„Istorija“. Mokslo darbai. 67 tomas
Olga MASTIANICA. Naujas žvilgsnis į 1918-1944 m. Lietuvos istorikų bendriją
Spausdinti

2007 m. rugsėjo 26 d. Lietuvos nacionalinėje Martyno Mažvydo bibliotekoje įvyko Valdo Selenio knygos „Lietuvos istorikų bendrija 1918-1944 metais: kolektyvinės biografijos tyrimas“ pristatymas. Renginyje dalyvavo prof. habil. dr. Antanas Tyla (Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslo akademija) ir Aurelijus Gieda (Vilniaus universitetas), kolegos iš Vilniaus pedagoginio universiteto, Vilniaus universiteto, Lietuvos istorijos instituto.

 

 

 

1 il. Renginio metu kalbėjo knygos recenzentas (kairėje) prof. habil. dr. Antanas Tyla (Lietuvos istorijos institutas, Lietuvos mokslo akademija) ir Aurelijus Gieda (Vilniaus universitetas).

 

Pirmiausiai žodis buvo suteiktas knygos recenzentui – profesoriui habil. dr. A. Tylai. Jo teigimu, V. Selenio studija apie 1918-1944 m. Lietuvos istorikų bendriją skirta ne tik istorikams, bet ir sociologams, kultūrologams, istorijos mokytojams, studentijai ir visiems istoriografijos bei istoriko profesijos raida besidomintiems visuomenės atstovams, yra originalus darbas. Darbo autoriaus neabejotinas nuopelnas tas, jog į Lietuvos istorikų bendrijos raidą jis bene pirmąkart pažvelgė kompleksiškai, kaip į sociologinį reiškinį. Lietuvos istoriografijoje analizuojamos istorikų mokslinės koncepcijos, metodologinės orientacijos ir moksliniai veikalai, buvo aprašyti tik kai kurie žymesnių istorikų biografijos aspektai, tačiau nebuvo bandymų parašyti kolektyvinę istorikų biografiją. Valdas Selenis, remdamasis Jerzio Maternickio, puikiai ištyrusio Varšuvos istorikų bendriją, suformuluotu istoriko apibrėžimu bei savais tarpukario Lietuvos istorikų bendrijos atstovų atrankos kriterijais, neapsiribojo Lietuvos istorijos mokslo raidai svarbia Kauno universitetą baigusių ar jame dirbusių istorikų bendriją, o įtraukė į tyrimą ir su minėtu universitetu nesusijusius istorikus. Taip tyrimo autoriui pavyko „apibrėžti“ tarpukario Lietuvos istorikų bendriją – nustatyti istorikų skaičių, socialinės bendrijos struktūrą, išskirti jų grupes bei pažymėti bendrijos „ribas“. V. Selenio knygoje nemažai dėmesio skiriama istorikų studijų carinės Rusijos ir Vakarų Europos šalių universitetuose problemai. A. Tylos teigimu, šios problemos tyrimas leidžia įžvelgti, kokios mokyklos darė įtaką Lietuvos istorijos mokslo raidai. Knygos autorius gana išsamiai aptarė istorikų kvalifikacijos kėlimo problemą, istorikų įsidarbinimo galimybes atsižvelgiant į jų amžių, lytį, tikybą, tautybę, politines aplinkybes. Nuošaly nebuvo palikti tokie istorikų gyvenimo faktai kaip įvairūs tarpusavio nesutarimai, konfliktai, kylantys dėl besikeičiančios istorijos mokslo sampratos, tyrimo metodų bei asmeninio pobūdžio priežasčių. Tai, A. Tylos teigimu, akivaizdžiai įrodo, kad plačiajam skaitytojų ratui pateikiama studija apie 1918–1944 m. Lietuvos istorikų bendriją yra originalus darbas, supažindinantis su 1918 m. atkurtoje Lietuvos valstybėje, jos mokslo, švietimo, kultūros, teisės, leidybos institucijose susiformavusia profesionalia istorikų bendrija, jos narių mentalitetu, egzistavimo galimybėmis.

Vėliau kalbėjęs Aurelijus Gieda pastebėjo, kad tarpukariu Lietuvos nacionalinė profesinė istoriografija buvo tik kūrimosi užuomazgoje. Todėl labai svarbus ir vertingas Lietuvos istoriografijos pradininkų bendrijos sudėties ir profesionalių ypatybių tyrimas. Tarpukario Lietuvos istorikų bendrija buvo palyginti nedidelė. Tačiau jos indėlis į Lietuvos istorijos mokslo raidą yra labai vertingas. Aurelijaus Giedos teigimu, Valdas Selenis, remdamasis gausia archyvine medžiaga, pasitelkęs originalius tyrimo metodus, sugebėjo puikiai nušviesti Lietuvos istorikų bendrijos raidą įvairiais aspektais – pradedant istorikų išsilavinimu, jų socialine kilme, amžiumi, konfesine priklausomybe, mokslinės ir pedagoginės veiklos ypatumais, ir baigiant jų nuveiktais darbais. A. Gieda konstatavo, kad V. Seleniui pavyko nustatyti ryšį tarp tarpukario Lietuvos istorikų teritorinės, socialinės kilmės, etninės sudėties ir istorikų mokslinių interesų krypčių pasirinkimo. A. Giedra palinkėjo kolegai visokeriopos sėkmės nelengvame istoriko kelyje ir konstatavo, kad V. Selenio atliktas tarpukario Lietuvos istorikų bendrijos kolektyvinės biografijos tyrimas neabejotinai sulauks šiuolaikinių istorikų vertinimų.

 

 

 

2 il. Knygos autorius Valdas Selenis

 

Knygos autorius nuoširdžiai padėkojo renginio dalyviams, faktiškam šio darbo vadovui doc. dr. Aivui Ragauskui, kurio visapusiška parama leido parengtam tyrimui išvysti dienos šviesą, taip pat recenzentams – prof. Vytautui Merkiui už skatinimą eiti mokslo keliu ir neįkainojamus patarimus, prof. Antanui Tylai ir dr. Povilui Lasinskui už vertingas pastabas taisant ir tobulinant monografijos tekstą tiek konceptualiai, tiek ir faktografiškai. V. Selenis išreiškė viltį, kad jo parengtas tyrimas neliks nepastebėtas dabartinės istorikų bendrijos atstovų, sulauks konstruktyvios kritikos ir įvertinimų. To Valdui Seleniui, tarpukario Lietuvos istorikų bendrijos kolektyvinės biografijos tyrinėtojui, nuoširdžiai ir linkėtume.

                                                                                                                                                       

Olga MASTIANICA