. Redagavo ir papildė Mykolas Biržiška su Adolfo Šapokos įvadu. Chicago: Lituanistikos instituto leidykla, 1987. 217 p.
  74. BOGDAN, Danuta. Studenci z Rzeczypospolitej na Uniwersytecie Krόlewieckim w latach 1544–1619. In: Krόlewiec a Polska: praca zbiorowa. Pod red. Mariana Biskupa i Wojciecha Wrzesińskiego. Olsztyn: Ośrodek Badań Naukowych im. Wojciecha Kętrzyńskiego, 1993, s. 73–88.
  75. CHACHAJ, Marian. Metryki zagranicznych uniwersytetów i akademii jako źródło do dziejów kultury polskiej (XVI–XVII w.). In: Studia z dziejów epoki renesansu. 1979, s. 37–56.
  76. CHACHAJ, Marian. Związki kulturalne Sieny i Polski do końca XVIII wieku. Staropolscy studenci i podróżnicy w Sienie. Sieneńczycy i ich dzieła w Polsce. Lublin: Wydawnictwo Uniwersytetu Marii Curie-Skłodowskiej, 1998. 264 s.
  77. Das Matrikelbuch der Universitat Ingolstadt-Landshut-München. Herausgegeben von Franz Xaver a Freninger aus München. München: Druck und Verlag von A. Eichleiter in Friedberg, 1872. 440 S.
  78. Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. Herausgegeben von Georg Erler. Leipzig: Duncker und Humblot, 1911–1912, II Band (Die Immatrikulationen von 1657–1829). 772 S.
  79. Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. Herausgegeben von Georg Erler.Leipzig: Duncker und Humblot, 1910, I Band (Die Immatrikulationen von 1544–1656). 551 S.
  80. Die Matrikel der Universität Altdorf. Herausgegeben von Elias von Steinmeyer. Würzburg: Königl. Universitätsdruckerei H. Stürz A. G., 1912, t. 1. 690 S.
  81. Die Matrikel des Gymnasiusm zu Elbing (1598–1786). 1 Lieferung. Herausgegeben von Hugo Abs. Danzig: Danziger Verlags-Gesellschaft (Paul Rosenberg), 1936. 240 S.
  82. Die Matrikel des päpstlichen Seminars zu Braunsberg 1578–1798. Herausgegeben von Georg Lühr. Braunsberg: Ermländischen Zeitungs und Verlagsdruckerei, 1925. 213 S.
  83. Die Schüler des Braunsberger Gymnasiums von 1694 bis 1776. Herausgegeben und mit biographischen Zusätzen versehen von Prof. Dr. Georg Lühr. Braunsberg: Druck der Ermländischen Zeitungs und Verlagsdruckerei, 1934. 245 S.
  84. DOWGIAŁO, Alexander. Kajdan żelazny doczesnej niewoli przerobiony od Boga na łancuch złoty wiecznej wolnośći ofiarowany. Przy pogrzebowym akcie w Bogu zeszłego IM pana Stephana Moroza . [Wilno], 1706.
  85. GĘBAROWICZ, Mieczysław. Portret XVI–XVIII wieku we Lwowie. Wrocław: Ossolineum, 1969. 140 s.
  86. KOT, Stanisław. Aron Aleksander Olizarowski. Profesor prawa Akademii Wileńskiej. In Księga pamiątkowa ku uczczeniu CCCL rocznicy założenia i X wskrzeszenia Uniwersytetu Wileńskiego. Wilno: Uniwersytet Stefana Batorego, 1929, t. 1, s. 23–45.
  87. KOT, Stanisław. La Réforme dans le Grand-Duché de Lithuanie Facteur d’occdentalisation culturelle. Bruxelles: [Secrétariat des Éd. de l’Institut], 1953. 65 p.
  88. KOT, Stanisław. Rec. pracy Ks. P. Czaplewskiego: Polacy na studyach w Ingolsztacie. Z rękopisόw uniwersytetu monachijskiego wydał..., Poznań, 1914. Kwartalnik historyczny. 1914, r. 28, z. 2, s. 208–211.
  89. KOTARSKI, Edmund. Rektorzy i profesorowie Gimnazjum Gdańskiego w XVII wieku: rodowόd, wykształcenie, kariera. Kwartalnik historii nauki i techniki. Warszawa, 1993, r. 38, nr 3, s. 3–34.
  90. Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego 1580–1814. Opracowali Zbigniew Nowak i Przemysław Szafran. Warszawa–Poznań: Państwowe Wydaw. Naukowe, 1974. 566 s.
  91. Księgi nacyi polskiej w Padwie. Wydał Stanisław Windakiewicz. Krakόw: drukarnia „Czasu” Fr. Kluczyckiego i Sp., 1888. 78 s.
  92. LATOVICUS. Litwini i Białorusini, jako alumni seminarjum papieskiego w Brunsberdze 1578–1798. Przegląd wileński. 1927, nr 7, s. 4–5.
  93. LAUCEVIČIUS, Edmundas. XV–XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose. Vilnius: Mokslas, 1976. 126 p.
  94. MAŁECKI, Jan M. Rec. książki M. Pawlaka: Dzieje Gimnazjum Elbląskiego w latach 1535–1772, Olsztyn, 1972. Komunikaty Mazursko-Warmińskie, 1972, nr 4, s. 689–693.
  95. MAŁŁEK, Janusz. Polscy i litewscy studenci na uniwersytecie królewieckim w XVI i XVII wieku. In: Europa orientalis: Polska i jej wschodni sąsiedzi od średniowiecza po współczesność. Toruń: Wydaw. Uniw. M. Kopernika, 1996, s. 177–185.
  96. Materyały do dziejόw farmacji w dawnej Polsce: spis aptekarzy (w. XIV–XVIII). Podał Franciszek Giedroyć. Warszawa: Druk Lepperta i S-ki, 1905. 66 s.
  97. Metryka uczniόw toruńskiego gimnazjum akademickiego 1600–1817. Wyd. Zenon Hubert Nowak i Janusz Tandecki. Toruń: Wydawnictwo Uniwersytetu Mikołaja Kopernika, 1997, cz. 1. 267 s.
  98. MINCER, Franciszek; Lettow, Maciej. Polski słownik biograficzny (toliau – PSB). Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich, 1972, t. 17, z. 73, s. 192–194.
  99. PAWLAK, Marian. Młodzież polska w gimnazjum toruńskim w latach 1600–1817. Zapiski historyczne, 1971, t. 26, z. 4, s. 37–82.
  100. PAWLAK, Marian. Studia młodzieży wileńskiej w protestanckich uczelniach środkowej i zachodniej Europy. In: W kręgu badań profesora Wacława Odyńca: materiały z sesji naukowej poświęconej pamięci profesora Wacława Odyńca. Gdańsk: Wydawnictwo „Marpres”, 2002, s. 235–250.
  101. PAWLAK, Marian. Studia uniwersyteckie absolwentόw gimnazjum elbląskiego w latach 1536-1772. Zeszyty naukowe uniwersytetu Mikołaja Kopernika w Toruniu, 1967, t. 3, z. 24, s. 113–144.
  102. PELCZAR, Marian. Oelhaf Joachim. PSB. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich, 1978, t. 23, z. 5, s. 580–581.
  103. PETRAUSKIENĖ, Irena. Knygų plitimo keliai Lietuvoje XVI–XVIII a. Iš: Kultūrų sankirtos: skiriama doc. dr. Ingos Lukšaitės 60-mečiui. Vilnius: Diemedžio leidykla, 2000, p. 171–188.
  104. PETRAUSKIENĖ, Irena. Vilniaus akademijos spaustuvė 1575–1773. Vilnius: Mokslas, 1976. 243 p.
  105. PIECHNIK, Ludwik. Olizarowski Aron Aleksander. PSB. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich, 1978, t. 23, z. 99, s. 822–823.
  106. PLEČKAITIS, Romanas. Promocijos senajame Vilniaus universitete. Iš: Akademijos laurai arba laipsnių teikimo ir daktaro, licenciato, magistro ir bakalauro laipsnių siekiančiųjų Vilniaus Jėzaus Draugijos Akademijoje knyga, surašyta ir sudaryta 1650 m. Parengė Morkus Svirskas, Irena Balčienė. Vilnius: Vilniaus universiteto leidykla, 1997, p. 15–35.
  107. Polacy na studyach w Ingolsztacie: z rękopisów uniwersytetu monachijskiego. Wydał Paweł Czaplewski. Poznań: nakładem autora – czcionkami drukarni i księgarni Św. Wojciecha, 1914. 111 s.
  108. PRZEŹDZIECKI, Aleksander. O Polakach w Bononii i Padwie. Warszawa: drukarnia Gazety codziennej, 1853. 27 s.
  109. RAGAUKAS, Aivas. Iš XVII a. Vilniaus miestiečių valdančiojo elito istorijos: Motiejus Vorbekas-Lettowas (1593–1663) ir jo „Atminties lobynas“. Iš: Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai. Vilnius, 1997, p. 5–42.
  110. RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.). Vilnius: Diemedis, 2002. 474 p.
  111. RAGAUSKAS, Aivas. Vilniečių studijos Europoje. Iš: Orbis Lituaniae [interaktyvus]. Vilnius: Vilniaus universitetas, 2012 [žiūrėta 2015 12 10]. Prieiga per internetą: .
  112. RAUDELIŪNAS, Vytautas. Įžymieji senojo Vilniaus universiteto teisininkai. Socialistinė teisė, 1979, Nr. 3, p. 32–37.
  113. SALMONOWICZ, Stanisław.Michał Bogusław Ruttich (1686-1729): pastor, lingwista, miłośnik języka polskiego. In: Wybitni ludzie dawnego Torunia. Pod redakcją Mariana Biskupa. Warszawa: Państwowe Wydawnictwo Naukowe, 1982, s. 118–119.
  114. SALMONOWICZ, Stanisław. Pietyzm w dawnym Toruniu. Rocznik toruński, 1978, t. 13, s. 185–197.
  115. SALMONOWICZ, Stanisław. Ruttich Michał Bogusław. PSB. Wrocław: Zakład narodowy im. Ossolińskich, 1991–1992, t. 33, z. 3, s. 261–262.
  116. SALMONOWICZ, Stanisław. Tragiczny spór Michała Bogusława Rutticha. Z dziejów walki o prawa języka polskiego w Toruniu w początkach XVIII wieku. Zapiski historyczne, 1970, t. 35, z. 1, s. 37–50.
  117. SARCEVIČIENĖ, Jolita. Aronas Aleksandras Olizarovijus ir jo trys knygos apie politinę žmonių sąjungą. Iš: De politica hominus societate. Apie politinę žmonių sąjungą. Lotynišką tekstą parengė ir į lietuvių kalbą vertė Jolita Sarcevičienė. Vilnius: Aidai, 2003, p. 7–27.
  118. SKROBACKI, Andrzej. Nowe przyczynki do biografii Arona Aleksandra Olizarowskiego (1618?–1659), profesora prawa na Akademii Wileńskiej i doktora medycyny Uniwersytetu Krόlewieckiego. Komunikaty Mazursko-Warmińskie, 1969, nr 2, s. 187–193.
  119. SKROBACKI, Andrzej. Polacy na wydziale lekarskim uniwersytetu w Królewcu. Olsztyn: Pojezierze, 1969. 142 s.
  120. Słownik lekarzόw polskich: obejmujący oprócz krótkich życiorysów lekarzów polaków oraz cudzoziemców w Polsce osiadłych , dokładną bibliografią lekarską polską od czasów najdawnieszych aż do chwili obecnej. Ułożył Stanisław Kośmiński. Warszawa: nakład autora, druk. K. Kowalewskiego, 1884. 665 s.
  121. STUDNICKI, Wacław. Spis lekarzy wileńskich XVII w. – rajców i burmistrzów. Lekarz wileński, 1913, nr 4, s. 15.
  122. ŠAPOKA, Adolfas. Mokslo ieškančių senovės lietuvių keliai. Kaunas: Žaibo spaustuvė, 1935. 25 p.
  123. ŠTIKONAITĖ, Irena. Lietuvos kultūriniai ir akademiniai ryšiai su Šveicarija XVI–XX amžiuje. Archivum Lithuanicum, 2004, Nr. 6, p. 199–238.
  124. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius: Gimtinė, 2004. 503 p.
  125. TYNC, Stanisław. Toruńska szkoła polska dla Niemców (1568–1793). Przegląd Zachodni, 1952, r. 8, t. 3, nr 9–12, s. 433–474.
  126. Uczniowie-solidasi gimnazjum jezuitów w Brunsberdze (Braniewie) 15791623. Opracował Marek Inglot przy współpracy Ludwika Grzebienia. Kraków: Wydaw. WAM, 1998. 346 s.
  127. VORBEK LETTOW, Maciej. Skarbnica pamięci: pamiętnik lekarza krόla Władysława IV. Opracowali Ewa Galos i Franciszek Mincer; pod redakcją naukową Władysława Czaplińskiego. Wrocław: Zakład Narodowy im. Ossolińskich, 1968. 325 s.
  128. Wiadomość o życiu i sprawach Jakoba Gibla burmistrza wileńskiego. In: Wizerunki i roztrząsania naukowe. Poczet nowy drugi. Wilno: Jόzef Zawadzki własnym nakładem, 1838, t. 4, s. 138–148.
  129. Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne. Opracował, wstępem i komentarzami opatrzył David Frick. Warszawa: Studium Europy Wschodniej, 2008. 704 s.
  130. XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas. Sudarytojai Daiva Narbutienė ir Sigitas Narbutas. Vilnius: Lietuvių literatūros ir tautosakos institutas, 1988. 345 p.
  131. XVII a., Vilnius. Examina Theologorum & Philosophorum in Collegio Vilnensi S. I. LMAVB RS, f. 9, b. 145.
  132. ŻOŁĄDŹ, Dorota. Możliwości i potrzeby edukacyjne mieszczan polskich w XVI i XVII wieku. Rozprawy z dziejów oświaty, 1990, t. 33, s. 27–45.
  133. ŻOŁĄDŹ, Dorota. Wyjazdy edukacyjne młodzieży szlacheckiej na tereny niemieckojęzyczne w XVII w. w świetle instrukcji rodzicielskich. Przegląd zachodni, 1989, nr 2, s. 106–122.
  134. ŻOŁĄDŹ-STRZELCZYK, Dorota. Metryki uniwersyteckie. In: Peregrinatio academica: studia młodzieży polskiej z Korony i Litwy na akademiach i uniwersytetach niemieckich w XVI i pierwszej połowie XVII wieku. Poznań: Wydawnictwo Naukowe UAM, 1996, s. 15–20.
  135. ГОЛЕЧЕНКО, Г. Я. Студенты Великого княжества Литовского в Краковском университете. Из: Культурные связи народов Восточной Европы в XVI в.: проблемы взаимоотношений Польши, России, Украины, Белоруссии и Литвы в эпоху возрождения. Под ред. Б. Я. Рыбакова. Москва, 1976, с. 228–240.

1 priedas. Vilniečių studentų užsienio mokymo įstaigose sąrašas[226]

ABRAMOVIEZ Joh., Wilna–Lithvan, 1707 12 30, Karaliaučius

ADAMOWICZM Stanislaus Petri, d. Vilnensis, 1687, Zamoscis

ADAMOWSKY Joannes Michaelis, d. Vilnensis, 1658, Zamoscis

ALEXYHNOWYC Thomas Petri, d. Viln., 1636, Krokuva

AUDZIEWICZ Sam., Wilna–Litwan, 1671 10 11, Karaliaučius

BALDEWAN (BALDEWIN) Martin, Wilda–Lithuan, 1673 06 19, Karaliaučius; 1674 04 21, Karaliaučius

BALINSKI Nicolaus Valentini, d. Vilnensis, 1606 06 03, Krokuva

BANKOWSKY Benedictus Adami, d. Viln., 1636, Krokuva

BARANOUIUS Matthias, Wilnensis, 1619 08, Gdanskas

BARANOWIC Simeon, Vilnensis, 1633 09 05, Branevas

BARANOWITZ Mich., Vilnensis, 1658 02 08, Karaliaučius

BARBASZOWSKI Jacobus Petri, d. Vilnensis, 1634, Zamoscis

BARDUUS Jacobus, Wilnensis, 1611 10 23, Branevas (kongregacijos narys)

BASILIDES Laurentius, Vilnensis, 1614 08, Gdanskas

BEMOWSKY Mathias Casimirus Christopheri, d. Vilnensis, 1640, Zamoscis

BENGEN von Sam., Vilna–Lithuan, 1708 12 21, Karaliaučius

BERNATOUSKI Stephanus Matthaei, d. Viln., 1610 12 02, Krokuva

BIENIEWSKI Andr., Wilda–Polon, 1743 01 22, Karaliaučius

BILDUCIUS Gasparus, Lithuanus (pedagog Samuela Sapiehy), 1607, Branevas (kongregacijos narys)

BILDUCIUS Thomas, Lithuanus, 1600, Branevas (kongregacijos narys)

BILDZIKOWIC Nicolaus Thomae, d. Viln., 1632, Krokuva

BIRUSCAUIUS Paulus, Wilnensis, 1616 09 11, Karaliaučius

BIRUSCONIUS Paulus, Vilnensis, Lithvanus, 1601 11 24, Heidelbergas

BOLL Reinholdus Beurlinus, Wilensis, 1671, Tiubingenas

BORAWSKI Samuel, Vilnae, 1629 03 06, Torunė

BOSIUS Geo., Vilna–Lithuan, 1659 09 22, Karaliaučius; 1665 11 02, Karaliaučius; 1672, Altdorfas

BOSIUS Jon., Vilnen., Lithuan, 1659 09 22, Karaliaučius

BOSSA Daniel, Vilnensis, 1622, Torunė

BOUCHNER Nicolaus, Vilna–Lithuanus, 1691 10 25, Karaliaučius; 1705, Leidenas

BOYM Paweł Konstanty, ze Lwowa, 1630, Krokuva; 1635 11, Paduva

BRAZYC Josaphat, 1661 01 06, Branevas

BREWERUS Andr., Wilda–Lithuan., 1699 06 29, Karaliaučius

BRZOZOWSKY Joannes Matthiae, d. Viln., 1628, Krokuva

BUBCOWIETZ Tobias, Vilnensis, Litvanus, 1613, Torunė

BUTKIEWICZ Cas., Vilna, 1703 09 17, Branevas

CAMPO Gabriel Georgii, d. Viln., 1633, Krokuva

CEDROWSKY Joannes Joannis, 1636, Krokuva

CEDROWSKY Stephanus Joannis, d. Viln., 1636, Krokuva

CEHRACZKI Martinus Joannis, d. Viln., 1612 06 05, Krokuva

CHLEWINSKI Joannes Jacobi, d. Viln., 1632, Krokuva

CHMIELEWSKI R. D., Vilna, 1741 09, Branevas

CHRAPOWICKY Thomas Eustachii, d. Viln., 1633, Krokuva

CHRECHOROWICZ Stanislaus Gasparis, d. Viln., 1635, Krokuva

CHREPTOWICZ Carolus Iacobi, pal. Viln., 1733, Krokuva

CIBO Tiburtius Fulvii, Itali, d. Viln., 1621, Krokuva

CIEPLINSKI Stanislaus Joannis, d. Viln., 1610, Krokuva

CLESSIUS David, Wilensis, 1618, Tiubingenas

CONRADUS Corolko, Wilnensis, 1614 08, Gdanskas

COSMINIUS Simon, Vilnensis, 1607 11, Gdanskas

CRASSNOWITZKI Zacharias, Lithuanus, 1615 08, Gdanskas

CRASTNOVTZIUS Matthias, Lithvanus, 1636 01, Gdanskas

CREPOWICZ Joach., Vilna, 1741 09, Branevas

CUNOVIUS Caleb, Wilnense–Lithvani, 1648 07, Gdanskas

CUNOVIUS Josua, Wilnense–Lithvani, 1648 07, Gdanskas

CYESTOWSKY Hieronymus Jacobi, d. Viln., 1631, Krokuva

CZARNOWICKJ Paulus Nicolai, d. Viln., 1632, Krokuva

CZARNOWSKJ Hieronymus Martini, d. Viln., 1623, Krokuva

CZYS Jos.,Viln., Lituanus, 1699 09 20, Branevas

DAREWSKI Vincentius Alexandri, palat. Vilnensis, 1664, Zamoscis

DĄMBROWSKI Jos., Viln., 1727 10 09, Branevas

DEMER Michael, Wilnensis, 1589 03 15, Karaliaučius

DENHOFF a Gerhard, Wilna, Polonus, 1780 09, Gdanskas

DEPTAŁA Albertus Joannis, Vilnensis, 1617, Zamoscis

DEWNEROWICZ Cas., Viln., 1742, Branevas

DEWNEROWICZ Jos., Viln., 1742, Branevas

DIGON Petrus Thomae, d. Viln., 1627, Krokuva

DITTMAN Andr., Wilda–Littuan., 1689 11 29, Karaliaučius

DITTMAN Jac. Wolfgang., Vilnen., 1686 07 17, Karaliaučius

DITTMANUS Dav., Vilnen, Littvan, 1691 10 25

DOLMATH ISAYKOWSKY Joannes Joannis, d. Viln., 1636, Krokuva

DOLSKY Nicolaus Procopii, d. Viln., 1628, Krokuva

DOLSKY Paulus Procopii, d. Viln., 1628, Krokuva

DOMASLAWSKI Stanisl., Vilna–Lithuan., iur., 1707 08 22, Karaliaučius

DOROFFOWICZ Joahannes, Wilnensis, 1638, Torunė

DOROPHEOWICZ Procopius, Vilnensis, Lithvanus, 1635 12, Gdanskas

DOROPHEOWITZ Petrus, Vilna, Lithvanus, 1641 11, Gdanskas

DOWGIERTH Michael Andreae, d. Viln., 1642, Krokuva

DROSLEWICZ Joannes Stephani, d. Viln., 1641, Krokuva

DUBINA Paulus Theodori, d. Viln., 1632, Krokuva

DUNIN DE SKRZYNNO Marianus Sigismundus, pal. Viln., 1733, Krokuva

EGGERT ab David, Vilnen., Lituan., 1673 04 25, Torunė; 1675 10 18, Karaliaučius

ENDEN von Andr., Vilnen, 1654 06, Gdanskas; 1657 06 13, Karaliaučius

ENGELBRECHT Bonaventura, Vilna–Lithuanus, 1641 01, Gdanskas

ENGELBRECHT Wilhelmus, Wilnensis, Lithvanus, 1639 02 29, Karaliaučius

ERXLEBEN Stephanus, Vilna–Lithuanus, 1644, Torunė; 1644 09 07, Karaliaučius

EYMUNDO Casimirus Thomae, d. Vilnensis, 1647, Zamoscis

FALGELL Lud., Viln., 1746, Branevas

FILIMANOWICZ Michael, d. Vilnensis, 1676, Zamoscis

FLOTT von der Martin., Vilna–Lithuan., 1689 04 22, Karaliaučius

FRACKOWIC RUDZINSKI Theodatus Christophorus Nicolai, d. Viln., 1635, Krokuva

FRIGIUS Johannes, Vilnensis, 1654, Torunė

FRISIUS Johannes, Wilna, Lithvanus, 1655 02, Karaliaučius

GADANOWICZ Christopherus Petri, distr., Vilnensis, 1646, Zamoscis

GASOWSKY Stephanus Matthaei, d. Viln., 1633, Krokuva

GASZYNSKI Michael Alexandri, d. Viln., 1738, Krokuva

GAVLOWICKY Stanislaus, Vilnensis, 1625 05 26, Elbingas

GAWŁOWICKI Jan, dr. fil. i teol., 1621, Paduva?

GAWŁOWICKI Marcin, dominikanin z prowincji ruskiej, 1678, Paduva?

GAWŁOWICKI Szymon, dr. fil. i med., 1634, Paduva

GEBEL Jacobus, Vilna–Lithvanus, 1649 01, Gdanskas

GEBELIUS Petrus, Vilnensis, 1651 07, Gdanskas; 1653, Torunė

GEORGI Christoph., Vilnen., 1660 04 21, Karaliaučius

GERSON Jacobus, Vilnensis, 1623 10, Gdanskas

GIBEL Johannes, Lituanus, Vilnensis, 1631 05 24, Karaliaučius; 1633, Leidenas

GIBELIUS (GIBELLI) Jacobus, Vilnensis, 1616 08 08, Elbingas; 1619, Altdorfas

GIBELLI Thomas, Vilnenses, 1616 08 08, Elbingas

GIEDROYC de Anton., Wildavien., 1791 10 14, Karaliaučius

GIZEL Alexander Theodori, d. Viln., 1631, Krokuva

GIZEL (GIZIEL) Eustachius Theodori, Wilnensis, 1621, Zamoscis; 1633, Krokuva

GOBELIUS Chrsisistophorus, Neoburgo–Vilnen, 1651 06 28, Karaliaučius

GOBELIUS Petrus, Vilnensis, 1651 06 28, Karaliaučius; 1655 02, Karaliaučius

GONYECKY Gregorius Alberti, d. Viln., 1630, Krokuva

GORDON Aaron, Vilnen., 1761 12 30, Karaliaučius

GORSKI Casimirus Ioannis, d. Viln., 1721, Krokuva

GRAZEVSKY Jon., Vilnen., 1712 10 10, Karaliaučius

GRAZILEWICZ Michael Laurentii, d. Vilnensis, 1638, Zamoscis

GRĄDZKI Martinus Francisci, ex pal. Viln., 1770, Krokuva

GREGOROWICZ Alexander Gregorii, d. Viln., 1615 09, Krokuva

GRODECKI Eustachius Matthaei, palat. Vilnensis, 1664, Zamoscis

GRODZINSKI Petrus Casimiri, d. Viln., 1627, Krokuva

GROTKOWSKI Paulus Josephi, d. Viln., 1638, Krokuva

GRUNINGER Christoph David, Wilensis, 1726, Tiubingenas

HAMPE Geo., Vilna-Lithuan., 1689 06 11, Karaliaučius

HELLER Eberhardus Ludovicus, Wilensis, 1754, Tiubingenas

HERMANNIDES Rutgerius, Vilna, Lithuanus, 1643, Leidenas

HILSENWECK Albertus, Vilnensis, Lithvanus, 1621 04 27, Torunė

HISENROCK Albertus, Vilnensis, 1617, Karaliaučius

HODESSOWICZ Alexander Adami, d. Viln., 1626, Krokuva

HOLZING Johannees, Wilensis, 1614, Tiubingenas

HOŁOWNIA Antonius Eliae, d. Viln., 1733, Krokuva

HOYBUTOWICZ Hieronymus Nicolai, d. Viln., 1627, Krokuva

HYLBERTUS Paulus Georgii, d. Viln., 1635, Krokuva

IASTRZEMBSKI Simos Thaddaei, Vilnensis, 1755, Krokuva

IBRANSKY Casimirus Joannis, d. Viln., 1636, Krokuva

IWANOWITZ Stephanus, Vilnensis, 1614 08, Gdanskas

IWANOWITZ Zacharias, Vilnensis, 1614 08, Gdanskas

IWASZKOWICZ Albertus Petri, d. Viln., 1616 02, Krokuva

JAGODOWICZ Adamus Petri, d. Vilnensis, 1687, Zamoscis

JANKIEWICZ Mich., Viln., 1707 06 03, Branevas

JAWORSKI Ioannes Blasii, d. Viln., 1762, Krokuva

JEDRZEIOWSKY Joannes Jacobi, d. Viln., 1626, Krokuva

JENSEN Martinus, Vilnensis, 1654 10 17, Elbingas

JOSEPHOVITZ Basilius, Vilnenses, Lithvani, 1648 08, Gdanskas

JOSEPHOVITZ Gregorius, Vilnenses, Lithvani, 1648 08, Gdanskas

JUNDZIEL Chrysostomus Alexandri, d. Viln., 1628, Krokuva

JUNDZIEL Samuel Alexandri, d. Viln., 1628, Krokuva

KALINOWSKY Adalbertus, Vilnensis, Lithvanus, 1649 08, Karaliaučius

KAMECKI Simon Petri, d. Viln., 1632, Krokuva

KANONOWICZ Simeon, Vilnensis, Litvani, 1621 11 05, Torunė

KANYECKY Casimirus Eustachius Petri, d. Viln., 1636, Krokuva

KAPLON Albertus Antonii, Lithuanus, d. Viln., 1615, Krokuva

KARLOWICZIUS Johanes, Vilnensis, Lithvanus, 1619 6 22, Heidelbergas

KLECZKOWSKI Ioannes Alberti, d. Viln., 1723, Krokuva

KLECZKOWSKI Michael, d. Viln., 1725, Krokuva

KLEFGIUS Michael, Vilna–Lithvanus, 1646 11 15, Karaliaučius

KLEPACKY Michael Nicolai, d. Viln., T., 1627, Krokuva

KLOSTOWSKJ Martinus Josephi, Vilnensis, d. Viln., 1619, Krokuva

KLOTZ Mich., Vilna–Lithvan., 1726 08 23, Torunė; 1733 03 24, Karaliaučius

KNOBLOCH Mich. Ludov., Wilda–Lithuan., 1728 08 17, Karaliaučius

KOCHANSKI Stephanus Jacobi, palatinatus Vilnensis, d. Viln., 1637, Krokuva

KOCIUSZEWSKI Stanislaus Andreae, palat. Vilnensis, 1698 11 02, Zamoscis

KOLACZKOWSKI Stanislaus Joannis, d. Viln., 1637, Krokuva

KOLAKOUSKI Josephus Gregorij, d. Vilnensis, 1605 04 20, Krokuva

KOLZERUS Sigism., Vilna–Litvan., 1657 11 12, Karaliaučius

KOMAR Hieronymus Alexander Christophori, d. Viln., 1639, Krokuva

KOMAR Wladislaus Casimirus Christophori, d. Viln., 1639, Krokuva

KONONOWIC Joannes Isaaei, d. Wilnensis, 1621 11 09, Torunė; 1628, Zamoscis; 1632, Krokuva

KONONOWICZ Gregorius, Vilnensis, 1610 06, Gdanskas

KORDZINSKI Petrus Michaelis, d. Viln., 1722, Krokuva

KOREYWA Joannes Alberto, d. Viln., 1630, Krokuva

KOROTKIEWICZ Joannes Theodori, d. Viln., 1639, Krokuva

KOß Jacobus, fratres Willnenses, 1686 08 12, Elbingas

KOß Wilhelmus, fratres Willnenses, 1686 08 12, Elbingas

KOSTKIEWICZ Gabriel, ex palat. Vilnensi, distr. Grodnensi, d. Vilnensi, annorum 25, 1760, Zamoscis

KOZACZENKO Justinus, Lituanus, d. Vilnensis, 1708 09 23, Branevas

KOZACZENKO Matthaeus, ord. S. Basilii M., Lithuanus, d. Vilnensis, 1702 09 22, Branevas

KRAJEWSKI Sigismundus Sigismundi, d. Viln., 1632, Krokuva

KRAKOW Casimirus Reginaldi, d. Viln., 1640, Krokuva

KREPTOWIC Georgius Georgii, d. Viln., 1635, Krokuva

KROSNIEUIECIUS Joannes Matthiae, distr. Vilnensis, juratus, 1606, Zamoscis

KRZCZANOWICZ Joannes Adami, palat. Vilnensis, 1656, Zamoscis

KUBINSKI Iosephus Matthaei, d. Viln. 1721, Krokuva

KUCZYNSKI Joannes Petri, d. Viln., 1632, Krokuva

KUDZICZOWSKY Hieronymus Joannis, d. Viln., 1628, Krokuva

KUL Vladislaus Joannis, palat. Vilnensis, 1667, Zamoscis

KUMIENIECZKI Joannes Gregory, d. Vilnensis, 1601 04 02, Krokuva

LABĘSKY Joannes, Wilnensis, 1639, Torunė

LANICKI Bartholomaeus Francisci, pal. Viln., 1755, Krokuva

LEBIODOY Alexander Joannis, d. Viln., 1636, Krokuva

LENSKI Andreas, Vilnensis, 1621, Torunė; 1621 09 11, Karaliaučius

LENSKI Johannes, Vilnensis, Lithuanus, 1610 01 21, Karaliaučius

LETOVIR (LITTAW) Constantinus Matthiae, d. Viln., 1637, Torunė; 1637 11 12, Elbingas; 1642,Krokuva

LETTAU (LITTAW) VORBECK Matthias, 1605 08, Gdanskas; 1614 04 19, Paduva; 1655 02, Karaliaučius

LEUICKY Joannes Matthiae, d. Viln., 1627, Krokuva

LEWICKI Gabriel Georgii, d. Viln., 1641, Krokuva

LEWONICZ Andreas Stanislai, d. Viln., 1639, Krokuva

LĘSZKI Andreas Joannis, d. Viln., 1620, Krokuva

LIMONT Casimirus Nicolai, d. Viln., 1631, Krokuva

LIMONT Martinus Nicolai, d. Viln., 1631, Krokuva

LITTHAW VORBECK Johannes, nobilis, Lithvanus, 1649 03, Gdanskas

LOPNERUS Hiob, Vilnensis, 1607 06 16, Karaliaučius

LOPNERUS Urbanus, Vilnensis, 1607 06 16, Karaliaučius

LWOWICZ Josue Andreas Danielis, d. Viln., 1615, Krokuva

ŁADZIK Bartholomaeus Martini, d. Viln., 1633, Krokuva

MACHNOWICZ Michaelis Martiani, d. Vilnensis, Lithuanus, 1650, Zamoscis

MACIEIOUIC Stanislaus Joannis, Vilnensis, 1642, Zamoscis

MADEIOWICZ Nicolaus Alexandri, d. Vilnensis, 1687, Zamoscis

MAIER Joannes Joannis, d. Viln., 1620, Krokuva

MANIKOWSKI DE KRANIKI Simon Stephani, d. Wilnensis, 1620, Zamoscis

MARIN Arnoldus, Vilnensis, 1616 03 10, Karaliaučius; 1621 01 12, Torunė; 1621 07 12, Karaliaučius

MARKIEWIC Stanislaus Simonis, d. Viln., 1626, Krokuva

MEIER Simon, Vilnensis, 1617 12 18, Elbingas

MEIERUS Johannes, Vilnensis, 1615 08, Gdanskas

MELCHIORINI Joannes Joannis, palat. et d. Vilnensis, 1728, Zamoscis

MEZERYCZ Joh., Vilnen., 1718 11 18, Karaliaučius

MICHAELOWIZ Adamus, Vilnensis, 1608 08 26, Branevas

MICHNOWICZ Joannes Gasparis, d. Viln., 1641, Krokuva

MIELINSKI Casimirus Joannis, d. Viln., 1627, Krokuva

MIESKOSKY Lanrentius Alberti, d. Viln., 1632, Krokuva

MIGURA Stephanus Andreae, distr. Vilnensis, 1645, Zamoscis

MIGURA Stephanus Michaelis, d. Vilnensis, juratus, 1645, Zamoscis

MIKOŁAIEWICZ Thomas Staephani, palat. Vilnensis, 1682 09 16, Zamoscis

MILEWSKI Adamus Matthiae, d. Viln., 1610 07 18, Krokuva

MINKOWSKY Martinus Samuelis, d. Vilnensis, 1640, Zamoscis

MITKOWSKI Petru Stanislai, palat. Vilnensis, 1689, Zamoscis

MOLLERUS Hinricus, Vilna–Lithvanus, 1625 06 13, Karaliaučius

MOLLERUS Paulus, Vilna–Lithvanus, 1623 08 30, Karaliaučius; 1625 04 07, Karaliaučius; filozofii i medycyny doktor, 1638, Paduva; med. dr., 1655 02, Karaliaučius

MOWCZNOWSKY Franciscus Gregorii, d. Viln., 1635, Krokuva

MÜLLER Petrus, Vilnensis, 1619 08 02, Elbingas

MUSNICKI Dav., Viln., 1706 11 20, Branevas

NAUGART Michael, Vilna–Lithuanus, 1707 08 22, Torunė

NIEKRASZOWICZ Isidorus Gregorii, d. Vilnensis, 1636, Zamoscis

NIEUEROSKI Georgius, Polonus, Vilenensis, 1618, Leidenas

NOWAKOWSKI Jacobus Casparis, d. Vilnensis, 1604 05 28, Krokuva

NYEZABITOWSKY Nicolaus Joannis, d. Viln., 1631, Krokuva

NYNNINSKY Samuel Matthaei, d. Viln, 1642, Krokuva

OBUGIEL Gregorius, Wilnensis, Lithuanus, 1603 12 16, Ingolštatas

OLIZAROW Alexander, Polen, iur. et medic. stud., 1641 10 22, Ingolštatas; 1644, Ingolštatas (Doctorem der Rechte); 1666 01, Gdanskas

OLSZENICA Theophilus, diaconus ordinis S. Basilii, Vilnensis, 1614 10 22, Branevas

ORBICKI Jacobus Pauli, palat. Vilnensis, 1680, Zamoscis

ORDINYCA Andreas Gregorii, d. Viln., 1636, Krokuva

ORLOVIUS Joh. Andr., Vilna–Lithuan, 1752 03 19, Karaliaučius; 1765 11 04, Karaliaučius

ORLOWSKI Georgius Joannis, d. Viln., 1610, Krokuva

OSIANDER Joh. Godofr., Wilensis, 1732, Tiubingenas

OTTHO Matthesius, Pastor Wilnensis, 1655 02, Karaliaučius

PALECKI Joannes Martini, d. Viln., 1627, Krokuva

PAPRICZKI Adamus Stephani, d. Viln., 1613 03 14, Krokuva

PASCHEWIC Gregorius Joannis, d. Viln., 1631, Krokuva

PASCOUICIUS Lucas, Vilnensis, 1607 08, Gdanskas

PAWLOWSKJ Joannes Stanislai, d. Viln., 1616, Krokuva

PAWŁOWICZ Cas., Viln., 1706 12 29, Branevas

PAWŁOWICZ Joa., Viln., 1706 12 29, Branevas

PERLEG Johannes, Wilnensis, 1651 07, Gdanskas

PERLIUS Johannes, Vilna–Lithvanus, 1655 10 23, Karaliaučius

PEUSKI Joannes Joachimi, distr. Vilnensis, 1605, Zamoscis

PHILIPPIDES Isaias Theodori, d. Viln., 1625, Krokuva

PHILIPPOWITZ Johannes, Vilnensis, 1614 08, Gdanskas

PIASECKIY Hieronymus Pauli, d. Viln., 1630, Krokuva

PIECZKOWSKI Thomas Martini, d. Viln., 1628, Krokuva

PIENCZYKOWSKY Wladislaus Alberti, d. Viln., 1635, Krokuva

PIETKIEWITZ Samuel, Vilnensis, Lithvanus, 1638 05 04, Karaliaučius

PIOTRASZEWICZ Simon Petri, sacerdos proth. d. Viln., 1633, Krokuva

PIOTROVSKY Albertus Joannis, d. Vilnensis, 1639, Zamoscis

PIOTROWSKI Theodorus Adami, distr. Vilnensis, 1646, Zamoscis

PIOTROWSKJ Lucas Balthasaris, d. Viln., 1624, Krokuva

PLEHWE Jac. Frdr., Wilna–Lithuan., 1780 03 18, Karaliaučius

PODLUBINSKI Stanislaus Matthaei, d. Viln., 1610, Krokuva

POHL Wilhelmus, Vilnensis, Lithvanus, 1636 04 16, Karaliaučius

POKLEWSKY Joannes Gabrielis, d. Viln., 1636, Krokuva

POKOY Esaias Philippi, Wilnensis, 1621, Zamoscis

POLEWSKO Demetrius, d. Viln., 1625, Krokuva

POLONUS Samuel, Vilna, Lithuan., 1794 10 08, Karaliaučius

POLUBYNSKY Joannes Eustachii, d. Viln., 1630, Krokuva

POMEAN PESAVORIUS Vladisl. Sigismund., Vilnens., 1710 04 10, Karaliaučius

POTKANSKJ Christophorus Alberti, d. Viln., 1623, Krokuva

(promotore Reinero Bachouio, utriusque iuris doctore et ethices professore)

PRUS Esais, Vilnensis, 1614 05 17, Elbingas

PRUSS Lucas, Vilnensis, 1605 05, Gdanskas

PRZEDZECH Ign., Viln., 1742, Branevas

PRZEMIENIECKI Anton, Vilna–Lithuan., 1779 10 14, Karaliaučius

PUCILOWSKI Patrus, d. Viln., 1776, Krokuva

QUINTA Stanislaus Martini, Lithuanus, Vilnensis, 1626, Krokuva

RADNAK Stanislaus Nikcolai, d. Viln., 1636, Krokuva

RADZIEIOWSKI Stephanus Matthiae, d. Viln., 1639, Krokuva

RADZIMINOWICZ Matthias Stanislaus Jacobi, d. Viln., 1632, Krokuva

RADZIMINSKI Jacobus Joannis, d. Vilnensis, 1605 07, Krokuva

RAIECZKI Constantinus Alberti, d. Viln., 1639, Krokuva

RECHT Martinus, Vilnensis, 1614 05, Gdanskas

RIGIELSKI DE RYGIEL Jacobus Martini, d. Vilnensis, 1600, Krokuva

RINCK Christ. Fr., Villensis, 1778, Tiubingenas

ROMANOWICZ Stanisław Leopold, z Wilna, 1669 10 13, Paduva

ROSŁAWIEC Lucas Joannis, palat. Vilnensis, 1683 04 29, Zamoscis

ROŻYCKI Melchior Stephani, Vilnensis, d. Viln., 1608 03 13, Krokuva

RUCZKY Joannes Joannis, d. Viln., 1617, Krokuva

RUDOMIC Basilius Joannis, distr. Vilnensis, Professor Academiae, 1656 eiusdem rector 1630, Zamoscis

RUMMELIN Johannes Carolus, Wilensis, 1603, Tiubingenas

RUTTICH Mich., Vilna–Lithuan., iur., 1708 10 29, Karaliaučius

RYBICKI Ign., Viln., 1737 09 02, Branevas

RYBICKI Jos., Vilnens., 1728 09 01, Branevas

RZEPNICKY Johannes, Wilnensis, 1649, Torunė

SADŁOWSKI Helias Martini, d. Vilnensis, 1658 03 06, Zamoscis

SATOWIC Stanislaus Matthiae, d. Viln., 1625, Krokuva

SCHENCKLE Joan. Georgius, Wilensis, 1671, Dilingenas

SCHICZIK Lucas, Vilnensis, Litvani, 1621 11 05, Torunė

SCHILLERUS Joh., Vilnen, Littvan, 1691 10 25, Karaliaučius

SCHNURMIUS Adamus, Wilensis, 1601, Tiubingenas

SCHRODERUS Andreas, Vilnensis, Litvanus, 1652 06 12, Elbingas

SCZWONCCZKI Laurentius, d. Vilnensis, 1605 07, Krokuva

SESTRENTIUS Patrus, Vilnensis, Lituanus, 1607 02 12, Heidelbergas

SIENCZYTOWICZ Nicolaus, Vilnensis, Lithvanus, 1622 07 01, Classis III, Elbingas

SIMONAUIUS Michael, Vilnensis, Lithuanus, 1608 10 12, Karaliaučius

SKIBICZKJ Nicolaus Matthiae, d. Viln., 1616, Krokuva

SKIRON Adamus Ioannis, pal. Viln., 1751, Krokuva

SLIWINSKY Andreas Alberti, d. Vilnensis, 1647, Zamoscis

SLONSKI Jacobus Casimirus Adami, d. Viln., 1639, Krokuva

SLOWANSKI Albertus Joannis, d. Wiln., 1619 02 05, Krokuva

SMOGORZOWSKI DE SMOGORZOW Jacobus Stanislai, d. Vilnensis, 1603 05 07, Krokuva

STACHOWSKY Michael Joannis, d. Viln., 1633, Krokuva

STACHOWSKY Stanislaus Joannis, d. Viln., 1633, Krokuva

STARZYNSKI Ignatius Thomae, d. Viln., 1757, Krokuva

STARZYNSKI Thomas, bibliopola Vilnensis, 1737, Krokuva

STASZOWSKI Adam Joannis, d. Viln., 1635, Krokuva

STEFANOWICZ Innocentius, natione Lituanus, patria Vilnensis, in d. Vilnensi, 1683 03 25, Branevas

STEPHANKOWICZ Joannes Stephani, d. Viln., 1638, Krokuva

STEPHANUS Jacobus, Wilnensis, 1613 06, Gdanskas

STIEFFLING Conradus, Litvanus, Wilnensis, 1635 11 28, Karaliaučius

STROCZINSKI Nic., Vilnens., 1700 09 25, Branevas

STRODOUIUS Sigismundus, Vilnensis, 1610 06, Gdanskas

STRUNCK Georgius, Vilna–Lithvanus, 1645 11, Gdanskas; 1646 12 11, Karaliaučius

STRYMYELO Daniel Stephani, d. Viln., 1630, Krokuva

SUCHLAND Frdr. Gottlieb, Wilda–Lithuan., 1728 09 25, Karaliaučius

SWITGORZECKI Johannes, Vilna, Polon, 1774, Vitenbergas

SZASZKOWSKI Ioannes Petri, d. Viln., 1735, Krokuva

SZOLAN Hieronymus Wladislaus Joannis, d. Viln., 1636, Krokuva

SZOLC Dawid, chirurg wileński, 1616, Paduva

SZYCIKOWICZ Stephanos, Lithuanus, Vilnensis, 1616 09 20, Ingolštatas

SZYCIKOWICZ Zacharias, Pol., Lituanus, Vilnensis, 1616 09 20, Ingolštatas

SZYCYK Ignatius, Basilianus, Lithuanus, 1677 09 26, Branevas

SZYERK ZALESKJ Isaacus Joannis, d. Viln., 1631, Krokuva

TARKOWSKI Christophorus Stanislai, d. Viln., 1627, Krokuva

TARSKY Stanislaus Fabiani, d. Viln., 1636, Krokuva

TEICHMANN Frdr. ,Vilna–Lithuan., 1780 09 13, Karaliaučius

TELISZEWSKY Georgius Petri, d. Viln., 1617, Krokuva

TIMMERSCHODIUS Levinus, Vilna–Lithuanus, 1652 08 20, Karaliaučius

TRZEBUSZOWSKY Venceslaus Gabrielis, d. Viln., 1630, Krokuva

TYSSKOWIC DE KROLOW Philo Michaelis, d. Vilnensis, 1600 04 18, Krokuva

UZEWICZ Joannes Joannis, 1637, Krokuva

VERETIANUS Matthias Matthiae, d. Viln., 1615 06, Krokuva

VINANDUS Cornelius, Wilnensis, 1613 06, Gdanskas

VINKO Adamus Andreae, d. Viln., 1635, Krokuva

VISCHER Johannes Georgius, Kircho–Wilensis, 1633, Tiubingenas

VITANOUSKI Christophorus Petri, d. Viln., 1614 09 15, Krokuva

WARGOTZKI Albertus, Vilnensis, 1608 08, Gdanskas

WAZYNSKI Joannes Matthiae, d. Viln., gr. 6, 1626, Krokuva

WAZYNSKI Martinus Michaelis, pal. Viln., 1727, Krokuva

WAZYNSKI Stanislaus Michaelis, pal. Viln., 1727, Krokuva

WEGEL Jac. Ludov., Vilna–Lithuan., 1708 03 23, Karaliaučius

WESSEL Jacobus, Vilnensis, 1629 02 28, Torunė

WICHMANN Adalb., Vilna, 1763 10 12, Branevas

WICHMANN Ant., Vilna, 1762 10 09, Branevas

WIERSHOWSKY Adamus Adami, d. Viln., 1635, Krokuva

WIGANDUS Benjamin, Vilnensis, Lithvanus, 1649 01 14, Karaliaučius

WILCZEK Alexander Joannis, capitaneus ex palatinatu Vilnensis, 1637, Krokuva

WILKOWSKI Matthaeus Thomae, d. Viln., 1639, Krokuva

WITANOWSKI Casimirus Ioannis, d. Viln., 1740, Krokuva

WITKOWSKI Josephus Nicolai, palat. Vilnensis, 1689, Zamoscis

WITOGOLSZKJ Martianus Andreae, d. Viln., 1615 09, Krokuva

WITYNSKI Joannes Joannis, d. Viln., 1612 03 26, Krokuva

WOLLENBERGIUS Jacobus, Vilna–Lithuanus, 1644 10, Karaliaučius; 1646 10 11, Karaliaučius

WOLOWICZ Joannes Hieronymi, d. Viln., 1610 06 07, Krokuva

WOŁKOWICZ Joannes Jacobi, Wilnensis, d. Wilnensis, 1618, Zamoscis; 1621, Zamoscis

WONZIAGORSKI Joannes Matthaei, d. Viln., 1639, Krokuva

WOYDAKOWYC Matthaeus Petri, d. Viln., 1630, Krokuva

WOYNOWSKI Joannes Jacobi, d. Viln., 1638, Krokuva

WUENGRZINOWSKI de Andr. Ignat., Wilnavien., 1762 02 14, Karaliaučius

WUNDERLICH Christianus Eusebius, Guglinga–Wylensis, 1763, Tiubingenas

WYSZKOWSKI Jacobus Andreae, d. Viln., 1635, Krokuva

ZALESKI Arnoldus, Vilnensis, Lithvanus, famulus D. Loselij, 1642 07 08, Karaliaučius

ZALESKI Michael Bartholomaei, d. Viln., 1635, Krokuva

ZALESKY Christophorus Michaelis, d. Viln., 1635, Krokuva

ZAORSKY Hieronymus Alexandri, d. Viln., 1635, Krokuva

ZBOROWICKI Samuel, d. Vilnensis, 1676, Zamoscis

ZDANOWIC Joannes Petri, d. Viln., 1628, Krokuva

ZEBROWSKI Matthaeus Joannis, d. Viln., 1610 07 18, Krokuva

ZIELINSKI Christophorus Petri, d. Viln., 1627, Krokuva

ZIMERMAN Joa. Conradus, Wilensis, 1658, Dilingenas

ZIZOWSKI Alexander Christophori, d. Viln., 1626, Krokuva

ZIZOWSKI Christophorus Christophori, d. Viln., 1626, Krokuva

ZKOMINOWIC Theodorus Theodori, d. Viln., 1631, Krokuva

ZMIEWSKY Stanislaus Stephani, d. Viln., 1627, Krokuva

ZSALESKY Arnoldus, iuris Practicus et Ecclesiae Provisor, 1655 02, Karaliaučius

ZUBOROWICZ Gregorius, Basilii, d. Viln., 1635, Krokuva

ZYCZOWSKI Laurentius Danielis, d. Viln., 1637, Krokuva

Summary

Violeta Pansevič. Studies of Vilnius Residents in Higher Education Institutions in Lithuania, Poland and Western Europe during I half of XVII c. – XVIII c.

Vytautas Magnus University, Faculty of Humanities, History Department, K. Donelaičio St. 52, Kaunas, Lithuania, e-mail: Šis el.pašto adresas yra apsaugotas nuo Spam'o, jums reikia įjungti Javaskriptą, kad matytumėte tai

With reference to the sources preserved in Vilnius city archive and matriculates’ books of higher education institutions, studies of urban cities in local Jesuit Academy, Branev seminary, protestant gymnasiums of Gdańsk, Elbing, Toruń in Royal Prussia, Zamość academy, in higher education institutions of Krakow, Konigsberg, Ingolstadt and Padova during the first half of XVII c. – XVIII c. are discussed in the article.

Citizens of Vilnius willingly studied in the native Vilnius Academy. Some of them succeeded to gain bachelor and master degrees of liberal arts and philosophy. After studies in Vilnius University, gymnasiums of Royal Prussia cities and Zamość, a part of Vilnius citizens headed to universities of Krakow and Konigsberg. Later on, only a small part of graduates from these higher education institutions continued their studies in other Western European universities. The remaining part, having improved their knowledge, returned to their hometowns and took on a merchant profession or occupied certain positions in the city’s municipal institutions. Children of indigent parents, after acquiring basic knowledge, i.e. reading, writing and counting skills, and being acquainted with Catechism, refused to continue their education.

Įteikta / Received 2016-01-18
Priimta / Accepted 2016-10-03


[1] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.). Vilnius, 2002, p. 243; ŻOŁĄDŹ, Dorota. Możliwości i potrzeby edukacyjne mieszczan polskich w XVI i XVII wieku. Rozprawy z dziejów oświaty, 1990, t. 33, s. 29; ADAMCZYK, Mieczysław. Edukacja a awans społeczny plebejuszy 1764–1848. Wrocław, 1990, s. 97.

[2] Lot. matricula – sąrašas, žiniaraštis. Tarptautinių žodžių žodynas. Vilnius, 2004, p. 292.

[3] Pvz., Erfurto, Greifsvaldo ir Leipcigo aukštosios mokyklos. CHACHAJ, Marian. Metryki zagranicznych uniwersytetów i akademii jako źródło do dziejów kultury polskiej (XVI–XVII w.). In: Studia z dziejów epoki renesansu. Pod red. H. Zinsa. Warszawa, 1979, s. 37.

[4] PLEČKAITIS, Romanas. Promocijos senajame Vilniaus universitete. Iš: Akademijos laurai. Laureae academicae. Parengė M. Svirskas ir I. Balčienė. Vilnius, 1997, p. 22.

[5] CHACHAJ, Marian. Metryki zagranicznych uniwersytetów i akademii jako źródło do dziejów kultury polskiej (XVI–XVII w.), s. 39.

[6] KOT, Stanisław. Rec. pracy Ks. P. Czaplewskiego: Polacy na studyach w Ingolsztacie. Z rękopisόw uniwersytetu monachijskiego wydał..., Poznań, 1914; Kwartalnik historyczny, 1914, r. 28, z. 2, s. 209–210.

[7] ŠAPOKA, Adolfas. Mokslo ieškančių senovės lietuvių keliai. Kaunas, 1935.

[8] BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais. Redagavo ir papildė M. Biržiška su A. Šapokos įvadu. Chicago, 1987.

[9] KOT, Stanisław. La Réforme dans le Grand-Duché de Lithuanie Facteur d’occdentalisation culturelle. Bruxelles, 1953, p. 45–48.

[10] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), p. 243–251.

[11] PAWLAK, Marian. Studia młodzieży wileńskiej w protestanckich uczelniach środkowej i zachodniej Europy. In: W kręgu badań profesora Wacława Odyńca: materiały z sesji naukowej poświęconej pamięci profesora Wacława Odyńca. Gdańsk, 2002, s. 235–250.

[12] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), p. 245.

[13]syn nieboszczykowski w szkołach tu w Wilnie będący .Lietuvos valstybės istorijos archyvas (toliau – LVIA), f. SA, b. 5104, l. 81v.

[14]Stephano Moroz, SRM secretario, aduocato Vilnensi .” Ten pat, b. 5343, l. 101.

[15]szlachetnego Stephana Moroza, akademika wileńskiego .” Ten pat, b. 5104, l. 296v.

[16]pan Stefan Moroz, zrodzony z ojca pana Hrehorego Moroza, matki Marty Borysowiczowny, roku pańskiego 1651, okszczony tegoż roku miesiąca aprila dnia pierwszego .” Ten pat.

[17] Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 262.

[18] Ordo officialum congregationis B. V. Visitantis in Alma Academia Vilnensis Societatis Jesu (1668–1720). Vilniaus universiteto bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – VUB RS), f. 2, b. DC3, l. 2–6.

[19] Liber rationum congregationis B. V. Visitantis in Alma Academia Vilnensis Societatis Jesu (1667–1770 m.). Ten pat, b. DC2, l. 14–16, 21, 26, 28.

[20] Ten pat, l. 21.

[21] Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 284, 340.

[22] DOWGIAŁO, Alexander. Kajdan żelazny doczesnej niewoli, przerobiony od Boga na łancuch złoty wiecznej wolnośći ofiarowany. Przy pogrzebowym akcie w Bogu zeszłego I. M. Pana Stephana Moroza Sekretarza aktualnego J. K. M. wójta wileńskiego . Wilno, 1706.

[23]przez tak wiele lat do Szkoły Akademiej onego aplikując niemało de substantia mea uszczerbiłem .LVIA, f. SA, b. 5341, l. 61.

[24] Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 319, 264.

[25] VUB RS, f. 2, b. DC3, l. 8–10, 12–13, 15–18, 23–24, 26–27.

[26] Ten pat, l. 24, 26–27.

[27] LVIA, f. SA, b. 5120, l. 166v–167v.

[28] VUB RS, f. 2, b. DC2, l. 13–14, 20. Studentų marijonų kongregacijai gausiai aukojo ir J. Klarovskio tėvas: 1672 m. – 1 auks., 1673 m. – 4 auks., 1674 m. – 9 auks., 1675 m. – 5 auks., 1676 m. – 1 auks. 20 gr., 1679 m. – 1 auks., 1680 m. – 2 auks. 30 gr., 1681 m. – 2 auks. 15 gr., 1682 m. – 9 auks. 20 gr., 1683 m. – 20 auks. 30 gr., 1684 m. – 11 auks. 20 gr., 1685 m. – 1 auks. 15 gr. Ten pat, l. 4–7, 10–17.

[29]Stanisława Paszkiewicza, juris utriusq doktora, wόjta metropolitańskiego .LVIA, f. SA, b. 5343, l. 265; „ Paszkiewicza, utriusq juris doktora .” Ten pat, b. 5344, l. 173v; „ Paszkiewicza, doktora utriusq juris .” Ten pat, l. 174v.

[30] RAUDELIŪNAS, Vytautas. Įžymieji senojo Vilniaus universiteto teisininkai. Socialistinė teisė, 1979, Nr. 3, p. 36.

[31] Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 269, 325.

[32] VUB RS, f. 2, b. DC3, l. 57, 60, 62, 69, 71, 73–74.

[33] PETRAUSKIENĖ, Irena. Vilniaus akademijos spaustuvė 15751773. Vilnius, 1976, p. 96; XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas. Sud. D. Narbutienė ir S. Narbutas. Vilnius, 1988, p. 185.

[34] Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 183.

[35]Franciscus Ginielewicz, consummatus theologus, bedellus Universitatis Academia Vilnensis.LVIA, f. SA, b. 5123, l. 410.

[36] Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 326, 271.

[37] Katalog imion starszyk congragacy wniebowzięcia przy kościele Świętego Kazimierza. Lietuvos mokslų akademijos Vrublevskių bibliotekos Rankraščių skyrius (toliau – LMAVB RS), f. 138, b. 1712, l. 44.

[38] VUB RS, f. 2, b. DC3, l. 80–81.

[39] Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 319.

[40] VUB RS, f. 2, b. DC3, l. 18, 20, 22.

[41] Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 320.

[42] VUB RS, f. 2, b. DC2, l. 4, 29.

[43] Ten pat, b. DC3, l. 30, 32.

[44] Ten pat, b. DC2, l. 13, 17, 19, 21, 27.

[45] Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 327.

[46] VUB RS, f. 2, b. DC3, l. 49.

[47] Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 330.

[48] VUB RS, f. 2, b. DC3, l. 83–85.

[49] Ten pat, b. DC2, l. 17–18, 21.

[50] Akademijos laurai. Laureae Academicae, p. 335.

[51] Ten pat, p. 336.

[52] VUB RS, f. 2, b. DC3, l. 33.

[53] Ten pat, b. DC2, l. 13.

[54] PLEČKAITIS, Romanas. Promocijos senajame Vilniaus universitete, p. 25.

[55] Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne. Opracował, wstępem i komentarzami opatrzył D. Frick. Warszawa, 2008, s. 62.

[56]pana Grzegorza Stefanowicza akademika.LVIA, f. SA, b. 5115, l. 607.

[57] Examina Theologorum & Philosophorum in Collegio Vilnensi S. I. LMAVB RS, f. 9, b.143, l. 155, 156v.

[58] LVIA, f. SA, b. 5340, l. 225.

[59] Ten pat, b. 5346, l. 781v.

[60] Ten pat, b. 5341, l. 487v.

[61] Ten pat, b. 5344, l. 56v.

[62] LATOVICUS. Litwini i Białorusini, jako alumni seminarjum papieskiego w Brunsberdze 1578–1798. Przegląd wileński, 1927, nr 7, s. 4.

[63]Jan Pawłowicz z patentami z Bronzbergu przyszedł.” LMAVB RS, f. 138, b. 1712, l. 60v.

[64] Die Schüler des Braunsberger Gymnasiums von 1694 bis 1776. Herausgegeben von G. Lühr. Braunsberg, 1934, S. 48.

[65] Uczniowie-solidasi gimnazjum jezuitów w Brunsberdze (Braniewie) 1579–1623. Opr. M. Inglot. Kraków, 1998, s. 9, 23.

[66]Bilducius Thomas. Lithua[nus].” Ten pat, p. 54; „ Thoma Bildziukiewicz, Tribuni Derpaten, SRM secretarii, aduocati .” LVIA, f. SA, b. 5333, l. 341.

[67]Sebastiani Szperkowicz, philosophie et medicine doctoris, secretary, proconsulis Vilnen[sis].” LVIA, f. SA, b. 5096, l. 245.

[68] LVIA, b. 5096, l. 270v–271.

[69] Ten pat, b. 5334, l. 33.

[70]Josaphat Brazyc, Basilianus .“ Die Matrikel des päpstlichen Seminars zu Braunsberg 1578–1798. Herausgegeben von G. Lühr. Braunsberg, 1925, S. 101; „Josaphat Brazyc de Wilna.“ BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais, p. 72; „Brazyc Josaphat Basilianus ex Vilna.“ Ten pat, p. 97.

[71] Braunsbergo (Varmijoj) papos seminarijoj (1578–1798) . LMAVB RS, f. 233, b. 146, l. 18.

[72]Ignatius Szycyk, Basilianus, Lithuanus .“ Die Matrikel des päpstlichen Seminars zu Braunsberg 1578–1798, S. 111; „Ignatius Szycyk Lituanus.“ BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais, p. 73; „Szycyk Ignatius Lituanus.“ Ten pat, p. 154.

[73]w Bogu wielebne[go] ojca Ignacego, zakonnika Ś[więtego] Bazylego konwentu wileńskiego .” LVIA, f. SA, b. 5097, l. 508.

[74] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), p. 364.

[75]Januarius Ohurcewicz, ord. D. Basilii M. .“ Die Matrikel des päpstlichen Seminars zu Braunsberg 1578–1798, S. 114; „Januarius Ohurcewicz Lituanus.“ BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais, p. 74; „Ohurcewicz Januarius Ord. S. Basilii, Lituanus Vilnensis .“ Ten pat, p. 134.

[76] Выкупная запись, данная Волковыйскимъ подчашимъ Колендою Виленскому св.-Троцкому монастырю на домъ съ пляцомъ. Акты издаваемые Виленскою археографическою коммиссiею, 1879, т. 10 (Акты Виленского магистрата и магдебургии), c. 436.

[77]Innocentius Stefanowicz, ord. D. Basilii M. .“ Die Matrikel des päpstlichen Seminars zu Braunsberg 1578–1798, S. 114; „Innocentus Stefanowicz Lituanus.“ BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais, p. 74; „Stefanowicz Innocentus. Lituanus. Ord. S. Basilii. Patria Vilnensis in dioc. Vilnensi .“ Ten pat, p. 152.

[78] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), p. 364.

[79] PAWLAK, Marian. Młodzież polska w gimnazjum toruńskim w latach 1600–1817. Zapiski historyczne, 1971, t. 36, z. 4, s. 39, 49.

[80] Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego 1580–1814. Opr. Z. Nowak i P. Szafran. Poznań, 1974, s. 10; PAWLAK, Marian. Studia uniwersyteckie absolwentόw gimnazjum elbląskiego w latach 1536–1772. Zeszyty naukowe uniwersytetu Mikołaja Kopernika w Toruniu, 1967, t. 3, z. 24, s. 121.

[81] Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego 1580–1814, s. 73; MINCER, Franciszek. Lettow Maciej. Polski słownik biograficzny (toliau – PSB). Wrocław, 1972, t. 17, s. 192.

[82] RAGAUSKAS, Aivas. Iš XVII a. Vilniaus miestiečių valdančiojo elito istorijos: Motiejus Vorbekas-Lettowas (1593–1663) ir jo „Atminties lobynas“. Iš: Lietuvos istorijos metraštis. 1996 metai. Vilnius, 1997, p. 7.

[83] VORBEK-LETTOW, Maciej. Skarbnica pamięci: pamiętnik lekarza krόla Władysława IV. Pod red. nauk. W. Czaplińskiego. Wrocław, 1968, s. 30–31.

[84] Tikriausiai M. Vorbekas-Letovas turi omenyje nuo 1603 m. Gdansko gimnazijoje anatomijos ir medicinos profesoriumi dirbusį Joachimą Olafą. KOTARSKI, Edmund. Rektorzy i profesorowie Gimnazjum Gdańskiego w XVII wieku: rodowόd, wykształcenie, kariera. Kwartalnik historii nauki i techniki. Warszawa, 1993, r. 38, nr 3, s. 27; PELCZAR, Marian. Oelhaf Joachim. PSB. Wroclaw, 1978, t. 23, z. 5, s. 580. J. Olafo sūnus Mykolas nors ir sekė tėvo pavyzdžiu bei tapo Gdansko bei karaliaus Vladislovo IV rūmų gydytoju, tačiau nepavyko rasti informacijos, kad jis būtų profesoriavęs vietinėje gimnazijoje. Tas pats. Oelhaf Mikołaj. Ten pat, p. 581.

[85] VORBEK-LETTOW, Maciej. Skarbnica pamięci: pamiętnik lekarza krόla Władysława IV, s. 31.

[86] Ten pat.

[87] Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego 1580–1814, s. 115.

[88]Jakuba Giersona, doktora medycyny”; „ Jakub Gierson, medicinae doctor.” Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s. 32.

[89] Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego 1580–1814, s. 130.

[90]Procopius Dorofiejewicz, consularis Viln[nensi]s .” LVIA, f. SA, b. 5334, l. 1452; „ Dorofiewicza, burmistrza wileńskiego .” Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s. 249;„ Prokop Dorofiewicz, burmistrz wileński.” Ten pat, p. 324.

[91] Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego 1580–1814, s. 136.

[92]Vilhelmi Engelbrecht, consularis Vilnensis .” LVIA, f. SA, b. 5341, l. 276; „ Wilhelma Engelbrechta, rajcy wileńs[kiego] .” Ten pat, l. 284.

[93] Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego 1580–1814, s. 138.

[94] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), p. 370.

[95] Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego 1580–1814, s. 163.

[96] BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais, p. 70. J. Vorbeko-Letovo nueitą akademinį kelią, t. y. studijas Vilniaus akademijoje, Leideno ir Strasbūro universitetuose bei kitur, puikiai nušviečia A. Ragauskas. Jo teigimu, Jonas buvo mylimiausias M. Vorbeko-Letovo sūnus, todėl jis tikėjosi, kad pastarasis mokslo srityje pasieks tai, ko jis kadaise atsisakė. Tačiau M. Vorbeko-Letovo lūkesčiams nebuvo lemta išsispildyti, nes Jonas mirė pačiame jėgų žydėjime, t. y. 1655 m. balandžio 10 d. RAGAUSKAS, Aivas. Iš XVII a. Vilniaus miestiečių valdančiojo elito istorijos: Motiejus Vorbekas-Letowas (1593–1663) ir jo „Atminties lobynas“, p. 38.

[97] Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego 1580–1814, s. 162.

[98]Piotra Dorofiejewicza .” Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s. 544.

[99] Jono II Štrunkas su žmona Elžbieta Giblovna susilaukė 3 sūnų: Jono, Jurgio ir Andriaus. Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s. 5960.

[100] Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego 1580–1814, s. 162.

[101] Wiadomość o życiu i sprawach Jakoba Gibla burmistrza wileńskiego. Wizerunki i roztrząsania naukowe. Poczet nowy drugi. Wilno, 1838, t. 4, s. 139140.

[102] PAWLAK, Marian. Studia uniwersyteckie absolwentόw gimnazjum elbląskiego w latach 1536–1772. Zeszyty naukowe uniwersytetu Mikołaja Kopernika w Toruniu, 1967, t. 3, z. 24, s. 117119.

[103] Die Matrikel des Gymnasiums zu Elbing (1598–1786). 1 Lieferung. Herausgegeben von H. Abs. Danzig, 1936, S. 52.

[104]Bałtromieju Gawłowickim, rajcy wileńskim .” LVIA, f. SA, b. 5096, l. 221.

[105] Die Matrikel des Gymnasiums zu Elbing (1598–1786), S. 79; BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais, p. 65, 107.

[106] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), p. 107.

[107] PAWLAK, Marian. Studia uniwersyteckie absolwentόw gimnazjum elbląskiego w latach 1536–1772, s. 119120.

[108]Stanisława Gawłowickiego, przeora w bractwie, a burmistrza i obywatela wileńskiego .” LMAVB RS, f. 43, b. 20743, l. 3v; „Przeor Stanisław Gawłowicki, burmistrz wileński.” Ten pat, l. 30v.

[109] Die Matrikel des Gymnasiums zu Elbing (1598–1786), S. 100.

[110] RAGAUSKAS, Aivas. Iš XVII a. Vilniaus miestiečių valdančiojo elito istorijos: Motiejus Vorbekas-Lettowas (1593–1663) ir jo „Atminties lobynas“, p. 40.

[111] PAWLAK, Marian. Młodzież polska w gimnazjum toruńskim w latach 1600–1817. Zapiski historyczne, 1971, t. 26, z. 4, s. 4243.

[112] Ten pat, p. 39.

[113]Izak Kononowicz .” LVIA, f. SA, b. 5324, l. 11v.

[114] Metryka uczniόw toruńskiego gimnazjum akademickiego 1600–1817. Wyd. H. Nowak i J. Tandecki. Toruń, 1997, cz. 1, s. 60; PAWLAK, Marian. Młodzież polska w gimnazjum toruńskim w latach 1600–1817, s. 58.

[115] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), p. 245.

[116] Metryka uczniόw toruńskiego gimnazjum akademickiego 1600–1817, s. 113.

[117] Ten pat, p. 118.

[118]Franciszka Rutycha, aptekarza wileńskiego .” LVIA, f. SA, b. 5339, l. 220v; „Ruttich Franciszek, aptekarz królewski w Wilnie .” Materyały do dziejów farmacji w dawnej Polsce: spis aptekarzy (w. XIV–XVIII). Podał Fr. Giedroyć. Warszawa, 1906, s. 45.

[119] SALMONOWICZ, Stanisław.Michał Bogusław Ruttich (1686–1729): pastor, lingwista, miłośnik języka polskiego.In: Wybitni ludzie dawnego Torunia. Pod red. M. Biskupa. Warszawa–Poznań–Toruń, 1982, s. 118119; TYNC, Stanisław. Toruńska szkoła polska dla Niemców (1568–1793). Przegląd Zachodni, r. 8, 1952, nr 912, s. 455.

[120] SALMONOWICZ, Stanisław. Pietyzm w dawnym Toruniu. Rocznik toruński, 1978, t. 13, s. 194; Tas pats. Ruttich Michał Bogusław. PSB. T. 33. Wrocław–Warszawa–Kraków, 19911992, s. 261.

[121] Tas pats. Tragiczny spór Michała Bogusława Rutticha. Zapiski historyczne, 1970, t. 35, z. 1, s. 37.

[122] Ten pat, p. 44.

[123] Ten pat, p. 48.

[124] MAŁECKI, Jan M. Rec. książki M. Pawlaka: Dzieje Gimnazjum Elbląskiego w latach 1535–1772, Olsztyn, 1972. Komunikaty Mazursko-Warmińskie, 1972, nr 4, s. 692.

[125] PAWLAK, Marian. Młodzież polska w gimnazjum toruńskim w latach 1600–1817, s. 4344.

[126] Księga wpisόw uczniόw gimnazjum gdańskiego 1580–1814, s. 10.

[127] Miejsce Akademii Zamojskiej w systemie szkolnictwa Rzeczypospolitej w XVI–XVIII wieku. In: Album studentów Akademii Zamojskiej 1595–1781. Opr. H. Gmiterek. Warszawa, 1994, s. 11.

[128] Album studentów Akademii Zamojskiej 1595–1781, s. 130.

[129] Ten pat, p. 191–192.

[130]Stefana Migury, kupca i mieszczanina wileńskiego .” LVIA, f. SA, b. 5122, l. 40.

[131] Album studentów Akademii Zamojskiej 1595–1781, s. 376.

[132]Joannes Melchieryni, r[ajca] w[ileński] i d[oktor] JKM.” LVIA, f. SA, b. 5343, l. 208; „ Jana Melchioryniego, doktora medicina .” Ten pat, b. 5120, l. 1049.

[133] BOGDAN, Danuta. Studenci z Rzeczypospolitej na Uniwersytecie Krόlewieckim w latach 1544–1619. In: Krόlewiec a Polska. Pod red. M. Biskupa i W. Wrzesińskiego. Olsztyn, 1993, s. 86; MAŁŁEK, Janusz. Polscy i litewscy studenci na uniwersytecie królewieckim w XVI i XVII wieku. In: Europa orientalis: Polska i jej wschodni sąsiedzi od średniowiecza po współczesność. Toruń, 1996, s. 181, 185.

[134] Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. I Band: die Immatrikulationen von 1544–1656. Herausgegeben von G. Erler. Leipzig, 1910, S. 274, 288; BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais, p. 64, 65.

[135]Pawle Melerze, physices et medicina doktorze, mieszczaninie wileńs[kim] .” LVIA, f. SA, b. 5116, l. 79.

[136]Paulus Mollerus, Med. Dr.“ Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. I Band, S. 547.

[137]Paweł Meller, phil. et med. doctor.” LVIA, f. SA, b. 5341, l. 289; „ Pawła Mellera, phisices et medicina doctora .” Ten pat, b. 5335, l. 40v–41; „ Pauli Meller, medicina doctoris .” Ten pat, b. 5111, l. 527, 541; „ Pawła Mellera, doktora medicina .” Ten pat, l. 754; „ Pauli Meller, physices et medicina doctoris .” Ten pat, l. 805; „ Meller, doctor medicinae .” Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s. 62.

[138]Mellera, doktora .” Ten pat, b. 5111, l. 766; „ Pawle Mellerze, doktorze .” Ten pat, l. 805.

[139]aptekę Jemci pa[na] Mellera kupiwszy, oną rozpostrzeniłem .” Ten pat, b. 5343, l. 263.

[140]Za lekarstwa do apteki pana Mellera .” Ten pat, b. 5115, l. 279v.

[141] Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s. 62.

[142] Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr.I Band, S. 408.

[143] Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s. 12.

[144]który teraz studiorum gratia w Królewieckiej zostawa Akademiej .” LVIA, f. SA, b. 5341, l. 282v; „ Michała Klewkiena, teraz na Akademiej Królewieckiej studującego .” Ten pat, l. 289.

[145]Michael Klefgius, Vilna-Lithvanus .“ Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. I Band, S. 482.

[146]Sequentes Exules Wilna gratis sunt inscripti: dominus D. Matthias Vorbeck, dictus Lettau, Regius Secretarius, Ecclesiae Vilnensis senior.“ Ten pat, p. 547.

[147]Arnoldus Zsalesky, iuris Practicus et Ecclesiae Provisor.“ Ten pat, p. 547.

[148]Arnoldus Zaleski, Vilnensis Lithvanus .“ Ten pat, p. 434.

[149]Arnolpha Zaleskiego, juristę spraw zadwornych JeKrMsci .” LVIA, f. SA, b. 5335, l. 41.

[150] Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. I Band, S. 482.

[151] Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s. 53.

[152] SKROBACKI, Andrzej. Nowe przyczynki do biografii Arona Aleksandra Olizarowskiego (1618?–1659), profesora prawa na Akademii Wileńskiej i doktora medycyny Uniwersytetu Królewieckiego. Komunikaty Mazursko-Warmińskie, 1969, nr 2, s. 189.

[153] Ten pat, p. 190–191.

[154] Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. II Band: die Immatrikulationen von 1657–1829. Herausgegeben von G. Erler. Leipzig, 1911–1912, S. 165.

[155] Ten pat, p. 259.

[156] SALMONOWICZ, Stanisław. Ruttich Michał Bogusław. PSB, s. 261; Tas pats.Michał Bogusław Ruttich (1686–1729): pastor, lingwista, miłośnik języka polskiego.In: Wybitni ludzie dawnego Torunia, s. 118.

[157] Die Matrikel der Albertus-Universität zu Königsberg i. Pr. II Band, S. 334; BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais,p. 80, 119.

[158]Ludovici Knobloch, apothecary et negotiatoris Vilnensis .” LVIA, f. SA, b. 5344, l. 349; „Gottfryed Ludwik Knobloch, aptekarz wileń[ski] .” Ten pat, b. 5348, l. 1324v; „ Gotfryda Ludwika Knoblocha, aptekarza miasta JKM stołecznego Wilna i mieszczanina przysięgłego .” Ten pat.

[159]Michała Ludwika dla lepszej nauki i edukacji do cudzych krajów odesłałem i wielkie koszta na niego spendowałem, a gdy onego do takowej perfekcji przyprowadziłem, iż doktorem philosophia et medycyna zostawszy, teraz w Inflanciech, w Rewle, żonatym zostaje .” Ten pat, l. 1322v–1323.

[160]syn Samuel Jakub tej samej aptekarskiej profesji będący .” Ten pat, l. 1323.

[161]zapisuję całą aptekę moją i materyalną komorę ze wszystkiemi instrumentami, co do apteki należące .” Ten pat.

[162] ГОЛЕЧЕНКО, Г. Я. Студенты Великого княжества Литовского в Краковском университете. Из: Культурные связи народов Восточной Европы в XVI в.: проблемы взаимоотношений Польши, России, Украины, Белоруссии и Литвы в эпоху возрождения. Под ред. Б. Я. Рыбакова. Москва, 1976, с. 232–233.

[163] BARYCZ, Henryk. Historja Uniwersytetu Jagiellońskiego w epoce humanizmu. Krakόw, 1935, s. 490.

[164]Isaacus Joannis Szyerk Zaleskj d. Viln.Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. Cracoviae, 1950, t. 4: ab anno 1607 ad annum 1642, p. 138.

[165]Pan Izacy, syn mój młodszy, chociaż bez błogosławieństwa mnie, rodzica swego, odmienił się z stanu świeckiego w habit zakonny ojców bernardynów .” Wilnianie: żywoty siedemnastowieczne, s. 222.

[166]Nicolaus Thomae Bildzikowic d. Viln.Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. T. 4, p. 142.

[167]Joannes Isaacus Kononowicz d. Viln.“ Ten pat, p. 142.

[168]Pawłowi Boimowi, sekretarzowi JKM, wόjtowi wileńskiemu .” LVIA, f. SA, b. 5335, l. 732.

[169]Paulus Georgius Boym philosophiae (et) medicinae d(octor) Leopoliensis.“ Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. T. 4, p. 32.

[170] Słownik lekarzόw polskich: obejmujący oprócz krótkich życiorysów lekarzów polaków oraz cudzoziemców w Polsce osiadłych, dokładną bibliografią lekarską polską od czasów najdawnieszych aż do chwili obecnej. Ułożył S. Kośmiński. Warszawa, 1884, s. 44; GĘBAROWICZ, Mieczysław. Portret XVI–XVIII wieku we Lwowie. Wrocław, 1969, s. 71.

[171]Constantinus Matthiae Letovir d. Viln.“ Album studiosorum Universitatis Cracoviensis, t. 4, p. 202.

[172] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniečių studijos Europoje [žiūrėta 2015 12 10]. Prieiga per internetą: .

[173]synόw starszych do nauk dając okien, w Krakowie wyprawując .” LVIA, f. SA, b. 5340, l. 31v.

[174]Tomaszowi Starzyńskiemu, bibliopoli wileńskiemu .” Ten pat, b. 5128, l. 1018; „ Tomasza Starzyńskiego, kupca i bibliopolę miasta JKM Wilna .” Ten pat, b. 5351, l. 755.

[175]Thomas Starzynski bibliopola Vilnensis.“ Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. T. 5. Cracoviae–Wratislaviae, 1956, p. 55.

[176] PETRAUSKIENĖ, Irena. Knygų plitimo keliai Lietuvoje XVI–XVIII a. Iš: Kultūrų sankirtos: skiriama doc. dr. Ingos Lukšaitės 60-mečiui. Vilnius, 2000, p. 174.

[177]Kram dostatni z xięgami jm. p. Starzyńskiego Bibliopoli.” BALIŃSKI, Michał. Dawna Akademia Wileńska. Petersburg, 1862, s. 480; LAUCEVIČIUS, Edmundas. XV–XVIII a. knygų įrišimai Lietuvos bibliotekose. Vilnius, 1976, p. 18.

[178] LVIA, f. SA, b. 5351, l. 757v.

[179] LVIA, f. SA, b. 5351, l. 758v–759.

[180]Ignatius Thomae Starzynski M[inorum] O[rdinum] cler[icus] d[ioecesis] Viln[ensis].“ Album studiosorum Universitatis Cracoviensis. T. 5, p. 121.

[181] ŻOŁĄDŹ, Dorota. Wyjazdy edukacyjne młodzieży szlacheckiej na tereny niemieckojęzyczne w XVII w. w świetle instrukcji rodzicielskich. Przegląd zachodni, 1989, nr 2, s. 108–109.

[182] Polacy na studyach w Ingolsztacie. Wyd. P. Czaplewski. Poznań, 1914, s. 45, 102; BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais,p. 61, 154.

[183]Stephanie Szyciku Zaleskim, sekretarzu JKM, ławniku wileńskim .” LVIA, f. SA, b. 5109, l. 433; „ Stefana Szycika Zaleskiego, ławnika wileńskiego .” Ten pat, l. 468.

[184]Zacharyasza Szycika Zaleskiego, rajcę wileńskiego .” Ten pat, l. 463.

[185] Polacy na studyach w Ingolsztacie, p. 54, 89.

[186] SARCEVIČIENĖ, Jolita. Aronas Aleksandras Olizarovijus ir jo trys knygos apie politinę žmonių sąjungą. Iš: De politica hominus societate. Apie politinę žmonių sąjungą. Vilnius, 2003, p. 8; PIECHNIK, Ludwik. Olizarowski Aron Aleksander. PSB. Wrocław, 1978, t. 23, z. 4, s. 822.

[187] KOT, Stanisław. Aron Aleksander Olizarowski. Profesor prawa Akademii wileńskiej. In: Księga pamiątkowa ku uczczeniu CCCL rocznicy założenia i X wskrzeszenia Uniwersytetu wileńskiego. Wilno, 1929, s. 25.

[188] Das Matrikelbuch der Universitat Ingolstadt–Landshut–München. Herausgegeben von F. X. Freninger. München, 1872, S. 45; Polnische Studenten in Leipzig . LMAVB RS, f. 233, b. 143, l. 70, 75.

[189] SARCEVIČIENĖ, Jolita. Aronas Aleksandras Olizarovijus ir jo trys knygos apie politinę žmonių sąjungą, p. 9.

[190] LVIA, f. SA, b. 5333, l. 537.

[191] Ten pat, b. 5334, l. 33.

[192]Jacobus Gibelus, Vilnensis.“ Die Matrikel der Universität Altdorf. I Teil. Herausgegeben von Elias von Steinmeyer. Würzburg, 1912, S. 157.

[193] PAWLAK, Marian. Studia młodzieży wileńskiej w protestanckich uczelniach środkowej i zachodniej Europy, s. 249.

[194] SKROBACKI, Andrzej. Polacy na wydziale lekarskim uniwersytetu w Królewcu. Olsztyn, 1969, s. 81; Słownik lekarzόw polskich, s. 218.

[195]Francisko Udalrico Peyer iuris utriusq[ue] doctore, consulari Vilnen[sis].” LVIA, f. SA, b. 5115, l. 739; „ Francisci Udalrici Peier juris utriusq[ue] doctoris .” Ten pat, b. 5120, l. 750.

[196] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), p. 248.

[197]Franciszek Udelryk Peyer burmistrz doktor obojga praw i pozatem może doct. med.” STUDNICKI, Wacław. Spis lekarzy wileńskich XVII w. – rajców i burmistrzów. Lekarz wileński, 1913, nr 4, s. 15.

[198] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), p. 236.

[199]A potym, gdy często nie pilnował lekcyi jurysprudencyey i oney nie dyktował, często w ogrodzie hulał, o referecie sprawował, tędy rektor amorere od dyktowania lekcyey chciał i nie kazał onego lekcyi drukować.” LVIA, f. SA, b. 5120, l. 1454v.

[200] Ten pat, l. 1454v.

[201] LVIA, f. SA, b. 5120, l. 755v.

[202] XVII a. Lietuvos lotyniškų knygų sąrašas, p. 186–187.

[203]mię fortuna ożenienia spotyka.” LVIA, f. SA, b. 5120, l. 1454v.

[204] paniej Fawerowej świętej pamięci nieboszczyka pana Stefana Fawera pozostałej wdowy.” Ten pat, l. 493.

[205] RAGAUSKAS, Aivas. Iš XVII a. Vilniaus miestiečių valdančiojo elito istorijos: Motiejus Vorbekas-Lettowas (1593–1663) ir jo „Atminties lobynas“, p. 18–19.

[206] Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim (1592–1745). T. 1. Do druku przygotował H. Barycz. Wrocław, 1971, s. 410.

[207] SKROBACKI, Andrzej. Polacy na wydziale lekarskim uniwersytetu w Królewcu, s. 92; Słownik lekarzόw polskich, s. 333.

[208] PRZEŹDZIECKI, Alexander. O Polakach w Bononii i Padwie. Warszawa 1853, s. 17.

[209] SARCEVIČIENĖ, Jolita. Aronas Aleksandras Olizarovijus ir jo trys knygos apie politinę žmonių sąjungą, p. 9.

[210] CHACHAJ, Marian. Związki kulturalne Sieny i Polski do końca XVIII wieku. Staropolscy studenci i podróżnicy w Sienie. Sieneńczycy i ich dzieła w Polsce. Lublin, 1998, s. 101.

[211] Ten pat, p. 101; Słownik lekarzόw polskich, s. 135.

[212]Szymon Gawłowicki, dr. fil. i med.Księgi nacyi polskiej w Padwie. Wydał St. Windakiewicz. Krakόw, 1888, s. 43.

[213] PAWLAK, Marian. Studia młodzieży wileńskiej w protestanckich uczelniach środkowej i zachodniej Europy, p. 242, 248.

[214]Symon Gawłowicki, najaśniejszego krόlewica Karola medycyny doktor .” LVIA, f. SA, b. 5096, l. 221; „ Symona Gawłowickiego, najaśniejszego krόlewica Karola, biskupa płockiego, medyka.” Ten pat, l. 233v.

[215] Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim (1592–1745). T. 1, s. 231.

[216] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), p. 236; PRZEŹDZIECKI, Alexander. O Polakach w Bononii i Padwie, s. 17.

[217] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), p. 236.

[218]Paweł Konstanty Boym, dr. fil.” Polnische Studenten in Leipzig . LMAVB RS, f. 233, b. 143, l. 129; Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim (1592–1745). T. 1, s. 88; Księgi nacyi polskiej w Padwie, s. 45.

[219] Archiwum Nacji Polskiej w Uniwersytecie Padewskim. T. 2. Do druku przygotował H. Barycz. Wrocław, 1972, s. 166.

[220]Stanisław Leopold Romanowicz, physice et medicina doctor, burmistrz wileński .” LVIA, f. SA, b. 5344, l. 102.

[221]Aleksander Romanowicz, burmistrz wileński.” Ten pat, b. 5334, l. 122; „ Aleksander Romanowicz, burmistrz wileń[ski] .” Ten pat, b. 5338, l. 50.

[222] Archiwum nacji polskiej w uniwersytecie Padewkim. T. 1, s. 369.

[223] BIRŽIŠKA, Vaclovas. Lietuvos studentai užsienio universitetuose XIV–XVIII amžiais,p. 73, 144; ŠTIKONAITĖ, Irena. Lietuvos kultūriniai ir akademiniai ryšiai su Šveicarija XVI–XX amžiuje. Archivum Lithuanicum, 2004, Nr. 6, p. 210.

[224]Stanislaum Romanowicz, medicina doctorem .” LVIA, f. SA, b. 5111, l. 645; „ Stanisław Leopold Romanowicz, m[edicina] d[octore] .” Ten pat, b. 5339, l. 275v; „ Stanislao Romanowicz, medicina doctore .” Ten pat, l. 207;„ Stanislaum Romanowicz, medicina doctorem .” Ten pat, b. 5340, l. 399; „ Stanisław Leopold Romanowicz, m[edicina] d[octore] .” Ten pat, l. 402v; „ Stanisława Romanowicza, medycyny doktora .” Ten pat, l. 377; „Stanisław Leopold Romanowicz, m[edicina] d[octore] .” Tenpat, b. 5344, l. 108 v.

[225] RAGAUSKAS, Aivas. Vilniaus miesto valdantysis elitas XVII a. antrojoje pusėje (1662–1702 m.), p. 237.

[226] Sąraše pateikiama studento pavardė ir vardas, kilmėvardis, įmatrikuliacijos data ir studijų vieta.