„Istorija“. Mokslo darbai. 67 tomas
Adam STANKEVIČ. Vilniaus miesto istorijai skirta konferencija
Spausdinti

Vilniaus miesto istorija jau trečius metus iš eilės sulaukia atskiros teminės mokslinės konferencijos. Pirmoji buvo skirta Vilniaus miesto istoriografijos tyrėjams ir problemoms, antroji – Vilniaus miesto istorijos sintezėms. Šiemet spalio 10–11 dienomis Vilniaus Rotušės Mažojoje salėje įvyko konferencija, pavadinta ,,Vilniaus miesto savivaldos istorija Lietuvos miestietiškos savivaldos raidos kontekste (XIV a. pabaiga–XIX a. pirmoji pusė)“. Ji skirta savivaldos suteikimo (1387 m.) Lietuvos sostinei Vilniui 620 metų sukakčiai paminėti. Tema ir vieta pasirinktos neatsitiktinai. Problematiką nulėmė išsamios ir moksliškai pagrįstos Vilniaus, taip pat Lietuvos miestų savivaldos istorijos sintezės trūkumas. Žinia, jog miestų autonomija glaudžiai susijusi su viso krašto europietiškumu ir pilietiškumu, o Vilniaus padėtis beveik visą Lietuvos istoriją buvo ypatinga. Todėl simboliška buvo organizuoti konferenciją istorinėse miesto valdžios patalpose. Per dvi dienas perskaityta 14 pranešimų, kuriuos parengė 16 mokslininkų iš Lietuvos istorijos instituto, Vilniaus pedagoginio universiteto, Vytauto Didžiojo universiteto, Vilniaus universiteto, Pilių tyrimo centro ,,Lietuvos pilys“, Lietuvos mokslų akademijos. Tyrėjai savo pranešimuose palietė kai kurias Vilniaus ir kitų didžiųjų Lietuvos miestų savivaldos raidos problemas: savivaldos pradžią, vakarietiškos ir rytietiškos miesto savivaldos modelių sklaidą, valstybės ir miesto santykius, tęstinumą ir pertrūkius  miestietiškoje savivaldoje, teisinę archeologiją bei socialinę istoriją, savivaldos institucijų kaitą.

Konferencijos dalyvius pasveikino Vilniaus miesto savivaldybės ir Vilniaus Rotušės atstovai. Sostinės vicemeras Evaldas Lementauskas perdavė linkėjimus nuo miesto mero ir visos savivaldybės, pabrėžė Vilniaus istorijos tyrimų svarbą ir miesto suinteresuotumą. Vilniaus Rotušės direktorius Jonas Jonynas palinkėjo konferencijos dalyviams prasmingo darbo ir vaisingų diskusijų. Konferencijai vadovavo doc. Aivas Ragauskas ir dr. Edmundas Rimša. Pirmos dienos skaitymus atidarė doc. Jolanta Karpavičienė, ji analizavo ikimoderniosios savivaldos Lietuvoje tyrimų aktualumą tarptautiniu požiūriu. Prelegentė plačiai nušvietė Vakarų Europos šios srities laimėjimus ir naujausias tendencijas, ypač daug dėmesio skyrė Vokietijos patirčiai, supažindino su joje vykdomais projektais. Beje, tų projektų  ribose planuojama atskirą tomą skirti Magdeburgo teisės priėmimo Pabaltijo valstybėse istorijai. Medievistas Tomas Baranauskas palietė aktualią ir problemišką pradžios klausimą – svarstė, kurią datą – Gedimino laiškus ar savivaldos privilegiją, reikėtų laikyti Vilniaus miesto gimtadieniu. Autorius išvardijo kriterijus, pagal kuriuos mokslininkai nustato miesto pradžią, labiausiai gilinosi į pirmąjį Vilniaus paminėjimą. Vis dėlto pranešėjas nesiryžo spręsti, kuria datą reiktų švęsti kaip miesto gimtadienį, palikdamas tai pačių miestiečių nuožiūrai. Miesto įkūrimo temą tęsė archeologas dr. Gediminas Vaitkevičius. Remdamasis užstatymo duomenimis, jis nagrinėjo Vilniaus miesto organizaciją XIII– XIV a. Naujausi kasinėjimai ir neskelbtos ataskaitos rodo, kad miestas formavosi iš trijų arealų – atskirai gyvenusių lietuvių, rusų bei Vilniaus pilių teritorijoje išsidėsčiusių amatininkų. Nauji duomenys parodė, jog jau XIII a. Vilniaus pilių teritorija buvo gynybiškai įtvirtinta, tačiau tik Pukuvero valdymo metais prasidėjo naujas kokybinis pakilimas, susijęs su nauju mąstymu ir technologijomis. Profesorius Zigmantas Kiaupa, išanalizavęs Vilniaus ir Kauno planus šių miestų formavimosi laikotarpiu, priėjo prie išvados, kad Vytauto 1409 m. privilegiją galima laikyti Kauno miesto faktiniu įkūrimu. Tą įrodo taisyklingas klasikinis viduramžių miesto gatvių suplanavimas, nepasikeitęs iki šiol; jis buvo nulemtas ne kelių iš Vilniaus ir kitur, o sąmoningų veiksmų. Visai priešingai buvo Vilniuje, kur miesto gatvių tinklas klostėsi palaipsniui, spontaniškai, neretai kito.

Konferencijos popietinę dalį pradėjo Irma Kaplūnaitė su pranešimu ,,Turmhauzas (bokštinis namas) – Vilniaus miesto rotušės pastato pradžia?“. Autorė nagrinėjo turmhauzo parametrus, funkcinę paskirtį, atskleidė negausių šio tipo pastatų tyrimų rezultatus. Doc. A. Ragauskas pristatė kartu su doc. Raimonda Ragauskiene parengtą tyrimą, skirtą seniausio Vilniaus miesto valdžios elito (XV a. pab.–XVI a. vid.) sudėties kai kuriems aspektams analizuoti. Mokslininkai atskleidė, jog problemiškas yra pats sudėties išaiškinimo momentas (iš to laikotarpio pavyko atsekti per šimtą asmenų), tad ypač vertingas šaltinis yra XVII a. antroje pusėje burmistro Georgijaus Kostrovickio sudarytas svarbiausių Vilniaus miesto pareigūnų nuo 1516 m. sąrašas. Pavyko atskleisti jo sudarymo principus, kurie leidžia atkurti asmens religinę priklausomybę, užimamas pareigas, kitus aspektus. Išaiškinta pareigūnų grupė buvo charakterizuota religiniu, socialiniu ir kitais parametrais. Pirmos konferencijos dienos darbą užbaigė prof. Antanas Tyla, jis savo pranešime lygino XVI–XVIII a. Kėdainių ir Alytaus magistratų personalinę sudėtį. Pranešėjui pavyko atskleisti magistratų panašumus (formavimo principai) ir skirtumus (dydis ir kt.). Didžiausi buvo personalinės sudėties skirtumai, tam turėjo įtakos vietos apgyvendinimo situacija, kitos tautinės ir socialinės grupės.

Kitą konferencijos dieną buvo perskaityti dar septyni originalūs pranešimai. Dr. Edmundas Rimša, pateikdamas gausią vaizdinę medžiagą, pristatė XV–XVI a. Vilniaus miestiečių naudotus ženklus ir žymenis. Autorius teigė, jog jie buvo autentiški, o ne kaip teigiama istoriografijoje, nukopijuoti iš Vakarų Europos miestiečių ženklų. Buvo aptarta jų struktūra, sudarymo principai ir pastebėti dėsningumai. Dr. Rasa Varsackytė nagrinėjo Kauno miesto valdžios institucijų ir valdininkų XVII–XVIII a. kontinuiteto ir diskontinuiteto problematiką. Pranešime ji palietė miesto gyventojų skaičiaus kitimus, charakterizavo magistrato pareigybes, gyventojų grupių atstovavimą jame. Dr. Remigijus Civinskas pateikė kai kuriuos Vilniaus miestiečių bendruomenės biurokratizavimo XIX a. pirmoje pusėje bruožus, kuriuos įvardijo kaip statusų ir struktūrų transformacijas. Vytauto Didžiojo universiteto doktorantas Domininkas Burba teisiniu kriminaliniu aspektu analizavo Vilniaus bajorų ir miestiečių santykius remdamasis XVIII a. Vilniaus pavieto pilies teismo medžiaga. Autorius konstatavo, jog tarp bajorų ir miestiečių neretai kildavo konfliktų, bet ne visada jų iniciatoriai būdavo bajorai – bylos kildavo dažniausiai dėl smurtinių, ekonominių ar finansinių pažeidimų. Pranešėjas pažymėjo  nuolatinius kontaktus, bet šaltiniai jam neleido spręsti apie bajorų priespaudą miestiečių atžvilgiu.

Dr. Elmantas Meilus kalbėjo apie Vilniaus savivaldą maskvėnų okupacijos metais (1655–1660 m.) – aptarė Vilniaus miesto valdžios elgesį karo akivaizdoje, miestiečių santykius ir požiūrį į okupacinę valdžią, miesto valdžios institucijų darbo tęstinumą po 1655 m. Negalėjusių konferencijoje dalyvauti dr. Liudo Glemžos ir Eduardo Brusoko pranešimą tema ,,Vilniaus savivaldos struktūra ir organizacija po ketverių metų Seimo miestų reformos (1792, 1794 m.)“ perskaitė dr. R. Varsackytė. Buvo išnagrinėta, kaip miestų reforma paveikė Vilniaus savivaldą, pateiktas miestiečių požiūris. Autoriams pavyko atkurti tų metų magistrato sudėtį; pažymėtina, kad svarbius postus užėmė miesto teisę priėmę bajorai. Paskutinis referatą pristatė XIX a. specialistas doc. Virgilijus Pugačiauskas. Jo tyrimų objektas – Vilniaus miesto Dūma XIX a. pirmoje pusėje. Pranešėjas susikoncentravo į Dūmos įkūrimą, aptarė jos funkcijas, veiklą bei vaidmenį Vilniaus miesto savivaldoje.

Baigdamas konferenciją doc. A. Ragauskas padėkojo visiems prelegentams už vertingus pranešimus, o gausiai dalyvavusiems klausytojams už ištvermę. Konferencijos medžiagą numatoma skelbti Vilniaus istorijos metraštyje. Kol kas šie tyrimai yra svarus įnašas į planuojamą parengti daugiatomę Vilniaus miesto istoriją.

Pabaigoje norėtųsi keletą žodžių tarti dėl pačios konferencijos svarbos. Neįkainojamos yra ne tik mokslininkų diskusijos konferencijoje, bet ir galimybė jauniems tyrėjams ar norintiems jais tapti tiesiogiai pabendrauti su šiandienos istorikų elitu, užmegzti naudingų pažinčių, gauti vertingų patarimų. Džiugu ir tai, kad mokslininkai vis plačiau suvokia vaizdinių priemonių reikšmę – dažnas pranešimo tekstą papildė vaizdine medžiaga. Reiktų pasidžiaugti ir vis didėjančiu ne tik valdžios atstovų, bet ir miestiečių dėmesiu savo miesto istorijai. Kita vertus, daug ta kryptimi ir dirbama – be konferencijų jau kelerius metus organizuojami Vilniaus Rotušėje vykstantys pirmadieniniai Vilniaus miesto istorijos vakarai, kuriuose naujausiais atradimais dalijasi žinomi mokslininkai.

 

Adam STANKEVIČ