„Istorija“. Mokslo darbai. 67 tomas
Domininkas BURBA. „Miesto erdvė“. LDK XVIII a. istorijos šeštoji mokslinė konferencija
Spausdinti



Pirmoji Lietuvos Didžiosios Kunigaikštytės (toliau – LDK) XVIII a. istorijai skirta konferencija įvyko 2002 m. rudenį Lietuvos istorijos institute. Praėjus nemažam laiko tarpui, 2007 m. rugsėjo 20–21 dienomis Kauno Vytauto Didžiojo universitete Lietuvių fondo užsienio kalbų skaitykloje surengta jau šeštoji konferencija, skirta šio sudėtingo, kontroversiško ir svarbaus laikotarpio studijoms. Konferencijos tema – „Miesto erdvė”. Taigi, idėja, iškelta ir puoselėta XVIII a. tyrėjų, pateko į palankią dirvą. Tema pasirinkta atsižvelgiant į tai, kad kitąmet bus švenčiamas miesto teisių Kaunui suteikimo 600 metų jubiliejus.

Konferenciją organizavo Vytauto Didžiojo universiteto Istorijos katedra ir Lietuvos istorijos institutas. Organizacinis komitetas: prof. Zigmantas Kiaupa (pirmininkas),  VDU dėstytoja dr. Rasa Varsackytė ir doktorantas Eduardas Brusokas (sekretoriai); jie ir atliko didžiausią organizacinio darbo dalį.

Sveikinimo žodį taręs VDU Humanitarinių mokslų fakulteto prodekanas Jonas Vaičenonis džiaugėsi, kad XVIII a. tyrinėjimai tęsiasi ir tyrėjų entuziazmas neblėsta. Vėliau kalbėjęs XVIII a. LDK istorijos konferencijų idėjos autorius ir puoselėtojas prof.  Z. Kiaupa (Vytauto Didžiojo universitetas ir Lietuvos istorijos institutas) teigė, kad konferencijos objektas – miesto erdvė sulaukia ne tik miestietijos, bet ir vis labiau į XVIII a. miestą besiskverbiančios bajorijos tyrinėtojų dėmesio. Bajorija, jos institucijos darė didelę įtaką miestui. „Negalima miesto gyvenimo atsieti nuo seimelių arba kapitulos veiklos“, – teigė profesorius Z. Kiaupa.

Konferenciją pradėjo prof. habil. dr. Antonis Mironovičius (Antoni Mironowicz; Balstogės universitetas) pranešimu „Konfesiniai santykiai XVI–XVIII a. Breste“. Pasak prelegento, Bresto mieste tuo laikotarpiu vyko panašūs procesai kaip ir visoje LDK – kūrėsi katalikų bažnyčios ir vienuolynai, mažėjo stačiatikių cerkvių ir šios religijos įtaka, vis daugiau galių įgavo unitų bažnyčia, pastebimai daugėjo judėjų religijos išpažinėjų. Prof. dr. Z. Kiaupa  savo pranešime „Didžiosios Kauno bylos XVIII a.“ analizavo Kauno miestiečių bendruomenės konfliktus dėl įtakos šiame LDK mieste. Pagrindinės bylos buvo: Kauno miestiečių ginčai su žydais, nes jie peržengė pilies jurzdikos ribas ir plito po visą miestą, bei Kauno magistrato byla su bajorais, kurie buvo užėmę nemažas miesto teritorijas. Anot prelegento, Kauno miesto interesus gynęs instigatorius suolininkas Juozapas Domaševičius (Józef Domaszewicz) buvo profesionalus teisininkas ir sugebėjo surasti keleto šimtų metų senumo privilegijas, liudijančias miestiečių naudai. Karališkasis asesorių teismas iš esmės patenkino Kauno miesto reikalavimus, tiesa, apie sprendimų įgyvendinimą medžiagos trūksta. Doc. dr. Aivas Ragauskas (Vilniaus pedagoginis universitetas, Lietuvos istorijos institutas) pranešime „Vilniaus elgetų organizacija: tarp cecho ir bažnytinės brolijos“ svarstė šios XVII–XVIII a. veikusios organizacijos struktūrinę priklausomybę. Pasak pranešėjo, tai vis dėlto buvo brolija, o ne cechas. Po pertraukos kalbėjusi dr. Rasa Varsackytė (Vytauto Didžiojo universitetas) nagrinėjo Kauno istoriją per Šiaurės karą. Remdamasi Kauno miesto knygomis, kurių iš karo laikotarpio išliko labai nedaug, pranešimo autorė teigė, kad jei XVII a. vidurio karų metu Kauno gyvenimas buvo sustojęs, tai XVIII a. pirmojoje pusėje per Šiaurės karą prošvaisčių būta daugiau. Nors Švedijos ir Rusijos kareiviai plėšikaudavo ir engė miestą sunkiomis kontribucijomis, didesnių žudynių nepasitaikė, Kaunas nebadavo, dauguma pastatų nebuvo nusiaubti. Kauno liuteronų bendruomenė greitai rado kalbą su tą patį tikėjimą išpažįstančiais švedais, kurie dalyvaudavo jų pamaldose. Po šio pranešimo kilo diskusija, joje dalyvavo Domininkas Burba, dr. Valdas Rakutis, dr. A. Ragauskas, prof. Z. Kiaupa. Kaip teigė pirmieji du  diskusijos dalyviai, istoriografija neretai perdeda okupacijų žalą XVIII a. Pasak V. Rakučio, pasikeitusi kariuomenės aprūpinimo vadinamoji magazinų sistema apsaugojo visuomenę nuo stichinio plėšimo. Anot D. Burbos, šaltiniai nurodo, kad žmogžudysčių, sunkių sužalojimų, kuriuos įvykdydavo svetimų kariuomenių kareiviai, pasitaikydavo labai retai. A. Ragauskas ir Z. Kiaupa sakė, kad nustatytos konkrečios produktų normos, kurias turėjo pateikti gyventojai, labai slėgė LDK visuomenę. Vėliau kalbėjęs mgr. Robertas Jurgaitis (Vilniaus pedagoginis universitetas, Vytauto Didžiojo universitetas) pranešime „Bajoriškas seimelis mieste: kur ir kada vykdavo Vilniaus seimelio posėdžiai 1717–1795 m.“ teigė, kad seimelių posėdžių vietos nustatymo problema tebėra neišspręsta. Vieni šaltiniai nurodo LDK Vyriausiojo Tribunolo pastatą, kiti – pastatą virš pilies vartų. Prelegentas pranešime pateikė informacijos, kaip pasikeisdavo miestas atvykus seimelio pasiuntiniams, kokių kriminalinių konfliktų kildavo į seimelį Vilniuje suvažiavus bajorijai. Dr. V. Rakutis (Gen. Jono Žemaičio Lietuvos karo akademija) savo pranešime „Vilniaus arsenalas 1764–1792 m.“ analizavo apverktiną LDK artilerijos padėtį XVIII a. pabaigoje ir kai kurių kariuomenės veikėjų pastangas ją pagerinti. Svečias iš Varšuvos dr. Kšyštofas Trackis (Krzysztof Tracki; Visuomeninė švietimo draugija) pranešime „Miestų reformų problemos LDK pakanclerio Joachimo Chreptovičiaus (Joachim Chreptowicz) idėjose ir veikloje (Ketverių metų seimo laikotarpiu)“ nagrinėjo šio didiko indėlį į valstybės pertvarkos raidą XVIII a. pabaigoje. Prelegentas paminėjo, kad J. Chreptovičius istoriografijoje tebelieka neįvertintas, nors jo veikla darė didelę įtaką XVIII a. pabaigoje vykusiai valstybės pertvarkai. Nežinia kieno, ar Hugo Kolantajaus (Hugon Kollątaj) ir jo šalininkų radikalios idėjos, ar nuosaikios J. Chreptovičiaus idėjos buvo naudingesnės valstybei. Šis pranešimas užbaigė pirmąją konferencijos dieną.

Antroji konferencijos diena prasidėjo mgr. Domininko Burbos (Vytauto Didžiojo universitetas, Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys”) pranešimu „Vilniaus kapitulos dvasininkai konfliktų dėl statybų bei pastatų priežiūros Vilniuje XVIII a. pabaigoje metu“. Pranešime nagrinėtos kelios konfliktinės situacijos, kuriose minimi Vilniaus kapitulos dvasininkai: Stanislovas Sestrencevičius (Stanisław Siestrzeńcewicz), Mikalojus Tiškevičius (Mikołaj Tyszkiewicz), Vincentas Bakuzičius (Wincenty Bakuzicz). Nagrinėta ne tik dvasininkų laikysena konfliktų metu, bet ir ieškota recidyvo atvejų. Autorius konstatavo, kad kapitulos atstovai atkakliai gynė savo interesus pilies teritorijoje, jie buvo ūmaus būdo, konfliktiški žmonės. Mgr. Eduardas Brusokas (Vytauto Didžiojo universitetas, Vytauto Didžiojo karo muziejus) pranešime „Gynybinių ir kitų svarbių sukilėliams objektų statybos Vilniuje 1794 m.“ nagrinėjo Vilniaus padėtį Tado Kosciuškos vadovaujamo sukilimo metu. Pranešimo autorius nurodė, kad naujų pastatų nebuvo pastatyta, išskyrus gal tik naująją patrankų liejyklą. Kiti objektai buvo tik pabaigti remontuoti, o dalis pastatų tiesiog pritaikyti naujoms reikmėms. Didžiausi darbai vyko už miesto gynybinės sienos. Pagrindinės problemos ruošiantis Vilniaus gynybai buvo žmonių ir lėšų stygius Vilniuje; nors sukilimą palaikė absoliuti dauguma Vilniaus gyventojų, daugelis vilniečių stengėsi išvengti vadovybės darbų. Doc. dr. Remigijus Civinskas (Vytauto Didžiojo universitetas) bei doc. dr. Liudas Glemža (Vytauto Didžiojo universitetas, Pilių tyrimo centras „Lietuvos pilys”) (skaitė R. Civinskas) pranešime „Kauno miesto gyventojų posesijų surašymai XVIII a.–XIX a. sandūroje parodė Kauno miesto gyventojų finansinę-ekonominę padėtį paskutiniais LDK metais ir Rusijos imperijos okupacijos pradžioje. Remiantis šia šaltinių grupe galima teigti, kad ypatingų pokyčių Kauno mieste neįvyko. Konferenciją užbaigė dr. Virgilijaus Pugačiausko (Lietuvos istorijos institutas) pranešimas „Vilniaus turgūs XVIII–XIX a. sandūroje“. Autorius vaizdžiai pristatė to meto Vilniaus turgų situaciją, nurodė valdžios priemones kovojant su tarpininkais (perpardavinėtojais). Pranešimas sulaukė didelio susidomėjimo ir klausimų.

Baigiamąjį žodį tarė prof. Z. Kiaupa. Jis teigė, kad konferencijos idėja neišsemta ir septintoji XVIII a. LDK istorijos konferencija kitais metais įvyks Vilniuje. Šios konferencijos medžiaga netrukus pasirodys kaip straipsnių rinkinys.

 

Domininkas BURBA