„Istorija“. Mokslo darbai. 64 tomas
Libertas KLIMKA. Dvi reikšmingos mokslo istorijos konferencijos
Spausdinti

Vilniaus Gedimino technikos universitete, šiemet pažyminčiame 50 metų sukaktį, rudenį įvyko jau dešimtoji konferencija, skirta mokslo ir technikos raidai Lietuvoje apžvelgti. Joje per dvi dienas perskaityti 45 pranešimai iš įvairių mokslo bei inžinerijos sričių. Galima pastebėti, kad sistemingas ir nuoseklus darbas duoda gražių vaisių: kaskart konferencijai pateikiami brandesni darbai; platėja ir įsitraukiančių į šią tyrinėjimų sritį ratas. Prof. dr. Algimanto Nako vadovaujamas VGTU muziejus – tarsi centras, apie kurį ir plėtojami mokslo bei technikos istorijos darbai. Deramas dėmesys mokslo istorijai – akademinės bendruomenės brandos požymis. Labai svarbu, kad kiekvienos konferencijos darbai išleidžiami atskira knygele; tada jie išlieka mokslinėje apyvartoje, taip pat gali būti panaudoti mokymui. Šioje jubiliejinėje konferencijoje gimė mintis ir apie periodinio leidinio reikalingumą, – tai dar labiau vienytų tyrinėtojus, kartu ir reprezentuotų mūsų mokslo bei inžinerinės minties raidą.


1 il. Vilniuje įvykusios Baltijos šalių mokslo istorijos XXII konferencijos darbai

Spalio 5-ąją, pradedant tradicinę XXII trijų Baltijos valstybių mokslo istorijos ir filosofijos konferenciją, sveikinimo kalbą pasakė Lietuvos Respublikos švietimo ir mokslo ministrė Roma Žakaitienė. Ministrė pabrėžė mokslotyros vertę parenkant optimalų mokslo raidos mažoje valstybėje modelį. Ir atkreipė dėmesį į tai, kad mokslininkai mažokai teskiria dėmesio mokslo žiniasklaidai, ryšiams su visuomene. Prof. Algimantas J. Krikštopaitis plenariniame posėdyje aptarė šių dienų mokslo vertybinę situaciją, atsiskleidžiančią su daugeliu neišspręstų prieštaravimų naujomis, iš esmės pasikeitusiomis politinėmis, ekonominėmis ir socialinėmis sąlygomis. Informatyvus buvo Tartu universiteto rektoriaus prof. Jaak Aaviksoo pranešimas, lyginantis Skandinavijos ir Baltijos valstybių mokslo potencialą bei kitus parametrus. Lietuvos mokslų akademijos prezidentas Zenonas Rokus Rudzikas pranešime „Lietuvos mokslas ir integracijos į Europos Sąjungą problemos“ akcentavo strategines mokslo raidos kryptis, kurių kontūrai išsikristalizavo pastaruoju metu mokslininkų sambūriuose. Tikslios buvo ir jo įžvalgos, kad mokslo istorija turi ypatingą reikšmę pedagogikai; net konferencijos atidarymas įvyko Mokytojo dieną. Prof. Kęstutis Makariūnas pranešime „XX ir XXI amžiaus epochų iššūkiai: Lietuvos mokslas tarp ideologijų ir interesų“ išgrynino tuos apsisprendimo klausimus, į kuriuos pirmiausia teks rasti atsakymus tikintis mūsuose sėkmingos mokslo plėtros.


2 il. Baltijos šalių mokslo istorijos ir filosofijos asociacijų vadovai

Bendros Baltijos šalių konferencijos vyksta jau nuo 1958 metų. Nelengva buvo jų pradžia: kažkaip reikėjo įtikinti Maskvą, kad tokia atskira konferencija nekenkia totalitarinei valstybei separatizmu ar dar blogiau – nacionalizmu. Konferencijų iniciatoriai buvo įžymūs respublikų mokslo veikėjai – prof. Paulas Stradinis ir prof. Paulius Slavėnas. Buvo pasirinktas ne geografinis, o tematinis kriterijus: užsibrėžta nagrinėti specifinius Baltijos šalių mokslo istorijos klausimus. Ir kviečiami visi tyrinėtojai, besidomintys mūsų šalių mokslu. Palengva šios konferencijos darėsi vis populiaresnės, apimančios vis platesnius mokslo krypčių barus bei bendras erdves – mokslo filosofiją ir sociologiją. Dabar Baltijos valstybės yra sudariusios bendrą asociaciją, kolektyvinį Tarptautinės mokslo istorijos ir filosofijos sąjungos (IUHPS) narį. Konferencijos rengiamos pakaitomis, vadovaujant vienam iš asociacijų prezidentų. Stengiamasi, kad kiekviena konferencija turėtų savo tematinį kryptingumą bei sekcijas, atliepiančias laikmečio uždavinius. Šį kartą Vilniuje vykusioje konferencijoje suformuotos šešios naujos sekcijos: Universitetų ir mokslo institucijų istorija, Muziejai, monumentai ir technikos objektai, Archajinės žinios apie gamtą ir gamybą, Baltijos šalių bendradarbiavimo ir komunikacijos raida, Europos Sąjunga: integracija ir perspektyvos, Mokslo filosofija ir sociologija. Viena gausiausių konferencijoje – medicinos istorijos sekcija savo darbą paskyrė Vilniaus universiteto Medicinos fakulteto įkūrimo 225-ajai ir medicininės literatūros spausdinimo Lietuvoje pradžios 475-ajai bei vaistininkystės pradžios Lietuvoje 500-ajai sukaktims. Į konferenciją susirinko apie 230 dalyvių ir klausytojų, atvykusių iš 35 miestų, 15 valstybių. Tarp konferencijos svečių– Clode Debriu, Europos mokslo istorikų asociacijos prezidentas. Tarp dalyvių matėme ir žilagalvį medicinos istoriką Konstantiną Vasiljevą iš Odesos, – vienintelį visų iki šiol buvusių Baltijos šalių konferencijų dalyvį. Iš viso per dvi darbo dienas sekcijose ir plenariniuose posėdžiuose perskaityti 142 pranešimai. Pirmąją konferencijos dieną Lietuvos mokslų bibliotekos vestibiulyje buvo atidaryta paroda „Baltijos šalių mokslo istorikų ryšiai“. Baigiantis konferencijai sušaukta Baltijos mokslo istorijos ir filosofijos asociacijos asamblėja. Išklausius ataskaitas, apibendrinus veiklą, išrinkta nauja asociacijos taryba. Kitą konferenciją numatyta surengti Rygoje, tad tarybai vadovaus akademikas Janis Stradinis. Perskaitytas ir Lietuvos mokslo istorikų ir filosofų bendrijos nutarimas, skelbiantis, kad prof. Janiui Stradiniui, prof. Janiui Kletniekui ir Karlui Siilivaskui yra suteikiamas mūsų bendrijos garbės narių vardas. Šio įvertinimo mokslininkai nusipelnė už reikšmingus mokslo istorijos darbus bei Baltijos šalių mokslininkų bendradarbiavimo ir neformalių ryšių stiprinimą.