„Istorija“. Mokslo darbai. 66 tomas
Kas naujo?
Spausdinti

66-tame numeryje proistorei skirtas L. Kurilos straipsnis, nagrinėjantis geležies amžiaus demografiją. Jo tirtoje Rytų Lietuvos pilkapynų medžiagoje išryškėjo kai kurie universalūs praeities populiacijų demografiniai reiškiniai (ilgesnė vyrų gyvenimo trukmė nei moterų, didelė mirties tikimybė jauno suaugusiojo amžiuje). Apie juos kalbama ir straipsnio ekranizacijoje. Du straipsniai leidinyje skirti XX-XXI a. istorijai. J. Mardosa ir A. Tomaševič straipsnyje „Pietryčių Lietuvos lenkų vestuvės XX a. pabaigoje-XXI a. pradžioje“ logiškai ir nuosekliai, pasiremiant lauko tyrimų medžiaga ir etnologų atlikta analize, pagrindžiama hipotezė, kad savitoje Lietuvos mastu lenkų šeimos šventėje atsekama tendencija kai kuriuose vestuvių momentuose sąmoningai nesekti lietuviška tradicija, o savitais veiksmais bei papročiais konstruojamas Pietryčių Lietuvos lenkų etnokultūrinis identitetas. J. Skiriaus straipsnyje „Dėl Lietuvos laisvės paskolos grąžinimo JAV lietuviams“ nagrinėjama iki šiol gilesnių tyrimų nesulaukusi tema. Lietuvos ir užsienio archyviniais duomenimis paremtame straipsnyje nuosekliai atskleidžiamas paskolos grąžinimo JAV lietuviams procesas, kuris iki šiol nėra užbaigtas. L. Klimkos straipsnis skirtas mokslo istorijai. Jame Rusijos Centrinio istorijos archyvo Sankt Peterburge duomenimis parodomos Vilniaus švietimo apygardos pastangos diegti fizikos mokslo pasiekimus į mokymo procesą. Čia publikuojamas iš rusų kalbos išverstas E. Lenco sudarytas gimnazijos kabineto prietaisų sąrašas. V. Žemgulis analizuoja istorinio ir fikcinio naratyvo panašumus ir skirtumus. Skirtumo autorius ieško ne diskursiniame, o referenciniame lygmenyje, būdingame tik istorijai. V. Žemgulis esminius istorijos ir fikcijos skirtumus įžvelgia iki teksto rašymo istoriko atliekamame darbe (medžiagos apieškoje, atrankoje, analizėje, faktų išskyrime bei interpretavime). Leidinio rubrikoje požiūris pristatomas labai nuodugnus dviejų tyrėjų I. Matonytės ir A. Novelskaitės atlikta moterų dalyvavimo viešoje erdvėje tendencijų analizė. Analizuojamas ir vertinamas 2004 m. įvykusių rinkimų į Europos parlamentą Lietuvoje atvejis.

 

 

 

Numeryje yra 4 recenzijos. A. Gaigalaitė įvertino V. Žalio „Lietuvos diplomatijos istoriją (1925-1940)“ 1 tomą kaip didelį ir vertingą indėlį į lietuvių istoriografiją ir tikisi, kad ateityje autorius išleis ir nepriklausomos Lietuvos diplomatijos istorijos pradžią ir pabaigą. L. Klimka recenzijoje R. Balsio knygai „Lietuvių ir prūsų dievai, deivės, dvasios: nuo apeigos iki prietaro“ įvertino monografijos autoriaus atliktą tyrimą kaip „etapinį baltiškosios mitologijos ir religijos studijose“, tarė pagiriamąjį žodį autoriams naudotai tyrimo metodologijai. I. R. Merkienės leidinį „Šiokiadienių ir šventadienių etnografija. Etnografinių duomenų rinkimo pagrindai“ recenzavęs L. Klimka rekomenduoja jį etninės kultūros tyrinėtojams ir kraštotyrininkams besidomintiems kaimų istorija ir šeimos genealogija. R. Laužikas L. Klimkos knygą „Saulės laikrodžiai Lietuvoje“ įvertino kaip tarpdalykinio ir taikomojo požiūrio į mokslo pavyzdį; atkreipė dėmesį į autoriaus aprašytus atliktus eksperimentus ir surinktą medžiagą apie Saulės laikrodžius Troškūnuose, Panevėžyje.

 

Kronikoje S. Grigaravičiūtė pristato Rusijos valstybiniame I. Kanto universitete įvykusią konferenciją, L. Klimka – tradicinę mokslo istorikų ir filosofų konferenciją „Scientia et Historia – 2007“, o A. Janužytė – grupės mokslininkų iš Tamperės universiteto (Suomija) vizitą Vilniaus pedagoginiame universitete.

 

Sandra Grigaravičiūtė